Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-145-557/2015

Teisėja Z. Romanovaitė Teisminio proceso Nr. 1-06-1-02041-2011-9

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2015 m. gegužės 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Daliaus Jocio ir Violetos Miliuvienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5200 Lt) (1506 Eur) dydžio bauda. V. K. išteisintas dėl veikų, numatytų BK 189¹ straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, kadangi nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad aplaidžiai tvarkė apskaitą, o būtent:

V. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bei pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas,“ būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2008-04-21 iki 2012-11-09, Klaipėdos mieste, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d., kuri numato, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 d., kuri numato, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ bei Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymą Nr.13, t.y. nenustatė bendrovėje dokumentų saugojimo tvarkos bei neišsaugojo laikotarpio nuo 2008-04-21 iki 2008-05-21 3 Pinigų priėmimo kvitų: 2008-04-21 serija BUH Nr.1916378 – 5 000 Lt, 2008-05-21 serija BUH Nr.1916501 – 4 000 Lt, 2008-06-10 serija BUH Nr.1916527 – 11 286 Lt, kuriais pagrindė 20 286 Lt apmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2010-01-01 dokumento Nr. 3, kuriuo pagrindė 15 867,30 Lt apmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Taip pat už tai, kad V. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., kuri numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d., kuri numato, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, t. y. laikotarpiu nuo 2008-04-10 iki 2009-12-31 ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterei N. J. nepateikė dokumentų, patvirtinančių 130 000 Lt įplaukų gavimo, ir laikotarpiu nuo 2008-04-10 iki 2009-12-31 130 000 Lt paskolos grąžinimo piliečiui K. M., dėl ko N. J. šių operacijų neatvaizdavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje.

Dėl aukščiau išvardintų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2008-04-10 iki 2010-12-31 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad 2014 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkes teismo nuosprendis iš dalies yra nepagrįstas, paremtas prielaidomis, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o priimant šį nuosprendį buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Be to, teismas netinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies nuostatas, dėl ko šis nuosprendis yra naikintinas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, aplinkybę, kad V. K. buhalterei nepateikė dokumentų, patvirtinančių 130 000 Lt įplaukų gavimą ir paskolos 2009 metais grąžinimą K. M. pirmos instancijos teismas laiko įrodyta UAB „(duomenys neskelbtini)" ūkinės finansinės veiklos specialisto išvada, o kaip teismo posėdžio metu paaiškino specialistė, ji tokio pobūdžio išvadą davė įvertinusi ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo K. M. parodymus, tačiau kitų, objektyvių duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" grąžino K. M. 130 000 Lt paskolos būtent 2009 metais, byloje nėra. 130 000 Lt grąžinimą 2009 metais neigia ir V. K., kuris bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi jis, kaip bendrovės atstovas grąžino K. M. dalį suteiktos paskolos, tačiau visi dokumentai, pagrindžiantys skolos grąžinimą buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterijai. 130 000 Lt skolos UAB „(duomenys neskelbtini)" grąžinimą K. M. V. K. neigia, kadangi K. M. buvo grąžinta ne 130 00 Lt ir ne 2009 metais, o 29 000 eurų ir tai buvo padaryta 2011-01-10. Tai patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinės apskaitos dokumentai, iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" K. M. grąžino 370 977 Lt, o ne 400 977 Lt. Dalis, 29 000 eurų skolos buvo grąžinta 2011-01-10, ką patvirtina tos dienos kasos išlaidų orderis Nr. l. Apeliantas pažymi, kad specialistė, tirdama UAB „(duomenys neskelbtini)" veiklą, šį dokumentą tyrė, tačiau šio labai svarbaus dokumento nepagrįstai, dėl nesuprantamų priežasčių nevertino. Tai ji patvirtino bylos ir nagrinėjimo teisme metu, motyvuodama tuo, kad šio dokumento turinys prieštarauja K. M. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo teisme metu K. M. parodė, kad dėl skolos grąžinimo datų ir konkrečių sumų jis gali klysti, nes nuo aptariamų įvykių praėjo daug laiko, tačiau V. K. gynėjui pateikus jam apžiūrėti 2011-01-10 kasos išlaidų orderį Nr. 1, jis patvirtino, kad šį dokumentą pasirašė jis ta data, kuri nurodyta orderyje ir pagal šį orderį jam buvo grąžinta dalis skolos. Šios, V. K. teisinančios aplinkybės pirmos instancijos teismo turėjo būti vertinamos kaip jį teisinantys įrodymai, tačiau teismas K. M. parodymus duotus bylos nagrinėjimo teisme metu nemotyvuotai ir nepagrįstai vertino kritiškai ir atmetė, o 2011-01-10 kasos išlaidų orderio Nr. 1 visiškai nevertino, nors jis ir jame užfiksuoti duomenys prieštarauja specialistės išvadai ir K. M. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kuriuos jis patikslino bylos nagrinėjimo teisme metu ir šie parodymai patvirtinti UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalteriniais apskaitos dokumentais.

