- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-31
- Bylos Nr.
- II-982-1170/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01098-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Pažeidėjas
- P. R.
- Kategorijos
- 7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto P. R. (P. R.), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio ir faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl (duomenys neskelbtini) M. K. 2024 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) M. K. 2024 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) pripažinta, kad P. R. 2024 m. balandžio 10 d., apie 20.00 val. „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 108 straipsnio 1 dalyje, o būtent – pavogė brendį „(duomenys neskelbtini)“, 0,2 l talpos, kurio kaina 4,49 Eur, „(duomenys neskelbtini)“ sojų padažą, kurio kaina 2,79 Eur, vištienos sultinį „(duomenys neskelbtini)“, kurio kaina 1,59 Eur, „(duomenys neskelbtini)“ lydyto sūrio gaminį, kurio kaina 0,89 Eur, daržovių mišinį, kurio kaina 2,17 Eur, raugintų kopūstų „(duomenys neskelbtini)“, kurių kaina 2,30 Eur, kiaušinių, kurių kaina 1,75 Eur. Pavogtų prekių suma 15,89 Eur (Grąžintos visos prekės, išskyrus brendį). Minėtu Nutarimu P. R. buvo paskirta 245 Eur dydžio bauda ir įpareigojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginti 4,49 Eur žalą iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-10).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas administracinėn atsakomybėn patraukto P. R. skundas, kuriuo jis nesutinka su skundžiamu Nutarimu ir prašo jį panaikinti. Anot P. R., jis nieko nevogė ir nepavogė, taip pat jis nesutinka su paskirtos baudos dydžiu ir įpareigojimu atlyginti žalą. Pasak P. R., atsiskaitymo metu įvyko klaida, kadangi banko sąskaitoje jis turėjo pakankamą pinigų likutį atsiskaityti už prekes. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. liepos 19 d. buvo gautas administracinėn atsakomybėn patraukto P. R. atsiliepimas, kuriame jis papildomai nurodė, kad jis yra padorus, dirbantis žmogus, kurį klaidingai šmeižia ir baudžia. Jis, turėdamas piniginių lėšų banko sąskaitoje, negalėjo atsiskaityti už prekes. Žinodamas, kad turi pakankamai lėšų, jis apsipirkimo metu leido sau išgerti, be to, alkoholis padėjo jam numalšinti stuburo skausmą (b. l. 2, 29).
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas bei jo naikinti nėra jokio pagrindo. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę patvirtina administracinio nusižengimo protokolas, vaizdo įrašai ir kita medžiaga. Be kita ko, asmeniui paskirta administracinė nuobauda yra proporcinga, atitinkanti ANK 22 straipsnyje numatytą teisinį reguliavimą, todėl jos keisti taip pat nėra pagrindo (b. l. 26-27).
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas P. R. parodė, kad tiesiog turėjo piniginių lėšų banko sąskaitoje, grynųjų neturėjo. Įvykio metu įvyko techniniai nesklandumai, dėl kurių taip išėjo ir nuėjo iki teismo. Parašyta, kad jis pavogė, tačiau jis su tuo negali niekaip sutikti. Jis net neturėjo minties kažką pavogti, niekada to nedarė, nedaro ir nedarys. Kai apsipirkinėjo, jis atsidarė brendį ir atsigėrė, tačiau nebuvo apsvaigęs, jautėsi blaivus. Jis atsiskaitinėjo savitarnos kasoje. Paklaustas ar atsiskaitymo metu buvo kokių nors problemų, P. R. nurodė, kad iš pradžių lygtai ir buvo. Buvo signalas, čekiai, po to PIN kodo paprašė. Jis įvedė PIN kodą, vėl tie čekiai pasirodė, jis nesuprato nieko. Tuo metu, kai išeidinėjo iš savitarnos, nežino kas buvo rodoma kasos ekrane. Jis pats paprašė vaizdo medžiagos. Ten matosi, kad apsaugos darbuotojai stovėjo ir jis (P. R.) priėjo. Jam pasakė, kad jis (P. R.) neapmokėjo. Pabandė ir tada darbuotoja apsižiūrėjo bei pasakė, kad nepakanka lėšų. Jis žinojo, kad pas jį sąskaitoje yra