- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-24
- Bylos Nr.
- ATP-537-332/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-02066-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Jurgaitis
- Pareiškėjas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-08-23 nutarties, kuria pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas netenkintas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjo nutarimas paliktas galioti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-04-26 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinėje policijos nuovadoje buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininko A. V. pareiškimas dėl neteisėtos ir savavališkos prekybos bendrovės nuomojamame žemės sklype, prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo prašoma surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 167 str. ar ATPK 188 str. nelegalią prekybą vaisiais ir daržovėmis vykdančiam asmeniui, nustatyti jo tapatybę, informuoti apie tai UAB „(duomenys neskelbtini)“.
2013-06-18 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjo nutarimu atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną M. T. ir Z. T. atžvilgiu, nesant administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 167 str. ir 188 str., požymių.
2013-07-17 Šiaulių apylinkės teisme gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas dėl minėto nutarimo, kuriuo prašoma panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados Apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjo 2013-06-18 nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos ir įpareigoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinę policijos nuovadą surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą bei paskirti administracinę nuobaudą savavališkai (duomenys neskelbtini) teritorijoje prekybą vykdžiusiems ir tebevykdantiems asmenims – M. T. ir Z. T..
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas 2013-08-23 nutartimi atmetė pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą, motyvuodamas tuo, jog M. T. ir Z. T. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytoje teritorijoje prekiauja negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu, veiklą vykdo legaliai, be to, yra gavęs daugumos žemės sklypo nuomotojų sutikimą vykdyti veiklą minėtoje teritorijoje, aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieštarauja dėl vykdomos veiklos ir nėra davusi sutikimo tokia veiklai vykdyti, nepatvirtina, kad M. T. ir Z. T. veiksmuose yra savavaldžiavimo požymių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013-08-23 nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį, tenkinti pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą 2013-07-08 skundą dėl suinteresuotos institucijos priimto 2013-06-18 nutarimo. Atsisakius visiškai tenkinti prašymą dėl pareiškėjo 2013-07-08 skundo patenkinimo, administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo Šiaulių apylinkės teismui.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad priimta teismo nutartis yra nepakankamai motyvuota, dėl to kelia abejonių dėl savo pagrįstumo ir yra naikintina. Teigia, kad nebuvo atsižvelgta į visas administracinio teisės pažeidimo byloje užfiksuotas aplinkybes, neatsižvelgta į 2013-07-08 pareiškėjo skunde bei teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovo pateiktus argumentus bei paaiškinimus, nors tai turėjo lemiamos reikšmės vertinant (duomenys neskelbtini), (nelegaliame turgelyje) prekybą vykdžiusių asmenų savavališkus veiksmus.
Pareiškėjas teigia, kad teismas kompleksiškai neįvertino didžiosios dalies pareiškėjo teiginių dėl savavališką prekybą vykdžiusių asmenų (M. T. ir Z. T.) kaltės bei tyčios veikti neteisėtai, kai pastarieji vykdė prekybą (duomenys neskelbtini), esančiame vidiniame kiemelyje ir piktybiškai ignoravo pareiškėjo raginimus pasišalinti. Teismas nevisiškai tinkamai traktavo ir aiškino faktinę situaciją dėl nelegaliame turgelyje savavaldžiavusių prekiautojų, netinkamai aiškino ATPK 188 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, prekiautojų veiksmuose ydingai nenustatė administracinio teisės pažeidimo požymių, tai turėjo lemiamos įtakos neteisingam šios bylos išnagrinėjimui.
Skunde teigiama, kad teismas, priimdamas nutartį, ignoravo pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl suinteresuotos institucijos priimto 2013-06-18 skundo nepagrįstumo ir klaidingo savavališką prekybą vykdžiusių asmenų veiksmų vertinimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad visi patalpų (duomenys neskelbtini), nuomininkai nėra nustatę nuomojamos žemės sklypo ribų (ir konkrečiai prekybos centro vidiniame kiemelyje). UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojantis žemės sklypą, nepriklausomai nuo to, ar yra nustatyta konkreti jo dalis ar ne, jis turi teisę naudotis visu žemės sklypu. Šiuo atveju, šią teisę pažeidžia su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip žemės nuomininku, nesusiję fiziniai asmenys, todėl ir šiuo pagrindu administracinė bylos teisena nepradėta be jokio ne tik teisinio, bet ir loginio pagrindo, šiuo aspektu teoriškai net nėra svarbu, kuri konkrečiai žemės sklypo dalis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kuri – kitoms įmonėms.
