- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-12
- Bylos Nr.
- 2-151-356/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01160-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijolė Vitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jovis“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Saureka“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-151-356/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jovis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saureka“ dėl skolos už administravimo paslaugas ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė UAB „Jovis“ ieškiniu (2-8 b. l.) prašė priteisti iš atsakovės: 793,36 EUR skolą už suteiktas administravimo paslaugas, 39,87 EUR palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė faktines aplinkybes ir įrodymus nurodė ieškinyje, atstovė prašė ieškinį tenkinti, paaiškino, kad ieškovė pagrįstai ir teisėtai administruoja pastatą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), atsakovei galioja (duomenys neskelbtini) m. su kitais šio pastato bendraturčiais sudaryta sutartis dėl turto administravimo, be to, atsakovė už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio iki 2020-01-01 pagal žodinį susitarimą mokėjo už administravimo paslaugas, todėl yra pagrindas pripažinti atsakovę be teisėto pagrindo nevykdant prievolių nuo 2020-01-01. (duomenys neskelbtini) m. sudaryta sutartis dėl turto administravimo nėra notarinės formos, nes keletas bendraturčių negyvena Lietuvoje, todėl sutartis nėra įregistruota viešajame registre. Ieškovė yra juridinis asmuo, turi teisę vykdyti ir kitą veiklą, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, todėl gali teikti pastatų administravimo paslaugas. Ieškovė iš pastato bendraturčių, t. t. ir iš atsakovės, nėra gavusi jokių pastabų dėl sutarties vykdymo. Atsakovė neginčijo nei sutarties, nei išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų teisėtumo ir pagrįstumo, nesiėmė veiksmų, kad būtų išrinktas kitas pastato administratorius. Administravimo paslaugos mokestis yra tokio dydžio, kaip nustatyta sutartimi, jis tiesiogiai priklauso nuo MMA didėjimo. Mano, kad pagrindinis ginčas su atsakove yra kilęs dėl administravimo mokesčio dydžio. Ieškovė neprivalo vesti apskaitos ir atsiskaityti už surinktų lėšų panaudojimą ar nustatyti atskiriems veiksmams įkainius. Atsakovė netinkamai vykdė piniginę prievolę, yra skolinga, todėl privalo padengti 793,36 EUR skolą, sumokėti 39,87 EUR palūkanų, mokėti procesines palūkanas, jeigu nevykdys teismo sprendimo bei atlyginti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Saureka“ atsiliepimu į ieškinį (40-45 b.l.) prašė ieškinį atmesti, nes neturi pareigos mokėti už administravimo paslaugas ieškovei, mokesčio dydis pernelyg didelis ir nepagrįstas atliktų darbų ataskaitomis. Atsakovė faktines aplinkybes ir įrodymus nurodė atsiliepime į ieškinį ir rašytiniame paaiškinime (105-106 b.l.), atstovas prašė ieškinį atmesti, paaiškino, kad Nekilnojamojo daikto administravimo faktas nėra įregistruotas viešajame registre, nėra įrodymų, kad ieškovė turi teisę tokią veiklą vykdyti. Atsakovė įsitikinusi, kad kitų bendraturčių (duomenys neskelbtini) m. sudaryta sutartis dėl turto administravimo jai negalioja, ieškovės siūloma pasirašyti sutartis nėra vieša, ją sudaryti atsakovei neprivalu, atsakovė atsisakė sutartį pasirašyti, šia sutartimi sprendžiama ne tik dėl bendrosios dalinės nuosavybės, bet ir dėl privačios nuosavybės administravimo, kas prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms, nes dėl privačios nuosavybės išimtinai sprendžia tik savininkas. Atsakovė ginčija patį administravimo faktą, be to, atsakovės vertinimu, už administravimo paslaugas nustatytas mokestis nėra pagrįstas, nes ieškovė neįrodė, kokie yra jos teikiamų paslaugų įkainiai, pagal atsakovės paskaičiavimą, mokestis už administravimo paslaugas sudaro daugiau kaip 50 proc. visų mokėtinų sumų. Nors atsakovė apmokėjo keletą pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų, kuriose, be kt. sumų, buvo nurodyta mokėti ir už administravimo paslaugas, tačiau vėliau suprato sąžiningai klydusi, nustojo mokėti, kai išsiaiškino tikrąją situaciją, kad neprivalo mokėti, nes atsakovė sutikimo dėl patalpų administravimo ieškovei nėra davusi. Atsakovei žinoma faktų, kad ieškovė ne visiems bendraturčiams taikė vienodus įkainius, neteikia surinktų mokesčių panaudojimo ataskaitų, nenurodo