Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-807-287/2022 m.

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.6; 2.1.8; 2.3.4.3; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.7.

2022 m. birželio 22 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, teista:

1) 2013 m. kovo 22 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 litų) dydžio bauda, ją sumokant per vienerius metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bauda nesumokėta (skolos likutis 878,13 Eur), teistumas neišnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji I. Z. 2022 m. balandžio 30 d., apie 14.25 val., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARHJ-0200 (patikros sertifikato Nr. 1541603) jai buvo nustatytas 1,79 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Kaltinamoji I. Z. dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo savo namuose ir jai paskambino, kad atvažiuotų žoliapjovę pasiimti. Pagalvojo, kad greitai nuvažiuos, nes tame pačiame miestelyje ir nieko nenutiks, nors prieš tai buvo su drauge namuose vartojusi alkoholį.

Atsakydama į užduotus klausimus, kaltinamoji I. Z. parodė, kad savo namuose pasisėdėdamos su drauge išgėrė keturis butelius šampano. Draugė atėjo kažkur apie vienuoliktą valandą ryte. Kai važiavo pasiimti žoliapjovės, draugės jau nebebuvo. Važiavo žoliapjovės pirkti jau po pietų. Namuose su drauge jos buvo tik dviese, vaikų nebuvo. Ji nesijautė tiek girta, kad tiek pripūstų, nebuvo taip, kad griuvinėtų, orientacija nebuvo sutrikusi. Tas žmogus, pas kurį važiavo pirkti žoliapjovės, negalėjo matyti, kad ji yra išgėrusi. Policijos pareigūnai ją sustabdė grįžtant prie namų. Blogai vertina savo elgesį. Po viso to įvykio nuvažiavo ir užsikodavo dėl savo ramybės, nors problemos dėl alkoholio vartojimo neturėjo. Paskirta bauda už ankstesnį teistumą nebaigta mokėti. Kai dirbo, baudą išskaičiuodavo darbovietė, o vėliau nebesiteiravo, ar galutinai išskaičiuota. Ankščiau dirbo ir (duomenys neskelbtini), ir lentpjūvėje, dabar tik nedirba. Buvęs sugyventinis K. moka vaikams alimentus, dar padaro, kur kam ką reikia – iš to ir pragyvena. Sugyventinis gyvena (duomenys neskelbtini). Vaikai yra sugyventinio. Iš viso ji turi penkis vaikus. Du vaikai jau yra suaugę ir gyvena atskirai, turi savo šeimas, o trys yra nepilnamečiai: M. K. ir V. K. eina į mokyklą, o M. K. eina į darželį. Gauna iš darbo biržos pašalpą, o dabar dar pradėjo mokėti ir iš seniūnijos pašalpą. Įvykio data, kai ji vairavo neblaivi, yra balandžio 30 diena. Automobilis, kurį vairavo, buvo pirktas kartu su sugyventiniu, tik nebuvo pirkimo-pardavimo sutarties, ir su automobiliu ji važinėdavo. Dabar teises vairuoti atidavė tyrėjai. Nedažnai važinėja išgėrusi, taip pasitaikė. Žino, koks buvo nustatytas girtumas, ir žinojo, kad negalima vairuoti neblaiviam. Tokį savo poelgį vertina blogai. Vėliau tik pagalvojo, kad reikėjo nueiti ir parsistumti tą žoliapjovę, bet tuo kartu taip nepagalvojo. Buvo dar sulaikyta, vairuojanti neblaivi, šių metų balandžio 17 dieną, o nubausta balandžio 26 dieną administracine tvarka, kadangi buvo nedidelis girtumas. Jai buvo paskirta 800 eurų bauda, kurios mokėjimas išdėstytas dalimis iki šių metų gruodžio 26 dienos, specialiosios teisės atėmimas – teisė vairuoti transporto priemones šešiems mėnesiams, ir paskirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Žinojo, kad yra nubausta, nutarimą turėjo ir vėl važiavo, pagalvojo, kad tik iš kiemo. Kol administracinę bylą išnagrinėjo, nepaėmė iš jos vairuotojo pažymėjimo. Teisė vairuoti jai dar buvo atimta kažkur prieš dvidešimt metų.

Po kaltinamosios I. Z. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiai kaltinamajai (b. l. 104) ir prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kaltinamosios I. Z. kaltė, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jos parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais.