pinigai. Jo dar paklausė ar turi grynųjų, o jis atsakė, kad ne. Po to pakvietė apsaugą. Peržiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus, P. R. patvirtino, kad vyras savitarnos kasoje, su raudonais marškinėliais, yra jis. Mokėjimas kortele buvo kontaktinis ir jeigu kažkas ne taip, tai prašo PIN kodo. Jis stovėjo prie kasos, nes kažkas šokinėjo ekrane, gal kažko paprašė. Greičiausiai reikėjo pagalbos, todėl jis (P. R.) ir laukė. Jis įvedė tai, ko jo prašė skaitytuvas. Jis nežino kodėl raudonas mygtukas degė, nestebėjo spalvų, tačiau žino, kad turėjo būti čekis. Jeigu priėjusi darbuotoja būtų pasakiusi kas atsitiko, iš karto būtų aišku. Darbuotoja gal nieko nesakė. Jeigu darbuotoja pati priėjo, reiškia reikėjo pagalbos. Čekis greičiausiai pasirodė, nes kažkokią ataskaitą tai turėjo išduoti. Fiziškai čekio jis neturėjo, neėmė. Paklaustas kodėl vaizdo įraše pakankamai ilgą laiką stovėjo ir nieko nedarė, P. R. nurodė, kad nežino kodėl tiesiog stovėjo, gal kažkas buvo parašyta. Pastarasis taip pat nurodė, kad nepastebėjo, kad savitarnos kasa degė raudona šviesa. Kartu P. R. nurodė, kad jeigu blogai būtų įvedęs kodą, tai rodytų, kad neteisingas PIN kodas. Bet kokiu atveju ten išlenda čekis ir nurodoma, kad nepakanka lėšų, klaidos kodas buvo nurodytas. Tuo metu, kai jis išeidinėjo, jam pasakė, kad jis nesumokėjo. (duomenys neskelbtini) programėlės telefone jis neturi. Jo vaikas atskirai gyvena, jis jam moka išlaikymą. Jo pajamos per mėnesį 900 Eur, išlaidos apytiksliai 70 procentų nuo pajamų. Gyvena vienas, butas priklauso jam. Turi įsiskolinimų už komunalines paslaugas (b. l. 35-37).
Iš P. R. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos 2024 m. liepos 19 d. išrašo matyti, kad P. R. (duomenys neskelbtini) savo banko sąskaitoje turėjo 171,52 Eur (b. l. 30).
Iš P. R. (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad P. R. (duomenys neskelbtini) lankėsi (duomenys neskelbtini), kur jam buvo nustatyti (duomenys neskelbtini) (b. l. 31-34).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vagystė, sukčiavimas, svetimo turto pasisavinimas ar iššvaistymas, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Šioje administracinio nusižengimo byloje ginčo dėl to, kad P. R. bylai aktualiu laiku ir vietoje, o būtent – 2024 m. balandžio 10 d., apie 20.00 val. lankėsi „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kur pasirinko visas kaltinime nurodytas prekes ir jas nusinešė į savitarnos kasas, nekilo. Šios aplinkybės tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek žodinio bylos nagrinėjimo Institucijoje metu pats P. R. neginčijo (b. l. 35-37), ją taip pat įrodo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. balandžio 10 d. pareiškimas su išsamiu paimtų prekių sąrašu (b. l. 15), ir byloje pateikta vaizdinė medžiaga, kurioje akivaizdžiai matosi P. R. lankymasis parduotuvėje (b. l. 22). Kita vertus, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde, tiek visose proceso stadijose pateiktų žodinių paaiškinimų metu P. R. nesutiko su tuo, kad parduotuvėje paimtas prekes jis pavogė. Anaiptol, įvyko elementari techninė atsiskaitymo klaida, dėl kurios atsiskaitymo metu pinigai iš jo banko sąskaitos nebuvo nuskaityti, tačiau jis atliko visus būtinus veiksmus, atsiskaitymo procedūrai inicijuoti.
Teismas, šią administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktą poziciją įvertinęs byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, su ja neturi pagrindo sutikti ir pripažinti, kad P. R. veiksmai buvo sąlygoti išimtinai techninės klaidos ir jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties neatitiko. Šią teismo išvadą pagrindžia byloje pateikti išsamūs vaizdo įrašai, kuriuose yra atvaizduoti P. R. veiksmai, nekeliantys abejonių dėl jo veiksmų neteisėtumo.
Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, P. R. pripažino, kad vaizdo įraše atvaizduotas vyras, su raudonos spalvos marškinėliais, skenuojantis prekes savitarnos kasoje, yra būtent jis (b. l. 35-37). Minėtame vaizdo įraše akivaizdžiai užfiksuota, kad vyras skenuoja prekes ir jas susideda tam skirtoje kasos vietoje, po to iš kelnių kišenės išsitraukia piniginę, kai tuo metu savitarnos kasos ekrane pasirodo perspėjimo laukas ir užsidega raudonos šviesos perspėjimo signalas. Sistemingai degant raudonam perspėjimo signalui, vyras nieko daugiau nedaro ir laukia. Po tam tikro laiko vaizdo kameros fiksavimo lauke pasirodo parduotuvės darbuotoja, kuri paspaudžia mygtukus savitarnos kasos ekrane, po ko ekrane pasirodo funkcija, leidžianti pasirinkti kiek vienkartinių maišelių apsipirkimo metu asmuo panaudojo. Tuo metu vyras paspaudžia mygtuką, patvirtinantį, jog jis jokių maišelių nenaudojo ir pasirenka atsiskaitymo už prekes būdą –atsiskaitymą banko kortele. Pasirinkus nurodytą būdą, savitarnos kasos ekrane pasirodo langelis, primenantis apie būtinybę įvesti PIN kodą. Šiam pranešimui pasirodžius, vyras iš piniginės išsitraukia banko kortelę ir vaizdo įrašo 01.53 minutę ją prideda prie atsiskaitymo vietos, tačiau savitarnos kasoje ir toliau yra aktyvus pranešimas apie būtinybę įvesti PIN kodą bei toliau dega raudonos šviesos perspėjimo signalas. Vyras kurį laiką nieko nedaro ir vaizdo įrašo 02.20 minutę savo turimą banko kortelę įdeda į atsiskaitymo prietaisą. Įdėjęs banko kortelę, vyras surenka PIN kodą ir laukia. Vaizdo įrašo 02.41 minutę savitarnos kasos ekrane pasirodo laukelis, kuriame nurodyta, kad reikia patvirtinimo, o savitarnos kasos raudonos šviesos perspėjimo signalas ir toliau dega. Vaizdo įrašo 03.18 minutę matyti, kad pasikeičia savitarnos kasos ekrano duomenis – kartotinai pasirodo laukas, suteikiantis galimybę pasirinkti atsiskaitymo už prekes būdą, be to, kartu užgesta raudonas perspėjimo signalas. Per visą laiką vyras nieko nedaro ir stovi. Vaizdo įrašo 04.17 minutę savitarnos kasos ekrane pasirodo neįžiūrimas langelis bei kartu užsidega raudonos šviesos perspėjimo signalas. Vaizdo įrašo 04.36 minutę vaizdo kameros fiksavimo lauke pasirodo parduotuvės darbuotoja, kuri ištraukia iš atsiskaitymo aparato vyro įdėtą banko kortelę, suspaudžia kelis mygtukus, iš kurių vienas leidžia atsiskaityti banko kortele, ir kartotinai į atsiskaitymo aparatą įdeda vyro banko kortelę, kai tuo metu užsidega raudonos šviesos perspėjimo signalas. Po šių darbuotojos veiksmų vyras į atsiskaitymo aparatą suveda PIN kodą, išima banko kortelę ir laukia, kai tuo metu savitarnos kasos ekrane pasirodo perspėjimo langelis „Reikia patvirtinimo“. Vaizdo įrašo 05.35 minutę vaizdo kameros fiksavimo lauke kartotinai pasirodo parduotuvės darbuotoja, kuri paspaudžia „reikia patvirtinimo“ langelį ir savitarnos kasos raudonos šviesos perspėjimo signalas užgęsta, užsidegus žalias šviesos signalui. Teismo posėdžio metu, peržiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kuriame užfiksuotas pirmiau aptarto vaizdo įrašo tęsinys, matyti, kad po to, kai parduotuvės darbuotoja pažymėjo „reikia patvirtinimo“ langelį, savitarnos kasoje kartotinai pasirodo atsiskaitymo už prekes funkcija, leidžianti pasirinkti vieną iš kelių atsiskaitymo būdų. Matyti, kad nuo vaizdo įrašo pradžios vyras rankose turėtą piniginę, susideda į kišenę, bei tam tikrą laiko tarpą iki vaizdo įrašo 01.03 minutės tiesiog stovi ir žvalgosi, o nuo nurodyto laiko susirenka prekes, sudėtas savitarnos kasos vietoje, kurioje dedamos jau nuskenuotos prekės, ir pasišalina nuo savitarnos kasos. Per visą tą laiką, kol asmuo renkasi prekes, savitarnos kasos ekrane ir toliau dega atsiskaitymo už nuskenuotas prekes langelis, taip pat ekrano kairiame šone yra matomas nuskenuotų prekių sąrašas. Vaizdo įrašo 01.15 minutę, būtent tuo metu, kai vyras į rankas pasiėmė dalį prekių, savitarnos kasos ekrane pasirodo langelis, perspėjantis apie būtinybę sudėti prekes atgal į vietą, kur paliekamos nuskenuotos prekes, be to, kartotinai užsidega raudonos šviesos perspėjimo signalas. Vaizdo įrašo 01.47 minutę vyras iš vaizdo kameros fiksavimo lauko pasišalina.