Pažymi, kad norint pradėti administracinę teiseną nebūtina, kad su skundu dėl teisės pažeidimų kreiptųsi visi vieno žemės sklypo nuomininkai, nes administracinis teisės pažeidimas su nukentėjusiųjų skaičiumi niekaip nėra susijęs, o leidimą naudotis ar subnuomoti valstybei priklausančiu žemės sklypu gali suteikti tik vienintelis jos nuomotojas – savininkas, t. y. šiuo atveju Nacionalinė Žemės ūkio tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos, bet toks leidimas suteiktas niekada nebuvo.
Skunde pareiškėjas teigia, kad visiškai nepagrįstas skundžiamo nutarimo motyvas, jog neva Z. T. ir M. T. savavališką prekybą vykdo teisėtai, nes yra gavęs daugumos žemės sklypo nuomotojų sutikimą vykdyti veiklą minėtoje teritorijoje, nors žemės sklypo vieninteliu nuomotoju yra tik Lietuvos Respublikos valstybė. Nurodo, jog teismas neįsigilino į bylos esmę bei ignoravo tai, kad siekiant vykdyti veiklą valstybės nuomojamame sklype būtinas tik jos sutikimas, o ne žemės sklypo atskirų nuomininkų ar net ir visų nuomininkų. Pareiškėjo teigimu, nėra duomenų, kad valstybė būtų suteikusi leidimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ subnuomoti valstybinę žemę, todėl konstatuoja, jog minėti asmenys (M. T. ir Z. T.) veiklą (prekybą vaisiais ir daržovėmis) vykdo neteisėtai ir savavališkai.
Nurodo, kad teismas ignoravo pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ argumentus, dėl jų iš esmės nepasisakė ir, tikėtina, net nevertino, kad suinteresuota institucija nepagrįstai atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Suinteresuota institucija nepagrįstai konstatavo, kad minėti asmenys turi teisę prekiauti (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamame žemės sklype. Teigia, kad M. T. ir Z. T. pateikti dokumentai (negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta 2012-07-02 su UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2012-09-03 sutarties pakeitimai bei 2012-08-22 sutikimas dėl lauko prekybos, adresu: (duomenys neskelbtini)) nepagrindžia to, kad prekybą vykdantis asmuo veikia teisėtai.
Šalies argumentai
Taip pat skunde nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi teisės išsinuomotos valstybinės žemės subnuomoti fiziniams asmenims ir suteikti teisę jiems šalia UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamų patalpų vykdyti prekybą maisto produktais, kadangi LR CK 6.553 str. 1 d. numato, jog žemės nuomininkas, tik gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą, turi teisę išsinuomotą žemę subnuomoti pagal žemės nuomos sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo gauti Nacionalinės Žemės ūkio tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos kaip valstybinės žemės valdytojo funkcijos atliekančio institucijos rašytinį sutikimą subnuomoti nuomojamą žemės sklypą.
Teigia, jog teismas nekreipė dėmesio į tai, kad M. T. ir Z. T. faktiškai naudojasi valstybinės žemės sklypu, kurį nuomojasi (duomenys neskelbtini), patalpas turintys jų savininkai, tarp jų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir vykdo prekybinę veiklą be jokios žemės nuomos, subnuomos, panaudos ar panašios sutarties. Teismas neėmė domėn to, kad pats M. T. teismo posėdžio metu patvirtino, kad naudojasi valstybei priklausančiu žemės sklypu ir jame vykdo maisto produktų prekybą, o faktišką naudojimąsi minėta teritorija patvirtina ir byloje pateiktas antstolio R. Kudrausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas iš įrodymų viseto turėjo priimti ne tokią išvadą, kad nėra duomenų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ subnuomoja žemę, o spręsti, kad iš faktinių aplinkybių ir bylos medžiagų matyti, jog žemė subnuojama pagal faktą, nors tam valstybinės žemės nuomotojas sutikimo nėra davęs, kai toks sutikimas yra vienareikšmiškai būtinas. Taigi priešingu atveju konstatuotina, jog M. T. ir Z. T. veikimas laikytinas savavališku ir tai akivaizdžiai sąmoningai yra maskuojama ir dengiamasi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta nuomos sutartimi vykdant nelegalią prekybą.