įkainių. Ne vien atsakovė, bet ir dar 20 bendraturčių 2020 m. kovą pareikalavo pasiaiškinti dėl mokesčių padidėjimo ir finansinės ataskaitos pateikimo, ieškovė paaiškino tik dėl mokesčių dydžio pasikeitimo, o ataskaitą teikti atsisakė tuo motyvu, kad yra atskiras juridinis vienetas ir neįpareigotas tą daryti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Rašytiniais įrodymais (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais (46-54 b. l.)) nustatyta, kad adresu: (duomenys neskelbtini), yra: 1) pastatas – Administracinis – prekybos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) kiti inžineriniai statiniai – Kiemo statiniai (kiemo aikštelė, takai, sienutė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių (duomenys neskelbtini) dalį nuosavybės teise nuo (duomenys neskelbtini) valdo atsakovė; 3) negyvenamoji patalpa – Techninės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių (duomenys neskelbtini) dalį nuosavybės teise nuo (duomenys neskelbtini) valdo atsakovė; 4) negyvenamoji patalpa – Administracinės – paslaugų patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių (duomenys neskelbtini) dalį nuosavybės teise nuo (duomenys neskelbtini)valdo atsakovė.
(duomenys neskelbtini) įvyko pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkimas (14-15 b. l.). Vienas iš darbotvarkės klausimų buvo dėl turto administratoriaus išrinkimo ir turto administravimo sutarties patvirtinimo. Kaip matyti iš susirinkimo protokolo, iki tol pastate esančių patalpų savininkų bendrus reikalus tvarkė UAB „Jovis“, pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą Pavedimo tvarkyti kito asmens bendrus reikalus susitarimą, tačiau toks susitarimas, pasikeitus teisės normoms, nebeatitiko reikalavimų, nes santykiai, kylantys tarp turto savininkų ir asmens, tvarkančio jų reikalus, savo turiniu turėjo atitikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso IV knygos XIV skyriuje reglamentuotus kito asmens turto administravimo santykius. Susirinkimo metu vienbalsiai buvo nutarta pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi išrinkti UAB „Jovis“, parengtas turto administravimo sutarties projektas. Susirinkime dalyvavo 10 savininkų/atstovų.
Kaip matyti iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 2005-04-28 ir 2005-05-12 vykusių savininkų susirinkimų protokolų (9-10 b. l.), 2005-05-12 buvo nutarta V. Š. įsteigtą UAB paskirti administratore, mokėti 4 minimalių dydžių atlyginimą (kuris indeksuojamas, atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytą minimalios algos didėjimą), taip pat priskaičiuoti Sodros mokesčius ir pridėtinės vertės mokestį, o iš šių lėšų apmokėti samdomiems asmenims, atsakingiems už elektros ūkį, už šilumos ūkį, lauko valytojai ir buhalterei.
UAB „Jovis“ buvo įsteigta (duomenys neskelbtini) (11 b. l.), (duomenys neskelbtini) įregistruota kaip PVM mokėtoja (12 b. l.), įstatuose įtvirtinta, kad bendrovė, be kitų veiklos tikslų, turi teisę užsiimti ir bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams (13 b. l.).
Tarp UAB „Jovis“ ir dalies (pasirašė 9 savininkai ir 2 prisijungė prie sutarties vėliau) pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Sutartis dėl turto administravimo (toliau – Sutartis) (16-17 b. l.).
Sutartimi UAB „Jovis“ įsipareigojo savo vardu ir savininkų sąskaita administruoti negyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y.: užtikrinti, kad pastate esančios nuosavybės teise atskirų patalpų savininkams priklausančios patalpos, taip pat bendro naudojimo patalpos pastoviai būtų aprūpintos elektros energija, vandeniu, o šildymo sezono metu – ir šilumos energija, taip pat būtų išvežamos šiukšlės iš pastato teritorijoje esančio konteinerio; užtikrinti pastatui priskirtos teritorijos valymą; užtikrinti pastate esančių bendrojo naudojimo patalpų valymą, aprūpinimą būtinomis švarai ir higienai palaikyti priemonėmis; organizuoti statinio techninę priežiūrą teisės aktų nustatyta tvarka, užtikrinti bendrojo naudojimo patalpų, pastato pagrindinių konstrukcijų, mechaninės, elektros, sanitarinės – techninės ir kitokios pastate esančios įrangos priežiūrą bei remontą, būtinus pastato normalios būklės užtikrinimui; spręsti reklaminių, informacinių iškabų ant pastato ir jam priskirtoje teritorijoje patalpinimo klausimus; šaukti bendraturčių susirinkimus turto administravimo ir priežiūros klausimais, jeigu to pageidauja daugiau kaip pusė bendraturčių.
