Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui advokatui Aidui Venckui,

nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) atstovams Andriui Bružui ir Virginijui Kerui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal G. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyresniojo specialisto Virginijaus Kero 2020 m. rugpjūčio 25 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo G. Č. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 241 straipsnio 2 dalį paskirta 650,00 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyresnysis specialistas Virginijus Keras 2020 m. rugpjūčio 25 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – skundžiamas nutarimas) dėl to, jog G. Č., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, 2019 m. vasario 13 d. 8.00 val. (duomenys neskelbtini) neužtikrino, kad 2018 m. IV ketvirčio mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijoje (toliau – Deklaracija) būtų nurodyti teisingi duomenys, nes (duomenys neskelbtini) žvyro telkiniui eksploatuoti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduotame leidime UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuoti žemės gelmių išteklius ir ertmes yra nurodyti išimtinai tik žvyro ištekliai, žvyro išteklių gavyba numatyta ir (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio naudojimo (kasimo ir rekultivavimo) projekte, telkinio markšeideriniais planais taip pat apskaitomi tik žvyro ištekliai, o teikiant Deklaraciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ joje nurodė, kad yra išgauta 19400 m³ smėlio ir 8392 m³ žvyro, t. y. deklaracijoje neteisingai nurodyta išgaunama kietoji naudingoji iškasena, atitinkamai neteisingai pritaikytas mokesčio už valstybinius išteklius tarifas bei sumokėta mažesnė mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokesčio suma. Tokiais savo veiksmais G. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 4 dalį ir padarė ANK 241 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurį jam paskirta 650,00 Eur bauda.

Teismo posėdžio metu G. Č. atstovas advokatas Aidas Venckus palaikė skundą jame išdėstytais argumentais. Prašė jo atstovaujamojo skundą tenkinti ir Institucijos priimtą nutarimą panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal ANK 639 straipsnį skundams dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėti taikomos šio kodekso XXXV skyriaus nuostatos, jeigu kitaip nenustatyta ANK XXXVI skyriuje.

Skundžiamu nutarimu G. Č. už ANK 241 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta 650,00 Eur bauda. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tvirtina, kad jo veiksmuose nėra ANK 241 straipsnio 2 dalyje nurodyto pažeidimo sudėties, o skundžiamas nutarimas priimtas netinkamai aiškinant bei taikant ANK normas, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Kiek tai taikytina nagrinėjamoje byloje, administracinio nusižengimo galimo padarymo metu galiojusioje ANK 241 straipsnio 2 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad klaidingų duomenų pateikimas mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir gruntą deklaracijoje užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. Nuo 2020 m. liepos 11 d. galiojančioje ANK 241 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatyta, kad klaidingų duomenų pateikimas mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir gruntą deklaracijoje, jei dėl to buvo sumokėtas mažesnis, negu nustatyta, mokestis, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. Taigi nuo 2020 m. liepos 11 d. ANK 241 straipsnio 2 dalies dispozicijoje yra įtvirtintas būtinasis administracinio nusižengimo sudėties požymis – padariniai, pasireiškiantys mokestine nepriemoka. Pažymėtina, kad papildžius ANK 241 straipsnio 2 dalies dispoziciją nauju administracinio nusižengimo sudėties požymiu, pagal šią normą administracinė atsakomybė nebekyla tais atvejais, kai klaidingų duomenų pateikimas mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir gruntą deklaracijoje nesukelia padarinių – mokestinės nepriemokos. Toks teisinio reglamentavimo pasikeitimas akivaizdžiai lengvina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį, todėl, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas nutarimas priimtas 2020 m. rugpjūčio 25 d., vadovaujantis ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostata, skundžiamo nutarimo priėmimo metu turėjo būti taikoma nuo 2020 m. liepos 11 d. galiojanti ANK 241 straipsnio 2 dalies redakcija. Atitinkamai, skundžiamame nutarime turėjo būti nurodytos reikšmingos aplinkybės – mokėtina mokesčio suma ir dėl klaidingo deklaravimo susidariusi mokestinė nepriemoka.

ANK 563 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. ANK 567 straipsnyje, kuriame įtvirtinta pareiga visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes, be kita ko, nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės; priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Be kita ko, įrodinėjimo priemonėmis gali būti administracinio nusižengimo protokolas, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, pranešimai, aktai ar kiti dokumentai. ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą.

ANK 590 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. ANK 608 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą, kuriame, pagal ANK 609 straipsnio 1 dalį, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio nusižengimo esmė. ANK 617 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Nagrinėjamu atveju ANK 241 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai buvo nustatyti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pareigūnui nuo 2019 m. kovo 7 d. iki 2019 m. birželio 6 d. atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ planinį teminį mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius 2018 m. apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 128 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu. Pagal MAĮ 128 straipsnio 2 dalį patikrinimo aktu įforminti mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo pažyma. Mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinami patikrinimo pažyma tik tais atvejais, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas nenustato mokesčių įstatymų pažeidimų (MAĮ 130 straipsnio 1 dalis). Taigi, kitais atvejais mokestinio patikrinimo rezultatai turi būti patvirtinami sprendimu. Pažymėtina, kad pagal MAĮ 131 straipsnio 1 dalį, mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su patikrinimo akte papildomai apskaičiuotomis mokesčių ir su jais susijusiomis sumomis, taip pat norėdamas pagrįsti kitas aplinkybes, kurios bus svarbios tvirtinat patikrinimo rezultatus, turi teisę per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo jam dienos pateikti rašytines pastabas dėl patikrinimo akto. Atitinkamai, MAĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas nustatė mokesčių įstatymų pažeidimų, patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo priimamas atsižvelgiant į patikrinimo akto medžiagą ir į mokesčių mokėtojo pastabas dėl patikrinimo akto (jei jos buvo pateiktos). Pagal MAĮ 144 straipsnio ir 146 straipsnio 1 dalies nuostatas mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.