Pareiškėjas nesutinka su teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytais argumentais, jog neva apeliantas netiesiogiai kelia klausimą dėl tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei M. T. sudarytos nuomos sutarties teisėtumo. Nurodo, kad teismo išvada, jog ginčai tarp žemes nuomininkų dėl nuomojamos žemės naudojimo tvarkos turi būti sprendžiami nuomininkų susitarimu, o nepavykus susitarti – civilinio proceso kodekso numatyta tvarka, tačiau ne administracinio teisės pažeidimo kodekso nustatyta tvarka, laikytina visiškai nepagrįsta.
Taip pat skunde teigiama, kad nepagrįstas skundžiamojoje nutartyje nurodytas motyvas, kad M. T., vykdydamas prekybinę veiklą, nepažeidžia jo, t. y. pareiškėjo, kaip inžinerinių statinių savininko, teisių.
Skunde nurodoma, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas nutartį ignoravo tai, kad suinteresuota institucija klaidingai aiškino administracinėn atsakomybėn trauktino asmens, M. T., paaiškinimus, kad neva jis prekybą vaisiais ir daržovėmis (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose vykdo viduje ir šalia savo nuomojamų patalpų tik susideda prekes. Šis paaiškinimas aiškiai klaidinantis ir neatitinka tikrovės, kadangi M. T. ne paprasčiausiai susideda parduodamas prekes (vaisius ir daržoves) greta UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamų patalpų, tačiau prekes susideda ant specialiai pritaikytų prekybai vykdyti iš anksto paruoštų prekystalių. Prekybos faktą patvirtina ir antstolio R. Kudrausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Taigi vien ši aplinkybė patvirtina, kad pagrindinė prekyba yra vykdoma būtent (duomenys neskelbtini) vidiniame kiemelyje, valstybinėje žemėje ir prekybą vykdantys asmenys tai puikiai suvokia ir taip įgyvendina tik tariamą savo teisę.
Taip pat skunde teigiama, kad suinteresuota institucija, priimdama skundžiamą nutarimą klaidingai vadovavosi M. T. teigimu, kad neva minėtas asmuo prekiauja tik 2 kv. m plote šalia UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamų patalpų. Byloje nėra jokių duomenų, kad prekiaujant 2 kv. m plote valstybinėje žemėje neturint su valstybe sudarius jokios žemės naudojimo sutarties yra galima vykdyti kokią nors atlygintiną veiklą
Pažymi, kad dėl O. K. vykdomos prekybos pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pretenzijų šiuo skundu nereiškia ir neturi, kadangi O. K. atlygintinai (nuomos sutarties su inžinerinio statinio savininku pagrindu) naudojasi pareiškėjui priklausančiu turtu (inžineriniu statiniu – kiemo aikštele, įregistruotu VĮ „Registrų centras“, o savininko teises patvirtino ir Šiaulių apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje). Teigia, kad O. K. veiklą vykdą ant pareiškėjo įrengto inžinerinio statinio vidiniame pastatų komplekso kiemelyje, o ne ant valstybinės žemės, ir tai patvirtina byloje pateiktas VĮ „Registrų centras“ duomenų išrašas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ skunde nurodo, kad M. T. ir Z. T. veiksmuose yra savavaldžiavimo sudėties požymių. Minėti asmenys savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos (negaudami valstybinės žemės nuomotojo sutikimo) vykdo savo tikrą ar tariamą (savo veikimą grindžia niekine sutartimi, sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nepatvirtina galimybės subnuomoti valstybinę žemę) teisę vykdyti prekybą „(duomenys neskelbtini)“, pastatų komplekso vidiniame kiemelyje, ir šią teisę ginčija kitas asmuo (apeliantas UAB „(duomenys neskelbtini)“).
