Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis valstybinis aplinkos pasaugos inspektorius 2013 m. spalio 2 d. nutarimu Nr. (7)LT5-427 V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 str. 5 d. ir paskyrė jam 150 Lt dydžio baudą už tai, jog atlikus kasmetinį planinį kompleksinį Medžiotojų Klubo „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą už 2012 – 2013 metų sezoną pagal medžioklės lapą Nr. 453097 buvo nustatyta, kad V. J. neteisėtai dalyvavo medžioklėje 2012-11-02 be medžioklės vadovo, kai medžioklėje dalyvavo daugiau kaip vienas medžiotojas, žvėrių sumedžiota nebuvo, tokiais savo veiksmais V. J. pažeidė medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.6 p. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J. Šilutės rajono apylinkės teismui pateikė skundą dėl Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2013 m. spalio 2 d. nutarimo Nr. (7)LT5-427 panaikinimo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 14 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. skundo netenkino ir paliko nepakeistą Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2013 m. spalio 2 d. nutarimą.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2013 m. spalio 2 d. nutarimą Nr. (7)LT5-427 ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti.

Apeliaciniame skunde V. J. nurodo, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis priimta netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir padarius neteisingas išvadas dėl procesinių pažeidimų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje, taip pat ir dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Dėl procesinių pažeidimų

ATPK 259 str. 1 d. numato, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas organas (pareigūnas) arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas surašo protokolą, išskyrus šio kodekso 262 str. numatytus atvejus. Protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o minėto straipsnio 3 d. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais; vienas protokolo egzempliorius nedelsiant įteikiamas, o šio kodekso 260² str. numatytais atvejais – nusiunčiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad jam, V. J., siųsti šaukimai atvykti administracinio teisės pažeidimo protokolo (toliau – Protokolas) surašymui nebuvo įteikti, tačiau, remdamasis Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų parodymais, teismas padarė išvadą, jog tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek nagrinėjant administracinę bylą Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje procesinės teisės nebuvo pažeistos. Su tokia teismo išvada V. J. nesutinka ir pažymi, kad Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai padarė tik prielaidą, jog jam yra žinoma apie tai, kad jam ketinama surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, nes byloje nėra nė vieno įrodymo, kad jis oficialiai – žodžiu ar raštu, nurodant konkrečiai vietą ir laiką, buvo kviečiamas atvykti į Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekciją dėl administracinio protokolo surašymo ir nurodytu laiku neatvyko. Jam, kaip ūkininkui, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais yra pats darbymetis ir nežinant konkretaus laiko ir vietos, ieškoti, kas ir kada iš Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų jam galėtų surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, būtų absurdiška.

Jam nebuvo suteikta teisė susipažinti su administracinio teisės pažeidimo byla, dėl to buvo pažeista ATPK 272 str. 1 d. numatyta jo procesinė teisė – susipažinti su bylos medžiaga. Taigi nesusipažinęs su bylos medžiaga jis nesuprato kaltinimo esmės ir negalėjo teikti paaiškinimus, reikšti prašymus, pvz., kad jau tuo metu būtų apklaustas A. Š., S. Š. (mirė tik 2014-01-22) ir t. t. Dėl 2013-09-24 pareigūnų neteisėtų veiksmų jis, V. J., dar tą pačią dieną surašė skundą Aplinkos apsaugos agentūrai.

