Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir pareiškėjas, prokuroras), padavė teismui pareiškimą, kuriuo prašė:

– panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. 30-1775 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“;

– panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-1134 „Dėl žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“;

– panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1226 „Dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo ir pardavimo R. S. ir P. A.“;

– įpareigoti Tarnybą P. A. grąžinti 5 647,59 Eur, R. S. grąžinti 5 647,59 Eur.

II.

III.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad pareiškimas buvo grindžiamas tuo, jog formuojant ginčo žemės sklypą, kaip įsiterpusį žemės plotą prie jau suformuoto P. A. ir R. S. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, nes suformuotas žemės plotas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos, nustatytos Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas), kadangi remiantis minėta Nutarimo nuostata, įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Teismo nutartyje pateikiami argumentai dėl bylos rūšinio teismingumo nėra pagrįsti. Be to, teismas nepagrįstai rėmėsi teismų praktika, kuri visiškai nėra panaši į šioje byloje nagrinėjamą ginčą. Byloje vyraujantis ginčo teisinis santykis nėra civilinio teisinio pobūdžio, o yra grynai administracinis. Pareiškimu prašoma panaikinti administracinės procedūros metu priimtus administracinius aktus, kurie gali tapti prielaida civiliniam sandoriui sudaryti. Visi pareiškimu ginčijami ir prašomi panaikinti administraciniai aktai buvo priimti remiantis 1999 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 nuostatomis vykdant administracinę procedūrą pagal suinteresuotųjų asmenų prašymus. Skundžiami administraciniai buvo priimti administracinės procedūros metu, atsižvelgiant į asmenų prašymų turinį (prašymai yra žemės sklypų byloje). Taigi, kol nėra sudarytas civilinis teisinis sandoris, teigti, jog tiek valstybės institucijos, tiek ir privačių fizinių asmenų teises ir pareigas nustato ir reglamentuoja civilinė teisė, nėra pagrindo. Priešingai, šiuo etapu, nepaisant to, kad sprendžiamas žemės sklypo pardavimo klausimas, teisinius santykius tarp šalių reglamentuoja vien tik administracinio teisinio pobūdžio taisyklės, todėl visi ginčai, kylantys tarp šalių ar tarp administracinės procedūros dalyvių ir prokuroro, ginančio viešąjį interesą, yra susiję su viešojo administravimo funkcijos vertinimu teisėtumo prasme ir yra reglamentuojami viešosios teisės taisyklėmis ir nuostatomis. Be to, skirtingai, nei teigia teismas, tokios išvados neleidžia padaryti ir cituojamose Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyse padarytos išvados. Pažymi, jog tiek 2013 m. liepos 10 d. Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyje Nr. T-84, tiek ir 2013 m. liepos 9 d. nutartyje Nr. T-74, bylos ginčas yra susijęs ne su administracinių aktų teisėtumo vertinimu, o su įpareigojimu atlikti veiksmus, t. y. sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį (pirmuoju atveju) arba įtraukti pareiškėją į asmenų, kurie turi teisę privatizuoti žemės sklypus, eilę (antruoju atveju). Remiantis Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi Nr. T-83, priešingai nei šiuo atveju, pareiškėjai byloje kėlė klausimą ne tik dėl administracinių aktų teisėtumo vertinimo ir jų panaikinimo, bet ir dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo niekine, todėl kolegija ir nusprendė, jog ginčo teisinis pobūdis nėra administracinis, o sudarytas sandoris ir reikalavimas jį panaikinti yra susijęs su siekiu panaikinti tarp valstybės ir privačių subjektų susiklosčiusius civilinius teisinius santykius. Remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta taisykle, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, todėl, kol nėra sudarytas žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandoris, kalbėti, jog tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, nėra pagrindo. Įvertinus tiek šioje byloje nagrinėtiną ginčo pobūdį ir reikalavimus panaikinti administracinius aktus, kurių teisėtumas yra ginčijamas remiantis vien tik administracinio pobūdžio taisyklių ir reikalavimų nesilaikymu, bei atsižvelgiant į tai, kad nurodytoje teismų praktikoje buvo nagrinėjama kitokio pobūdžio (netapatūs) ginčai ir reikalavimų turinys, darytina išvada, jog šioje byloje reiškiami reikalavimai yra išimtinai administracinio teisinio pobūdžio ir remiantis ABTĮ 21 straipsnio 2 dalimi nagrinėtini administraciniame teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Tikrinamoje byloje pareiškėjas ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą tuo pagrindu, kad ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (ABTĮ (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 37 str. 2 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl bylos rūšinio teismingumo. ABTĮ 21 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Nagrinėjamu atveju reikšminga Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-52/2016, kurioje taip pat buvo keliami iš esmės panašūs, kaip ir šioje byloje, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, reikalavimai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo panaikinimo, dėl Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimo dėl žemės sklypo nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servituto nustatymo bei Tarnybos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre panaikinimo, dėl įsakymo parduoti žemės sklypą tretiesiems asmenims panaikinimo ir įpareigojimo Tarnybą grąžinti tretiesiems asmenims už žemės sklypą sumokėtą pinigų sumą.

Specialioji teisėjų kolegija pirmiau paminėtoje nutartyje konstatavo, kad reikalavimai dėl įsakymo parduoti žemės sklypą tretiesiems asmenims panaikinimo ir įpareigojimo Tarnybą grąžinti tretiesiems asmenims už žemės sklypą sumokėtą pinigų sumą yra susiję su ikisutartiniais valstybinės žemės pirkimo – pardavimo santykiais ir yra civilinio teisinio pobūdžio, tačiau šie reikalavimai yra išvestiniai iš administracinio pobūdžio reikalavimų – panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo ir Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimą dėl žemės sklypo nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servituto nustatymo bei Tarnybos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, nes savarankiško ginčo dėl jų nekyla. Įsakymo parduoti žemės sklypą tretiesiems asmenims neteisėtumas šioje byloje yra grindžiamas ne civilinės teisės normų pažeidimu, o nurodant, kad ginčo žemės plotas negalėjo būti suformuotas kaip įsiterpęs valstybinės žemės plotas. Specialioji teisėjų kolegija vyraujančiais (dominuojančiais) santykiais konstatavo būtent administracinius teisinius santykius, kurie šiuo atveju ir lėmė ginčo priskirtinumą administraciniam teismui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pareiškimą taip pat iš esmės grindžia tuo, jog suformuotas ginčo žemės plotas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos, ir civilinio teisinio pobūdžio klausimų nekelia, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad keliamame ginče iš esmės dominuoja administraciniai teisiniai aspektai, dėl ko jis turi būti sprendžiamas administraciniame teisme.

Dėl įvardytų aplinkybių pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjo pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.