Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo A. S. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal patvirtintą pareiškėjų A. S. ir A. K. taikos sutartį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovams A. S., E. S., A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, turtinių teisų ir kreditorių. Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartimi patvirtinta tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis civilinės bylos dalyje dėl ieškinio reikalavimų dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir ieškovės bei atsakovo pavardžių po santuokos nutraukimo.

2. Pareiškėjas A. S. 2023 m. rugsėjo 7 d. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1206-1107/2021. Nurodė, kad ieškovė itin grubiai pažeidė ir toliau pažeidinėja taikos sutarties sąlygas, kadangi neteisėtai ir vienašališkai išvežė nepilnamečius vaikus iš Lietuvos Respublikos į Šveicarijos Konfederaciją, be atsakovo žinios ir sutikimo, tokiu būdu ieškovė neužtikrina nepilnamečių vaikų ir atsakovo tiesioginio bendravimo ir dalyvavimo vaikų auklėjime.

3. Pareiškėja A. K. atsiliepime nurodė, kad su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo nesutinka, nes atsakovas nededa jokių pastangų dėl bendravimo bei santykių su vaikais puoselėjimo. Pareiškėjo bendravimas su vaikais telefoninėmis ryšio priemonėmis buvo menkas dar gyvenant Lietuvoje. Pats neskambina, neieško kontakto su vaikais ir nesistengia nusistatyti bendravimo su vaikais būdo, o bendrauti kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis nei vaikams, nei pareiškėjai nesiūlė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino. Išdavė pareiškėjui vykdomąjį raštą pareiškėjos atžvilgiu pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 18 d. nutartimi patvirtintos pareiškėjų 2021 m. birželio 14 d. taikos sutarties 3 punktą dėl bendravimo su vaikais tvarkos.

5. Nurodė, kad šalys derybų ir abipusių nuolaidų būdu sudarė sutartį, kuri yra teismo patvirtinta ir kurioje susitarta dėl tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos, todėl teismo patvirtinta šalių taikos sutartyje numatyta bendravimo tvarka turi būti vykdoma.

6. Pareiškėjas nurodė, kad negali bendrauti su vaikais nustatyta bendravimo tvarka. A. K. šių aplinkybių neneigė. Nevykstant vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimui, pažeidžiami šalių nepilnamečių vaikų interesai bendrauti su tėvu ir tėvo interesai bendrauti su vaikais.

7. Teismas pareiškėjo prašymą laikė pagrįstu, todėl tenkino (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

8. Teismas išaiškino šalims, kad iš esmės pasikeitus situacijai ir bendravimo tvarkai tapus iš dalies ar sunkiai įgyvendinamai, šalys turi susitarti dėl naujos bendravimo tvarkos skyrium gyvenančio tėvo su vaikais ar kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo ginčo teisenos tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir netenkinti pareiškėjo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Iki š. m. rugsėjo mėnesio pareiškėjas su sūnumi nepalaikė ne tik telefoninių (bendravimas būdavo tik epizodinis - tik keli SMS per metus), bet jokių ryšių jau daugiau kaip du metus (pareiškėjas neimdavo sūnaus jokiomis patvirtintos matymosi tvarkos dienomis, tačiau iki dabar tai tėvui nekėlė didesnių nepatogumų). Pareiškėjas nededa pastangų ryšiui su sūnumi atnaujinti, bendravimo santykių su vaiku puoselėjimui. Todėl vykdomojo rašto išdavimas yra betikslis ir tikrai neužtikrins nepilnamečio sūnaus interesų.

1.2. Kauno apylinkės teismui 2023 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėja pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio dėl bendravimo tvarkos pakeitimo pateikimo (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2- 17628-1172/2023). Pateikė siūlomą laikiną pareiškėjo bendravimo tvarką su abiem vaikais, tačiau pareiškėjas mediacijos atsisakė, o savo nuomonės dėl bendravimo su vaikais tvarkos neišsakė. Darytina išvada, jog pareiškėjui nėra svarbus ryšys su vaikais, to ryšio saugojimas bei puoselėjimas.

1.3. Pareiškėjas prašė teismo išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties 3.1. punkto, 3.2. punkto, 3.16 punkto ir 3.19 punkto. Tačiau teismas išdavė vykdomąjį raštą ir dėl neprašomų nutartimi patvirtintos taikos sutarties punktų.

10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priteisti pareiškėjui turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėja siekia piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, savaip interpretuoja tiek taikos sutarties nuostatas, tiek Lietuvos Respublikoje galiojantį teisinį reglamentavimą. Iš esmės pareiškėja nepateikia jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų tariamą nutarties neteisėtumą, todėl tokia jos pozicija laikytina deklaratyvia ir neįrodyta (CPK 178 straipsnis).

2.2. Pareiškėjas teikia šalių vaikams išlaikymą, nori su vaikais nuolatinai bendrauti, prisidėti prie vaikų auklėjimo. Po pareiškėjos neteisėto vaikų išvežimo iš Lietuvos Respublikos į Šveicarijos Konfederaciją, vaikų ir pareiškėjo bendravimas iš esmės nutrūko dėl pareiškėjos kaltės, kadangi ji nesistengia sudaryti sąlygų vaikų ir tėvo bendravimui. Pareiškėja siūlo bendravimą „WhatsApp" ar kita programėle.

