Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Agnei Artamonovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovui M. S. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė V. D. pareiškė ieškinį atsakovui M. S., kuriuo prašė: 1) nustatyti, kad atsakovas M. S. yra B. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o B. D. yra atsakovo dukra; 2) nustatyti B. D. gyvenamąją vietą su motina V. D.; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės dukrai B. D. 1280, 35 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. kovo 31 d.; 4) priteisti iš atsakovo ieškovės dukrai B. D. išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 316 Eur nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki dukros pilnametystės, nurodant, kad išlaikymas indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 5) priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2022 m. vasario 18 d. su atsakovu susipažino per internetinę pažinčių svetainę, tarp šalių užsimezgė romantiniai santykiai, daugiausiai palaikomi bendraujant socialinių tinklų ir programėlių pagalba. Atsakovas tuo metu darbo reikalais vyko į užsienį, grįžęs planavo susitikimą su ieškove, tačiau grįžtant Ukrainoje prasidėjo karas ir motyvuodamas tuo, kad ten yra įstrigusių draugų, atsakovas susitikimą atidėjo iki grįžimo iš Ukrainos. Nuo 2022 m. kovo 4 d. santykiai tapo artimi, intymūs. Nuo 2022 m. kovo 24 d. ieškovei informavus atsakovą apie nėštumą, pastarasis nurodė, kad su ieškove bendros ateities nemato, pradėjo ją ignoruoti, t. y. neatsakė į skambučius, žinutes. Ieškovė informavo atsakovą apie nėštumo etapus, prašė pripažinti tėvystę, o kilus abejonėms siūlė atlikti tėvystės nustatymo ekspertizę, tačiau atsako negavo.

Ieškovė yra nesusituokusi, santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) t. y. anksčiau, nei prieš 300 dienų iki dukros B. D. gimimo, todėl, atsakovui nesutikus pripažinti tėvystės, vaiko gimimo įraše grafoje „tėvas“ joks asmuo nėra nurodomas. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad intymių santykių su kitais vyrais 2022 m. neturėjo.

Kadangi atsakovas iš viso nesprendžia jokių klausimų, susijusių su jo dukra, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina teismo tvarka ir, pripažinus, kad atsakovas yra B. D. tėvas, gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina, t. y. ieškove. Vaikui yra keli mėnesiai, todėl gyvenimas ne su motina negali būti įsivaizduojamas, juolab, kad atsakovas užsiima pavojinga veikla ir negali objektyviai rūpintis dukra. Pažymėjo, kad ieškovė turi tinkamas gyvenimo sąlygas.

Ieškovė šiuo metu prašo priteisti išlaikymą dukrai remiantis minimalios mėnesinės algos dydžiu, t. y. po 316,60 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, nurodant, kad ši išlaikymo suma indeksuojama LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Periodinį išlaikymą (po 316,60 Eur) ieškovė prašo priteisti nuo kreipimosi į teismą dienos (t. y. pradedant 2023 m. balandžio mėnesiu įskaitytinai), o už laikotarpį nuo gimimo iki kreipimosi į teismą dienos ((duomenys neskelbtini) – 2023 m. kovo 31 d.) prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą - 1280,35 Eur (47,22 Eur už 5 2022 m. lapkričio dienas (283,33 Eur x 5 d. / 30 d.) + 283,33 Eur už 2022-12 mėn. + 316,60 Eur už 2023-01 mėn.+ 316,60 už 2023-02 mėn.+316,60 už 2023-03 mėn.).

