Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irenos Ivanovienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-02-11 nuosprendžio, kuriuo:

A. Ž., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d., nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., atleistas ir baudžiamoji byla nutraukta.

P. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., ir jam paskirtas areštas 60 (šešiasdešimt) parų.

Bausmė paskirta atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo P. Ž. sulaikymo.

Į bausmės atlikimo laiką P. Ž. įskaitytas jo laikinąjame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-11-16 d., 3 val. 30 min., iki 2013-11-16 d., 15 val.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2013 m. lapkričio 16 d., apie 1 val., Radviliškio r., Pakiršinio k., Stoties g. 1, savo namuose, kilus tarpusavio nesutarimui su artimu giminaičiu broliu V. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei veikdamas bendrininkų grupėje su savo sūnumi P. Ž., tyčia, be priežasties, sudavė daugybinius smūgius kumščiais ir kojomis nukentėjusiajam V. Ž. į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajam V. Ž. sukeldamas fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

P. Ž. nuteistas už tai, kad 2013 m. lapkričio 16 d., apie 1 val., Radviliškio r., (duomenys neskelbtini), savo namuose, kilus tarpusavio nesutarimui su dėde V. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei veikdamas bendrininkų grupėje su savo tėvu A. Ž., tyčia, be priežasties, sudavė daugybinius smūgius kumščiais ir kojomis nukentėjusiajam V. Ž. į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajam V. Ž. sukeldamas fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad vadovaujantis LR BK 248 str., P. Ž. nėra nukentėjusiajam nei šeimos narys, nei artimas giminaitis, todėl jo veiksmai nukentėjusiojo dėdės atžvilgiu kvalifikuotini pagal BK 140 str. 1 d. Apeliantas teigia, kad nuosprendžio motyvai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, prieštarauja LR BK 24 str. 1, 3 d., 25 str. 1, 2 d. nuostatoms ir susiformavusiai aukščiausiojo teismo praktikai (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr.2K-P-9/2009, 2K-90/2013, 2K-382/2013, 2K-605/2007, 2K-211/2008). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje nustatyta, kad A. Ž. ir P. Ž. dalyvavo smurtaujant artimoj aplinkoje - tai yra suduodant nukentėjusiajam, artimam giminaičiui (LR BK 248 str. 1 d.) smūgiu rankomis ir kojomis į įvairias kūno dalis sukėlė jam fizinį skausmą, taigi abu nuteistieji realizavo BK 14¹ straipsnio 2 dalies objektyviuosius požymius. Todėl teismas pagrįstai juos pripažino bendrininkais ir nusikaltimo vykdytojais. Tai, kad nuteistieji iš anksto nesitarė padaryti nusikaltimą, susitarimas įvyko ja pradėjus nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.- A. Ž. konflikto metu sudavė savo broliui V. Ž. smūgius rankomis į įvairias kūno dalis sukeldamas fizinį skausmą, o atsikėlus ik tol miegojusiam neblaiviam sūnui P. Ž. bei pamačius tėvo ir jo brolio konfliktą peraugusį muštynes, P. Ž. puolė „padėti tėvui" ir sudavė smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno dali nukentėjusiajam V. Ž.. Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu bei patvirtinta teisminio nagrinėjimo metu P. Ž. su tėvo broliu jokio asmeninio konflikto tą dieną neturėjo. Išgertuvių metu, prieš nueinant miegoti girdėjo, kad tarp jo tėvo ir tėvo brolio vyksta ginčas dėl mirusios motinos palikimo. O prabudę ginčui peraugus į smurtavimą artimoje aplinkoje, P. Ž. puolė padėti tėvui sumušti jo brolį. Tai yra P. Ž. tyčia buvo tiesioginė, apibrėžta ir nukreipta sužaloti tėvo artimą giminaitį-brolį. Nors teismą nuosprendyje pripažino, kad tiek A. Ž., tiek P. Ž. veikė bendrininkų grupėje, tačiau netinkamai, taikė LR BK 248 str. 1 d. ir perkvalifikavo P. Ž. nusikalstamą veiką iš LR BK 14¹ str. 2 d. į LR BK 140 str. 1 d. Kas neatitinka nei baudžiamosios teisės teorijos, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos baudžiamosios teisės taikymo praktikos.