V. J. nuomone, niekas jam nebandė įteikti administracinio teisės pažeidimo protokolo. Tai patvirtina ir liudytojo A. P. parodymai apie tai, jog jis, važiuodamas pas jį, V. J., matė automobilyje sėdinčius pareigūnus ir kažką rašančius, tačiau jo patalpose nerado ir išvažiavo. Pareigūnas M. B. 2013-09-24 tarnybiniame pranešime (b. l. 39) nurodė, kad jis, V. J., nesutiko su pateiktais įrodymais, nors teisme pats nurodė, kad jam įrodymų jokių nepateikė. Minėtame tarnybiniame pranešime nenurodytos jokios aplinkybės apie administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą automobilyje, taip pat nenurodyta šio protokolo įteikimo aplinkybės. Tik vėliau jau sugalvota keista versija teismui, kad M. B. protokolą užkišo už durų, tačiau nė vienas teisės aktas nenumato tokio įteikimo būdo, tuo labiau, kad jis, grįžęs vakare, „užkišto“ protokolo nerado. Nurodytos aplinkybės įrodo, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo pažeistos jo ATPK 271 str. 1 d. numatytos procesinės teisės, o administracinio teisės pažeidimo protokolas jam nebuvo įteiktas, todėl jam apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką žinoma nebuvo. Protokole nurodytos aplinkybės apie tai, kad jis atsisakė nuo paaiškinimų ir parašų, apelianto teigimu, yra neatitinkančios tikrovės (suklastotos).

V. J. teigimu, dėl paminėtų aplinkybių akivaizdu, kad 2013 m. spalio 2 d. administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant ir nepranešus apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tai yra pažeidžiant ATPK nuostatas, tai sudaro pagrindą panaikinti ginčijamą Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Tačiau Šilutės rajono apylinkės teismas neteisingai ir neišsamiai įvertino įrodymus, vadovavosi prieštaringais pareigūnų parodymais, atmesdamas visus jo, V. J., bei liudytojo A. P. parodymus bei padarė neteisingas išvadas, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą bei skundžiamą nutarimą procesiniai pažeidimai nebuvo padaryti.

Dėl Šilutės rajono apylinkės teismo išvados inkriminuojant ATPK 85 str. 5 d., numatytą administracinį teisės pažeidimą

Teismas 2014-02-14 nutartyje konstatavo, jog: „Tai, kad pareiškėjas 2012-11-02 dalyvavo medžioklėje be medžioklės vadovo, yra įrodyta liudytojo A. Š. parodymais, S. Š. paaiškinimu (b. l. 21 ) , medžioklės lapu (b. l. 20 ), patikrinimo aktu (b. l. 18 ).“ Apeliantas nurodo sutinkantis, kad galbūt medžioklės lapas ir buvo užpildytas netinkamai, tačiau teigia, jog kategoriškai nesutinka su teismo išvada, kad jis žinojo ir suprato, jog medžiojama be medžioklės vadovo.

ATPK 85 str. 5 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra formali. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojamą teisės aiškinimą, padarant pažeidimus, kurių sudėtys yra formalios, tyčia gali būti tik tiesioginė. Esant formaliai pažeidimo sudėčiai, veika, padaryta tiesiogine tyčia, yra tada, kai asmuo, darydamas veiką, suvokė pavojingą jos pobūdį ir norėjo taip veikti. Šiuo atveju turi būti nustatytas tik psichinio santykio su veika turinys (LAT 2012-06-19 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-2012; 2011-10-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-4/2011).

Šilutės rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 14 d. nutartyje aptardamas liudytojo S. Š. parodymus nurodė, jog iš šio liudytojo paaiškinimo matyti, kad jis medžioklėje nedalyvavo. Tačiau apeliantas pažymi, jog byloje esančiame S. Š. paaiškinime (b. l. 21) nurodyta priešingai, tai yra, kad jis 2012-11-02 medžioklėje dalyvavo. Paneigus šią aplinkybę, kitų įrodymų, patvirtinančių jo, V. J., tiesioginę tyčią, byloje nėra. Apeliantas pažymi, kad jis nuo pat pradžių teigė, jog į 2012 m. lapkričio 2 d. vykusią medžioklę medžioklės lapą atsinešė S. Š., jis sutikrino medžiotojų bilietus, leidimus ginklams ir visi medžiotojai pasirašė, todėl jis pagrįstai galvojo, kad S. Š. yra medžioklės vadovas. Liudytojas A. Š. apklaustas teisme labai aiškiai parodė, kad jis tą dieną turėjo būti medžioklės vadovu, tačiau negalėjo vykti, todėl medžioklės vadovu buvo jo tėvas S. Š..

