- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-10
- Bylos Nr.
- ATP-360-581/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-32-3-00200-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Pažeidėjas
- V. G.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-05-12 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-05-12 nutarimu V. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį 600 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvidešimt keturiems mėnesiams ir pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį - įspėjimu. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, šios nuobaudos subendrintos ir galutinai V. G. paskirta 600 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvidešimt keturiems mėnesiams.
V. G. nubaustas už tai, kad 2015-04-04 apie 00 val. 56 min., vairavo automobilį VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2,00 promilės girtumas), nuvažiavo nuo kelio ne specialiai tam įrengtoje vietoje.
Šalies argumentai
V. G. apeliaciniu skundu ginčija Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-05-12 nutarimą ir prašo jį panaikinti bei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nurodo, kad inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo jis nepadarė. Nutarime nurodytą automobilį vairavo ir nuo kelio nuvažiavo jo pažįstamas E. G., kuris savo kaltę pripažino nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tvirtina, kad dėl girtumo vairuoti negalėjo, todėl tai padaryti paprašė savo pažįstamo E. G., kuris nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio ir iš įvykio vietos nuėjo ieškoti pagalbos. Kadangi buvo labai girtas po eismo įvykio jis liko prie automobilio, kur jį ir atrado policijos pareigūnai. Dėl girtumo nepamena apie ką su jais bendravo. Kad automobilį vairavo E. G. pareigūnams nepapasakojo, nes nenorėjo jam sukelti problemų.
Atsiliepimas
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes. Skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl nutarimo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).
Iš V. G. apeliaciniame skunde formuluojamų reikalavimų matyti, kad apeliantas savo kaltę, padarius jam inkriminuotus ATPK pažeidimus neigia, nesutinka su įrodymų vertinimu jo administracinio teisės pažeidimo byloje. Tvirtina, kad aptariamų pažeidimų jis nepadarė. Ginčas šioje byloje kyla dėl subjekto, įvykdžiusio administracinį teisės pažeidimą, nustatymo.
Patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Pasvalio rajono apylinkės teismo išvada, kad V. G. padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytus pažeidimus.
Apelianto neblaivumo faktą patvirtina byloje surinkti įrodymai – administracinio teisės pažeidimo protokolas, asmens blaivumo testo rodmenys, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir jų parodymai pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, jog V. G. savo neblaivumo įvykio metu neginčija, tačiau teigia, kad neteisingai buvo nustatyta, kad automobilį nuvažiavusį nuo kelio vairavo, būtent jis.
Teismas tokį apelianto teiginį atmeta ir sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, jog V. G. kaltė buvo visiškai įrodyta bylos duomenimis: policijos pareigūnų J. K., M. B. ir A. G. tarnybiniais pranešimais ir jų parodymais, duotais teismo posėdžio metu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, alkoholio matavimo prietaiso rodmenimis ir kita bylos medžiaga.
Žemesnės instancijos teismas
Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teisme neigė vairavęs automobilį, tvirtino, kad jį vairavo jo pažįstamas E. G., pirmosios instancijos teismas tokius jo paaiškinimus pagrįstai vertino kaip gynybinę taktiką, siekiant išvengti administracinės atsakomybės ir jais savo išvadų negrindė. Pažymėtina, kad 2015-04-04 savo pirminiame paaiškinime, duotame po eismo įvykio policijos pareigūnams, V. G. nurodė, kad aptariamą naktį vairavo automobilį išgėręs, pastebėjęs paskui jo automobilį važiuojantį kitą automobilį, išsigando ir nuvažiavo nuo kelio (b. l. 10). Apklausiamas teisme V. G. savo poziciją kardinaliai pakeitė, nurodė naujas aplinkybes, paaiškindamas, kad dėl girtumo nepamena šio įvykio situacijos. Kitą rytą atėjęs jo pažįstamas E. G., kuris yra 17 metų amžiaus, prisipažino vairavęs jo automobilį ir nuvažiavęs nuo kelio. Aiškino, kad pareigūnai E. G. nematė, nes po eismo įvykio jis išėjo ieškoti pagalbos, o eidamas pastebėjo policijos pareigūnus ir išsigandęs į įvykio vietą nesugrįžo (b.l. 32-33). E. G. teismo posėdžio metu tvirtino, kad V. G. paprašė jį pavežti iki kito kaimo, tačiau jis nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į griovį, grįždamas namo, kur norėjo pasiimti trosą ar pasikviesti į pagalbą draugus, jis pamatė pareigūnus ir supanikavęs pabėgo (b. l. 34- 35), o kitą rytą viską papasakojo V. G..
Aukštesniojo teismo vertinimu, E. G. parodymai nėra nei nuoseklūs, nei logiški. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, E. G. abstrakčiai nurodomos aplinkybės susijusios su įvykio vieta ir automobilio padėtimi po eismo įvykio iš esmės nesutampa su administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų visuma, jo parodymai ne tik prieštarauja policijos pareigūnų nurodytoms įvykio aplinkybėms, bet ir iškart po eismo įvykio fotonuotraukose fiksuotam automobilio išsidėstymui kelio ir kitų objektų (medžių) atžvilgiu. Aukščiau aptartos aplinkybės, E. G. parodymų nenuoseklumas ir prieštaringumas, leidžia visiškai pritarti apylinkės teismo pozicijai – šiais parodymais nesiremti ir atmesti kaip prieštaraujančius tarpusavyje ir kitiems byloje ištirtiems įrodymams bei duodamiems siekiant padėti V. G. išvengti administracinės atsakomybės.
Apygardos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad liudytojų J. K., M. B. ir A. G. parodymai duoti teismo posėdžio metu, jog prie automobilio patekusio į eismo įvykį jie matė tik V. G., kuris prisipažino vairavęs šią transporto priemonę, būdamas neblaivus, apie jokį antrą asmenį, juolab nepilnametį vairavusį jo automobilį neužsiminė, o taip pat, kad nėra objektyvaus pagrindo tvirtinti, jog V. G. teikdamas paaiškinimą policijos pareigūnams, nesuvokdamas savo žodžių prasmės, save apkalbėjo. Apie tai, kad jo automobilį galimai vairavo kitas asmuo V. G. nurodė tik nagrinėjant bylą apylinkės teisme. Byloje nėra duomenų, kad į įvykio vietą atvykę ar tyrimą atlikę policijos pareigūnai turėtų tikslą dirbtinai kurti V. G. kaltinančius įrodymus, siekdami nepagrįstai jį apkaltinti, tokių aplinkybių nenurodė ir pats pažeidėjas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šių pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, išsamūs ir neprieštaringi, sutampa su tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis pirminėmis įvykio aplinkybėmis, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nustatytas nebuvo.
Taigi, V. G. skunde išdėstyti argumentai apie tai, kad automobilį vairavo ir nuo kelio nuvažiavo kitas asmuo, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, todėl jie vertinami kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Apeliantas, kategoriškai nesutikdamas su teismo išvadomis, savo apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, taip pat nenurodo jokių naujų objektyvių įrodymų, kurie paneigtų teismo išvadas dėl jo kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje, numatytus pažeidimus.
Žemesnės instancijos teismas
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes bei byloje esančius rašytinius įrodymus, nubaustojo asmenybę, tinkamai taikė įstatymo nuostatas paskirdamas nuobaudą, taigi priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Remiantis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti ar naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁰ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.