Apeliantas pažymi, kad pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog K. M. teisiamojo posėdžio metu pirmą kartą liudytoju apklaustas patvirtino, kad skolą V. K. jam grąžino per tris kartus 2009-2010 metais, nes tokių parodymų teisme jis nedavė ir tai užfiksuota teisiamojo posėdžio protokole. Jis parodė, kad V. K. dalį skolos grąžino 2009 metų pavasarį, kitą dalį 2010 metų vasarą, o po to dar po pusmečio grąžino apie 100 000 litų, kas ir atitinka 2011-01-10 kasos išlaidų orderyje Nr. 1 užfiksuotą datą. Kaip matyti iš specialistės išvados, specialistė, ištyrusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę finansinę veiklą nevertino, ar UAB „(duomenys neskelbtini)" 2011-01-10 turėjo 29 000 eurų įplaukų, ir ar šios įplaukos patvirtintos buhalterinės apskaitos dokumentais, bei ar šie dokumentai įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą, todėl konstatuoti, kad V. K. tokių dokumentų nepateikė buhalterei N. J., nėra jokio teisinio pagrindo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, privalėjo tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus (BPK 242 str. 1 d.) ir vertinti juos pagal savo vidinį įsitikinimą (BPK 20 str. 5 d.). Remiantis 2003 m. birželio mėn. 20 d. LAT senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" 3.1.7 p. nuostatomis, apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltumą, turi būti išdėstomi ir kitais byloje surinktais įrodymais paneigiami kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Teismo išvados vertinant įrodymus turi būti pagrįstos. Baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai nurodo, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymų įvertinimo (ir jų priimtinumo ar atmetimo aspektu) motyvai (BPK 305 str. 1 d. 2 p.). Taigi, pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turėjo remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Iš ko seka, kad byloje esantys įrodymai turėjo būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinamas jų visetas, o ne atskiri duomenys. Tik toks vertinimas galėjo sudaryti prielaidas konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. BPK 20 str. 5 d. nustatytas išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek kaltinantys, tiek ir teisinantys įrodymai, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės šių išdėstytų reikalavimų aiškiai nesilaikė.

Apeliantas pažymi, kad BK 223 str. 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą; 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą. BK 223 str. 1 d. įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. būtina nustatyti ir objektyviosios pusės būtinuosius požymius: ne tik dėl nusikalstamos veikos kilusius padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių padarinių. Priežastinio ryšio buvimas tarp konkretaus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų ir konkrečių padarinių nustatymas yra ypač svarbus šioje byloje, kadangi šiuo atveju būtina spręsti, ar nustatyti buhalterinės apskaitos pažeidimai gali sukelti baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius. ATPK 173¹ str. reglamentuoto administracinio teisės pažeidimo - apskaitos taisyklių pažeidimo - sudėtis yra formali, taigi administracinei atsakomybei kilti pakanka vien veikos atlikimo buhalterinės ūkinių operacijų, piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimo. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 223 str. atsiranda tik tuo atveju, kai iš straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 18 p. asmens turtas - tai materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja ūkio subjektas ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos. Asmens nuosavas kapitalas - subjekto turto dalis, likusi iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus kreditoriams. Asmens įsipareigojimai - tai skoliniai įsipareigojimai kreditoriams, skolų apimtis, mastas, jų pobūdis, kreditorių tinklas ir pan. Įsipareigojimų struktūra - informacija apie kreditorius, t. y. kokiems asmenims skolininkas yra įsipareigojęs.