Iš pirmiau aptartų vaizdo įrašų turinio akivaizdžiai matyti, kad P. R. atsiskaitymas už nuskenuotas ir savitarnos kasoje padėtas prekes turėjo tam tikrų nesklandumų. Pastarajam kelis kartus bandant atsiskaityti jo turima banko kortele, šie atsiskaitymai buvo nerezultatyvūs – savitarnos kasos ekrane pasirodydavo perspėjimo pranešimai, sistemingai užsidegdavo raudonos šviesos perspėjimo signalas ir tolimesnius apsipirkimo veiksmus buvo galima atlikti tik į procesą įsitraukus parduotuvės darbuotojai. Kaip matyti iš pirmiau detalizuotų vaizdo įrašų, P. R. už prekes bandė atsiskaityti tris kartus. Pirmą kartą, jis prie atsiskaitymo aparato pridėjo su savimi turėtą banko kortelę, tačiau savitarnos kasoje ir toliau degė pranešimas apie būtinybę įvesti PIN kodą, o ir pati savitarnos kasa buvo apšviesta raudonos šviesos perspėjimo signalu. Antrą kartą P. R. banko kortelę jau įdėjo į atsiskaitymo aparatą ir suvedė PIN kodą, tačiau savitarnos kasoje kartotinai pasirodė perspėjančio turinio pranešimai, o kasa toliau buvo apšviesta raudona spalva. Trečią kartą P. R. bandė atsiskaityti už prekes po to, kai parduotuvės darbuotoja anuliavo savitarnos kasoje pasirodžiusius perspėjimo pranešimus ir iš naujo į atsiskaitymo aparatą įdėjo P. R. banko kortelę, po ko, šis kartotinai suvedė PIN kodą. Pastarajam suvedus PIN kodą, kasoje kartotinai pasirodė perspėjimo pranešimai, kuriuos kartotinai anuliavo parduotuvės darbuotoja, atnaujinusi atsiskaitymo už prekes funkciją. Pažymėtina, jog būtent po šių paskutiniųjų darbuotojos atliktų veiksmų, administracinėn atsakomybėn patrauktas P. R. daugiau jokių veiksmų, nukreiptų į atsiskaitymą už prekes, neatliko. Anaiptol, nepaisant pirmų dviejų atvejų, kuomet po nesėkmingo atsiskaitymo už prekes, kartotinai buvo leidžiama pasirinkti atsiskaitymo būdą, P. R. daugiau su savimi turėtos banko kortelės nenaudojo. Priešingai, palaukęs tam tikrą laiko tarpą bei nepaisydamas savitarnos kasoje pasirodžiusių pranešimų apie būtinybę nuskenuotas prekes palikti kasoje, taip pat perspėjančio raudonos šviesos signalo, susirinko nuskenuotas prekes ir pasišalino iš savitarnos kasų zonos. Pažymėtina, jog tiek dviem pirmais, tiek paskutinio atsiskaitymo atvejais, savitarnos kasos veikimo dinamika iš esmės nesiskyrė. Visais atvejais, P. R. bandant atsiskaityti, savitarnos kasoje pasirodydavo perspėjimo pranešimai, savitarnos kasa būdavo apšviesta raudonos šviesos perspėjančiu signalu, o galimybę toliau atlikti kokius nors atsiskaitymo veiksmus atsirasdavo tik po parduotuvės darbuotojų įsitraukimo. Be kita ko, nors savitarnos kasos veikimo dinamika aptariamais atvejais iš esmės buvo identiška, tačiau paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai akivaizdžiai skyrėsi. Kai pirmais dviem atvejais, po to kai buvo anuliuojami perspėjimo pobūdžio pranešimai, P. R. dar bandė atsiskaityti už prekes, kartotinai naudojo su savimi turėtą banko kortelę, galiausiai laukė ir parduotuvės darbuotojos, tai paskutiniu atveju jis jau jokių veiksmų neatliko. Priešingai, tiesiog tam tikrą laiko tarpą palaukė, susirinko prekes ir pasišalino. Svarbu pabrėžti ir tai, jog per visą vaizdo įrašuose užfiksuotą P. R. atsiskaitymo savitarnos kasoje laikotarpį, nebuvo užfiksuotas joks fiskalinis čekis, patvirtinęs atlikto atsiskaitymo rezultatyvumą, ko bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas P. R..
