Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2014-02-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-50-856/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-02-11Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-04-25Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-02-11
Bylos Nr.
1-50-856/2014
Teisminio proceso Nr.
1-81-1-01200-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Tikra Teisėja, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Kaltinamasis
A. Ž., P. Ž.
Nukentėjusysis
V. Ž.
Kategorijos
  • 1.2.4.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kopija
Baudžiamoji byla Nr. 1-50-856-14Proceso Nr. 1-81-1-01200-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.1; 2.3.6. (S)
RADVILIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 11 d.Radviliškis
Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė,sekretoriaujant Aušrai Arlauskaitei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Dževečkai,kaltinamiesiems A. Ž., P. Ž.,nukentėjusiajam V. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d., padarymu;

P. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis R. G. įmonėje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-09-06 nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių;

2) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-10-01 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. areštu 33 paroms;

3) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-03-21 nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d. areštu 60 parų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. 2013 m. lapkričio 16 d., apie 1 val., (adresu duomenys neskelbtini), savo namuose, kilus tarpusavio nesutarimui su artimu giminaičiu broliu V. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei veikdamas bendrininkų grupėje su savo sūnumi P. Ž., tyčia, be priežasties, sudavė daugybinius smūgius kumščiais ir kojomis nukentėjusiajam V. Ž. į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajam V. Ž. sukeldamas fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

P. Ž. 2013 m. lapkričio 16 d., apie 1 val., (adresu duomenys neskelbtini), savo namuose, kilus tarpusavio nesutarimui su dėde V. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei veikdamas bendrininkų grupėje su savo tėvu A. Ž., tyčia, be priežasties, sudavė daugybinius smūgius kumščiais ir kojomis nukentėjusiajam V. Ž. į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajam V. Ž. sukeldamas fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Kaltinamasis A. Ž. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir parodė, jog visų aplinkybių tiksliai nepamena, nes buvo išgėręs, tačiau viskas įvyko tą dieną, kai pas jį į svečius, galimai 2013-11-16, atvyko brolis V. Ž.. Visi trys – jis, jo sūnus P. Ž. ir V. Ž. - pas jį namuose, (adresu duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su savo sūnumi Paulium, vartojo alkoholį. Brolis V. gyvena (mieste). Begeriant tarp jo ir brolio kilo konfliktas dėl mamos palikimo. Jie visi buvo stipriai išgėrę. Jis pirmas trenkė ranka broliui į galvą, kiek kartų nepamena, bet galėjo suduoti 2-3 smūgius, po ko brolis parkrito. Brolio tikrai nespardė, po visko netgi jį pakėlė. Kai tarp jo ir brolio kilo konfliktas, jo sūnus miegojo, po to, išgirdęs triukšmą, atbėgo jam padėti. Sūnus į kambarį atėjo kai jie jau mušėsi, brolis tuomet gulėjo ant žemės. Matė, kad jo sūnus Paulius mušė brolį, bet kokius konkrečiai sudavė smūgius negali pasakyti. Mano, jog sūnus norėjo jį užstoti. Taip pat negali pasakyti, kaip viskas baigėsi. Viskas įvyko dėl girtumo, gailisi, kad taip įvyko. Brolio atsiprašė ir jis jam atleido.

Kaltinamasis P. Ž. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir parodė, jog 2013-11-16 pas juos į svečius, į (kaimą), kur gyvenu kartu su savo tėvu A. Ž., atvyko dėdė V. Ž.. Jie visi trys vartojo alkoholį, po ko jis, jau gerokai girtas, nuėjo miegoti. Visų aplinkybių tiksliai nepamena dėl girtumo, tačiau pabudo – gal dėl kilusio triukšmo, gal tėvas jį pažadino - ir puolė ginti savo tėvo. Atrodo, kad tuo metu dėdė jau buvo atsikėlęs nuo grindų. Kiek pamena, kumščiu trenkė dėdei kelis kartus, tačiau į kurią vietą, tiksliai pasakyti negali. Spyrė dėdei koja, bet kur ir kiek kartų taip pat pasakyti negali. Kiek pamena, dėdei kraujavo iš galvos, iš kurios vietos, tiksliai pasakyti negali. Dėdė gyvena (mieste). Gailisi, dėdės atsiprašė, bet jis pasakė, kad jam vis tiek neatleis. Taip pasielgė dėl girtumo, labai gailisi.

