Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. M. ir R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-419-109/2008 pagal ieškovo bankrutuojančios R. M. stomatologinės klinikos ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Ratio“, R. M., A. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (tretysis asmuo akcinė bendrovė bankas „Hansabankas“).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

pripažinti negaliojančia 2002 m. birželio 13 d. sutartį, kuria R. M. stomatologinė klinika ir A. M. (pardavėjai) pardavė UAB „Ratio“ (pirkėjas) gydymo paskirties stomatologinę kliniką su priklausiniais, esančią (duomenys neskelbtini);pripažinti negaliojančia 2002 m. gegužės 31 d. preliminariąją sutartį, kuria R. M. stomatologinė klinika įsipareigojo ginčo turtą parduoti UAB „Ratio“;pripažinti negaliojančiu 2002 m. birželio 4 d. kredito sutarties Nr. 031-97040, sudarytos tarp UAB „Ratio“ ir AB banko „Snoras“, 7.2 punktą;pripažinti negaliojančiu 2002 m. birželio 18 d. hipotekos lakštą Nr. 01119990004914, kuriuo UAB „Ratio“ įkeitė ginčo turtą AB bankui „Snoras“.

Teismo posėdžio metu atsakovas BUAB „Ratio“ ieškovo pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio palaikė, o atsakovas A. M. jam nepritarė, nurodydamas, kad tai pažeidžia kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises, nes nepakankant lėšų atsiskaityti su bankrutuojančios įmonės kreditoriais, išieškojimas bus nukreiptas į įmonės savininkų turtą, o tai pažeis jų teises.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas, tai yra apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str., 338 str.).

Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ), kuris nustato ir kai kuriuos bylų, kylančių iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjimo ypatumus, išimtis iš bendrųjų proceso taisyklių (ĮBĮ 1 str. 1 d., 10 str. 1 d.).

CPK 140 straipsnio pirmoji dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio, nurodęs, jog jam žinomos atsisakymo nuo ieškinio procesinės pasekmės, o teismas priima ieškovo atsisakymą ir civilinę bylą nutraukia, jeigu atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.). Šioje byloje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartimi buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 2 d. nutartis, kuria priimtas ieškovo pareiškimas dėl atsisakymo nuo ieškinio ir byla nutraukta, bei Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutartis, kuria minėta pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neanalizavo aplinkybių, ar įmonės administratoriaus ieškinio atsisakymas nepažeis bankrutuojančios įmonės interesų, ar yra apginti įmonės kreditorių interesai. Nurodė, kad tuo atveju, kai atsisakoma reikalavimo pripažinti negaliojančiais sandorius, kuriais buvo manoma, kad yra pažeisti įmonės ar jos kreditorių interesai, turi būti nustatyta, kokių buvo imtasi priemonių pažeistiems interesams apginti, ir įsitikinta, kad ieškinio atsisakymas nekenkia bankrutuojančiai įmonei ar jos kreditoriams. Taip pat šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad nors byloje yra duomenų apie šalių taikų susitarimą dėl ginčo sprendimo, neaišku, ar jis yra sudarytas, ar nežalingos jo sąlygos bankrutuojančiai įmonei ar jos kreditoriams, nenustatyta, kokia yra įmonės kreditorių pozicija dėl ieškinio atsisakymo.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo priimtas 2007 m. lapkričio 12 d. pakartotinai teismui paduotas ieškovo bankrutavusios R. M. stomatologinės klinikos pareiškimas dėl atsisakymo nuo ieškinio šioje civilinėje byloje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2007 m. spalio 31 d. vykusiame bankrutavusios R. M. stomatologinės klinikos kreditorių susirinkime bankroto administratorius buvo įpareigotas atsisakyti ieškinio šioje civilinėje byloje (t. 4, b. l. 169). Toks nutarimas įmonės kreditorių buvo priimtas patvirtinus, kad visos taikaus susitarimo sąlygos buvo įvykdytos ir R. M. stomatologinės klinikos kreditoriai nepatyrė žalos dėl pasirašytos ir patvirtintos taikaus susitarimo sutarties su BUAB ,,Ratio“, taip pat patvirtinus, kad ieškinio atsisakymas šioje byloje nepažeidžia ir nekenkia bankrutavusios R. M. stomatologinės klinikos interesams. Iš bylos medžiagos matyti, kad bankrutavusios R. M. stomatologinės klinikos bankroto administratorius 2006 m. spalio 19 d. vykusio kreditorių surinkimo metu buvo įpareigotas pasirašyti taikaus susitarimo sutartį su BUAB ,,Ratio“ (t. 4, b. l. 168). 2006 m. spalio 23 d. sudaryta taikaus susitarimo sutartimi BUAB ,,Ratio“ ir bankrutavusi R. M. stomatologinė klinika susitarė, kad pardavus ginčo turtą už sumą mažesnę arba lygią vertinimui (843 600 Lt), gauta suma atitenka BUAB ,,Ratio“, o pardavus šį turtą už didesnę sumą nei vertinimas (843 600 Lt), susidaręs skirtumas tarp gautos sumos už parduotą turtą ir vertinimo (843 600 Lt) lygiomis dalimis padalijamas tarp BUAB ,,Ratio“ ir bankrutavusios R. M. stomatologinės klinikos (t. 4, b. l. 170). Kreditorių susirinkimo metu bankroto administratorius informavo, jog pagal šią taikaus susitarimo sutartį buvo gauta 100 950 Lt, kurie panaudoti kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui ir administravimo išlaidų atlyginimui. Už šį nutarimą vienbalsiai balsavo 54,03 procentai įmonės kreditorių. Be to, kaip matyti iš byloje esančio 2007 m. spalio 30 d. BUAB ,,Ratio“ kreditorių komiteto posėdžio protokolo, susirinkime vienbalsiai buvo nutarta patvirtinti, kad anksčiau minėta taikaus susitarimo sutartis yra visiškai įvykdyta ir nepažeidžia BUAB ,,Ratio“ bei šios įmonės kreditorių interesų (t. 4, b. l. 173-175).

