Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos duodančios išvadą byloje Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui E. M., trečiajam asmeniui D. S., dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. S. procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais) buvo išsiųsti jo gyvenamosios vietos adresu, kuri sutampa su jo deklaruota gyvenamąja vieta, ir laikytini įteiktais (CPK 121 straipsnio 3 dalis). Tuo pačiu adresu jam išsiųstas ir teismo šaukimas, tačiau D. S. į teismo posėdį neatvyko.

Institucijos, duodančios išvadą atstovas A. Z. neprieštaravo ieškinio patenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 3.140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, pagal kurią, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami CK 3.149 – 3.153 straipsniuose nurodyta tvarka. Nuginčyti tėvystę kai vaikas gimė susituokusiems tėvams galima tik įrodžius, kad asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, negali toks būti. Įrodymai, kad asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, negali toks būti, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizių išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kiti įtikinami faktai.

Ieškovės atstovas prašo atnaujinti praleistą tėvystei nuginčyti nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą. CK 3.152 straipsnyje nustatytas vienerių metų terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Ieškinio senaties terminą praleidus dėl svarbių priežasčių, jis gali būti teismo atnaujinamas ir pažeistoji teisė ginama (CK 1.131 straipsnis). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką yra atkreipęs dėmesį, jog praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į šalių interesus, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros. Plėtodamas termino praleidimo svarbos priežasčių koncepciją, kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį, kad visais atvejais sprendžiant dėl termino atnaujinimo turi būti vadovaujamasi išimtinai vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-596/2013), t. y. būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Tėvystė nuginčijama siekiant nustatyti tikrąjį vaiko tėvą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civ. byloje e3K-3-92-706/2016). Be to tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra nustatoma, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo, įvertinant ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį.

Šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovė apie tai, jog atsakovas nėra jos vaiko D. R. biologinis tėvas, žinojo dar iki vaiko gimimo, nes su atsakovu nebegyveno ir intymių santykių nepalaikė dar iki santuokos nutraukimo (2017 m. rugsėjo 13 d. teismo sprendime, kuriuo nutraukta šalių santuoka nurodoma, kad pareiškėjai prašyme nutraukti santuoką nurodė, kad kaip sutuoktiniai negyvena du metus). Teismas atsižvelgdamas į ieškovės teisinį neišprusimą, į tai, kad atsakovas ieškiniui neprieštarauja, vadovaudamasis išimtinai vaiko interesais ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, t. y. kad atsakovas jokių socialinių ryšių su vaiku nepalaiko, t. y. nei teisinės, nei socialinės tėvystės išsaugojimu nesuinteresuotas, jo ir vaiko jokie emociniai ar socialiniai ryšiai nesieja (jis vaiko net nėra matęs), tai kad grėsmė vaikui netekti materialinio išlaikymo nekyla, nes toks neteikiamas ir net nėra priteistas (ieškovė nurodė, kad į teismą dėl to, žinodama kad atsakovas nėra vaiko tėvas, nesikreipė), t. y. tėvystės nuginčijimas nepažeis vaiko interesų, be to tėvystės nuginčijimu ir siekiama nustatyti tikrąjį vaiko tėvą, sprendžia, kad ieškinio senaties terminas turi būti atnaujintinas (CK 3.161 straipsnio 2 dalis).

Iš į bylą pateikto (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 12) matyti, kad D. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) motina įrašyta ieškovė A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvu – atsakovas E. M., a. k. (duomenys neskelbtini). Šių duomenų įrašymo pagrindas yra A. R. 2018 m. spalio 4 d. pareiškimas. Vaiko pavardė, motinai prašant, įrašyta ne tėvo (motinos ikisantuokinė). Į bylą taip pateiktas santuokos nutraukimo liudijimas, kuris patvirtina, kad šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Šioje byloje nebuvo paskirta DNR ekspertizė, nes atsakovas ieškinio neginčijo, todėl vertinami kiti byloje surinkti įrodymai.

Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas kartu negyvena bent nuo 2017 m. Ieškovė patvirtino, kad ji su atsakovu E. M. kartu negyvena nuo 2017 m., o su D. S. pradėjo bendrauti 2017 m. spalį, bei tai, kad bendraujant su D. S. su kitais vyrais lytinių santykių neturėjo. Atsakovas su ieškiniu sutinka. Šioje situacijoje teismo vertinimu tai pat svarbios aplinkybės susijusios su tuok kad: 1) ieškovės prašymu jos vaiko D. pavardė įrašyta R. (t . y. atsakovės mergautinė pavardė); 2) D. R. gimė (duomenys neskelbtini), t. y. nuo teismo sprendimo nutraukti jos ir E. M. santuoką priėmimo dienos praėjus daugiau nei 300 dienų (teismo sprendimas priimtas (duomenys neskelbtini), tačiau įsiteisėjo tik praėjus 30 dienų, dėl ko vadovaujantis CK 3.66 straipsnio 1 dalimi, 3.140 straipsnio 2 dalimi, vaiko tėvu įrašytas buvęs ieškovės sutuoktinis E. M.) 3) Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis byloje dalyvaujantys asmenys kreipėsi į teismą bendru pareiškimu dėl vaiko kilmės nustatymo, kuriuo prašyta vaiko, gim. (duomenys neskelbtini) tėvu įrašyti trečiajį asmenį šioje byloje D. S., tačiau į posėdį neatvykus nei vienam iš pareiškėjų, pareiškimas paliktas nenagrinėtu (civ. byla Nr. e2YT-24984-877/2018). Ieškovė taip pat patvirtino, kad atsakovas E. M. su vaiku nebendrauja, jo net nėra matęs, iš jo nėra priteistas išlaikymas vaikui; atsakovas šių aplinkybių neginčijo. Be to ieškovė patvirtino, kad su D. S. ji pradėjo bendrauti 2017 m. spalį, jam pranešė apie nėštumą, tuo laikotarpiu su kitais vyrais lytinių santykių neturėjo; D. S. žino apie vaiką bei pripažįsta, esantis jo tėvu.