Apelianto teigimu, Šilutės rajono apylinkės teismas neteisingai konstatavęs aplinkybę, kad medžioklėje S. Š. nedalyvavo, padarė nepagrįstą išvadą dėl jo, V. J., kaltės (tyčios), t. y. kad jis žinojo ir matė, jog medžioklėje nėra medžioklės vadovo. Nesant kitų įrodymų dėl jo tiesioginės tyčios (kaltės), V. J. nuomone, jam nepagrįstai buvo inkriminuotas ATPK 85 str. 5 d. numatytas pažeidimas, tačiau Šilutės rajono apylinkės teismas neteisingai Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2013-10-02 nutarimą paliko nepakeistą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas prašo atmesti V. J. skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2013-10-02 nutarimą bei Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-02-14 nutartį.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

V. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas už tai, jog neteisėtai dalyvavo medžioklėje 2012-11-02 be medžioklės vadovo, kai medžioklėje dalyvavo daugiau kaip vienas medžiotojas, žvėrių sumedžiota nebuvo, tokiais savo veiksmais V. J. pažeidė medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.6 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 5 d. Pažeidimas nustatytas atlikus kasmetinį planinį kompleksinį Medžiotojų Klubo „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą už 2012 – 2013 metų sezoną pagal medžioklės lapą Nr. 453097.

ATPK 85 str. 5 d. numatyta, kad Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, pažeidimas, išskyrus pažeidimus, numatytus šio straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo penkiasdešimties iki dviejų šimtų penkiasdešimties litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo arba teisės medžioti atėmimą iki vienerių metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo.

2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 24. p. nurodyta, kad kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas, kurį paskiria medžioklės lapą išduodantis medžioklės plotų naudotojas (juridinio asmens atveju – juridinio asmens vadovas arba jo įgaliotas asmuo). Šių taisyklių 58.6. p. numato, jog draudžiama medžioti be medžioklės vadovo, kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas.

Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs visus byloje surinktus įrodymus, neabejoja, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J. padarė ATPK 85 str. 5 d. numatytą pažeidimą. Byloje surinkti duomenys neleidžia abejoti, kad V. J. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai dalyvavo medžioklėje 2012-11-02 be medžioklės vadovo, kai medžioklėje dalyvavo daugiau kaip vienas medžiotojas, tokiais savo veiksmais V. J. pažeidė medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.6 p., kuriame numatyta, kad medžioti be medžioklės vadovo, kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, draudžiama, reikalavimus. Jo kaltė padarius šį pažeidimą yra įrodyta visiškai byloje surinktų įrodymų visuma.

Apeliantas savo skundą iš esmės grindžia tuo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta objektyvių ir patikimų įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę padarius jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 5 d., be to, tvirtina, kad apie bylos iškėlimą ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą jam nebuvo žinoma. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, juos paneigia pirmosios instancijos teismo ištirtų ir skundžiamoje nutartyje išsamiai aptartų įrodymų visuma.

ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Todėl pažymėtina, kad tik teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, gali spręsti, pakanka jam byloje surinktų įrodymų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas, ar ne.

Konstatuotina, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 5 d. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad apeliantas V. J. 2012-11-02 neteisėtai dalyvavo medžioklėje be medžioklės vadovo, kai medžioklėje dalyvavo daugiau kaip vienas medžiotojas.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą rėmėsi liudytojų A. Š., A. T. parodymais, S. Š. paaiškinimu (b. l. 21), medžioklės lapu (b. l. 20), patikrinimo aktu (b. l. 18) ir kita rašytine bylos medžiaga. Remdamasis visais byloje esančiais duomenimis apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad V. J. dalyvavo medžioklėje 2012-11-02 be medžioklės vadovo, kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, tokiais savo veiksmais padarė ATPK 85 str. 5 d. numatytą pažeidimą.

