- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-07
- Bylos Nr.
- 1A-203-361/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10348-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- E. N.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. N. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo:
E. N. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 90 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į bausmės laiką įskaitytas E. N. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. kovo 22 d. iki 2023 m. kovo 24 d. imtinai, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Arešto bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo E. N. sulaikymo dienos.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, E. N. nuspręsta palikti iki nuosprendis įsiteisės, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. E. N. nuteistas už tai, kad 2023 m. kovo 22 d., apie 20.00 val., Tauragės r., (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,18 prom. girtumas), tyčia pavartojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę S. T., tai yra sudavė jai mažiausiai 1 smūgį kumščiu į kaktą, ranka suspaudęs jai kaklą, smaugė, rovė jai plaukus, taip nukentėjusiajai S. T. sukėlė fizinį skausmą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, prašymai
2. Apeliantas skundu prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį – paskirti kitą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
2.1. Teigia, jog teismas, skirdamas 60 parų arešto bausmę, neatsižvelgė į tai, jog jis padarė nesunkų nusikaltimą, kaltę tyrėjams ir teisme pripažino, nebėgo, nesislėpė nuo policijos. Paaiškina, jog jo ir sugyventinės žodinis konfliktas kilo jiems kartu vartojant alkoholį dėl nežinomų priežasčių ir peraugo į smurto panaudojimą, tačiau ateityje taip nesielgs. Sugyventinės atsiprašė ir ji jam atleido, civilinio ieškinio neteikė. Be to, dirba pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (nuo 2021 m. birželio 18 d.), darbo pobūdis – pagalbiniai statybos darbai. Šiuo metu yra palankios oro sąlygos darbui, o dėl paskirtos arešto bausmės neteks darbo objekte. Pažymi, jog moka išlaikymą nepilnametei dukrai K. N., gim. (duomenys neskelbtini) m., padeda kaimynei Z. D. tvarkyti aplinką ir nudirbti ūkio darbus ir kaimynė jį teigiamai charakterizuoja. Iki dabar labai pergyvena dėl savo poelgio ir padarė reikiamas išvadas.
2.2. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato ir alternatyvias bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimo bausme, t. y. viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą. Pagal teismų praktiką fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo kategorijos bylose, besitęsiantys asmenų konfliktai, kurių metu galiausiai yra panaudojamas minimalus fizinis smurtas, nebūtinai sąlygoja padidintą nusikalstamos veikos pavojingumą, taip pat būtinumą bei tikslingumą kaltininką už padarytą veiką patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nubausti realiu laisvės atėmimu. Šiuo atveju, jis neturėjo išankstinio tikslo vartoti smurtą prieš nukentėjusiąją, o jo sukeltas fizinis skausmas vertintinas kaip minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Todėl mano, kad jam skirta 60 parų arešto bausmė nėra adekvati, o yra gerokai per didelė ir neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Taigi, teismas turėjo galimybę skirti jam laisvės apribojimą ir įpareigoti neatlygintinai išdirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Tokia bausmė turėtų didesnį auklėjamąjį poveikį nei realus laisvės atėmimas ir derės su bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnyje.
Atsiliepimas
3. Prokuratūra atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka.
3.1. Mano, jog teismas, skirdamas arešto bausmę E. N., atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą visuomenei, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. E. N. įvykdė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, praeityje teistas, teistumai neišnykę, kas rodo, kad teismo nuosprendžiais ir baudžiamaisiais įsakymais skiriamos bausmės nesulaiko jo nuo nusikalstamų veikų darymo. E. N. yra baustas administracine tvarka, dirbantis, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, o jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybe turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.
3.2. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė turi sukelti nepatogumus asmeniui, kad pastarasis padarytų išvadas dėl savo neteisėto elgesio. E. N. po ankstesnių teismo sprendimų priėmimo jau turėjo galimybę įrodyti, kad gali nenusikalsti, tačiau to nepadarė. Todėl, paskyrus už šį nusikaltimą jam viešuosius darbus ar laisvės apribojimą su baudžiamojo poveikio priemone, bausmės tikslai nebus pasiekti. Švelnesnių bausmių paskyrimas nesustabdys E. N. nuo naujų nusikaltimų padarymo. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra teisinis pagrindas skirti švelnesnę nei arešto bausmę. Šios aplinkybės nepaneigia jo ir jo daromų nusikaltimų pavojingumo. Jokių išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis E. N. būtų galima skirti švelnesnę bausmę nei paskyrė apylinkės teismas, nėra. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliantui paskirta teisinga bausmė.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
4. Apeliantas mano, kad jam paskirta per griežta bausmė, todėl prašo neskirti arešto bausmės, o skirti kitą bausmę, nesusijusią su arešto bausme, tai yra viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, kartu paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigoti neatlygintinai išdirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais žmonėmis, kuriems reikalinga pagalba.
5. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pritaria apylinkės teismo E. N. parinktai būtent arešto bausmės rūšiai ir jos dydžiui. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Šiuo atveju bausmės individualizavimo taisyklių, priešingai nei mano apeliantas, apylinkės teismas laikėsi tinkamai.
6. E. N. už smurtinį nesunkaus nusikaltimo asmens sveikatai padarymą, pagal kvalifikuotą BK 140 straipsnio 2 dalį, skirta 90 parų arešto bausmė. Paskirta bausmė savo dydžiu neviršija BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyto tokios rūšies bausmės maksimumo. Pagrįstai pritaikęs BK 64¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuotą procesinę taisyklę, teismas teisingai sumažino vienu trečdaliu skirtą bausmę ir nustatė galutinį – 60 parų arešto bausmės dydį. Taip pat, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką teismas pagrįstai įskaitė E. N. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką.
7. Apylinkės teismas, parinkdamas arešto bausmės rūšį ir nustatydamas tokios bausmės dydį, tinkamai įvertino, kad: E. N. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, praeityje yra teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, dirba; jo veikoje nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir net dvi atsakomybę sunkinančios – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taigi apylinkės teismas, priešingai nei teigia apeliantas, atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas teisingam bausmės parinkimui aktualias aplinkybe ir jų visetą. Nei apelianto akcentuojama turima vaiko išlaikymo prievolė, teikiama pagalba kaimynei, vykdoma individuali veikla, nesulaikė jo nuo naujo nusikalstamo elgesio prieš šeimos narę – sugyventinę S. T.. Aplinkybės, jog sugyventinė su apeliantu įvykio metu kartu vartojo alkoholį, o dabar jie jau susitaikė, savaime nemažina padarytos aktualios smurtinės nusikalstamos veikos ir apelianto asmenybės pavojingumo.
8. Visuma aptartų aplinkybių apylinkės teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, jog E. N. skirtina būtent arešto bausmė, nes nėra jokio pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Taigi, teismas, skirdamas arešto bausmę, pakankamai motyvavo tokį sprendimą, įvertino visumą aplinkybių, atskleidžiančių E. N. asmenybės ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirta būtent arešto bausmė tikrai nėra per griežta apeliantui ir pasieks bausmės tikslus. Todėl dar labiau švelninti skirtą bausmę apeliantui pagrindo nėra.
9. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Tik simbolinės, apeliantui priimtinos bausmės skyrimas nepadėtų pasiekti baudžiamojo proceso tikslų. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.
10. Apibendrindama tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pakeisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apelianto skundas atmetamas, o nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. N. apeliacinį skundą atmesti.