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai detalizavo bendravimo su atsakovu pradžią, susidariusį įspūdį apie jo asmenybę, taip pat kartu praleistą laiką atsakovui grįžus į Lietuvą ir susitikus gyvai. Nurodė, kad lankėsi viešbutyje, kuriame buvo apsistojęs atsakovas ir nuo to laiko prasidėjo šalių intymūs santykiai. Atsižvelgdama į tai, kad buvo reali tikimybė pastoti, ieškovė pasidarė nėštumo testą, rezultatas buvo teigiamas (2022 m. balandžio mėn.). Teigė, jog per šį laikotarpį (nuo ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio skyrybų) neturėjo jokių santykių su kitais vyrais, išskyrus atsakovą. Atsakovą apie nėštumą informavo telefonu, tačiau negavo jokios reakcijos. Išsakė, kad nėštumo laikotarpiu informuodavo atsakovą žinutėmis bei vaizdo įrašais ar nuotraukomis apie situaciją, tačiau dažniausiai nesulaukdavo atsakymo. Anot ieškovės, atsakovas žinute išsiskyrė, t. y. žinute nurodė, kad tarp jų (ieškovės ir atsakovo) nieko nebus, kad jis turi kitų planų, prašė nepykti. Vėliau ieškovei pranešė, kad jis negali turėti vaikų, kartą teiravosi, kiek vaikui laiko. Ieškovei pasiūlius pripažinti tėvystę ne teismo tvarka, atsakovas nereagavo (neatsakė). Iki šios dienos ieškovas mergaitės nematė, nė karto nepervedė pinigų ir neklausė, ar jų pakanka, t. y. nėra pasidomėjęs situacija. Atsakovas kartą išreiškė ketinimą pamatyti vaiką, kuomet grįš į Lietuvos valstybę, tačiau grįžęs neatvažiavo, nors ieškovė nurodė, nedraudžianti tėvui matytis su vaiku.

Ieškovė paaiškino, kad dabartinė gyvenamoji vieta yra tinkama, patogi vaikui augti – ieškovė gyvena Naujosios Vilnios savivaldybėje, kotedže, jame yra visko, ko reikia, yra kiemas, šalia parkas. Gyvena trise, t. y. ieškovė turi dar vieną dukrą iš santuokos. Nurodė nesikreipianti dėl vaiko bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo, kadangi vaiko amžius yra per mažas, tuo tarpu atsakovas yra nenuspėjamas. Ieškovės teigimu, ji inicijuodavo atsakovo ir vaiko susitikimą, tačiau atsakovas jokių veiksmų nesiėmė. Ieškovės pragyvenimo šaltinis yra motinystės išmokos, taip pat ieškovė dirba su individualia veikla nekilnojamojo turto brokere. Pajamos nėra pastovios, kadangi priklauso nuo konkrečių projektų kiekio bei įgyvendinimo. Nurodė gaunanti „vaiko pinigus“, kurie už abi mergaites sudaro 170 Eur. Finansiškai paramos iš kitų asmenų negauna, išskyrus iš pirmosios santuokos priteistą išlaikymą vyresniajai dukrai, kuris nėra pastovus, kadangi buvęs sutuoktinis metus ieškosi darbo. Ieškovė nurodė turinti registruoto nekilnojamojo turto – administracines patalpas (apie 10-15 kv.), kotedžą, kuriame gyveną, automobilį. Taip pat ieškovė turi paskolą, kurią moka už gyvenamąjį būstą, paskolos įmokos šiuo metu sudaro apie 250 Eur (mokėtina paskolos suma šiai dienai apie 30 000 Eur).