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos D. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022-04-30 jai dirbant kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju V. L. ekipaže „S5046“, apie 14.25 val., (duomenys neskelbtini), sustabdė automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo I. Z.. Patikrinus moters duomenis „Polis II“ sistemoje paaiškėjo, kad moteris neturi vairuotojo pažymėjimo, nes jį yra praradusi. Bendraujant su vairuotoja nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl I. Z. buvo paklausta, ar 15 min. laikotarpyje nevartojo alkoholinių gėrimų. Moteris teigė, kad alkoholinių gėrimų nevartojo. Tuomet alkoholio kiekio matavimo prietaisu „Drager Alcotest 7510 Nr. ARHJ-0200“, patikra Nr. 1541603, galioja nuo 2022-01-03 iki 2022-07-03, 14.30 val. I. Z. nustatytas 1,86 promilės girtumas, antru tikrinimu - 14.46 val. nustatytas 1,79 promilės girtumas. Tuomet moteris nurodė, kad prieš 20 minučių vis dėlto vartojo alkoholinius gėrimus ir važiavo namo, kuomet ją jie ir sustabdė. Dėl šio įvykio tikslinga buvo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 281(1) str. 1d. Automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis ir registracijos liudijimas, fotografuota. I. Z. įteiktas šaukimas atvykti į apklausą. (b. l. 7-10)

???Iš įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje stovi lengvasis automobilis „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu rastas ir paimtas transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis užplombuotas. (b. l. 11-13, 14-28)

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad I. Z. 2022 m. balandžio 30 d., 14.30 val. buvo nustatytas 1,86 promilės neblaivumas, 14.46 val. nustatytas 1,79 promilės neblaivumas. (b. l. 29)

Iš VĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad panašių parametrų automobilio vidutinė vertė su PVM yra 1040 eurų. (b. l. 35)

???Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos R. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad automobilis „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotas R. K. vardu, tačiau I. Z. apklausos metu ji nurodė, kad šį automobilį ji su sugyventiniu O. K. iš jo brolio R. K. įsigijo maždaug prieš 3 – 4 metus už 500 eurų (grynaisiais), pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, abipusiu žodiniu susitarimu buvo nutarta, kad R. K. automobilio neišregistruos. I. Z. nurodė, kad šiuo automobiliu pagrinde naudojasi ji, nes sugyventinis O. K. dažnai būna užsienyje. 2022 m. gegužės 2 d. telefonu (Nr. (duomenys neskelbtini)) susisiekus su R. K., jis nurodė, kad į apklausą jis atvykti niekaip negali, nes darbo dienomis dirba įvairiuose Lietuvos teritorijoje esančiuose objektuose, į namus grįžta tik savaitgaliais. R. K. patvirtino, kad jam priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) maždaug prieš 3 – 4 metus įsigijo jo brolis O. K. su sugyventine I. Z.. Sumokėjo 500 eurus. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Automobilis buvo gendantis, retai su juo važiuodavo, todėl pasiūlė broliui su I. jį pirkti, kad susitaisytų, pavažinėtų dar kažkiek ir tada jis jį nurašytų kaip nebetinkamą važiuoti, todėl automobilio neišregistravo ir jis liko registruotas jo vardu. R. K. teigė, kad jis neturi transporto priemonės pardavimą įrodančių dokumentų ir jų pateikti negali. R. K. nurodė, kad automobilio remontu, technikine apžiūra, draudimais rūpinosi jo brolis su sugyventine. Šiuo metu jo brolis O. yra užsienyje ir jis jau girdėjo, kad šiuo automobiliu savaitgalį važiavo neblaivi brolio sugyventinė I. Z., bet, kaip ir sakė, automobilis, kuriuo važiavo I. Z., yra ne jo ir jokių pretenzijų į šį automobilį jis neturi ir neturės ateityje. (b. l. 36-38)

Iš liudytojos D. V. apklausos protokolo matyti, kad 2022-04-30 ji dirbo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos pareigose pagal iš anksto sudarytą darbo grafiką, kartu su to paties skyriaus vyresniuoju tyrėju V. L.. Apie 14.25 val. jie patruliavo (duomenys neskelbtini) ir patikrinimui (duomenys neskelbtini) sustabdė automobilį „Opel Zafira“, valstybinio numerio nepamena, bet jis yra užfiksuotas jos surašytame tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Nustatė automobilio vairuotojos asmens tapatybę, kad tai I. Z., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Automobilyje keleivių nebuvo. „Polis II“ sistemoje buvo patikrinti I. Z. duomenys ir paaiškėjo, kad jai yra atimta teisė vairuoti. Bendraujant su vairuotoja, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojos buvo paklausta, ar 15 min. laikotarpyje ji nevartojo alkoholinių gėrimų. Moteris teigė, kad alkoholinių gėrimų nevartojo. Tuomet galiojančiu alkoholio kiekio matavimo prietaisu „Drager Alcotest“ I. Z. per du kartus buvo nustatytas virš 1,51 promilių neblaivumas. Kai nustatė I. Z. tokį neblaivumą, tai ji pradėjo sakyti, tai yra, prisipažino, kad prieš 20 minučių vis dėlto vartojo alkoholinius gėrimus ir po to važiavo ir buvo jų sustabdyta. I. Z. neginčijo alkotesterio rodmenų, pripažino, kad vairavo būdama neblaivi. Jai įteikė šaukimą atvykti į policijos komisariatą, o automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę. (b. l. 44-45)

Kaltinamosios I. Z. veika jos prisipažinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, nes ji, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai buvo nustatyta daugiau negu 1,50 promilės alkoholio.

