Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. A. (toliau – A. A.) apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarties, kuria A. A. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. kovo 23 d. Kėdainių rajono apylinkės teisme buvo gautas A. A. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, tačiau Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 26 d. nutartimi A. A. prašymą atmetė.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. A. teisės atėmimo laikotarpyje nepadarė jokių teisės pažeidimų, šiuo metu jau yra praėję daugiau kaip pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, jis yra atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, o jam nustatytas girtumas buvo artimas leistinai normai (0,65 prom.). Be to, apelianto teigimu, administracinį teisės pažeidimą jis įvykdė neturėdamas jokių galiojančių administracinių nuobaudų, savo kaltę dėl įvykdyto pažeidimo pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Esant šioms aplinkybėms, A. A. vertinimu, bausmės tikslai, įtvirtinti LR ATPK 20 str., jo atžvilgiu jau yra pasiekti, jis yra visiškai pasitaisęs ir persiauklėjęs, dėl ko, jo atžvilgiu gali būti pritaikytos LR ATPK 329 str. nuostatos.

A. A. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Tačiau sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, ATPK 329 str. nurodytos sąlygos netaikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus, ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012), koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Šių duomenų kontekste svarbu paminėti ir tai, kad galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, remiantis LR ATPK 329 str. nuostatomis, yra nuobaudą paskyrusio pareigūno teisė, bet ne pareiga, todėl vien tai, kad teismas atsisakė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą net ir teisės pažeidėjui atitinkant LR ATPK 329 str. įtvirtintus formaliuosius reikalavimus, nelaikytina pagrindu pripažinti tokį teismo sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

Šių duomenų kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. A. nagrinėjamu atveju atitinka visus formaliuosius LR ATPK 329 str. reikalavimus – naujų teisės pažeidimų nepadarė, jau yra suėję daugiau kaip pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, yra atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, tačiau minėta, jog, sprendžiant klausimą dėl komentuojamo straipsnio taikymo galimybės, būtina įvertinti ir tai, ar apelianto atžvilgiu yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo materialusis pagrindas, t. y. ar taikant šios specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą bus pasiekti LR ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai.

Sutinkamai su LR ATPK 20 str., administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėmesys, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių bei nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

Kaip matyti iš analizuojamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, A. A. 2014 m. rugsėjo 4 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimu 289 eurų (1000 litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams buvo nubaustas už vieną šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavimą esant neblaiviam, kai asmeniui nustatytas lengvas, t.y. 0,65 promilių, girtumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais A. A. neabejotinai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, todėl šio administracinio teisės pažeidimo pavojingumas visuomenei nekvestionuotinas. Tuo tarpu įstatymo leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 str. 1 d., padarymą sankcijoje numatęs griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Tokiu būdu, vien tai, kad A. A. nustatytas neblaivumo laipsnis nežymiai viršijo leistiną normą, esminės reikšmės, sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, neturi. Įstatymo leidėjas, nustatydamas 0,4 promilių leistiną neblaivumo laipsnį, konstatavo, kad bet koks šios normos viršijimas kelia pavojų eismo dalyvių saugumui, todėl yra baustinas.

Aukštesniojo teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t. y., jog A. A. padarė tinkamas išvadas dėl savo neteisėto elgesio, nėra linkęs piktybiškai pažeidinėti visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų teisės pažeidimų, teisės atėmimo vykdymo laikotarpiu naujų administracinių teisės pažeidimų nepadarė, per įstatymo nustatytą terminą sumokėjo teismo paskirtą piniginę baudą, išklausė Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, nagrinėjamu atveju nėra laikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti.

Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad 2014 m. rugsėjo 4 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimu A. A. atžvilgiu buvo paskirta minimali LR ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje įtvirtinta administracinė nuobauda. Šio sprendimo priėmimo metu Kėdainių rajono apylinkės teismas įvertino visas apelianto skunde nurodytas aplinkybes, t.y. atsižvelgė į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, galimas neigiamas finansines pasekmes, darbo pobūdį, teisės pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl švelninti nuobaudą, remiantis tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios jau buvo įvertintos paskiriant pažeidėjui minimalią administracinę nuobaudą, nėra objektyvaus pagrindo. Šių duomenų kontekste neabejotinai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, siejami su darbu, finansiniais įsipareigojimais bei šeimos narių išlaikymu nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, nes darydamas pažeidimą, apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Laikytina, kad pažeidėjui ir jo šeimos nariams dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.

Pritariant apylinkės teismo nutartyje išdėstytiems motyvams pažymėtina ir tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog A. A. ir praeityje nesilaikė įstatymų reikalavimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu, buvo kelis kartus baustas už KET pažeidimus, tame tarpe ir už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., t.y. vairavimą neblaiviam ir nors naujo pažeidimo padarymo metu anksčiau paskirtos nuobaudos negaliojo, tačiau tai leidžia teigti, kad anksčiau taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios.

Įvertinus visumą paminėtų duomenų, darytina išvada, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti apylinkės teismo išvadomis byloje nėra. Naujų šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, A. A. skunde nenurodė, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl konstatuotina, kad skundžiama Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartimi teismas nubaustojo atžvilgiu ATPK 329 straipsnio nuostatų netaikė pagrįstai, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.