Pažymėtina, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi ĮBĮ 21 straipsnyje nustatytas teises, o jų interesus gina kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 23 str.), nes ĮBĮ 21 straipsnio pirmosios dalies 3 punkte yra numatyta, kad iškėlus teisme bankroto bylą, kreditoriai turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus. ĮBĮ 24 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis. Pagal ĮBĮ 24 straipsnio ketvirtąją dalį, kreditorių susirinkimo nutarimai yra privalomi įmonės kreditoriams, tačiau gali būti skundžiami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą (ĮBĮ 24 str. 5 d.). Kaip jau minėta, ieškinio atsisakymu šioje byloje buvo išreikšta būtent įmonės kreditorių valia. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad 2007 m. spalio 31 d. bankrutavusios R. M. stomatologinės klinikos kreditorių susirinkime priimtas nutarimas dėl kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl ieškinio atsisakymo šioje byloje būtų apskųstas ĮBĮ nustatyta tvarka. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsisakymo nuo ieškinio priėmimo ir bylos nutraukimo klausimą, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarties išaiškinimus.

Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad ginčo turtas buvo parduotas po to, kai buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartis dėl ginčo turto – stomatologinės klinikos su garažu, esančios (duomenys neskelbtini), arešto (t. 4, b. l. 99-100). Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB ,,Ratio“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė 2007 m. balandžio 17 d. sudarytą be varžytynių parduodamo nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria BUAB ,,Ratio“ (pardavėjas) pardavė UAB ,,Šeimos medicinos klinika“ (pirkėjas) ginčo turtą už 1 045 500 Lt (t. 5, b. l. 27-32). Kaip matyti iš byloje esančios 2006 m. rugpjūčio mėnesio ginčo turto įvertinimo, atlikto UAB ,,Geomatas“, ataskaitos, šio turto vertė vertinimo dieną sudarė 843 600 Lt (t. 5, b. l. 45-82).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.