Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko ir pranešėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Reginos Majauskienės ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant privačiam kaltintojui R. K., jo atstovui advokatui Gintarui Algirdui Peredniui, kaltinamajam Z. B., jo gynėjams advokatams Živilei Urbonavičienei ir Sauliui Urbonavičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo bylą, kurioje Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), vedęs, pensininkas, turintis aukštąjį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. kovo 23 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teismo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, iškeikdamas R. K. rusiškais necenzūriniais žodžiais, kuriuos pakartojo tris kartus, išvadindamas R. K. kitu necenzūriniu žodžiu, taip pat išvadindamas jį asilu, užgauliai, neigiamai ir nepadoriai atsiliepė apie R. K. ir taip viešai įžeidė nukentėjusįjį R. K..

Tęsiantis konfliktui, po to, kai atvyko žurnalistai iš televizijos laidos „Karštas komentaras“, Z. B., išėjęs iš (duomenys neskelbtini) teismo į gatvę pro duris, vedančias į (duomenys neskelbtini) prospektą, atsistojęs šalia šio teismo, esančio (duomenys neskelbtini), durų vėl iškeikė R. K. rusiškais necenzūriniais žodžiais ir taip viešai pažemino R. K. garbę ir orumą.

Kaltinamasis Z. B. kaltu neprisipažino ir teismui parodė, kad jam dirbant (duomenys neskelbtini) teismo teisėju jam buvo pavesta apeliacine tvarka nagrinėti R. K. baudžiamąją bylą. Bylos nagrinėjimas buvo paskirtas 2011-03-23. Neprisimena, dėl kokios priežasties bylos nagrinėjimas neįvyko. Apie 10 val. į jo kabinetą užėjo R. K. pasiteirauti, dėl kokios priežasties neįvyko posėdis. Kadangi durys yra užkoduotos ir pašaliniams asmenims negalima užeiti, jis jį išprašė iš kabineto, gal tai pasakydamas kiek grubokai, tačiau jokių keiksmažodžių jo atžvilgiu nenaudojo, kadangi jokio priešiškumo, nusistatymo prieš R. K. neturėjo. Jo savijauta buvo bloga, kadangi iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus po draugo laidotuvių. Ryte vartojo daug vaistų, manė, kad įvyko reakcija, todėl ir buvo tokia prasta būklė. Kai R. K. išėjo iš kabineto, jis po kurio laiko išėjo iš teismo. Antrame aukšte prie laiptų sutiko žurnalistus, kurie jį filmavo ir uždavinėjo klausimus. Buvo operatorius ir G. G., kuri įrašinėjo garsą. Jie ėjo iš paskos, todėl atsisukęs, norėdamas kažką atsakyti, nugriuvo nuo laiptų, nepataikęs ant laiptelio. Pagal R. K. skundą galima išskirti du epizodus. Vienas kabinete, o kitas gatvėje prie teismo durų. Tuo metu jau buvo filmuojamas kiekvienas Z. B. judesys. Vaizdo įraše jis negirdėjo nei vieno keiksmažodžio R. K. atžvilgiu, todėl neigia, kad jį įžeidė prie teismo durų. Vėliau perėjus į (duomenys neskelbtini) gatvę, kadangi žurnalistai įkyriai nuo jo neatstojo, ten pavartojo netinkamus žodžius, tačiau jie buvo skirti jį filmavusiam operatoriui. Neigia, kad įžeidė R. K., pažemino jo garbę ir orumą. Už tai, kad keikėsi, buvo nubaustas administracine tvarka. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, kadangi yra nekaltas.

Privatus kaltintojas ir nukentėjusysis R. K. teismui parodė, kad jis buvo (duomenys neskelbtini) teisme ir skubėjo į (duomenys neskelbtini) teismą. Atėjęs į (duomenys neskelbtini) teismą, laukė teismo posėdžio. Kadangi jis neprasidėjo, išėjo ieškoti teisėjo. Paskui sekretorę praėjo pro duris, paklausė, kur teisėjas. Pasibeldė į duris ir įėjo į kabinetą. Pamatė, kad teisėjas Z. B. sėdi su mantija ir su „ženklu“. Ant stalo buvo bylų. Paklausė, kodėl nevyksta posėdis, o jis pradėjo jį keikti necenzūriniais žodžiais. Z. B. buvo girtas, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Tada jis atidarė kabineto duris ir uždėjo kilimą, kad neužsidarytų durys, kad girdėtų ir kiti pašaliniai. Z. B. pradėjo keiktis. Jis jam sakė, kad jo nekeiktų, kas jam davė teisę, sėdi su mantija, sprendžia žmonių likimus. Kai teisėjas jį keikė, kabinete buvo dviese. Vėliau atėjo lyg pirmininkas, uždarė duris ir pradėjo jį raminti. R. K. paskambino ,,Karštam komentarui“, pasakė, kad teisėjas girtas. Pirmininkas atėjo po to, kai jis paskambino žurnalistams. Stovėdamas koridoriuje girdėjo, kaip pirmininkas barė Z. B., liepė jam nusiimti mantiją. Z. B., būdamas girtas, pasimetė koridoriuose. Jiems einant gatve, viską filmavo atvykęs žurnalistas. Jis Z. B. laikė, kad nepakliūtų po automobiliu, nepargriūtų. Eidamas per gatvę Z. B. pradėjo keiktis, jis jo paklausė: ,,Tu ką, su manimi vienoje lovoje gulėjai?“. Einantiems pro šalį žmonėms sakė: ,,Žiūrėkite, eina girtas apygardos teisėjas“. Z. B. gatvėje keikėsi ir jo atžvilgiu. Jam laikant teisėją už rankos ir pervedus jį per gatvę, Z. B. vėl pradėjo keiktis. Jį iškeikė ir (duomenys neskelbtini) gatvėje, o viskas prasidėjo kabinete. Atvykus iškviestiems policijos pareigūnams pranešė, kad jam yra labai skaudu, jog teisėjas, dėvėdamas mantiją, kabinete jį iškeikė visokiais žodžiais. Civilinį ieškinį palaiko. Nurodė, kad dėl šio įvykio patyrė psichologinių išgyvenimų, jam negalima nervintis, nes serga traumine epilepsija. Po šio įvykio buvo užsidaręs namuose, vėliau dėl streso ir pakilusio kraujospūdžio kreipėsi į gydytojus.

