- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-16
- Bylos Nr.
- e2YT-18369-967/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12747-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Pareiškėjas
- J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. priėmė palikimą po savo motinos D. K. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Nurodė, kad motinai priklausė: ½ žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris – (duomenys neskelbtini); ½ sodo pastato adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris – (duomenys neskelbtini); ½ kiemo statinių (kiemo aikštelė) adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris – (duomenys neskelbtini); ½ buto adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris – (duomenys neskelbtini). Po D. K. mirties pareiškėjas į notarą (paveldėjimo tikslu) nesikreipė, tačiau priėmė palikimą po motinos mirties pradedamas jį faktiškai valdyti. Nurodytame bute pareiškėjas gyvena ir dabar, deklaravo ten savo gyvenamąją vietą. Pareiškėjas rūpinosi juo, moka atitinkamus mokesčius, tvarko, t. t.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas bei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, jog pareiškimui neprieštarauja. Prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant jų atstovams.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais bei argumentais, prašė pareiškimą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina D. K.. Testamentų registro išrašas patvirtina, jog testamentų registre nėra įregistruotų sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų.
Remiantis rašytiniais įrodymais ir pareiškėjo paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas su mirusiąja iki šios mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šis turtas mirusiajai ir jos sūnui (pareiškėjui) J. K. priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pareiškėjas nurodė, jog jis po savo motinos mirties rūpinosi butu, šias aplinkybes patvirtina byloje esanti medžiaga, jog pareiškėjas mokėjo komunalinius mokesčius. Tokiu būdu pareiškėjas faktiškai pradėjo valdyti po jo motinos D. K. mirties nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), disponavo butu, mokėjo mokesčius. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas po jo motinos D. K. mirties priėmė likusį palikimą bei rūpinosi juo kaip nuosavu. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog J. K. po jo motinos D. K. mirties, priėmė D. K. palikimą per įstatymo numatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip D. K. įpėdinio, teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. (J. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties, (duomenys neskelbtini), per įstatymų nustatytą laikotarpį pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.