Nepaneigtina, kad P. R. administracinio nusižengimo padarymo metu – 2024 m. balandžio 10 d. jo vardu atidarytoje banko sąskaitoje turėjo pakankamai piniginių lėšų, ką patvirtina ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktas banko sąskaitos išrašas (b. l. 30). Kita vertus, vien tai nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje P. R. tinkamai atsiskaitė už prekes ir jas pasiėmė turėdamas tam teisėtą pagrindą. Pabrėžtina, jog bylos nagrinėjimo metu nenustatyta su kokia būtent banko kortele atsiskaitinėjo P. R. – nėra aišku ar asmuo atsiskaitinėjo būtent su ta banko kortele, kuri tiesiogiai buvo susieta su pastarojo banko sąskaita, dėl kurios buvo pateiktas išrašas. Be kita ko, iš aptariamo P. R. pateikto banko sąskaitos išrašo nesimato, kad būtent 2024 m. balandžio 10 d. buvo inicijuotos kokios nors piniginių lėšų operacijos, įskaitant ir atsiskaitymą „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje.
Taigi, pirmiau aptarti, vaizdo įrašuose akivaizdžiai užfiksuoti P. R. bylai aktualiu laiku ir vietoje atlikti veiksmai, neginčijamai patvirtina, kad pastarasis savitarnos kasoje buvusias prekes pasiėmė už jas tinkamai neatsiskaitęs ir tai atliko ne dėl savitarnos kasos techninių klaidų ar objektyvaus suklydimo, tačiau sąmoningai – veikdamas tiesiogine tyčia. Vaizdo įrašuose užfiksuoti ir teismo šioje nutartyje detaliai aptarti P. R. konkliudentiniai veiksmai patvirtino, kad kelis kartus nepavykus atsiskaityti už prekes, pastarasis tiesiog toliau šių veiksmų netęsė. Akivaizdu, kad, siekdamas tinkamai atsiskaityti už prekes, P. R., susidūręs su tam tikrais savitarnos kasos veiklos nesklandumais bei jau anksčiau pasinaudojęs parduotuvės darbuotojų pagalba, ir toliau turėjo visas galimybes šia pagalba pasinaudoti, tačiau to nepadarė. Nagrinėjamu atveju Institucija pagrįstai pastarojo veiksmuose nustatė visus jam inkriminuoto ir ANK 108 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinime nurodyta perteklinė ANK 108 straipsnio 1 dalis, kurios įstatyme nėra. Minėtas netikslumas taisytinas ir P. R. veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 108 straipsnį, jo veiksmuose nustačius visus sudėties požymius.
Be pirmiau aptartų argumentų, susijusių su ANK 108 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtimi, P. R. su skundžiamu Nutarimu nesutiko ir dėl to, kad jam paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, o įpareigojimas atlygtini žalą už atidarytą brendžio butelį yra nepagrįstas.
Įstatymų leidėjas už ANK 108 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą numato baudą nuo devyniasdešimties iki keturių šimtų eurų.
Pabrėžtina tai, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinės nuobaudos skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Administracinės nuobaudos parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą asmens atžvilgiu, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai yra būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017).
