Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo, suinteresuoti asmenys E. P., I. P., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad Pareiškėjos tėvai yra E. P., gimė (duomenys neskelbtini) ir B. P., gimė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina E. P. ir tėvas B. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (santuokos liudijimo LR Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) Pareiškėjos tėvai nutraukė santuoką (Ištuokos liudijimo AI Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos tėtis B. P. mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėja iš karto po tėčio B. P. mirties pradėjo faktiškai valdyti jo palikimą ir tokiu būdu priėmė visą B. P. palikimą. Prieš mirtį, B. P. neturėjo nuosavo būsto, jis gyveno sesers, I. P., bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Mirus Pareiškėjos tėčiui, atsirado palikimas, kurį sudarė kilnojamieji daiktai: namų apyvokos daiktai, drabužiai, žvejybos įranga (meškerės, spiningai, masalai ir pan.), nuotraukos, instrumentai (B. P. gamino peilius iš odos), keli pagaminti odiniai peiliai, krosnelė. B. P. mirus, iš karto visą šį turtą Pareiškėja pradėjo valdyti kaip savo: dalį namų apyvokos daiktų (rankšluosčių, puodų, įrankių ir pan.) pasiliko sau, dalį išdalino, drabužius išdalino, pasiliko sau nuotraukas, krosnelę, instrumentus, žvejybos įrangą. Tačiau, B. P. palikimą sudarė ne tik aukščiau paminėti daiktai, bet ir 1/2 dalis Žemės sklypo, (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisė į visą Žemės sklypą įregistruota Pareiškėjos mamos, E. P. vardu. Apie tai, kad E. P. nuosavybės teise priklauso tik ½ Žemės sklypo dalis, o kita ½ Žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso B. P. (jo įpėdiniui) nenurodyta. Tačiau, Žemės sklypas buvo įgytas E. P. ir B. P. esant santuokoje, t. y. nuosavybės įregistravimo pagrindas 1994 m. vasario 10 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-352 ir nepaisant to, kad Nekilnojamojo turto registre nepažymėta, B. P. mirties dieną, Žemės sklypas lygiomis dalimis priklausė E. P. ir B. P.. Iki tėčio mirties Pareiškėja rūpinosi Žemės sklypu kartu su motina kaip B. P. atstovė, o iš karto po tėčio mirties Pareiškėja pradėjo valdyti Žemės sklypą kartu su motina kaip šio Žemės sklypo bendraturčė. Sklypas yra žemės ūkio paskirties, tad Pareiškėja kartu su motina atlikinėdavo žemės darbus: kasė, sodino, ravėjo, nuėmė derlių ir bei atliko kitus įprastai žemė ūkio paskirties sklype atliekamus darbus. Tačiau, kadangi Nekilnojamojo turto registre tik E. P. įregistruota kaip Žemės sklypo savininkė santykiuose su trečiaisiais asmenimis Pareiškėjai atstovo E. P., kuri nepertraukiamai mokėjo nario mokesčius sodininkų bendrijai „Pušynas“, yra šios bendrijos narė nuo 1990 m., E. P. atstovavo bendraturčiams rengiant Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą ir pasirašė kadastrinį planą. Tačiau Pareiškėjai apie šiuos veiksmus buvo žinoma, mama juos atliko Pareiškėjos pritarimu, Pareiškėja kompensavo E. P. dalį išlaidų, įskaitant už Žemės sklypo kadastrinių matavimų parengimą. Žemės sklypas visą laiką nuo B. P. mirties buvo valdomas E. P. ir Pareiškėjos sutarimu, jokių ginčų tarp pareiškėjos ir jos mamos dėl Žemės sklypo valdymo nebuvo, visais klausimais Pareiškėja ir jos mama sutarė. Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro 2023 m. spalio 25 d. liudijime nurodyta kad po B. P. mirties paveldėjimo byla nepradėta.

6. Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

7. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

8. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatyme įtvirtinti keli palikimo priėmimo būdai: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis, kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių, ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad E. P. ir B. P. santuoka įregistravo (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), jų santuoka nutraukta Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) (ištuokos liudijimo AI Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu jiems gimė vaikai – A. M. ir I. P.. Iš byloje esančio mirties liudijimo matyti, kad B. P. (toliau – palikėjas) (duomenys neskelbtini) mirė. Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaro Česlovo Tomaševičiaus 2023 m. spalio 25 d. liudijime nurodyta, kad po B. P. mirties paveldėjimo byla nepradėta.

10. Iš Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. spalio 16 d. išrašo matyti, kad E. P. vardu 1994 m. vasario 10 d. įregistruotas žemės sklypas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); įregistravimo pagrindas pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-352) esantis adresu (duomenys neskelbtini).

11. Žemės sklypas buvo įgytas E. P. ir B. P. santuokos metu, tačiau įregistruotas vieno iš sutuoktinių – E. P. vardu. Iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) įsigaliojimo, t. y. iki 2001 m. liepos 1 d. sutuoktinių įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso (toliau ir – SŠK) 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, nors ir įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006, 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2011). Pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2013, 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-248/2015). Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus CK 3.89 straipsnyje numatytus atvejus. Tais atvejais, kai bendro turto režimas nustatytas įstatyme, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Tiek santuokos nutraukimo metu , tiek dabar galiojantys teisės aktai įtvirtina prezumpciją, kad sutuoktinių dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra lygios (SŠK 23 straipsnio 1 dalis, CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

12. Po palikėjo mirties ((duomenys neskelbtini)) Pareiškėja su motina E. P. tęsė žemės sklypo priežiūrą t. y. atlikinėjo žemės darbus: kasė, sodino, ravėjo, nuėmė derlių ir bei atliko kitus įprastai žemė ūkio paskirties sklype atliekamus darbus, E. P., aukščiau nurodyto žemės sklypo savininkė yra sodininkų bendrijos „Pušynas“ narė nuo 1990 m. Remiantis Nekilnojamo turto Žemės sklypo kadastro ir registro byla nustatyta, kad sklypo savininkė E. P. kreipėsi į VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto kadastro departamento Panevėžio skyrių su prašymu atlikti žemės sklypo, kurio adresas (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus. Aiškinamajame rašte nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 13 d. atlikus sklypo kadastrinius matavimus buvo nustatyta, jog sklypo plotas nepakito. Sklypo savininkė buvo supažindinta su nepakitusiu sklypo plotu ir sutiko su juo, pasirašydama sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte.

13. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad A. M. palikimą, atsiradusį po palikėjo B. P. mirties, priėmė faktiniu valdymu. Pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad A. M. priėmė palikimą po tėvo B. P. mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

14. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo.

15. Pareiškėjai negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis, CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) palikimą, atsiradusį po tėvo B. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė faktiniu valdymu nuo pat palikimo atsiradimo momento.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.