LAT senato 2005-12-29 nutarime Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)“ nurodyta, kad šios nusikalstamos veikos padariniai yra alternatyvūs, todėl teismų procesiniuose dokumentuose (nuosprendžiuose ar baudžiamuosiuose įsakymuose) turėtų būti nurodomi ne visi įstatyme išvardyti padariniai, o tik tam atvejui nustatyti. Apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonėms dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė. Apeliantas nurodo, kad jo atveju dėl pinigų kvitų neišsaugojimo jam inkriminuojami visi nusikalstamos veikos padariniai. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, specialisto išvada dėl kilusių padarinių tėra nemotyvuotas pažodinis įstatymo teksto perrašymas, paliekant alternatyviai suformuluotus padarinius, kas apelianto nuomone, buvo nepagrįstai perkelta į kaltinimą, o vėliau ir į skundžiamą nuosprendį. Apklausiant specialistę pirmosios instancijos teisme pastaroji negalėjo aiškiai, pagrįstai paaiškinti, kokie konkretūs padariniai kilo dėl 3 pinigų kvitų neišsaugojimo ir kodėl jie kilo. Apelianto nuomone, specialistė ir negalėjo to padaryti, kadangi dėl 3 pinigų kvitų neišsaugojimo jokie BK 223 str. numatyti padariniai negalėjo kilti ir nekilo, nes pinigų priėmimo kvitai buvo įtraukti į buhalterinės apskaitos registrus, ką patvirtino ir UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinę apskaitą tvarkiusi buhalterė N. J., bei tai patvirtinta buhalterinės apskaitos dokumentais. Esant šioms aplinkybėms tikrai nebuvo ir nėra sunkumų nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)" veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, todėl dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo V. K. turėjo būti išteisintas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl paskolos gražinimo K. M.

V. K. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 223 str. 1 d. už aplaidų apskaitos tvarkymą, be kita ko, ir už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., kuri numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d., kuri numato, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, t. y. laikotarpiu nuo 2008-04-10 iki 2009-12-31 ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterei N. J. nepateikė dokumentų, patvirtinančių 130 000 Lt įplaukų gavimo, ir laikotarpiu nuo 2008-04-10 iki 2009-12-31 130 000 Lt paskolos grąžinimo piliečiui K. M., dėl ko N. J. šių operacijų neatvaizdavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje.

Iš byloje esančios paskolos sutarties ir kasos pajamų orderio matyti, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” iš K. M. 2008 m. balandžio 10 d. gavo 510 000 Lt paskolą (t. 2, b. l. 29-30, 35). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas K. M. parodė, kad šiai dienai jam grąžinta apie 400 000 Lt paskolos: 2009-04-20 grąžinta 166 000 Lt, tais pačiais 2009 metais grąžinta dar apie 130 000 Lt, vėliau 2010 metais grąžino 30 000 Lt ir 21 715 Eur (t. 2, b. l. 52-53, t. 7, b. l. 96). Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad pinigų sumokėjimą pateisinančių dokumentų sąraše įtraukti atsiskaitymai su K. M. patvirtina liudytojo parodymus: 2009-04-20 - 166 000 Lt sumai (t. 2, b. l. 65) ir 2010-07-02 – 30 000 Lt ir 21 715 Eur sumoms (t. 2, b. l. 66), nurodė, kad 130 000 Lt sumos grąžinimą patvirtinančių buhalterinių dokumentų bendrovės apskaitoje nėra, ir pasiremdamas pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu apklaustos specialistės R. K. parodymais, jog esant liudytojo K. M. parodymams, kad jis 2009 m. gavo dar 130 000 Lt, o bendrovės apskaitoje nesant apskaityto 130 000 Lt paskolos grąžinimo fakto, tai laikytina Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. reikalavimų pažeidimu konstatavo, kad V. K. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą.

Nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nuo pirminių liudytojo K. M. parodymų skiriasi tik parodymai, duoti pakartotinai teisiamojo posėdžio metu, nes iki to du kartus apklaustas ikiteisminio tyrimo metu bei vieną kartą teisme, jis davė nuoseklius parodymus, sutikti su tokia teismo išvada nėra pagrindo. Liudytojas K. M. papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė (t. 7, b. l. 98), kad 2009-04-20 jis gavo 166000 Lt, vėliau 2009 buvo gražinta dar apie 100 000, 2010-07-02 atiduota dar 104 977 Lt (30000 Lt ir 21715€); pirmos instancijos teismo posėdžio metu 2014-05-19 parodė (t. 11, b. l. 146), kad V. K. jam skoloje apie 144 000 Lt, o yra gražinta apie 370 000 Lt: 2009 pavasarį 166 000 Lt, 2010 vasarą 100 000 Lt, dar po pusmečio 100 000 Lt; pakartotinės apklausos teisme metu 2014-11-06 parodė (t. 12, b. l. 100), kad V. K. jam skolingas virš 100 000 Lt: 2009 jam grąžinti kažkur 160 000 Lt, gražinimas vyko ir 2010 metais, o 2011 metais buvo paskutinis gražinimas – 100 000 Lt. Iš sisteminės šių ir pirminių ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo K. M. parodymų analizės matyti, kad kiekvieną kartą įvardindamas skaičius ir datas K. M. nėra tikslus, nurodo skirtingas gražintas sumas, kita vertus, akivaizdu, kad abu kartus (2014-05-19 ir 2014-11-06) duodamas parodymus pirmos instancijos teismo posėdyje, jis nurodė tą patį paskutinės grąžintos dalies pinigų gavimo laiką – kad 100 000 Lt gavo praėjus pusmečiui nuo 2010 m. vasaros, t. y. 2011 m. pradžioje. Pažymėtina, kad visus kartus duodamas parodymus K. M. netiksliai nurodydavo ir sumas, kurias jam yra skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“: 2011-10-24 nurodė 110000 Lt, 2014-05-19 nurodė 144 000 Lt, 2014-11-06 – virš 100 000 Lt.

Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustos specialistės R. K. parodymų matyti, kad 2011-01-10 kasos išlaidų orderis, patvirtinantis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gražino K. M. 29 000 Eur, buvo įtrauktas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygą. Specialistė nurodė, kad rašydama išvadas ji atsižvelgia į liudytojų parodymus, ir juos lygina su apskaitos dokumentais. Rašydama išvadą ji vadovavosi parodymais, kad pinigai buvo gauti 2009 m. Mano, kad M., duodamas parodymus 2011 m. spalio mėnesį, galėjo neatsiminti, kad 2011 m. gavo 29 000 Eur (t. 12, b. l. 162). Tokie specialistės R. K. parodymai nepaneigia liudytojo K. M. pirmos instancijos teisiamųjų posėdžių metu duotų parodymų, kad jam 2011 m. buvo gražinta 100 000 Lt, taip pat ir K. M. viso ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo proceso metu duotų parodymų, kad jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skoloje apie 100 000 Lt. Taigi byloje susiklostė tokia situacija, jog specialistė, tikrindama įmonės ūkinę finansinę veiklą, remiantis liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ieškojo apskaitos dokumentais pagrįsto UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos gražinimo 2009 metais, ir jo neradusi padarė išvadą, kad įmonės registruose nebuvo užregistruotas įplaukų gavimas ir paskolos gražinimas, nors faktiškai skola buvo gražinta 2011 m., ir tai patvirtinantys dokumentai įmonės 2011 m. registruose yra užregistruoti (tą pripažino ir apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė).