Įrodymai, jų analizė ir vertinimas, bylos faktinių aplinkybių nustatymas, veikų teisinė kvalifikacija

Nukentėjusysis V. Ž. parodė, jog kaltinamasis A. Ž. yra jo brolis, o P. Ž. - brolio sūnus. Jis atvyko į svečius pas brolį 2013-11-15 dienos vakare. Jis gyvena (mieste) tačiau (kaimas) yra jo tėvonija, dabar tėvų name kartu su savo sūnumi gyvena brolis ir po mamos mirties pas brolį lankosi gana retai. Jis pavaišino brolį ir jo sūnų alkoholiu. Sėdėjo su broliu virtuvėje ir kalbėjosi apie mamos palikimą, visi buvo gerokai išgėrę, P. miegojo, tik staiga P. pašoko ir trenkė jam į galvą, o jis galva trenkėsi į sieną. Po to P. jam dar kartą trenkė ir jis nugriuvo ant žemės. Tada pašoko jo brolis ir kartu su sūnumi pradėjo jį mušti. Jie pasiguldė jį ant grindų ir mušė rankomis, kojomis, kažkokiu kietu daiktu. Jis buvo praradęs sąmonę ir kai tarpais sąmonę atgaudavo, išgirdo, kaip P. pasakė, kad „tvarkom“, tačiau nesuprato, ką tai reiškia. Kai jie kiek atsitraukė, jis bandė pabėgti, bet negalėjo atidaryti durų. Tada jie vėl jį mušė. Kai pavyko išbėgti į lauką, nuėjo iki automobilio ir išsikvietė policijos bei greitosios pagalbas. Broliui A. Ž. jis atleido, bet su P. nesitaikys, jam neatleidžia.

Tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto liudija, jog įvykio vietoje nustatyta, kad 2013-11-16 d., apie 1 val. 35 min., (adresu duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas – V. Ž. sumušė jo brolis A. Ž. ir sūnėnas P. Ž.. V. Ž. paaiškino, jog smurto poveikis pasireiškė tuo, jog jam buvo trenkta į galvą daiktu, kurio jis nematė, pasiguldžius jis buvo spardomas kojomis į įvairias kūno vietas (b.l. 7-9).

Asmens blaivumo testas Nr. 3513 įrodo, jog 2013-11-16 d., 02:26:45 val., V. Ž. nustatytas 2,09 promilių girtumas (b.l. 16).

2013 m. lapkričio 16 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, jog atlikus nukentėjusiojo V. Ž. asmens apžiūrą nustatyta: sutinęs dešinės akies viršutinis vokas, susiūta galva pakaušio kairėje pusėje, kliba priekiniai viršutiniai du dantys, kruvini marškiniai (b.l. 19-21).

Asmens blaivumo testas Nr. 3514 įrodo, jog 2013-11-16 d., 02:30:00 val., A. Ž. nustatytas 0,60 promilių girtumas (b.l. 22).

Asmens blaivumo testas Nr. 3512 įrodo, jog 2013-11-16 d., 02:24:04 val., P. Ž. nustatytas 2,13 promilių girtumas (b.l. 39).