Atsakovas M. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Teismo posėdžiuose, išskyrus 2023 m. rugpjūčio 17 d. parengiamąjį posėdį, nedalyvavo. 2023 m. rugpjūčio 17 d. parengiamojo posėdžio metu atsakovas išreiškė ketinimą atlikti ekspertizę, siekiant įsitikinti, ar yra mergaitės biologinis tėvas. Papildomų paaiškinimų nedavė. Teismui konstatavus, kad neturi galimybės užtikrinti atsakovo dalyvavimą teismo posėdžiuose (CPK 388 straipsnio 2 dalis), byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad buvo lankytasi ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog V. D. su nepilnametėmis dukromis S. D. ir B. D. gyvena 2 kambarių su visais patogumais bute, kuris, pasak moters, priklauso jai. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. Mergaitė kartu su mama ir sese miega viename kambaryje, kuriame yra dvigulė lova, vaikiška lova, vaikiškas lopšys, rašomasis stalas, darbo kėdė, spinta, spintelės, komoda, vaikų daiktai, daug žaislų. Kitame kambaryje yra vaiko vystymo staliukas, maitinimo kėdutė, gultukas. Namuose yra visi reikalingi baldai, buitinė technika ir namų apyvokos daiktai. V. D. nurodė, jog šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose ir gauna išmoką apie 1500 Eur/mėn., taip pat gauna vaiko pinigus – 171,5 Eur/mėn. Pasak ieškovės, su atsakovu kartu niekada negyveno, o ryšys tarp jų nutrūko jai pastojus. Anot moters, atsakovas nėra matęs dukters gyvai, tik nuotraukose, kurias ji atsakovui siunčia. Pasak vaiko motinos, M. S. jai nepadeda išlaikyti vaiko, vaiku nesidomi. Apsilankymo metu B. buvo namuose. Mergaitė buvo švariai, tvarkingai aprengta, prižiūrėta. B. buvo rami, smalsi, šypsojosi. Pasak ieškovės, mergaitė sveika, jos sveikatos priežiūra atliekama VšĮ „Centro poliklinika“. Remiantis Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenimis, šeima dėl galimų vaiko teisių pažeidimų nėra žinoma, šeimai netaikomas atvejo vadybos procesas, neteikiamos socialinės paslaugos. Tarnybos vertinimu, ieškinys pareikštas nepilnametės B. D. interesais. Išsprendus tėvystės nustatymo klausimą spręstini ir kiti ieškinio reikalavimai. Posėdžio metu Tarnybos atstovė palaikė išvadoje nurodytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl tėvystės nustatymo.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta ieškovės santuoka su D. D. ((duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog V. D. yra B. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), motina. Duomenys apie tėvą nenurodyti. Ieškovė ir atsakovas nebuvo sudarę santuokos, nevedė bendro ūkio. Ieškovė byloje kelia reikalavimą nustatyti atsakovo tėvystę dukros B. D. atžvilgiu.

Vaiko teisė žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas.

Pagal CK 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės.

Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, parengiamojo posėdžio metu ieškinio neginčijo, tačiau kėlė klausimą dėl būtinumo įsitikinti, ar jis yra mergaitės tėvas. Teismas 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi paskyrė ekspertizę tėvystės faktui nustatyti. Teisme buvo gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2023 m. lapkričio 20 d. pranešimas, kuriame nurodyta, jog tėvystės nustatymui į laboratoriją atvyko ieškovė su dukra B. D., joms buvo paimti kraujo ėminiai. Atsakovas M. S. iki šios dienos neatvyko. Atsakovas nepateikė objektyvių priežasčių, dėl kurių neatvyko į kompetentingą įstaigą atlikti tyrimo, neprašė pratęsti termino, todėl laikytina, kad ekspertizė iš esmės nebuvo atlikta dėl paties atsakovo nenoro. Atsakovo neatvykimas ekspertizei atlikti vertintinas kaip atsakovo tėvystės B. D. atžvilgiu įrodymas. Be to, byloje esantys šalių el. susirašinėjimai, ieškovės paaiškinimai įrodo tarp šalių buvus artimus bei intymius santykius, duomenų, kad tuo laikotarpiu ieškovė artimai bendravo su kitais vyrais, byloje nėra. Tai, kad atsakovas iš esmės pripažino tėvystę B. atžvilgiu galima spręsti ir iš byloje esančių el. susirašinėjimų (2022 m. gegužės 16 d. atsakovas rašė „Nu kapec prisidirbau senatvėje“), 2023 m. lapkričio 15 d. el. laiško, kuriame jis nurodė, jog „prisiima B. be ekspertizės“.