Nustačius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį paskolos K. M. grąžino ne 2009, o 2011 metais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterei N. J. pateikė dokumentus, patvirtinančius visas atliktas paskolos grąžinimo išmokas piliečiui K. M.. Dėl šios priežasties kaltinimo dalis V. K., kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., kuri numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d., kuri numato, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, t. y. laikotarpiu nuo 2008-04-10 iki 2009-12-31 ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterei N. J. nepateikė dokumentų, patvirtinančių 130 000 Lt įplaukų gavimo, ir laikotarpiu nuo 2008-04-10 iki 2009-12-31 130 000 Lt paskolos grąžinimo piliečiui K. M., dėl ko N. J. šių operacijų neatvaizdavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, laikytina nepasitvirtinusia. Kaip minėta, kaltinimas šioje dalyje buvo grindžiamas liudytojo K. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais remiantis specialistė paneigė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. buhalterinėje apskaitoje užfiksuotus duomenis apie dalies skolos grąžinimą 2011 m. Tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas K. M. patvirtino, jog dalis skolos jam buvo grąžinta 2011 m. pradžioje, kas visiškai sutampa su nurodyto laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos duomenimis. Liudytojo K. M. teisme duoti parodymai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. buhalterinės apskaitos duomenys, kurių teisingumas nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka (nenustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita 2011 m. buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai) visiškai paneigia specialistės išvadą šiuo klausimu, kuri, kaip minėta, buvo grindžiama ne objektyviais apskaitos duomenimis, o ikiteisminio tyrimo metu duotais ir vėliau pakeistais liudytojo parodymais. Todėl ši kaltinimo dalis pripažįstama neįrodyta ir iš kaltinimo šalinama.

Dėl kitų mokėjimo dokumentų neišsaugojimo

V. K. skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas pagal BK 223 str. 1 d. už aplaidų apskaitos tvarkymą ir už tai, kad nenustatė bendrovėje dokumentų saugojimo tvarkos bei neišsaugojo laikotarpio nuo 2008-04-21 iki 2008-05-21 3 Pinigų priėmimo kvitų: 2008-04-21 serija BUH Nr.1916378 – 5 000 Lt, 2008-05-21 serija BUH Nr.1916501 – 4 000 Lt, 2008-06-10 serija BUH Nr.1916527 – 11 286 Lt, kuriais pagrindė 20 286 Lt apmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2010-01-01 dokumento Nr. 3, kuriuo pagrindė 15 867,30 Lt apmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartos žiniaraščio laikotarpiui nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą AKVA0003620 sumokėjo 4741,63 Lt ir 26342,37 Lt – viso 31 081 Lt (t. 2, b. l. 46). Iš byloje esančių duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens avanso apyskaitoje įrašytus pinigų sumokėjimą ir išmokėjimą pateisinančius dokumentus (t. 2, b. l. 62-67) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjimus įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina 2008-05-21 pinigų priėmimo kvitas BUH1919378 5000 Lt sumai, 2008-05-21 pinigų priėmimo kvitas BUH1919501 4000 Lt sumai, 2008-06-10 pinigų priėmimo kvitas BUH1916527 11286 Lt sumai, 2008-08-08 pinigų priėmimo kvitas BUH1916580 8000 Lt sumai, 2008-08-08 pinigų priėmimo kvitas BUH1916580 2798 Lt sumai (galutinis apmokėjimas) – iš viso sumokėta 31 081 Lt, tačiau, kaip matyti iš specialistės išvados dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos (t. 1, b. l. 184-197), įmonėje nebuvo išsaugoti pinigų priėmimo kvitai: 2008-04-21 serija BUH Nr.1916378 – 5 000 Lt, 2008-05-21 serija BUH Nr.1916501 – 4 000 Lt, 2008-06-10 serija BUH Nr.1916527 – 11 286 Lt, kuriais buvo pagrįstas 20 286 Lt iš 31 081 Lt apmokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą AKVA0003620.

Iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartos žiniaraščio laikotarpiui nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 15867,30 Lt. Iš byloje esančių duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens avanso apyskaitoje įrašytus pinigų sumokėjimą ir išmokėjimą pateisinančius dokumentus (t. 2, b. l. 62-67) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjimą įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 15867,30 Lt sumai patvirtina 2010-01-01 dokumentas Nr. 3, tačiau, kaip matyti iš specialistės išvados dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos (t. 1, b. l. 184-197), įmonėje nebuvo išsaugotas dokumentas Nr. 3, kuriuo buvo pagrįstas 15867,30 Lt apmokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Aplinkybės, kad šie dokumentai nebuvo išsaugoti, neginčija ir apeliantas.

BK 223 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už buhalterinės apskaitos netvarkymą arba aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 223 straipsnyje numatytas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas.

Už aplaidų apskaitos tvarkymą, pasireiškusį apskaitos dokumentų neišsaugojimu, baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, jei atsiranda BK 223 straipsnyje numatyti padariniai, t. y. dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 223 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, Nr. 2K-273/2014). Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto ar eksperto išvada.

BK 223 str. 1 d. numatytų padarinių nustatymas ar nenustatymas yra svarbiausias baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus atribojimo kriterijus, nes už įvairius apskaitos taisyklių pažeidimus numatyta ir administracinė atsakomybė (ATPK 173¹ straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai) pažymėta, jog „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Ši nuostata aktuali ir aiškinant bei nustatant aplaidaus apskaitos tvarkymo (BK 223 straipsnis) požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, Nr. 2K-273/2014).

Byloje surinkti įrodymai vertinami pagal BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Tam tikri įrodymai gali būti laikomi patikimesniais, atsižvelgiant į tai, kaip jie buvo gauti, užfiksuoti, kokią informaciją jie patvirtina. Specialisto išvadoje esantys duomenys yra įrodymai, vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai ir neturi pranašumo prieš kitus įrodymus.

Skundžiamu nuosprendžiu, remiantis specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos teismas pripažino įrodytu, kad dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 19 str. 1 ir 2 d., taip pat Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymo Nr.13 pažeidimų laikotarpiu nuo 2008-04-10 iki 2011-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad V. K., gražindamas paskolą K. M., Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d. nepažeidė. Esant situacijai, kai nustačius jų neteisingumą, iš kaltinamo pašalinamos aplinkybės dėl dalies Buhalterinės apskaitos įstatymo normų pažeidimo, kurias vertindama visumoje specialistė nustatė, kad dėl jų visumos pažeidimo negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tenka iš naujo spręsti, ar likusių įstatymo normų pažeidimų pakanka konstatuoti BK 223 str. įtvirtintų pasekmių kilimą.

Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą ir kitus teisės aktus visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais. Buhalteriniu požiūriu vertinant, sutikrinti, ar teisingi duomenys įrašyti į kasos apskaitos knygą ir kitus dokumentus, nesant pirminių apskaitos dokumentų nėra galimybės. Kita vertus, teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, spręsdami dėl BK 223 straipsnyje numatytų padarinių atsiradimo (LAT nutartis Nr. 2K-426/2013). Įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydis ar struktūra visų pirma nustatomas pagal kasos apskaitos knygą ir kitus buhalterinius įmonės dokumentus, kuriuose pateikta suminė įmonės turto, įsipareigojimų ir kitų rodiklių išraiška, o tik norint įsitikinti, ar juose atvaizduota teisinga informacija, t. y. ne nustatinėjant turto, kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, o tikrinant suminiuose rodikliuose nurodytų dydžių teisingumą, tikrinami pirminiai apskaitos dokumentai. Iš byloje esančių duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens avanso apyskaitoje įrašytus pinigų sumokėjimą ir išmokėjimą pateisinančius dokumentus (t. 2, b. l. 62-67) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjimą įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 15867,30 Lt sumai patvirtina 2010-01-01 dokumentas Nr. 3, o sumokėjimus įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina 2008-05-21 pinigų priėmimo kvitas BUH1919378 5000 Lt sumai, 2008-05-21 pinigų priėmimo kvitas BUH1919501 4000 Lt sumai, 2008-06-10 pinigų priėmimo kvitas BUH1916527 11286 Lt sumai. Taigi, skirtingai nei apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė specialistė R. K. (t. 12, b. l. 162), kuri pateikė išvadą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, pinigų sumokėjimo faktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įtrauktas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą (šių finansinių operacijų neįtraukimas į apskaitą nėra konstatuotas ir pačioje specialisto išvadoje). Taip pat pažymėtina, jog iš byloje esančių duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens avanso apyskaitoje įrašytus pinigų sumokėjimą ir išmokėjimą pateisinančius dokumentus (t. 2, b. l. 62-67) matyti, kad V. K. įmonės buhalterijai laikotarpiu nuo 2008-04-04 iki 2011-11-16 pateikė dokumentus, kuriais pagrindžiamas pinigų sumokėjimas ir išmokėjimas bendrai 633 174,04 Lt sumai. Jau po įtraukimo į apskaitą neišsaugoti pirminiai buhalteriniai dokumentai – 3 pinigų priėmimo kvitai, kuriais pagrindė 20 286 Lt apmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir dokumentas, kuriuo pagrindė 15 867,30 Lt apmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš viso apima 36153,3 Lt, t. y. tik apie šešis procentus visos nurodytu laikotarpiu avanso apyskaitoje nurodytais dokumentais pagrįstos sumos, o iš visų avanso apyskaitoje nurodytų 167 dokumentų neišsaugoti tik 4 dokumentai. Iš to išplaukia, kad neišsaugotiems dokumentams esant įtrauktiems į buhalterinę apskaitą (t. y. minimos buhalterinės operacijos buvo identifikuotos pagal pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą) ir sudarant tik nežymią dalį (tiek aritmetiškai vertinant neišsaugotų dokumentų skaičių, tiek ir piniginių sumų, kurias šie dokumentai pagrindžia, dydį) visų pirminių buhalterijos dokumentų, tokie veiksmai (dokumentų neišsaugojimas) negali būti laikomi kaip sukeliantys BK 223 str. 1 d. numatytus padarinius. Praktika, kad tokie nedideli buhalterinės apskaitos tvarkos pažeidimai (LAT nutartis Nr. 2K-285/2012), ar netgi netikslių duomenų (nurodant ne tą finansinių operacijų datą) įtraukimas į buhalterinę apskaitą (LAT nutartis 2K-219-693/2015) netrukdo iš dalies nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų dydžio bei neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, formuojama ir kasacinio teismo sprendimuose.

Remdamasi išvardintu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustačius, jog gražinant paskolą K. M. nebuvo pažeista Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d., taip pat nustačius, jog V. K. neišsaugojus 4 pirminių buhalterinių dokumentų, pagrindžiančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtas išlaidas, dėl to nekilo BK 223 str. 1 d. numatyti padariniai, t. y. šių dokumentų neišsaugojimas nesutrukdė visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, V. K. veikoje nėra visų būtinų BK 223 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių. Iš to seka, kad V. K. nepadarė veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Todėl nuosprendžio dalis dėl V. K. nuteisimo pagal BK 223 str. 1 d. naikinama ir V. K. dėl šio kaltinimo išteisinamas (BPK 3 str. 2 d., 303 str. 5 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio dalį dėl V. K. nuteisimo pagal BK 223 str. 1 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį – V. K. dėl kaltinimo pagal BK 223 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Panaikinti V. K. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Panaikinti laikiną V. K. nuosavybės teisių apribojimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisių apribojimą į butą (duomenys neskelbtini), G. K. ir N. K. nuosavybės teisių apribojimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.