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms.
Atsižvelgiant į ATPK 188 straipsnio dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia (ATPK 10 str.). ATPK 9 straipsnis nustato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Vadovaujantis šia norma kaltę būtina įrodyti.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad M. T. ir Z. T. savo komercinę veiklą vykdo teisėtai. M. T. turimi dokumentai, t. y. verslo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2013-03-29, negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta 2012-07-02 su UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2012-07-02 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pakeitimus, 2012-08-22 laisvos formos rašytinis sutikimas lauko prekybai, 2013-04-02 elektroninio kasos aparato techninio aptarnavimo ir priežiūros sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo reikalavimus. Verslo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini), išd. 2013-03-29, įrašytas M. T. šeimos narys Z. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuris taip pat gali vykdyti tą pačią veiklą pagal šį verslo liudijimą. Sudaryta negyvenamųjų komercinių patalpų nuomos sutartis su valstybinės žemės nuomininku UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikia M. T. teisę vykdyti savo veiklą prekybos pastatų komplekse, adresu: (duomenys neskelbtini), vidiniame komplekso kieme. Apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. S. patvirtino, jog jo vadovaujama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), pastatų komplekse nuomojasi valstybinės žemės sklypo dalį pagal nuomos sutartį. Įmonei priklauso patalpos, esančios vidiniame pastatų komplekso kieme, kurių adresas yra (duomenys neskelbtini). Šias patalpas įmonė nuomoja pagal nuomos sutartį M. T., kuris ten vykdo prekybą daržovėmis ir gėlėmis. Taip pat nurodė, kad 2013-04-19 patalpų nuomos sutartis buvo papildyta tuo, kad įmonė neprieštarauja, jog nuomininkas M. T. vykdytų prekybą šalia savo nuomojamų patalpų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. T. ir Z. T. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytoje teritorijoje prekiauja pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, veiklą vykdo legaliai, be to, yra gavę daugumos žemės sklypo nuomotojų sutikimą vykdyti veiklą minėtoje teritorijoje, aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieštarauja dėl vykdomos veiklos ir nėra davusi sutikimo tokia veiklai vykdyti, nepatvirtina, kad M. T. ir Z. T. veiksmuose yra savavaldžiavimo požymių.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 167 straipsnis numato atsakomybę už Savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimą.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2012-08-10 atsakyme Nr. S-2036-11 nurodyta, kad vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2011-12-29 sprendimu Nr. T-367 „Dėl prekybos ir paslaugų teikimo Šiaulių miesto viešosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ Šiaulių miesto savivaldybės administracija išduoda leidimus prekybai ar paslaugų teikimui tik Šiaulių miesto viešosiose vietose. Vidinis pastatų komplekso kiemelis (duomenys neskelbtini), pagal minėtą Tarybos sprendimą nėra vieša vieta. Nekilnojamojo turto registrų centro duomenimis, ši teritorija Valstybinės žemės nuomos teise priklauso keliems pastatų (duomenys neskelbtini), savininkams, o kartu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiaulių miesto savivaldybės administracija nėra nustačiusi jokių reikalavimų prekybai minėtoje teritorijoje ir negali to padaryti. Minima teritorija yra išnuomota ir nėra laikoma viešąja vieta. Apygardos teismas sutinka skundžiamame nutarime nurodytais argumentais, kad teritorija, adresu: (duomenys neskelbtini), nėra vieša vieta, todėl nėra ir pagrindo spręsti klausimo dėl prekybos viešose vietose taisyklių pažeidimo nagrinėjamu atveju.
Kiti apelianto skunde išdėstyti argumentai yra išsamiai aptarti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados Apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjo 2013-06-18 priimtame nutarime bei skundžiamoje Šiaulių apylinkės teismo 2013-08-23 nutartyje, apygardos teismas su jais sutinka, laiko pagrįstais ir teisėtais, todėl dar kartą dėl jų nepasisako.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-08-23 nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2013-08-23 nutartį nepakeistą ir pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.