Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-07-13 · Civilinė byla Nr. 2A-356/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-07-13
Bylos Nr.
2A-356/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas (pirm.), Kazys Kailiūnas, Danutė Milašienė (pran.)
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Rovė“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei ,,Serneta“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Acumen“
Kategorijos
  • 21.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-356/2007Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.2.6;
114.11 (N)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. liepos 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Kazio Kailiūno ir Danutės Milašienės (pranešėja),

sekretoriaujant Violetai Drėmienei,dalyvaujant ieškovo atstovui adv. A. Skuolevičiui,atsakovų atstovui adv. Grigorijui Leonovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Rovė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 16 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-285-123/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Rovė“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Serneta“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Acumen“ dėl statinių pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir turto grąžinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB ,,Rovė“ ieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančia 2004 m. vasario 27 d. tarp UAB „Rovė“ ir UAB „Serneta“ sudarytą statinių pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Serneta“ nuosavybėn perleisti pastatai, esantys Klaipėdoje, Smiltelės g. 19, ir įpareigoti UAB „Acumen“ grąžinti nurodytus pastatus ieškovei. Ieškovas nurodė, kad, sudarydamas 2004 m. vasario 27 d. statinių pirkimo-pardavimo sutartį, suklydo, nes manė, kad sudaroma vieninga savo esme sutartis, kurios vykdymo pasekmė yra ne tik statinių pardavimas, bet ir kitų sutartinių paslaugų pirkėjui suteikimas, t.y. žemės sklypo detaliojo plano derinimo darbų atlikimas. Kilus ginčui dėl sutarties vykdymo tvarkos ir atsakovui vienašališkai nutraukus sutarties dalį, paaiškėjo, kad, atsakovo nuomone, šalys sudarė iš esmės dvi savarankiškas sutartis. Atsakovas žinojo, kad ieškovas, pasirašydamas sutartį, klysta, nes įvykdyti sutarties dalį dėl detaliojo plano derinimo darbų joje numatytais terminais buvo praktiškai neįmanoma. UAB „Serneta“ 2005 m. sausio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleido UAB „Acumen“ ginčo pastatus. Ši sutartis laikytina nesąžiningu sandoriu, nes juo siekta sudaryti sąlygas atsakovui UAB „Serneta“ išvengti atsiskaitymo su ieškovu. Atsakovo UAB „Acumen“ nesąžiningumą įrodo tas faktas, jog atsakovo UAB „Serneta“ vadovas A. Matiaž gyvena kartu su vienintele UAB „Acumen“ akcininke – L. Matiaž. Taigi, teismui patenkinus reikalavimą dėl 2004 m. vasario 27 d. sutarties pripažinimo negaliojančia, ieškovas turi teisę išreikalauti pastatus iš svetimo neteisėto valdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovams po 2 000 Lt atstovavimo išlaidų. Teismas, nurodydamas, kad šalys rūpestingai ir apdairiai sutartyje numatė dviejų skirtingų rūšių sutarčių elementus ir jų nesiejo, nes niekas negalėjo išduoti ieškovei ar atsakovui garantijų, kad prie esamų statinių bus padidintas žemės sklypas, sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad jis esmingai suklydo sudarydamas sutartį (CK 1.90 str.).

