Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-406-185-2010-59

Teisėjas Algirdas Švedavičius Proceso Nr. 1-77-1-00025-2010-6

Procesinio dokumento kategorija 1.1.8.1; 1.1.8.7.9;

2.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. birželio 15 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė daliniu bausmių sudėjimo būdu sudėta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir nustatyta galutinė 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

N USTATĖ:

M. B. nuteistas už tai, kad 2010 m. sausio 25d., apie 17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pro nerakintas duris įsibrovė į nukentėjusiajai F. S. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, t.y. papjauti bei panaudodamas fizinį smurtą, t.y. sugriebęs už šono ir užspaudęs burną iš nukentėjusiosios F. S. chalato kišenės pagrobė 10 Lt vertės piniginę su joje buvusiais 50 Lt. pinigų.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam M. B. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes.

M. B. padarytas tyčinis nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), už kurį numatytą tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki septynerių metų. Nusikalto lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Charakterizuojamas neigiamai, kaip neturintis motyvacijos nei mokytis, nei dirbti (1 t., b.l. 80). Teistas už vagystes ir plėšimus, tačiau griežtomis laisvės atėmimo bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmių tikslai pasiekti nebuvo, M. B. gyvenimo būdo nekeičia, o jo daromi nusikaltimai sunkėja (1 t., b.l. 56-58). Įvertinus paminėtas bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui), M. B. paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, neprieštarauja bausmės paskirčiai (BK 41 str.), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių taisyklėms (BK 61 str.) ir savo dydžiu yra teisinga. Bendrindamas šią bausmę su Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme, teismas įstatymo taip pat nepažeidė.

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo atsižvelgti į jo amžių. Be abejo, M. B. yra jaunas (gim. 1988-02-16), tačiau jau ne kartą teistas už savanaudiškus bei smurtinius nusikaltimus, nusikaltimas, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarytas prieš garbaus amžiaus (gim. 1925-03-21), sunkiai vaikščiojančią moterį, todėl ši aplinkybė negali švelninti nuteistojo teisinės padėties.

Atmestinas kaip nepagrįstas M. B. argumentas, kad nusikalstamos veikos metu apsvaigęs nuo alkoholio nebuvo. Iš bylos medžiagos matyti, kad pats nuteistasis M. B. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad turėtus pinigus pragėrė drauge su D. V., tačiau norėjo dar išgerti, todėl kilo mintis nueiti pas F. S. (1t., b.l. 32-33). Tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nuteistasis parodė ir teisiamojo posėdžio metu (1 t., b.l. 131, 185). Šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu patvirtino drauge alkoholiu svaiginęsis D. V. (1 t., b.l. 133). Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nuteistajam pripažino atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 str. 1 d. 9 p.

Teisiamojo posėdžio metu M. B. prisipažino, kad traukdamas iš nukentėjusiosios F. S. kišenės piniginę, buvo ranka užspaudęs jos burną, tačiau papjauti negrasino, už šono sugriebęs nebuvo. F. S. viso proceso metu teigė, kad M. B., grasindamas papjauti, sučiupo už šonų ir ėmė ieškoti pinigų. Jai pradėjus šaukti, M. B. ranka uždengė burną. Nukentėjusioji M. B. ir jo tėvą pažinojo, nes jie yra padėję jai dirbti ūkio darbus, susipykę nebuvo. Gerus tarpusavio santykius teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir M. B.. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad F. S. nuteistąjį apšnekėjo.

Dėl paminėto, keisti ar naikinti teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTAR Ė:

Nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.