Atsižvelgiant į išdėstyta, tai, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai bei ieškovės paaiškinimai įrodo buvus tarp šalių artimus santykius, atsakovas be objektyvių priežasčių (argumentų) nenuvyko atlikti DNR ekspertizės, nedėjo pastangų, siekiant paneigti byloje pateiktų įrodymų tikrumą, o vėliau savo iniciatyva pripažino tėvystę mergaitės atžvilgiu, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsakovą M. S. pripažinti B. D. tėvu, o B. D. atsakovo dukra (CK 3.148 straipsnis; CPK 389 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas gyvena skyrium, šalių nepilnametė dukra nuo gimimo nepertraukiamai gyvena su motina (ieškove). Posėdžio metu ieškovė teigė, kad ji gali pasirūpinti vaiku tinkamai, vaiko amžius yra nedidelis, todėl protingiausias sprendimas vienerių metų vaiko gyvenamosios vietos nekeisti, ypač atsižvelgiant į atsakovo galimybes rūpintis dukra, t. y. užsiimant pavojinga veikla. Nurodė, kad turi gyvenamąją vietą, dviejų kambarių butą, Tarnyba patvirtino, kad bute sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti. Byloje duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai vykdo savo, kaip motinos, pareigas ar kitaip pažeidinėtų vaiko interesus, nėra, taip pat byloje nėra ginčo dėl nepilnamečio šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Remiantis išdėstytu, atsižvelgiant į Tarnybos išvadą byloje, tai, jog nėra duomenų, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina galėtų prieštarauti vaiko interesams, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko B. D. gyvenamąją vietą su ieškove tenkinamas.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Nustačius atsakovo M. S. tėvystę vaiko B. D. atžvilgiu, atsiranda pagrindas spręsti dėl išlaikymo iš atsakovo jo nepilnametės dukros naudai priteisimo. Pažymėtina, jog įstatymas numato, kad išlaikymas vaikui gali būti teikiamas šiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 1.196 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo ne kartą yra pažymėta, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis, geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 316 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. balandžio 1 d. (ieškinio gavimo teisme dienos) iki vaiko pilnametystės.

Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius vaiko poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas 2023 m. minimaliosios mėnesinės algos dydis yra 840 Eur, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 633 Eur. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (pavyzdžiui, maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos vaiko išlaikymui (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį. Vertindamas ieškovės prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2017-11-28 nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017).

Vis dėl to, kiekvieną kartą sprendžiant dėl priteistino išlaikymo turi būti atsižvelgta į tai, ar tėvai turi galimybę tenkinti vaiko poreikius.

Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SODRA) duomenimis nuo 2023 m. sausio mėnesio nėra duomenų apie atsakovo M. S. darbovietę, darbo užmokestį. Kelių transporto priemonių registro duomenimis pareiškėjui nuosavybės teise priklauso transporto priemonė (motociklas). Nekilnojamojo turto registrų centro duomenimis atsakovo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto. Atsakovui priklauso 100 vnt. (akcijos nominali vertė 25 Eur) vardinių paprastųjų (duomenys neskelbtini) akcijų, 100 Eur įnašas (duomenys neskelbtini). Iš Antstolių informacinės sistemos matyti, kad atsakovo atžvilgiu vykdomi priverstiniai išieškojimai. Duomenų apie atsakovo išlaikytinius asmenis byloje nėra. Duomenų, jog atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, negali dirbti ar turi rimtų sveikatos problemų, byloje nėra.

SODRA duomenimis ieškovė užsiima individualia veikla, byloje pateikta pajamų mokesčio deklaracija už 2021 m. Šiuo metu ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, gaunama išmoka iš SODRA sudaro 1531,11 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad gauna „vaiko pinigus“, kurie už abi mergaites sudaro apie 170 Eur. Nekilnojamojo turto registrų centro duomenimis ieškovei nuosavybės teise priklausto keli nekilnojamojo turto objektai (žemės sklypas su statiniais, patalpos/butai). Kelių transporto priemonių registro duomenimis ieškovei nuosavybės teise priklauso transporto priemonė (automobilis). Ieškovė augina ir kitą nepilnametę dukrą.

Įvertinus byloje esančius duomenis apie šalių turtinę padėtį, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, ją lyginant su atsakovu. Vienok, teismo vertinimu, tai savaime nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą principo, nes atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus asmuo, todėl turi dėti visas pastangas, kad susirastų jo kvalifikaciją bei patirtį atitinkantį darbą, siekiant gauti pastovių pajamų. Atsakovas, kaip tėvas, turi vienodą pareigą su ieškove, kaip vaiko motina, išlaikyti savo dukrą B. D.. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas neteikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, o atsakovo turtinė padėtis nustatyta tik iš viešų registrų.

Nors ieškovė nepateikė konkrečių rašytinių įrodymų dėl vaiko išlaikymui patiriamų išlaidų, tačiau teismas atsižvelgia į tai, jog ieškovės prašoma minimali išlaikymo vaikui suma, kurią, pagal teismų praktiką, ieškovas net neturi pareigos įrodinėti. Nereikia įrodinėti, jog šalių vaikui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Vertinant protingumo požiūriu, visų mergaitės poreikių bei nenumatytų išlaidų, rašytiniais įrodymais pagrįsti neįmanoma, o ieškovei, auginančiai dukrą, natūraliai tenka didesnė bei nenumatytų išlaidų dalis (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 185 straipsnis). Kadangi turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai, bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai, todėl prašoma priteisti 316 Eur išlaikymo suma nemažintina ieškovės gaunama išmoka („vaiko pinigais“).

Teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių (šiuo metu 1 metai 1 mėnuo), jo poreikius ir vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį, į tai, kad ieškovės nurodyta vaiko poreikių per mėnesį suma atitinką nustatytą minimalaus darbo užmokesčio dalį, kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo byloje ir nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą principo, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas visiškai ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui B. D. priteistinas išlaikymas, mokėtinas po 316 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. kovo 30 d. (ieškinio gavimo teisme diena) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), o tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta kitiems asmenims.

Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai bei užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis, 3.192 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė skirtina jos vaikui priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis). CK 3.200 straipsnyje išlaikymo atsiradimo prievolės momentas siejamas su įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Ieškovė nurodė, kad atsakovas visiškai neprisidėjo ir neprisideda prie vaiko išlaikymo, todėl iki kreipimosi į teismą dienos prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kuris jos skaičiavimu sudaro 1280,35 Eur (47,22 Eur už 5 2022 m. lapkričio dienas (283,33 Eur x 5 d. / 30 d.) + 283,33 Eur už 2022-12 mėn. + 316,60 Eur už 2023-01 mėn.+ 316,60 už 2023-02 mėn.+316,60 už 2023-03 mėn.). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančioms procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis nuo pareikštų reikalavimų ar neįrodinėti ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių. Šiuo atveju ieškovė nurodė, jog minėtu laikotarpiu išlaikė vaiką viena, atsakovas prie išlaikymo neprisidėjo. Atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad laikotarpiu nuo dukros gimimo ((duomenys neskelbtini)) iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2023 m. kovo 29 d. įskaitytinai) jis dukrai teikė materialinį išlaikymą ar prisidėjo prie dukros išlaikymo kitu būdu arba, kad savo pareigą išlaikyti vaiką jis vykdė bent iš dalies. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo mažinti ieškovės prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, tai, kad ieškovės prašomas išlaikymo įsiskolinimas iki kreipimosi į teismą dienos grindžiamas minimaliu orientaciniu išlaikymo dydžiu, be to, nėra pagrindo daryti išvadą, kad išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo sprendimo priėmimo metu, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. kovo 29 d. (įskaitytinai) turėjo ir galėjo teikti dukrai išlaikymą kas mėnesį, tačiau to nedarė, todėl yra pagrindas priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškinys teisme gautas 2023 m. kovo 30 d., todėl išlaikymo įsiskolinimas priteistinas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. kovo 29 d. (įskaitytinai), ir jis sudaro 1259,92 Eur.

Remiantis išdėstytu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą tenkintinas, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiam vaikui B. D. 1259,92 Eur išlaikymo įsiskolinimo (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė sumokėjo 214 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Nagrinėjamu atveju ieškovė pagal įstatymą buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 115 Eur žyminio mokesčio (už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 214 Eur sumokėto žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 26,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas, iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteistina 26,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovė patyrė 1000 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai (už ieškinio parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose) apmokėti. Įvertinus ieškovės patirtų išlaidų pobūdį bei dydį, tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių dydžių (8.2 punkto, 8.18 punkto), todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) yra vaiko B. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o vaikas B. D. yra atsakovo M. S. dukra.

Nustatyti nepilnamečio vaiko B. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina V. D., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko B. D., gim. (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. kovo 30 d.), mokant kas mėnesį po 316 Eur (tris šimtus šešiolika eurų) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui B. D., gim. (duomenys neskelbtini), 1 259,92 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt devynis eurus ir devyniasdešimt du centus) išlaikymo įsiskolinimą.

Vaiko B. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę V. D., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 214 Eur (du šimtus keturiolika eurų) žyminio mokesčio ir 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 115 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų) žyminio mokesčio, 26,86 Eur (dvidešimt šešis eurus aštuoniasdešimt šešis centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 8 0101 1239 4300, įmokos kodas žyminio mokesčio sumokėjimui - 5660, išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui (raštinei).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.