Be to, prokuroras teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo nepagrįstai apsunkinta nuteistojo padėtis, kadangi neliko galimybės jo atžvilgiu taikyti LR BK 64' str. 1 d. ir skirti vienu trečdaliu mažesnę bausmę. Baudžiamoji byla teismui buvo atiduota su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kas sudarė galimybę skiriant P. Ž. bausmę pritaikyti pastarąjį straipsnį ir sumažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Tačiau pirmosios instancijos teismui netinkamas bylos aplinkybių ir baudžiamojo įstatymo traktavimas, suponavo neskundžiamą teismo nutartimi bylos perdavimą teisminiam nagrinėjimui. Teisme byla nagrinėta netaikant sutrumpinto proceso nagrinėjimo būdo, kurio metu naujų aplinkybių nenustatyta, o patvirtintos iš esmės visos ikiteismini tyrimo metu nustatytos aplinkybės, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu. Tai iš esmės, nepagrįstai apsunkino nuteistojo P. Ž. padėtį pažeidėjo teisę į teisingą ir objektyvų teismą.

Prokuroras ir nuteistasis P. Ž. prašo apeliacinį skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal prokuroro skundą, daro išvadą, kad P. Ž. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 140 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nuteistasis, smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad P. Ž. veika neatitiko kaltinime nurodytos veikos kvalifikacijos pagal LR BK 140 str. 2 d.

LR BPK 140 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį.

LR BK 248 str. 1 d. nurodyta, jog artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. To paties straipsnio 2 dalyje išaiškinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės), sutuoktinio tėvai.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad tik tuomet, kai nukentėjęs asmuo turi bent vieną iš paminėtų specialiųjų požymių, veika jo atžvilgiu gali būti vertinama kaip smurtas artimoje aplinkoje. Byloje nustatyta, jog nukentėjusysis V. Ž. yra P. Ž. tėvo brolis, t. y. dėdė, jis gyvena ne kartu su kaltinamaisiais, todėl P. Ž. veiksmai jo dėdės atžvilgiu kvalifikuotini pagal BK 140 str. 1 d.

Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad P. Ž. sumušė V. Ž., veikdamas bendrininkų grupėje su savo tėvu A. Ž., ir tai pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Priešingai, nei teigia apeliantas, minėtos pirmosios instancijos teismo išvados atitinka suformuotą teismų praktiką ir apelianto skunde nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuriose yra išaiškinta bendrininkavimo sąvoka, tačiau pagal objektyvias bylų aplinkybes jos neatitinka bylos aplinkybių nagrinėjamu atveju.

Aukštesnės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentą dėl neva nepagrįsto nuteistojo padėties apsunkinimo nepritaikius LR BK 64¹ str. . Šiame straipsnyje numatyta galimybė sumažinti nuteistajam paskirtą bausmę vienu trečdaliu, jei jis pilnai pripažino savo kaltę ir jei byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat, kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. Iš bylos medžiagos matyti, kad ši byla Radviliškio rajono apylinkės teismui buvo perduota su prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, tačiau, pirmosios instancijos teismui pagrįstai konstatavus, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios dėl netinkamos veikos kvalifikacijos, byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismui nebuvo galimybės bylos nagrinėti LR BK 64 ¹ str. numatytomis sąlygomis dėl prokuroro kaltinime neteisingai kvalifikuotos vieno kaltinamųjų nusikalstamos veikos, todėl daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apsunkino nuteistojo P. Ž. padėtį, nėra pagrindo.

Kitų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl P. Ž. kaltės ir taikytos atsakomybės, apeliaciniame skunde nėra nurodyta, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.