- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-15
- Bylos Nr.
- I-1559-342/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02687-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
2019 m. vasario 12 d. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, (toliau – ir atsakovė) 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 3).
Pareiškėjas nurodo, jog 2018-09-11 raštu kreipėsi į Visuomenės sveikatos centrą, nurodydamas, kad 2 – oje karantino patalpoje šviesa neatitiko higienos normų reikalavimų; visiškai nebuvo atliktas remontas, nuo sienų krenta dažai ir tinkas, ant lubų buvo pelėsis; nebuvo lango; sienos suskilinėjusios, spintelės sulankstytos ir techniškai netvarkingos. Teigia, kad dėl nurodytų gyvenimo salygų patyrė emocinį diskomfortą, dvasinį ir psichologinį sukrėtimą, buvo pažemintas orumas. Taip pat nurodo, kad uždaroje zonoje 4 – oje KTP kameroje šviesa neatitiko higienos normų reikalavimų, spintelės buvo išlaužytos. Teigia, kad dėl netinkamos šviesos sutriko regėjimas. Pažymi, kad dėl nuo lovų išpjaustytų metalinių strypų (prie kojų ir galvos) susibraižė galvą ir ranką. Pažymi, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose stovi šiukšlių dėžės, iš kurių sklinda blogas kvapas. Už patirtus neigiamus išgyvenimus ir kančias kamerose, laikotarpiu nuo 2018-09-05 iki 2018-10-03, prašo priteisti – 1 500 Eur dydžio neturtinę žalą, o už pasivaikčiojimo kiemelius, neatitinkančius higienos normų reikalavimus – 1 500 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepimu (b. l. 10 – 14) su skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas, už bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimus ginčo laikotarpiu atliko nuobaudas Pataisos namų 1-o sektoriaus KTP. Pažymi, kad nuobaudų atlikimą uždarosios zonos kamerose lėmė nuteistojo elgesys ir jo paties valia.
Pažymi, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Akcentuoja, kad vertinant tai, kiek kamerose buvo patalpinta nuteistųjų, pareiškėjui, tenkančio vienam asmeniui gyvenamo ploto, visą ginčo laikotarpį teko daugiau nei nustatyta. Daro išvadą, kad minimaliai tenkančio vienam kalinamam kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. Mano, kad atsiliepime išvardinti teises aktai reikalauja, kad įkalinimo įstaigose gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas, turi valytis ten apgyvendinti nuteistieji. Teigia, kad jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), joje negalėtų atsirasti pelėsis; jei patalpose sanitarinis mazgas buvo netvarkingas ar matėsi pelėsis, reiškia, kad nuteistieji netinkamai vykdėte savo pareigas arba neinformavo administracijos, kad jas blogai atliko kitas budėtojas.
Nurodo, kad užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Taip pat nurodo, kad avarinės arba antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų įstaigoje nėra; patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Akcentuoja, kad nuteistieji nuolat gadina patalpose esantį inventorių, o įstaiga nuolat jį remontuoja. Visi gedimai nebūna nuolatiniai; gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami. Pažymi, kad kamera ir joje esantis inventorius yra įstaigos turtas. Teigia, kad yra įrengta vieta šiukšlių konteineriams laikyti; kiekvieną rytą šiukšlės yra išvežamos iš pataisos namų.
Pažymi, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę Pataisos namų 1-ame sektoriuje, ginčo laikotarpiu, dėl emocinio diskomforto, didžiulio dvasinio psichologinio sukrėtimo, orumo pažeminimo ar kitų psichologinių problemų, kurių atsiradimą galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos, kreipėsi ir buvo konsultuotas. Taip pat nurodo, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nagrinėjamo ginčo laikotarpiu duomenų, kad nuteistasis kreiptųsi dėl regėjimo sutrikimo, nėra
Nurodo, kad pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas. Mano, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs. Teigia, kad tam tikras nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Akcentuoja, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pabrėžia, kad šiuo atveju nėra būtinų įstatyme nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurią jis galimai patyrė Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pataisos namai).
Dėl viešosios atsakomybės sąlygų
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija” reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas” reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).
CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą anksčiau minėtų viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (žr., pvz., LVAT 2013-11-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (žr., pvz., LVAT 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013-12-16 nutartį administracinėje byloje A662-2009/2013; 2013-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013 ir kt.).
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., LVAT 2007-03-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11 ir kt.). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 25 straipsnis, 56 straipsnio 4 dalis, 67 straipsnis, 71 straipsnis).
Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, svarbu įvertinti ir nustatyti, ar Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (pareigūnų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės pažymių, taip pat tai, ar šie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
Dėl patalpų apšvietimo
Pareiškėjas nurodo, jog 2 – oje karantino patalpoje ir uždaroje zonoje 4 – oje KTP kameroje šviesa neatitiko higienos normų reikalavimų, ir todėl jam sutriko regėjimas.
Nuo 2015-11-01 įsigaliojusios Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai" patvirtinimo” (toliau - HN 134:2015) 14 punktas nustato, kad mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx.
LVAT ne kartą yra nurodęs, kad tokio pobūdžio bylose įrodinėjimo našta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai (žr., pvz., LVAT 2017-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017-01-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016-02-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.).
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Pataisos namai užtikrina teisės aktuose nustatytą gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą, gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Atsakovės atstovo į bylą pateikta Pataisos namų Ūkio skyriaus 2018-11-30 pažyma Nr. 77-1736 (b. l. 27) patvirtina, kad 1-ojo sektoriaus gyvenamosiose ir karantino patalpose užtikrinta teisės aktų reikalavimus atitinkanti bendra dirbtinė apšvieta. Iš pareiškėjo pateikto Nacionalinės visuomenės sveikatos centro 2018-10-19 rašto (b. l. 4 – 5) matyti, kad patalpose buvo nustatytas mažesnė nei HN 134:2015 nustatyta apšvieta, todėl šis atsakovo pažeidimas pripažintinas nustatytu.
Pažymėtina, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012-07-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, jog dėl šių aplinkybių būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes ir visiškai nepagrindė tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Atsakovės atstovo pateikti teismui duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nagrinėjamo ginčo laikotarpiu nei karto nesikreipė į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus ar Sveikatos priežiūros tarnybą dėl patirto streso, dvasinių išgyvenimų, emocinės depresijos, pažeminimo, sveikatos pablogėjimo ar regėjimo sutrikimų (b. l. 24, 25). Pareiškėjas įrodymų apie kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų gyvenimo sąlygų poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms.
Dėl gyvenamųjų patalpų ir inventoriaus būklės
Pareiškėjas nurodo, kad pataisos namų gyvenamosiose patalpose nebuvo atliktas remontas, nuo sienų krenta dažai ir tinkas, ant lubų buvo pelėsis; nebuvo lango; sienos suskilinėjusios, spintelės sulankstytos ir techniškai netvarkingos.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nustato pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus. HN 134:2015 12 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Nacionalinės visuomenės sveikatos centro 2018-10-19 rašto nustatyta, kad operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad 1-ojo sektoriaus 2 karantino patalpoje buvo užlietos lubos ir sienos; šiuo metu stogas suremontuotas, lubos ir sienos išdžiūvusios. Nustatyta, kad aptariamoje patalpoje remontas neatliktas. Nustatyta, kad patalpos langai techniškai tvarkingi ir yra galimybė dieną vėdinti gyvenamąsias patalpas, o nakties metu juos užverti. Nustatyta, kad 1 – ojo sektoriaus 2 – oje karantino patalpoje ir KTP Nr. 4 lovos ir spentelės asmeniniams daiktams laikyti yra susidėvėjusios, sulankstytos, techniškai netvarkingos. Pažymėta, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos centras neturi kompetencijos nagrinėti gyvenamųjų patalpų remonto ir inventoriaus būklės.