Kaltinamosios I. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

Kaltinamosios I. Z. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, nes girtumas yra jos veiką kvalifikuojanti aplinkybė. (BK 60 straipsnis)

Bausmės paskirtis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalį yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Skirdamas bausmę kaltinamajai I. Z., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.

Kaltinamoji I. Z. teisiama antrą kartą ir nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, kadangi nėra galutinai sumokėta ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda (b. l. 49-51, 52-57, 58-63), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), bausta administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 64-66), šiuo metu nedirba (b. l. 69-71), registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 68), augina tris mažamečius vaikus, yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgus į visumą išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, darytina išvada, kad bausmės tikslai kaltinamajai bus pasiekti, paskiriant straipsnio už padarytą nusikaltimą sankcijoje numatytą švelnesnę bausmę – areštą, kadangi sankcijoje numatytos švelniausios bausmės – baudos skirti nėra pagrindo, nes yra nedirbanti, išlaiko tris mažamečius vaikus, ir savanoriškai nemokėjo ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu skirtos bausmės – baudos, kuri išieškoma priverstinai ir nebaigta išieškoti. (BK 41, 49 straipsniai)

Kadangi byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji prisipažino esanti kalta, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu. (BK 64¹ straipsnis)

Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Todėl teismas įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes dėl bausmės skyrimo bei atsižvelgdamas į kaltinamosios I. Z. socialinius ryšius (augina, išlaiko ir prižiūri tris mažamečius vaikus), turi pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jos nuo visuomenės, o bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant intensyvią priežiūrą bei įpareigojimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė kaltinamajai I. Z. visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2013 m. kovo 22 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi – 878,13 Eur bauda. Nesumokėtos baudos dalies vykdymas iš naujo nenukreiptinas antstoliui, nes baudos išieškojimas jau yra vykdomas antstolės V. Š. kontoroje. (b. l. 63)

Kaltinamajai I. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 97-100), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios. (BPK 139 straipsnio 3 dalis)

Kaltinamajai I. Z. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. (b. l. 87-90, 91-96)

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. (BK 67 straipsnio 1 dalis) Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. (BK 67 straipsnio 3 dalis)

Uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs kelių eismo taisykles. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones <...> nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus terminas. Taigi, teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas. Šiuo atveju I. Z. veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, nes ji, vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, kas rodo, kad ji šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles. Todėl I. Z. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams. (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis)

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog asmens vairuota transporto priemonė atitinka baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką baudžiamojo kodekso 72 straipsnio prasme. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kitam fiziniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju I. Z. vairuotas automobilis „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso I. Z., nors yra registruotas R. K. vardu, kuris patvirtino jį pardavęs savo broliui O. K. ir jo sugyventinei I. Z., kuri automobiliu ir naudojosi, nes O. K. gyvena ir dirba užsienyje. Šios nustatytos aplinkybės, leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamoji I. Z. vairavo jai priklausančią transporto priemonę. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 4 dalimi, 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, kaltinamajai I. Z. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį I. Z., registruotą R. K. vardu, kartu su automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir užvedimo rakteliu, perduotus saugoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui (laikomus UAB „Osvalda“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini)).(b. l. 32, 39-42)

Daiktas, turintis reikšmės nuskalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- I. Z. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke Nr. 2 prie baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. Z. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir ją nubausti 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2013 m. kovo 22 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi – 878,13 Eur bauda, ir paskirti I. Z. galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą ir 878,13 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų ir 13 centų) baudą.

Nenukreipti iš naujo nesumokėtos baudos dalies vykdymo antstoliui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7, 10, punktais, I. Z. paskirtos 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskiriant jai intensyvią priežiūrą, įpareigojant būti probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, I. Z. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams. Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – 3 (trejų) metų terminą pradėti skaičiuoti nuo 2022 m. gegužės 2 d., nuo šios specialiosios teisės sustabdymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2 dalimis ir 4 dalies 1 punktu, I. Z. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto (transporto priemonės) konfiskavimą, konfiskuojant jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotą R. K. vardu, kartu su automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir užvedimo rakteliu, perduotus saugoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui (laikomus UAB „Osvalda“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini)).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti I. Z. palikti galioti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- I. Z. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke Nr. 2 prie baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.