Skirdamas nuobaudą, teismas turi atsižvelgti į visas ANK nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo taisykles. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei ANK 34 straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į baudos vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Teisinga nuobauda – bauda – paskiriama nebūtinai, pirmiausia, kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytos baudos vidurkį, o kruopščiai vertinant padarytą administracinį nusižengimą ir jį įvykdžiusį asmenį. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Nagrinėjamu atveju P. R. už ANK 108 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta pirmiau nurodytos normos sankcijos vidurkį atitinkanti administracinė nuobauda – 245 Eur dydžio bauda. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, P. R. administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, pastarojo atsakomybę sunkina tai, kad inkriminuotą administracinį nusižengimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui. Pažymėtina ir tai, jog bylos nagrinėjimo teisme metu P. R. neneigė, kad būdamas parduotuvėje pavartojo alkoholio, tačiau nurodė, kad tą padarė išimtinai dėl turimų sveikos problemų su (duomenys neskelbtini), ką patvirtina ir jo teismui pateiktas (duomenys neskelbtini) įvykusio apsilankymo gydymo įstaigoje išrašas (b. l. 31-34). Nagrinėjamam klausimui aktualu ir tai, kad P. R. už šioje administracinio nusižengimo byloje aptariamą administracinį nusižengimą administracinėn atsakomybėn yra traukiamas pirmą kartą. Anksčiau už vagystės nusikalstamas veikas ir (ar) administracinius nusižengimus pastarasis nebuvo baustas, kas patvirtina, kad šie teisei priešingi veiksmai jam nėra įprasti. P. R. anksčiau buvo teistas už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, teistumas yra išnykęs (b. l. 50-51). Taip pat buvo baustas ir administracine tvarka, daugumoje atvejų už ANK 446 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą – važiavimą be bilieto, dalis paskirtų baudų yra apmokėta (b. l. 38-49). Kaip bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė ir pats P. R., jis dirba, gauna pastovias pajamas, tačiau jos nėra didelės – atskaičius mokesčius gauna 900 Eur, dalis šių pinigų yra skiriama vaiko išlaikymui, taip pat turi įsiskolinimų, kuriuos tenka atlyginti.
Taigi, atsižvelgiant į pirmiau aptartas tiek patį administracinėn atsakomybėn patrauktą P. R. charakterizuojančias aplinkybes, tiek jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, įskaitant ir tai, kad šis administracinis nusižengimas nėra laikytinas įprastu P. R. elgesio modeliu, o daugiau atsitiktinio pobūdžio, pastarajam tikslinga sumažinti paskirtos administracinės nuobaudos dydį iki 145 Eur ir šia apimtimi patikslinti skundžiamą Nutarimą.
Galiausiai, P. R., skųsdamas Institucijos Nutarimą, nesutiko ir su tuo, kad Institucija įpareigojo jį atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtą žalą – 4,49 Eur. Šiuo aspektu pažymėtina, ko neginčijo ir pats P. R., kad jis, 2024 m. balandžio 10 d. lankydamasis „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, buvo pasiėmęs „(duomenys neskelbtini)“ brendžio butelį, kurio kaina 4,49 Eur, jį atsidarė ir dalį jo išgėrė. Būtent tokio pavidalo alkoholinis gėrimas ir buvo surastas pastarajam pasišalinant nuo savitarnos kasos, todėl akivaizdu, kad P. R. dalį jo paimto gėrimo suvartojo, dėl ko prekė į prekybą nebuvo sugrąžinta, o parduotuvė patyrė įpareigojime numatytą žalą. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad toks P. R. paskirtas įpareigojimas yra teisingas, proporcingas bei atkuriantis teisei priešingais veiksmais pažeistą visuotinai priimtų normų pusiausvyrą.
Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta šioje nutartyje, pripažintina, kad Institucija pagrįstai P. R. veiksmuose nustatė vagystės administracinio nusižengimo sudėtį, todėl šia apimtimi skundžiamo Nutarimo nėra pagrindo naikinti. Kita vertus, įvertinus P. R. inkriminuoto administracinio nusižengimo kvalifikaciją, taip pat visas administracinei nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, Institucijos Nutarimas keistinas pirmiau nurodyta apimtimi ir pagrindais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto P. R. (P. R.) skundą tenkinti iš dalies.
Patikslinti (duomenys neskelbtini) M. K. 2024 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), skiltyje „Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnis, dalis, kurioje už tai nustatyta atsakomybė“ nurodant „108 straipsnis“.
Pakeisti (duomenys neskelbtini) M. K. 2024 m. gegužės 13 d. nutarimo dalį, kuria P. R. paskirta 245 Eur bauda, ir paskirti 145 Eur (vieno šimto keturiasdešimt penkių eurų) dydžio baudą.
Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.