Apeliacinio skundo motyvai, kuriais administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J. analizuoja atskiras Medžioklės taisyklių nuostatas iš sau palankios pozicijos bei skundo motyvai, kuriais apeliantas ginčija faktą, kad nesuprato, jog medžioklėje nedalyvauja medžioklės vadovas, yra atmetami kaip nepagrįsti. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 str. 6 d. 1 p. nurodyta, kad medžiotojas privalo laikytis šio Įstatymo, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, taip pat racionalios ir etiškos medžioklės reikalavimų. V. J. šių reikalavimų privalėjo laikytis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad teismas nesiaiškino jo kaltės turinio. Jei V. J. elgėsi lengvabūdiškai ir dalyvavo medžioklėje neįsitikinęs, ar jai vadovauja paskirtas medžioklės vadovas, tai jis anksčiau minėtų normų reikalavimų nesilaikė ir jo kaltė pasireiškė neatsargumu. Pagal ATPK 11 str. administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti.

Aplinkybes, kad V. J. medžioklėje dalyvavo nesant jos vadovo patvirtina ir A. Š. parodymai teisme, kur jis nurodė, kad 2012-11-02 jis turėjo būti vadovu medžioklėje, tačiau nedalyvavo. Tą dieną jo tėvas S. Š. buvo paėmęs jo medžioklės lapą, tačiau ir jis nedalyvavo medžioklėje. Taip pat patvirtino, kad jo parašo medžioklės lape nėra. Tai, kad V. J. 2012-11-02 medžioklėje dalyvavo nesant medžioklės vadovo, patvirtina ir anksčiau minėti rašytiniai įrodymai byloje – S. Š. paaiškinimas (b. l. 21) , medžioklės lapas (b. l. 20), patikrinimo aktas (b. l. 18). Priešingai apelianto tvirtinimui, netikėti pareigūnų parodymais, liudytojų A. T., A. Š. parodymais nėra pagrindo, nes jie yra nuoseklūs, duomenų, kad liudytojai būtų suinteresuoti apkalbėti ar neteisingai apkaltinti pažeidėją V. J., byloje nėra.

V. J. argumentus dėl protokolo surašymo ir įteikimo jam aplinkybių paneigia byloje surinkta medžiaga, t. y. registruotų laiškų ir siuntų išrašai apie šaukimų įteikimus; valstybinių aplinkos apsaugos inspektorių A. T. ir M. B. tarnybiniai pranešimai; kreipimasis į Šilutės rajono policijos komisariatą dėl tarnybinės pagalbos pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros, Klaipėdos ir Tauragės apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų ir LR aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 m. sausio 5 d. bendradarbiavimo susitarimą Nr. LS-11; Šilutės rajono policijos komisariato atsakymas dėl tarnybinės pagalbos, kuriame pranešta, kad tyrėja A. S. dar kartą buvo nuvykusi pas V. J., tačiau tiesioginio bendravimo metu pastarasis atsisakė vykti į Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekciją. Byloje nustatyta, kad 2013-09-24 Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai kartu su Tauragės AVPK Šilutės RPK VPS PP tyrėjais nuvyko pas V. J., kuriam buvo išaiškinta pažeidimo esmė ir kad jam bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Visas šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino liudytojai A. S. , R. K., I. Ž.. Šie įrodymai patvirtina, kad V. J. tyčia ir sąmoningai vengia atsakomybės, savo noru nepasinaudojo ATPK 272 str., pagal kurį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant byla, naudotis teisine advokato ar kito imlioto atstovo, turinčio aukštąjį teisini universitetini arba jam prilyginama išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, V. J. apeliaciniame skunde dėstomi motyvai dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, įteikimo jam aplinkybių laikytini tik siekiu išvengti atsakomybės. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo ir pažeidėjui įteikimo aplinkybes, apygardos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo argumentais šiuo klausimu ir jų nekartoja, kartu pažymi, kad savo teises ginantis nuo pareikštų kaltinimų V. J. įgyvendino skųsdamas ginčijamą nutarimą ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl atmestini jo argumentai, kad jis negalėjo susipažinti su bylos medžiaga, reikšti prašymus, dalyvauti įrodymų tyrime.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. J. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 5 d. Atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. skundą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamoje nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.