Sutartimi buvo numatyta, kad savininkai pagal pateiktas administratoriaus sąskaitas moka už tinkamai ir laiku įvykdytus įpareigojimus 1,05 Lt (už turimų patalpų 1 m² (kuris perskaičiuojamas ir keičiamas, atsižvelgiant į valstybės nustatytą minimalios algos didėjimą) proporcingai patalpų plotui, pridedant PVM. Ieškovė 2021-02-22 raštu (152 b. l.) paaiškino, kad administravimo mokestis naudojamas tokioms išlaidoms: mokamas atlyginimas atsakingiems už šilumos ir elektros ūkį, buhalterei, direktorei, mokama už pastatui priskirtos teritorijos nuolatinį valymą, darbuotojų atostoginiams, kursų, kvalifikacijos kėlimo, atestavimo sąnaudų apmokėjimui, ofiso išlaikymui, kompiuterinių programų palaikymui ir priežiūrai, apmokėjimui už konsultacijas ir kitokioms išlaidoms.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė iš atsakovės prašė priteisti 793,36 EUR administravimo išlaidų, kurios paskaičiuotos mokėti už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-08-30, nurodė, kad atsakovė administravimo išlaidų nemoka nuo tada, kai nuo 2020-01-01 padidėjo mokestis nuo 0,564 EUR iki 0,62 EUR už 1 m².
Administravimas – tai asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veikla (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.236 straipsnio 1 dalis), kuri yra priskiriama prie paslaugų. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu, CK numatytais atvejais gali būti nustatomas administraciniu aktu (CK 4.236 straipsnio 2 dalis), o turto administratoriumi gali būti fizinis ar juridinis asmuo, kuriam teisės aktai leidžia teikti turto administravimo paslaugas (CK 4.237 straipsnio 1 dalis).
Sutartinis administravimas atsiranda tuomet, kai turto savininkas savanoriškai išreikšdamas savo valią kitam asmeniui suteikia teises administruoti jam priklausantį turtą sudarydamas sandorį. Nekilnojamojo daikto administravimo faktas turi būti įregistruotas viešajame registre ir nurodytas jo administratorius (CK 4.236 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 1.75 straipsnio 1 dalį privalomai pagal įstatymą registruotinas sandoris, kuris nėra įregistruotas, galioja tik sandorio šalims.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė nuosavybės teises įgijo Patalpų ir kiemo statinių dalių pirkimo-pardavimo sutarties (160-170 b. l.), sudarytos (duomenys neskelbtini) pagrindu. Ieškovė 2020-03-02 atsakovei siūlė (18-21 b. l.) sudaryti Sutartį dėl turto administravimo, rašte dėl sutarties pasirašymo nurodė, kad ieškovė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) buvo pasirašę Sutartį dėl turto administravimo (153-155 b. l.), pastaroji įmonė nuosavybės teises į pastato dalį perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dar vienam fiziniam asmeniui. Atsakovė 192,45 m² patalpas įgijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Rašte ieškovė atsakovei nurodė, kad pareiga mokėti už administravimo paslaugas kyla iš įstatymo, daugumos savininkų išreikštos valios dėl pastato administravimo ir pasirinkto administratoriaus, iš konkliudentinių veiksmų – atsakovė mokėjo administravimo mokestį pagal laikotarpiu nuo 2019-09-30 iki 2020-01-01 išrašytas PVM sąskaitas-faktūras.
Atsakovė Sutartį dėl turto administravimo sudaryti su ieškove atsisakė, nuo 2020-01-01 administravimo mokesčio nebemokėjo, ieškovės pateiktas PVM sąskaitas-faktūras (65-73 b. l.) apmokėdavo iš dalies, t. y. mokėjo už elektros energiją, vandenį ir nuotekas, šiukšlių išvežimą, šilumos energiją, kilimėlių keitimą, fojė ir laiptinės valymą, tokias aplinkybes buvus nurodė šalys, jas patvirtina ir pateikti bankinių operacijų išrašai (23-29 b. l.).