Šalies argumentai

Ieškovas UAB ,,Rovė“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Ieškovas nurodė, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nors visi ieškinio reikalavimus pagrindžiantys įrodymai buvo pateikti, pažeidė CPK normas, reguliuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą teisminio bylos nagrinėjimo metu. Ieškovas, sudarydamas ginčo sandorį, iš esmės suklydo, darydamas klaidingą prielaidą apie tai, kad yra sudaroma vieninga savo esme sutartis, kurios vykdymo pasekmė yra ne tik statinių pardavimas, bet ir kitų sutartinių paslaugų atlikimas pirkėjo naudai, kurių įvykdymas lemia didesnį sutartinės kainos gavimą pardavėjui, ir didesnio žemės sklypo valdymo teisės įgijimą pirkėjui. Ieškovas pažymi, kad sutarties tekstą ieškovui pateikė atsakovas, sutarties sąlygų derinimo ir pasirašymo metu ieškovui nekilo jokių abejonių dėl visos sutarties vykdymo tvarkos, o ne atskirų jos dalių vykdymo. Atsakovas, sudarant sutartį, taip pat ne kartą deklaravo tai, kad kaip statiniai perkamas turtas jam reikalingas tiek, kiek jis yra siejamas su didesnio žemės sklypo naudojimosi teisių įgijimu ateityje, pabrėždamas, kad prekybos centrą šioje vietoje bus galima statyti tik esant galimybei valdyti didesnį, nei jis yra priskirtas prie sutartyje nurodomų statinių jų pirkimo metu, žemės sklypą. Teismas, priimdamas sprendimą, apsiribojo tik Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2005 IV dalies Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai pažodiniu citavimu, nevertindamas pateiktų įrodymų. Ta aplinkybė, kad, kilus ginčui dėl sutarties vykdymo, atsakovas UAB ,,Serneta“ ėmė laikytis tokios pozicijos, esą ginčo sutartis yra dviejų savarankiškų sutarčių junginys, ir yra ta aplinkybė, kurią žinant sutarties sudarymo metu, ieškovas ginčo sutarties būtų nesudaręs, t. y., sudarydamas sandorį, ieškovas klydo dėl esminių sandorio faktų tokio sandorio sudarymo metu. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas sudarė ginčo sandorį, suklysdamas dėl savo didelio neatsargumo ar dėl aplinkybių, kurių riziką pats buvo prisiėmęs.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB ,,Serneta“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsakovas nurodo, jog ieškovo nurodyti argumentai bei faktinių aplinkybių aiškinimas nepagrįsti įstatymu ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Atsakovas UAB ,,Acumen“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsakovas nurodo, kad ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių motyvų, kurių pagrindu prašo išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Ieškovas UAB ,,Rovė“ 2004 m. vasario 27 sudarytoje su atsakovu UAB ,,Serneta“ sutartį ginčija CK 1.90 str. pagrindu.

CK 1.90 str. 2 d. suklydimą laiko klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Pagal CK 1.90 str. 1 d. sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu suklydimas yra esminis. Taigi CK 190 str. 1 d. ir 2 d. nustato, kad sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu nustatomas dvi sąlygos: 1) suklydimo faktas 2) konstatavus suklydimo faktą, būtina įvertinti, ar tas suklydimas buvo esminis.

Ieškovas suklydimą, sudarant ginčijamą sutartį, įvardija kaip neteisingą jo suvokimą apie vienos sutarties sudarymą: manė, kad sudaro vieną sutartį ir kad jos vykdymas nebus atskirtas į dvi dalis – pirkimo pardavimo sutarties įvykdymą ir pavedimo sutarties įvykdymą. Ieškovas nurodo, kad, jeigu jam būtų buvusi žinoma aplinkybė, kad su atsakovu sudaryta sutartis yra dviejų savarankiškų sutarčių junginys, tokios sutarties būtų nesudaręs.

Pagal 2004 m. vasario 27 d. sutartį ieškovas atsakovui už 1 200 000 Lt pardavė administracinį pastatą ir automobilių plovyklą Klaipėdoje. Šalys sutartimi susitarė (sutarties 2.3 punktas), kad atsakovui (pirkėjui) visiškai atsiskaičius su ieškovu, turi būti pasirašytas statinių perdavimo-priėmimo aktas, t. y. statiniai perduodami atsakovo nuosavybėn bei atsakovui perleista nuomos teisė į žemės sklypą. 2004 m. balandžio 7 d. ieškovas su atsakovu pasirašė statinių priėmimo-pardavimo aktą pagal kurį statiniai buvo perduoti atsakovo nuosavybėn, taip pat šiuo aktu ieškovas perleido atsakovui pagal valstybinės žemės nuomos sutartį įgytą nuomos teisę į žemės sklypą (b. l. 55-56). 2004 m. vasario 27 d. sutartimi šalys taip pat susitarė, kad ieškovas atliks visus veiksmus derinant, tvirtinant žemės sklypo detalųjį planą (sutarties 4,8 punktas), o atsakovas už tai įsipareigojo ieškovui sumokėti (sutarties 2.4 – 2.5 punktai). Kaip matyti iš sutarties 2.4-2.5 punktų turinio šalys aptardamos atsiskaitymo už detalaus plano paruošimą, tvarką ir dydį, įvardino tai statinių pardavimo kainos didinimu ir nustatė, kiek atsakovas turės mokėti ieškovui už žemės sklypo detalaus plano paruošimą, jeigu jis atitiks sutarties 4.8 punkte nurodytiems kriterijams. Taigi šalys susitarė, kiek bus ieškovui apmokėta už žemės sklypo detalaus plano paruošimą, o tai, kad šalys tą apmokėjimą įvardijo, kaip statinio pardavimo kainos didinimą, neįtakojo šalių nustatytos 1 200 000 Lt pirkimo-pardavimo kaina nei kitų statinių pirkimo-pardavimo sąlygų. Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Rovė“ ieškinį atsakovui UAB ,,Serneta“ dėl statinių pirkimo-pardavimo 2004 m. vasario 27 d. sutarties nutraukimo atmetė UAB ,,Rovė“ ieškinį ir konstatavo, kad 2004 m. vasario 27 d. sutartimi šalys susitarė dėl dviejų prievolių, kurios laikytinos atskiromis ir savarankiškomis, kad statinių pirkimo-pardavimo šalys visiškai nesiejo su žemės sklypo plano derinimo darbų vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civ. byla Nr. 3k-3-521-2006). Šioje civilinėje byloje dalyvavo tos pačios šalys, todėl kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai apie tarp tų pačių šalių tą pačią sutartį, kuri yra ginčijama šioje byloje, yra privalomi apeliacinės instancijos teismui (CPK 362 str. 2 d.).