2011-04-11 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Z. B. pagal ATPK 174 str. buvo nubaustas 100 Lt bauda už tai, kad 2011-03-23 tarp 10 val. iki 10.30 val., būdamas neblaivus (0,59 promilės), viešojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, keikėsi necenzūriniais žodžiais, taip savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Įžeidimas, numatytas BK 155 straipsnio 1 dalyje, yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu. Įžeidimas žodžiu yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia.

Privatus kaltintojas R. K. teismui parodė, kad Z. B. darbo kabinete jie buvo dviese, daugiau žmonių nebuvo, jokių įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad kaltinamasis Z. B. jį įžeidė kabinete, byloje nėra. Jeigu kabinete ir buvo išsakyti įžeidžiantys žodžiai, tai nebuvo padaryta kitų žmonių akivaizdoje, nes kabinete buvo tik kaltinamasis ir nukentėjusysis.

Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad 2011 m. kovo 23 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teismo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie šio teismo pastato durų Z. B. įžeidė R. K.. Pats kaltinamasis neigia padaręs nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko, kad pagrindinis objektyvus įrodymas šioje baudžiamojoje byloje yra vaizdo įrašai, kuriuos pateikė privataus kaltinimo atstovas, tačiau jie privataus kaltintojo teiginių nepatvirtina. Peržiūrėjus nukentėjusiojo ir jo atstovo pateiktus vaizdo įrašus, konstatuotina, kad šiuose įrašuose neužfiksuota, jog 2011 m. kovo 23 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teismo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie šio teismo pastato durų kaltinamasis Z. B. nukentėjusiojo R. K. atžvilgiu keikėsi privataus kaltintojo skunde nurodytais keiksmažodžiais. Vaizdo įrašas prasideda nuo to momento, kai Z. B. eina teismo laiptine. Z. B. teismo pastate nesikeikė, o išeidamas pro teismo duris nepasakė nei vieno žodžio.

Už necenzūrinius žodžius, kuriuos kaltinamasis vartojo viešojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvėje, jis buvo nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 174 str. (nedidelis chuliganizmas). Šią aplinkybę patvirtina vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kad kaltinamasis keikėsi (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie pažeidėją nuvežė į policijos komisariatą. Pažymėtina, kad keiksmažodžiai, Z. B. pavartoti (duomenys neskelbtini) gatvėje, nebuvo nukreipti į R. K.. Be to, privatus kaltintojas savo skunde Z. B. (duomenys neskelbtini) gatvėje pavartotų keiksmažodžių neminėjo.

Be to, vaizdo įrašuose, kuriuose užfiksuotas kaltinamojo ir nukentėjusiojo judėjimas, matyti, kad nukentėjusysis R. K., išėjęs iš teismo pastato ir eidamas (duomenys neskelbtini) prospektu bei nuo (duomenys neskelbtini) prospekto (duomenys neskelbtini) gatve (duomenys neskelbtini) gatvės link ir eidamas (duomenys neskelbtini) gatve, per pėsčiųjų perėją (duomenys neskelbtini) gatvėje, yra geros nuotaikos, aktyvus, šypsosi, Z. B. veda paėmęs už rankos, jam padeda pereiti gatvę, o tai paneigia pastarojo asmens aiškinimą, kad jis prieš tai kaltinamojo kabinete patyrė dvasinį sukrėtimą, kuris pasireiškė neviltimi, skriauda, liūdesiu.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys.

Privatus kaltintojas, dalyvaudamas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, palaiko kaltinimą, pateikia įrodymus ir dalyvauja juos tiriant. Teismas negali imtis prokuroro ar privataus kaltintojo vaidmens ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, patvirtinančius kaltinamojo kaltę, nes tokiu atveju teismas neliks nešališkas ir objektyvus. Privatus kaltintojas ir jo atstovas neturėjo prašymų kuo nors papildyti įrodymų tyrimą.

Esant tokioms aplinkybėms, nesant kitų patikimų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad kaltinamasis įžeidė nukentėjusįjį, kyla abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, o visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Nuostata, jog visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamųjų naudai, yra pamatinė taikant asmens nekaltumo prezumpcijos principą, kai reikia vertinti prieštaringus ar abejotinus bylos duomenis.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis Z. B. išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.)

Civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304–308 str., teismas

nuspr endžia:

Z. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Daiktinius įrodymus – du vaizdo įrašus – grąžinti privataus kaltintojo atstovui advokatui Gintarui Algirdui Peredniui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.