Pamatinė nuostata, kuria grindžiami bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, yra ta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį; kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). CK 4.75 straipsnio teisės normos aiškintinos kaip bendraturčių pareiga, jiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo.
Pagal CK 4.76 straipsnį, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo atlyginimą.
CK 4.75 ir 4.76 straipsniuose nurodytos daiktinės teisės normos yra bendrosios normos, kuriose reglamentuotas bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimas, taip pat bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant. Bendrosios normos taikomos tada, kai nėra specialiųjų normų arba pastarosios negali būti taikomos, nes jomis nereglamentuoti teisiniai santykiai.
Nors ieškovė remiasi CK 4.82–4.85 straipsniuose nustatytomis butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklėmis, tačiau šios daiktinės teisės normos yra specialiosios normos ir taikomos daugiabučiams namams, kurie yra gyvenamieji namai, ir netaikomos negyvenamųjų pastatų, kokiu yra ir pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų bendrajai dalinei nuosavybei įgyvendinti, taigi nagrinėjamu atveju turi būti taikomas CK 4.75 straipsnis.
Jau minėta, kad, pagal CK 4.75 straipsnį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių sutarimu. Aptariamas sutarimas reiškia, kad turi būti gautas visų patalpų savininkų sutikimas dėl negyvenamojo pastato administravimo ir techninės priežiūros.
Nors ieškovė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi Sutartį dėl turto administravimo, o (duomenys neskelbtini) – Susitarimą dėl šios sutarties pakeitimo (153-155 b. l.), tačiau ši sutartis buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) tuo pagrindu, kad (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido nuosavybės teises. Kaip matyti iš atsakovės pateiktos Patalpų ir kiemo statinių dalių pirkimo-pardavimo sutarties (160-170 b. l.), sudarytos (duomenys neskelbtini), atsakovė nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus įgijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pastaroji nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) sutarties pagrindu įgijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmus nuosavybės teises, buvo sudaryta sutartis dėl turto administravimo. Taigi nenustatyta, kad ankstesnis patalpų, kurios (duomenys neskelbtini) sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso atsakovei, savininkas būtų sudaręs sutartį dėl turto administravimo. Kaip matyti iš Patalpų ir kiemo statinių dalių pirkimo-pardavimo sutarties (160-170 b. l.), sudarytos (duomenys neskelbtini), sutarties sudarymo metu Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke nebuvo registruota jokių juridinių faktų, susijusių su atsakovės įgytais nekilnojamaisiais daiktais.
Žemesnės instancijos teismas
Kai atsakovė įgijo nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, ji į perduotą daiktą įgijo tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas (CK 4.48 straipsnio 2 dalis). Teismas daro išvadą, kad atsakovė, įgijusi nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus iš ankstesnio (duomenys neskelbtini) m. susirinkime nedalyvavusio ir vėliau sutarties dėl turto administravimo su ieškove nesudariusio savininko, neįgijo pareigos vykdyti ieškovės ir kitų savininkų (duomenys neskelbtini) m. pasirašytą Sutartį dėl turto administravimo.
Kaip matyti iš Patalpų ir kiemo statinių dalių pirkimo-pardavimo sutarties (160-170 b. l.), atsakovei nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus perėjo nuo sutarties pasirašymo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), iki sutarties sudarymo priskaičiuotus mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitus mokėjimus sutartimi įsipareigojo sumokėti buvęs savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Ieškovės teigimu, atsakovė gera valia mokėjo už administravimo paslaugas iki 2020-01-01, todėl toks faktas laikytinas pakankamu patvirtinti atsakovei pritarus kitų savininkų su ieškove (duomenys neskelbtini) m. sudarytai Sutarčiai dėl turto administravimo. Kaip nurodyta ieškinyje, atsakovė žodiniu susitarimu mokėjo nuo 2019 m. rugpjūčio, t. y. dar iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Pažymėtina, kad šalys neginčijo fakto, jog atsakovė mokėjo už administravimo paslaugas pagal laikotarpiu nuo 2019-09-30 iki 2019-12-31 ieškovės išrašytas PVM sąskaitas – faktūras (20, 61-64 b. l.), taigi atsakovė mokėjo ir už laikotarpį, kai dar nebuvo įgijusi nuosavybės teisių, t. y. ne kaip savininkė, o kitokių žodinių susitarimų pagrindu, nes, kaip nustatyta, pirkimo-pardavimo sutartimi mokesčius ir rinkliavas, susidariusius iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, įsipareigojo sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip savininkė atsakovė mokėjo už administravimo paslaugas tik nuo (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė sąžiningai klydusi, nes manė administravimą esant teisėtą, o priskaityto dydžio mokestį – pagrįstą. Po to, kai išsiaiškino tikrąsias aplinkybes, nustojo mokėti už administravimo paslaugas, o ieškovės atliekamus turto administravimo veiksmus laiko neteisėtais, nesąžiningais ir nepagrįstais. Kaip matyti iš atsakovės pateikto rašytinio įrodymo (110-111 b. l.), 2020-03-05 penkiolika bendraturčių, t. t. ir atsakovė, kreipėsi į ieškovę su prašymu sušaukti bendraturčių susirinkimą bei pateikti finansinę ataskaitą už 2018 ir 2019 metus, nes pasikeitė pastato bendraturčių skaičius, pakilo mokesčiai už administravimą.
Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, ar sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnis). Šis principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir teisės principai.
CK 1.71 straipsnyje numatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Konkliudentiniai veiksmai negali būti išreiškiami tylėjimu, jie turi būti aktyvūs, kad aiškiai atspindėtų šalies valią (CK 1.71 straipsnio 1 dalis, 6.173 straipsnio 1 dalis), konkliudentiniais veiksmais gali būti sudaromi tik žodiniai sandoriai (CK 1.72 straipsnis).
Civilinio kodekso XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryti tiek rašytine, tiek žodine forma. Tačiau nekilnojamojo daikto administravimo faktas turi būti įregistruotas viešajame registre ir nurodytas jo administratorius (CK 4.236 straipsnio 4 dalis), be to, turto administratorius santykiuose su trečiaisiais asmenimis veikia kaip atstovas, todėl šalys, sudarydamos sandorį dėl turto administravimo mutatis mutandis turėtų vadovautis ir CK įtvirtintais įgaliojimo formai keliamais reikalavimais: CK 2.137 straipsnio 1 dalis numato paprastos rašytinės formos reikalavimą, taigi šalių sutartis dėl turto administravimo turėtų būti rašytinė, o esant CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam atvejui – ir notarinės formos, taigi su atsakove sutartis turėjo būti sudaryta tokios pat formos, kaip buvo sudaryta su kitais bendraturčiais, t. y. ne žodinė.
Pažymėtina, kad nustatyti atsakovės atlikti konkliudentiniai veiksmai – būdama nekilnojamųjų daiktų savininkė, pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas-faktūras mokėjo už administravimo paslaugas nuo 2019-11-12 iki 2020-01-01, nepakankami patvirtinti, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl turto administravimo.
Įvertinus šalių pateiktus ir ištirtus įrodymus, gautus iš keleto įrodinėjimo priemonių, skyrium ir jų visetą, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė sutarties dėl turto administravimo sudarymo su atsakove fakto, atsakovei negalioja ieškovės ir kitų savininkų (duomenys neskelbtini) m. pasirašyta Sutartis dėl turto administravimo, taigi ieškovė neturi reikalavimo teisės, o atsakovė neturi pareigos ieškovei sumokėti 793,36 EUR už administravimo paslaugas, ieškinys dėl skolos už administravimo paslaugas priteisimo atmestinas, nes neįrodytas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)) 12, 178 straipsniai, CK 1.75 straipsnio 1 dalis, 4.48 straipsnio 2 dalis, 4.75 straipsnis, 4.236 straipsnio 4 dalis, 4.238 straipsnio 4 dalis).
Ieškovė taip pat prašė iš atsakovo priteisti 39,87 EUR palūkanų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo teismo sprendimu iš atsakovės ieškovei nėra priteisiama jokia suma, taigi atsakovė nėra ieškovės skolininkė, todėl ji neturi pareigos ieškovei mokėti palūkanas, ieškinys šioje dalyje taip pat atmestinas, nes neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
Ieškinys atmetamas visa apimtimi, nors teismo sprendimas priimtas atsakovės naudai, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kad turėjo bylinėjimosi išlaidų, jų priteisti neprašė. Byloje susidarė 1,91 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, išlaidos iš ieškovės valstybei nepriteisiamos, nes jų suma yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.