Atsakovas neneigia faktų, kuriais grindžiamas reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo. Šalių byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, nors ir nesant gauta mokslinių įrodymų, visumos analizė leidžia pagrįstai manyti ir nustatyti, jog atsakovas E. M. nėra biologinis vaiko D. R. tėvas. Be to tarp atsakovo ir D. R. nėra užsimezgę nei šeiminiai, nei socialiniai ryšiai, todėl atsakovas nelaikytinas ir socialiniu mergaitės tėvu. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ieškinys tenkintinas, nustatytina, kad E. M. nėra D. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, panaikintina tai patvirtintina gimimo įrašo dalis (CK 3.150, 3.152 straipsniai).

Teismas pažymėti, kad nuginčijus tėvystę nagrinėjamu atveju atsiranda galimybė užtikrinti vaiko prigimtinę teisę žinoti savo biologinius tėvus, ir būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje. Todėl nuginčijus tėvystę ieškovei ir trečiajam asmeniui D. S. išaiškintina, kad vaikas turi teisę žinoti apie savo kilmę ir tėvus, todėl jie turi priešpriešinę pareigą, esant galimybei nustatyti biologinį vaiko tėvą, įgyvendinti šią vaiko teisę bendru sutarimu kreipiantis į notarą ar esant ginčui į teismą.

Ieškovei šioje byloje buvo teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba (b. l. 4). Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti šioje byloje iki teismo sprendimo priėmimo yra 336 Eur (b. l. 17). Pagal bendrą taisyklę, išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, apmoka pralaimėjusi šalis. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, būtina atsižvelgti ne vien į formaliąją bylos baigtį, jog teismo sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas visiškai. Pirma, jokio ginčo tarp šalių dėl tėvystės nuginčijimo nebuvo. Antra, ieškovė A. R. dar iki jos dukros D. gimimo žinojo, kad ji nėra E. M. dukra, duomenys apie vaiko gimimą įregistruoti vienašališku jos pareiškimu, t. y. jokių veiksmų registruojant vaiką E. M. neatliko. Be to E. M. niekaip vienasmeniškai negalėjo įtakoti duomenų apie tėvą įrašymą vaiko gimimo liudijime, nes šie duomenys kaip minėta įrašyta įstatymo pagrindu, praėjus daugiau nei 300 dienų nuo teismo sprendimo dėl šalių santuokos nutraukimo dienos. Bendru pareiškimu vaiko motina, buvęs jos sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusiu vaiko tėvu turėjo teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti D. S. (CK 3.140 straipsnio 5 dalis), tačiau A. R. patvirtino, kad su E. M. ji kartu negyvena nuo 2017 m. ir pabandžius spręsti esamą problemą, nei E. M., nei D. S. nerado. Kaip jau minėta procesas, inicijuotas šioje byloje dalyvaujančių asmenų kreipiantis su pareiškimu dėl vaiko kilmės nustatymo 2018 m., kuriuo prašyta vaiko, gim. (duomenys neskelbtini) tėvu įrašyti trečiajį asmenį šioje byloje D. S., tačiau į posėdį neatvykus nei vienam iš pareiškėjų, pareiškimas paliktas nenagrinėtu, t. y. ne tik dėl jo, bet ir biologinių vaiko tėvų pasyvumo procese. Todėl vien dėl to, kad šiuo konkrečiu atveju A. R. į teismą dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi anksčiau nei E. M., negali būti pagrindas patirtų bylinėjimosi išlaidų vien iš E. M. priteisimui. Todėl atsižvelgus į nurodytas priežastis šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstytinos ir kiekviena iš šalių paliktina prie savo turėtų (patirtų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. nei žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, nei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos iš atsakovo nepriteistinos – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 93 straipsnio 3 dalis.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstant jas tarp ieškovės ir atsakovo, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), todėl jos iš atsakovo tai pat nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Atnaujinti ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti.

Nustatyti, kad E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nėra vaiko D. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvu nurodytas E. M., a. k. (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.