Iš anksčiau aptarto Nacionalinės visuomenės sveikatos centro 2018-10-19 rašto darytina išvada, kad pareiškėjo teiginiai dėl langų būklės, yra nepagrįsti. Tačiau akivaizdu, kad pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai iš esmės patvirtina pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl gyvenamųjų patalpų ir inventoriaus techniškai netvarkingos būklės, todėl pareiškėjo pretenzijos šiame kontekste laikomos pagrįstomis.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nepaaiškino, kaip dėl nurodyto neatlikto remonto, nuo sienų krentančių dažų ir tinko, suskilinėjusių sienų, inventoriaus būklės pablogėjo jo padėtis, kokius neigiamus išgyvenimus jis patyrė t. y. kuo pasireiškė patirta neturtinė žala.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde nurodytų aplinkybių dėl pelėsio nepagrindė įrodymais. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro 2018-10-19 rašte nėra nustatytas pelėsio buvimo faktas. Šiuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamąsias sąlygas nėra objektyvios galimybės. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl pelėsio buvimo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTĮ 56 straipsnis).
Pareiškėjas taip pat teigia, kad dėl nuo lovų išpjaustytų metalinių strypų (prie kojų ir galvos) susibraižė galvą ir ranką.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose nurodyta, kad bendrabučio tipo patalpose ir pataisos namų kamerų tipo patalpose turi būti metalinė lova – 1 vnt. vienam asmeniui. Nei šiame, nei kituose teisės aktuose neįtvirtinti reikalavimai lovų konstrukcijai. Tačiau pažymėtina, kad naudojant netinkamos kokybės lovas, kyla grėsmė kalinamųjų sveikatai ir saugumui, jiems nesudaromos sąlygos gerai pailsėti Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas neįrodė, jog atsakovės atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl lovų konstrukcijos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, t. y. pareiškėjas neteikia įrodymų, kad dėl lovų konstrukcijų buvo iškilusi grėsmė jo sveikatai ir saugumui (kad galvos ar rankų sužalojimų kreipėsi į medikus), todėl nėra pagrindo atsakovės atstovo atsakomybei šiame kontekste kilti.
Dėl pasivaikščiojimų kiemelio
Pareiškėjas teigia, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose stovi šiukšlių dėžės, iš kurių sklinda blogas kvapas.
Pataisos namų pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 18-21 punktai. Šiose teisės normose reikalavimo pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti šiukšlines ir pakabas nėra įtvirtinta. Tačiau, bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka.
Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas, nenurodė kada pasivaikščiojimo kiemelyje buvo blogas kvapas, šios aplinkybės bei galimai pareiškėjui sukeltų pasekmių neindividualizavo, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo kreipimąsi į atsakovės atstovą dėl netvarkingo pasivaikščiojimo kiemelio, todėl, nesant tokių duomenų, abstraktaus ir niekuo nepagrįsto pareiškėjo tvirtinimo pagrindu nagrinėjamame kontekste atsakovės civilinė atsakomybė yra negalima, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo pasivaikščiojimo kiemelio įrengimo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl patirtos žalos
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia patirtais moraliniais (dvasiniais) išgyvenimais.
Į bylą pateiktuose dokumentuose apie pareiškėjo sveikatos būklę (b. l. 24, 25) duomenų, apie nustatyto pažeidimo (blogos pastato, jo įrenginių, inventoriaus būklės, netinkamos apšvietos) įtaką pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, nėra.
Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. LVAT analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylą Nr. A143-1966/2008, administracinę bylą Nr. A 502-734/2009, administracinę bylą Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008-11-28 sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).
LVAT naujausioje praktikoje yra nurodęs, kad vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., LVAT 2018-05-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2018-05-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017), arba žalos padarymo faktas tokiu pažeidimu apskritai nekonstatuojamas ir skundas atmetamas (žr., pvz., LVAT 2017-04-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-525/2017).
Įvertinęs byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę (pareiškėjas Pataisos namuose buvo laikomas nuo 2018-09-05 iki 2018-10-03), neturėdamas duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo sveikatai, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
Remiantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad atskirais laiko tarpais pareiškėjui kalint Pataisos namuose jo teisė į tinkamas, galiojantį teisinį reglamentavimą atitinkančias kalinimo sąlygas, buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2008-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. L. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2018-09-05 iki 2018-10-03 kalint Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, buvo pažeista pareiškėjo A. L. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas.
Reikalavimą dėl žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.