Ieškovas minėtoje civilinėje byloje išreiškė poziciją, kad 2004 m. vasario 27 d. sutartis yra statinių pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškinyje nutraukti statinių pirkimo-pardavimo sutartį nurodė, kad jo ketinimai ir 2004 m. vasario 27 d. sutarties sudarymo esmė buvo: a) perduoti sutartyje nurodytą turtą (statinius) pirkėjui (atsakovui) už sutartyje numatytą kainą; b) atlikti pagal pirkėjo įgaliojimu išreikštą ir su pardavėju suderintą valią tam tikrus veiksmus, kurių pasekoje pirkėjas tikisi papildomo didesnio žemės sklypo prie nupirkto turto, ir už tai gauti papildomą pagal sudarytą sutartį (sutarties 2.5 p.) pinigų sumą. Tokią pat nuostatą ieškovas pakartojo 2006 m. sausio 9 d. atsiliepime į UAB ,,Serneta“ apeliacinį skundą (Klaipėdos apygardos teismo civ. byla Nr. 2-440-538-2005; b. l. 202 t. 1). Šie ieškovo veiksmai patvirtina jo suvokimą, jog ginčijama 2004 m. vasario 27 d. sutartimi susitarė dėl dviejų savarankiškų prievolių. Tačiau minėtoje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausiajam teismui 2006 m. spalio 16 d. nutartimi atmetus ieškovo UAB ,,Rovė“ ieškinį dėl 2004 m. vasario 27 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ieškovas poziciją pakeitė ir pateikė ieškinį dėl minėtos sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.90 str. pagrindu, motyvuojant suklydimą tuo, kad suklysta buvo darant klaidingą prielaidą apie tai, kad 2004 m. vasario 27 d. yra sudaroma vieninga sutartis. Iš to seka, kad ieškovas iki minėtos Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarties, kuria buvo atmestas jo ieškinys nutraukti statinių pirkimo-pardavimo sutartį suprato 2004 m. vasario 27 d. sutartį kaip dvi sutartis – pirkimo-pardavimo ir paslaugų.

Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo suvokimas apie tai, kad jis sudarė ne dvi sutartis, o vieną savarankišką, pasikeitė po to, kai buvo atmestas ieškinys dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo. Tai reiškia, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu ieškovas teisingai suvokė sudaromos sutarties turinį ir tą patvirtina ieškovo veiksmai iki ieškinio pripažinti dėl suklydimo sudarytą sutartį negaliojančia.

Nenustačius suklydimo fakto nėra pagrindo pripažinti tarp šalių sudarytą 2004 m. vasario 27 d. sutartį negaliojančia dėl suklydimo (CK 1.90 str. 1 ir 2 d.d.). Pažymėtina, kad ieškovas, prisiimdamas įsipareigojimus per sutartyje nustatytą terminą paruošti ir patvirtinti žemės sklypo detalųjį planą, o šio įsipareigojimo per nustatytą terminą jam neįvykdžius, atsakovui suteikiama teisė sutartį šioje dalyje nutraukti, pats prisiėmė galimą riziką. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, detalaus plano paruošimas (žemės sklypo prie statinių padidinimas, žemės sklypo padalijimas) nepriklauso vien tik nuo šalių valios. Ieškovas turėjo atsižvelgti ir įvertinti aplinkybes, sunkumus, su kuriais tenka susidurti ruošiant, derinant ir tvirtinant detaliuosius planus, juolab kad jo veikla yra susijusi su nekilnojamuoju turtu. Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovui per sutartyje nustatytą terminą neatlikus detalaus plano derinimo darbų, atsakovas sutartį nutraukė, todėl ieškovas pagal pavedimo sutartį iš atsakovo atlyginimo pagrįstai negavo.

Dėl išdėstytų argumentų apeliacinis skundas netenkintinas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB ,,Rovė“ valstybės naudai 9 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu.

Teisėjai Artūras DriukasKazys KailiūnasDanutė Milašienė