Teismas, apklausęs kaltinamuosius A. Ž., P. Ž., nukentėjusįjį V. Ž. bei ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, jog A. Ž. 2013 m. lapkričio 16 d., apie 1 val., (adresu duomenys neskelbtini), kilus tarpusavio nesutarimui su artimu giminaičiu broliu V. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei veikdamas bendrininkų grupėje su savo sūnumi P. Ž., tyčia, be priežasties, sudavė daugybinius smūgius kumščiais ir kojomis nukentėjusiajam V. Ž. į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajam V. Ž. sukeldamas fizinį skausmą ir taip padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., o P. Ž. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, kilus tarpusavio nesutarimui su dėde V. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei veikdamas bendrininkų grupėje su savo tėvu A. Ž., tyčia, be priežasties, sudavė daugybinius smūgius kumščiais ir kojomis nukentėjusiajam V. Ž. į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajam V. Ž. sukeldamas fizinį skausmą ir taip padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. Tokią teismo išvadą patvirtina kaltinamųjų A. Ž. ir P. Ž., nukentėjusiojo V. Ž. parodymai, asmens apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Taigi, teismas konstatuoja, jog P. Ž. veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 dalį. Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. nurodyta, jog artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. To paties straipsnio 2 dalyje išaiškinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės), sutuoktinio tėvai. Taigi, tik tuomet, kai nukentėjęs asmuo turi bent vieną iš paminėtų specialiųjų požymių, veika jo atžvilgiu gali būti traktuojama kaip smurtas artimoje aplinkoje. Byloje nustatyta, jog nukentėjusysis V. Ž. yra P. Ž. tėvo brolis, t. y. dėdė, jis gyvena ne kartu su kaltinamaisiais, todėl P. Ž. veiksmai jo dėdės atžvilgiu turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 140 str. 1 d.

A. Ž. veiksmai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. kvalifikuoti teisingai, nes kaltinamasis, panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė savo artimam giminaičiui – broliui – fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas

Skirdamas A. Ž. ir P. Ž. bausmes, teismas vadovaujasi pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, ir taisyklėmis, kurias nustato Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso VIII – sis skyrius, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Bausmės skyrimas A. Ž.

A. Ž. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, jog prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo ir šis jam atleido. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, jog nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui, bei bendrininkų grupėje su P. Ž..

A. Ž. įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri baudžiamojo įstatymo priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), nusikalstama veika yra baigta. A. Ž. praeityje neteistas (b.l. 33), baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b.l. 34-37), VšĮ (rajono) pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro pažymoje nurodyta, jog Psichikos sveikatos centre nesigydė ir stebimų ligonių grupei nepriklauso (b.l. 38).

Taigi, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į tai, jog anksčiau A. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius atleistas nebuvo, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusysis civilinio ieškinio nepareiškė, kaltinamasis ir nukentėjusysis susitaikė, teismas konstatuoja, jog yra pagrindo manyti, kad ateityje A. Ž. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. A. Ž. paskirta kardomoji priemonė naikinama įsiteisėjus nuosprendžiui.

Bausmės skyrimas P. Ž.

P. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, jog nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui, bei bendrininkų grupėje su A. Ž..

P. Ž. įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri baudžiamojo įstatymo priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), nusikalstama veika yra baigta. P. Ž. praeityje teistas (b.l. 50-53), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 62-64), VšĮ (rajono) pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro pažymoje nurodyta, jog Psichikos sveikatos centre nesigydė ir stebimų ligonių grupei nepriklauso (b.l. 65), yra dirbantis (b.l. 67). Taigi, įvertinus paminėtas aplinkybes, P. Ž. už įvykdytą nusikalstamą veiką skiriama arešto bausmė, jo dydį nustatant didesnį nei šios bausmės vidurkis, į bausmės atlikimo laiką įskaitant jo laikinąjame sulaikyme išbūtą laiką.

P. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str., 307 str.,

nusprendžia:

A. Ž., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d., nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., atleisti ir baudžiamąją bylą nutraukti.

A. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

P. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., ir paskirti jam areštą 60 (šešiasdešimt) parų.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo P. Ž. sulaikymo.

Į bausmės atlikimo laiką P. Ž. įskaityti jo laikinąjame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-11-16 d., 3 val. 30 min., iki 2013-11-16 d., 15 val.

P. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Radviliškio rajono apylinkės teisme.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-ButkuvienėTikraTeisėjaJurga Kramanauskaitė-Butkuvienė2014-02-11