- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- e2S-712-273/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02322-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- E. J.
- Atsakovas
- S. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės E. J. ieškinį atsakovui S. J. dėl teismo sprendimu patvirtintų sutarties sąlygų dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio ir bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. J. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui S. J. prašydama pakeisti Hagos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu byloje Nr. C/09/0596616 FA RK 20/4805 patvirtintą šalių – S. J. ir E. J. – susitarimą dėl tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimo ir klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, bendravimo tvarkos išspręsti taip: nustatyti nepilnamečių vaikų E. J., gim. (duomenys neskelbtini) , ir D. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove Lietuvos valstybėje; sumažinti teismo sprendimu nustatyto išlaikymo nepilnamečiams vaikams E. J. ir D. J. dydį iki 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. J. ir D. J. tvarką.
II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 15 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams.
3. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja tarptautinis elementas, susijęs su Nyderlandų Karalyste, todėl sprendžiant klausimą dėl ieškinio reikalavimų dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos pakeitimo teismingumo turi būti vadovaujamasi 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau – reglamentas ,,Briuselis II bis“), o reikalavimo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo – 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas).
4. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju esminis klausimas yra vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas. Teismas nustatė, kad ieškovė neteisėtai išvežė vaikus ir negrąžino vaikų į jų nuolatinę gyvenamąją vietą Hagoje. Nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju nėra išpildyta Reglamento Briuselis II bis 10 straipsnyje nurodyta sąlyga – 1 metų laikotarpis, kai globos teises turintis asmuo, institucija ar kita organizacija sužinojo arba turėjo sužinoti apie vaiko buvimo vietą, valstybės narės, kurioje vaikas buvo išvežtas ar yra laikomas, kompetentingoms valdžios institucijoms nebuvo pateiktas prašymas jį grąžinti, todėl teismas neturi teisės spręsti dėl vaikų gyvenamosios vietos (valstybės) pakeitimo iš esmės, nes nėra įvykdytos reglamento „Briuselis II bis“ 10 straipsnyje nurodytos sąlygos. Nors ieškovė ir pateikė duomenis, kad tiek ji, tiek nepilnamečiai vaikai nuo 2020 m. liepos 16 d. gyvena Lietuvoje, tačiau neteisėtas vaikų išvežimas arba neteisėtas vaikų negrąžinimas (laikymas) teismo vertinimu, suponuoja išvadą, kad vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje, nei jų dabartinio buvimo valstybėje.
5. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, ir ieškovė su ieškiniu turi kreiptis į kompetentingą teismą Nyderlandų Karalystėje.
III. III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskirajame skunde ieškovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - bylą grąžinti nagrinėti į pirmą instanciją. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas nevertino, kad dar 2020 m. birželio 11 d. atsakovas davė sutikimą išvykti ieškovei ir vaikams iš Nyderlandų Karalystės ne atostogoms, bet nuolatiniam gyvenimui Lietuvoje, t. y. vaikų gyvenamoji vieta buvo pakeista ieškovės ir atsakovo bendru sutarimu, todėl vaikai įgijo nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje;
1.2. Aplinkybė, jog atsakovas po eilės mėnesių persigalvojo dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, ir kreipėsi į Lietuvos teismus dėl vaikų grąžinimo, nepaneigia fakto, kad vaikai nuolatiniam gyvenimui Lietuvoje buvo išvežti su atsakovo sutikimu, ir jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo pakeista teisėtai, pačiam atsakovui pritariant;
1.3. Nagrinėjamu atveju turi būti taikomos ne Reglamento 10 straipsnio, bet 9 straipsnio nuostatos. Vaikų faktinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. 3 mėnesių vaiko buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės teismo jurisdikcijos išlaikymo terminas yra praėjęs;
1.4. Atsisakymas nagrinėti bylą neatitinka ne tik pamatinių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, bet prieštarauja vaikų interesams, kurie turėtų būti prioritetiniai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
8. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018, 13, 14, 18 punktai). Tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos (toliau – ES), tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016, 9 punktas).
10. Nagrinėjamu atveju ieškovė E. J. ieškiniu prašė pakeisti Nyderlandų karalystės teismo sprendimu patvirtintą ieškovės ir atsakovo S. J. susitarimą dėl jų nepilnamečių vaikų E. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. J., gim. (duomenys neskelbtini), dėl gyvenamosios vietos, išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.
11. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl ieškovės pareikštų reikalavimų jurisdikcijos, turi būti vadovaujamasi 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau – reglamentas ,,Briuselis II bis“) ir 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas) nuostatomis.
12. Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis teismingumo pagrindas reikalavimams dėl tėvų pareigų, pagal kurį valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Be to, reglamente „Briuselis II bis“ įtvirtinti specialieji teismingumo pagrindai reikalavimams dėl tėvų pareigų, kuriais remiantis teismas turi teisę nagrinėti tokius reikalavimus net ir tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą esant toje valstybėje narėje: nenutrūkstama vaiko buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos jurisdikcija tais atvejais, kai vaikas teisėtai persikelia iš vienos valstybės narės į kitą ir įgyja ten naują nuolatinę gyvenamąją vietą (9 straipsnis), jurisdikcija vaikų grobimo atvejais (10 straipsnis), jurisdikcijos prorogacija (12 straipsnis), jurisdikcija pagal vaiko buvimo vietą (13 straipsnis).
13. Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi (c. b. Nr. eN2-4108-643/2020) tenkino pareiškėjo S. J. pareiškimą ir leido grąžinti S. J. ir E. J. nepilnamečius vaikus E. J. ir D. J. į jų nuolatinę gyvenamąją vietą Nyderlandų Karalystę. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. sausio 7 d. nutartimi (c. b. Nr. e2-173-553/2021) Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį paliko nepakeistą.
14. Šios nutarties 13 punkte nurodytais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra nustatytos nagrinėjamoje byloje ieškinio teismingumo klausimui išspręsti prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės (CPK 182 straipsnio 2 punktas), kurių nereikia įrodinėti ir kurios paneigia atskirojo skundo teiginius apie atsakovo sutikimą pakeisti vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą.
15. Nustatyta, kad šalys ir jų nepilnamečiai vaikai iki pat 2020 m. liepos 16 d. gyveno kartu Nyderlanduose. Taigi, vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Hagoje, Nyderlanduose. S. J. iškart po to, kai nesulaukė nepilnamečių vaikų sugrįžimo į Nyderlandus po jų atostogų Lietuvoje, 2020 m. rugpjūčio 9 d., kreipėsi į Nyderlandų centrinę instituciją dėl vaikų grobimo. Šalių nepilnamečiai vaikai į Lietuvą išvežti neteisėtai. E. J. neturėjo teisės vaikus išsivežti gyventi į Lietuvą. S. J. sutikimas išvežti vaikus nuolat gyventi į Lietuvą nebuvo duotas.
16. Reglamento ,,Briuselis II bis“ 9 straipsnio nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos, nes ieškovė neteisėtai išvežė vaikus ir negrąžina vaikų į jų nuolatinę gyvenamąją vietą Hagoje, Nyderlanduose. Minėtame straipsnyje kalbama apie teisėtą vaiko persikėlimą iš vienos valstybės narės į kitą ir nuolatinės naujos gyvenamosios vietos įgijimą.
17. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju taip pat nėra išpildyta Reglamento Briuselis II bis 10 straipsnyje nurodyta sąlyga – 1 metų laikotarpis, kai globos teises turintis asmuo, institucija ar kita organizacija sužinojo arba turėjo sužinoti apie vaiko buvimo vietą, valstybės narės, kurioje vaikas buvo išvežtas ar yra laikomas, kompetentingoms valdžios institucijoms nebuvo pateiktas prašymas jį grąžinti. Kasacinės instancijos teismo išaiškinta, kad konstatavus, jog vaikas buvo neteisėtai išvežtas ar laikomas, taigi patvirtinus, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje nei jo buvimo valstybėje, teismas neturi teisės spręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iš esmės, jei nėra įvykdytos reglamento „Briuselis II bis“ 10 straipsnyje nurodytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018). Nagrinėjamu atveju ieškovė su ieškiniu dėl Hagos apylinkės teismo sprendimu patvirtinto šalių susitarimo dėl vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo turėtų kreiptis į vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos kompetentingą teismą Nyderlandų Karalystėje.
18. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė reglamento „Briuselis II bis“ nuostatas, ir nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos nagrinėjamu klausimu. Teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.