Skundžiamas nutarimas grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pareigūno nuo 2019 m. kovo 7 d. iki 2019 m. birželio 6 d. atlikto planinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu ir užfiksuotomis Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. birželio 6 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog pačiame patikrinimo akte numatyta, kad mokesčių mokėtojas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesutikdamas su šiame patikrinimo akte papildomai apskaičiuotomis mokesčių ir su jais susijusiomis sumomis, taip pat norėdamas pagrįsti kitas aplinkybes, kurios bus svarbios tvirtinant patikrinimo rezultatus, turi teisę per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo jam dienos pateikti rašytines pastabas dėl patikrinimo akto Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos. Šia teise UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasinaudojo. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento direktorė Jūratė Rūkštelienė, išnagrinėjusi Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pareigūno 2019 m. birželio 6 d. surašytą patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitė 2019 m. birželio 6 d. aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Palyginus 2019 m. birželio 6 d. patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl patikrinimo akto tvirtinimo, matyti, kad juose skiriasi tam tikri duomenys, kurie gali būti reikšmingi nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Antai, sprendime nurodyti kitokie nei patikrinimo akte nurodyti nedeklaruoti žvyro kiekiai.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, asmens patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 241 straipsnio 2 dalį turėjo būti grindžiamas ne nepatvirtinto 2019 m. birželio 6 d. patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, o 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patikrinimo aktas pakeistas, duomenimis. Patikrinimo akto duomenys nėra pakankamas pagrindas asmens patraukimui administracinėn atsakomybėn, kol patikrinimo aktu įforminti mokestinio patikrinimo rezultatai nepatvirtinti sprendimu, kaip tai numatyta MAĮ 128 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento direktorės Jūratės Rūkštelienės 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra apskųstas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka, galutinis sprendimas dėl skundo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo negarinėjamoje byloje Nr. A-3818-822/2020 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03036-2019-7) nėra priimtas, todėl negali būti laikoma, kad aplinkybės, kuriomis skundžiamame nutarime grindžiamas G. Č. galimai padarytas ANK 241 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, yra nustatytos. Esant neišspręstam teisminiam ginčui dėl šių aplinkybių, jomis negali būti grindžiamas asmens patraukimas administracinėn atsakomybėn.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, G. Č. buvo surašyti du administracinio nusižengimo protokolai ir priimti du nutarimai dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 241 straipsnio 2 dalyje. Abu nutarimai apskųsti teismui. Abiem atvejais administracinėn atsakomybėn patrauktas tas pats asmuo, abiejose administracinio nusižengimo bylose nurodytos tapačios aplinkybės, surašant protokolus ir priimant administracinius nutarimus vadovautasi tuo pačiu 2019 m. birželio 6 d. patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Skiriasi tik laikotarpiai, už kuriuos pateiktos deklaracijos – vienu atveju 2018 m. III ketvirtis, kitu IV ketvirtis. Teismo vertinimu, nepritartina tokiai situacijai, kai tam pačiam asmeniui, per neilgą laikotarpį padariusiam vienarūšius pažeidimus, administracinio nusižengimo bylos yra nagrinėjamos atskirai. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką baudžiamosiose bylose tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, Nr. 2K-307/2007, Nr. 2K-743/2007, Nr. 2K-232/2010, Nr. 2K-474/2010, Nr. 2K-650/2010 ir kt.). Veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Nustatant bendrą tyčią, be kita ko, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, Nr. 2K-501/2012, Nr. 2K-202/2014, Nr. 2K-497/2014). Šie kasacinio teismo išaiškinimai mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytini ir administracinių nusižengimų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019).

Institucija turi ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, savo išvadas pagrįsti ištirtais ir įvertintais įrodymais, ir tik tada priimti teisėtą ir pagrįstą nutarimą traukiamo administracinėn atsakomybėn atžvilgiu. Institucija negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, konkrečiu atveju – teismui. Kadangi aptarti skundžiamo nutarimo trūkumai yra esminiai, apylinkės teismas negali nustatyti bylos aplinkybių, dėl kurių vyksta ginčas administraciniame teisme, trūkumai negali būti ištaisyti nagrinėjant skundą teisme, administracinio nusižengimo byla grąžintina nutarimą priėmusiai institucijai tinkamai atlikti administracinio nusižengimo teiseną.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4-6 dalimis, teismas

nutaria:

Patenkinti iš dalies administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą.

Panaikinti administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) priimtą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyresniojo specialisto Virginijaus Kero 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo G. Č. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 241 straipsnio 2 dalį paskirta 650,00 Eur bauda.

Grąžinti bylą Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutarties kopiją per tris darbo dienas išsiųsti registruotu paštu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusio Telšių apylinkės teismo Akmenės, Mažeikių arba Telšių rūmus.