2.3. Pareiškėjo prašyme buvo aprašyti ir nurodyti grubiai pažeisti taikos sutarties punktai, nedetalizuojant ir neaptariant būsimų taikos sutarties punktų pažeidimų. Bendravimo tvarka su vaikais nustatyta taikos sutarties 3 punktu, o ne atskirais pavieniais punktais, kaip teigia pareiškėja.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų pateikimo

11. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėja pateikė sūnaus susirašinėjimo sms žinutėmis su pareiškėju A. S. 2 kopijas, Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. rugsėjo mėn. išvadą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo iki ieškinio pateikimo (civilinėje byloje Nr. e2-17628-1172/2023). Pareiškėjas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė susirašinėjimo sms žinutėmis su sūnumi ir dukra kopijas.

12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį, imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas vykdomojo rašto (ne)išdavimo klausimas dėl teismo patvirtintos taikos sutarties, kad nebūtų pažeisti prioritetiniai nepilnamečių vaikų interesai, priima ieškovės ir atsakovo pateiktus naujus įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.

Dėl atskirojo skundo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui išduotas vykdomasis raštas dėl teismo patvirtintos šalių taikos sutarties vykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Pagal bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad A. K. pateikė ieškinį A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, turtinių teisų ir kreditorių. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1206-1107-2021 patvirtino pareiškėjų taikos sutartį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pareiškėjų pavardžių po santuokos nutraukimo. Nutartimi patvirtinta pareiškėjų sutarta bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais (taikos sutarties 3 p.). Pareiškėjas pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriame nurodė, kad pareiškėja nepilnamečius vaikus išvežė iš Lietuvos Respublikos, todėl negali tiesiogiai bendrauti su vaikais ir dalyvauti vaikų auklėjime

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi prašymą tenkino, išdavė pareiškėjui vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintos šalių taikos sutarties 3 punktą dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Teismas pažymėjo, kad A. K. neneigė aplinkybių, jog pareiškėjas negali bendrauti su vaikais teismo nustatyta bendravimo tvarka, taip pat nepateikė duomenų, kad pareiškėjai yra suderinę bendravimo tvarkos pakeitimus.

17. Pareiškėja (apeliantė) i nesutinka su priimta teismo nutartimi, teigdama, kad pats pareiškėjas su sūnumi nebendravo nustatyta tvarka, nepalaikė jokių ryšių, be to, pareiškėja kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio dėl bendravimo tvarkos pakeitimo pateikimo (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2- 17628-1172/2023), pateikdama siūlomą laikiną pareiškėjo bendravimo tvarką su abiem vaikais.

18. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma (žr. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, nutarties 14 punktą). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, nutarties 32–33 punktai).

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išduodamas vykdymo raštą, įvertino taikos sutarties 3 p. nevykdytinumo iš apeliantės pusės faktą. Iš pareiškėjo pateikto prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo turinio matyti, kad esminis argumentas pagrindui išduoti vykdomąjį raštą yra tas, jog apeliantė kartu su vaikais išvyko gyventi iš Lietuvos Respublikos, taip nesudarydama sąlygų pareiškėjui bendrauti su vaikais teismo nustatyta tvarka, taip pažeisdama šalių nepilnamečių vaikų ir tėvo interesus. Pažymėtina, kad šių aplinkybių apeliantė neginčijo nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme. Nors atskirajame skunde deklaratyviai nurodo, kad pats pareiškėjas nebendravo su sūnumi ir nesistengė puoselėti santykius, tačiau įrodymų, kad atsakovas nevykdė taikos sutarties 3 punkto, ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, prie atskirojo skundo pateiktos kelios sms žinutės iš susirašinėjimo su tėvu, taip pat samprotavimai, kad pareiškėjui nėra svarbus ryšys ir bendravimas su vaikais, nes kitoje civilinėje byloje pareiškėjas nedalyvavo mediacijoje ir nepasiūlė naujos bendravimo su vaikais tvarkos, nėra pakankami įrodymai išvadai, jog pareiškėjas nevykdė teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos (CPK 185 straipsnis). Taigi, nustatęs faktą, kad apeliantė nevykdo taikos sutarties sąlygos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

20. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pažymėjo, kad esant situacijai, kai vaikai su motina laikinai ar nuolatinai išvykę iš Lietuvos, vykdomojo rašto išdavimo klausimo sprendimo metu teismas neturi galimybės pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos nekeičiant šalių susitarimo esmės. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad pasiūlė pareiškėjui naują bendravimo tvarką su vaikais, kreipėsi dėl privalomosios mediacijos, bei į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus dėl laikinosios apsaugos priemonės - bendravimo tvarkos nustatymo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. S. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo ir leidimo išvykti gavimo ir atsakovo A. S. priešieškinį ieškovei A. K. dėl nustatytos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos pakeitimo, priteisto išlaikymo dydžio (civilinės bylos Nr. e2-19204-1084/2023), kurioje pateikti prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau šios apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo metu nėra įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria būtų pakeista Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1206-1107-2021 patvirtinta pareiškėjų bendravimo su vaikais tvarka.

21. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką (CPK 646 straipsnio 3 dalis), padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

22. Atmetus apeliantės atskirąjį skundą iš jos pagal CPK 93, 98 straipsnių taisykles priteistinos pareiškėjui A. S. bylinėjimosi išlaidos turėtos teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Pagal pateiktus duomenis, už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą prašo priteisti 532,40. Prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.16 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl laikytinos pagrįstomis ir priteisiamos A. S. ir A. K..

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 532,40 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.