Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-5-425/2014

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-02-21
Bylos Nr.: 2A-5-425/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-14-3-00008-2013-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Laimantas Misiūnas (pran.), Birutė Jonaitienė, Nijolė Danguolė Smetonienė
Ieškovas: A. G.
Atsakovas: I. G.
Advokatai: Ričardas Užolas, Vida Leon

Kategorijos

75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-5-425/2014

Zita Gavėnienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00008-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3; 75.8; 78.2.1; 121.14; 121.21

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Laimanto Misiūno,

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės, Nijolės Danguolės Smetonienės,sekretoriaujant Loretai Girdziušienei,dalyvaujant ieškovui A. G., ieškovo atstovei advokatei Vidai Leonovienei,atsakovei I. G., atsakovės atstovei Gitanai Gudaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ir atsakovės I. G. apeliacinius skundus dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-110-266/2013 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei I. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir pagal atsakovės I. G. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto padalinimo ir neturtinės žalos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. G. ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė nutraukti santuoką dėl sutuoktinės I. G. kaltės, nustatyti mažametės dukters gyvenamąją vietą su juo, priteisti iš atsakovės išlaikymą dukrai po 400 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas paaiškino, jog su atsakove susituokė 2009 m. gruodžio 30 d. Santuokoje susilaukė dukters K. B., gim. 2010 metais. Su atsakove pradėjo nebesutarti, 2012 m. liepos 27 d. atsakovė paliko ieškovą ir su dukra išvažiavo. Iki šiol šalys gyvena atskirai, ieškovas mano, jog santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovas prašė dukters gyvenamąją vietą nustatyti su juo, nes dukra šiuose namuose gimusi, ieškovas ja rūpinasi. Tuo tarpu atsakovė gyvena Zarasų rajone, dažnai visur važinėja, dukrą prižiūri samdyta moteris. Nustačius dukters gyvenamąją vietą su juo, ieškovas nurodė, jog atsakovė priteistą išlaikymo sumą turėtų siųsti į dukters sąskaitą ir taip kaupti lėšas mokslams. Teismui nustačius dukters gyvenamąją vietą su atsakove, prašė nustatyti bendravimo su dukra tvarką, kad jis konkrečiai žinotų kada dukrą galėtų pasiimti. Ieškovas nurodė, kad gyvendami santuokoje nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo. Pinigai už žemės sklypą, kurio pirkimo sutartis buvo sudaryta santuokos metu, buvo sumokėti iki santuokos. Presas, galvijai, nors jie įsigyti santuokoje, tačiau jie įsigyti iš jo ūkio lėšų ir atsakovė prie jų pirkimo nėra prisidėjusi, todėl atsakovė nepagrįstai reikalauja iš jo piniginės kompensacijos už turtą. Visą laiką jų pinigai buvo atskirai, jie neturėjo bendros sąskaitos. Kreditorių nurodė neturintys. Ieškovas su atsakovės priešieškiniu nesutiko, tačiau pripažino, jog atsakovė iš savo lėšų gerino jo name gyvenimo sąlygas, darė remontą, tačiau jis visiškai su ja atsiskaitė ir nėra jai skolingas. Nesutiko su reikalavimu mokėti atsakovei neturtinę žalą, nes yra įsitikinęs, jog šeima iširo dėl atsakovės kaltės.

Atsakovė I. G. pateikė priešieškinį ir prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, priteisti jai 5 000 Lt neturtinę žalą, nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš ieškovo išlaikymą dukrai po 800 Lt kas mėnesį, priteisti išlaikymo įsiskolinimą, bei padalinti santuokoje įsigytą turtą. Atsakovė taip pat prašė priteisti piniginę kompensaciją už bendrosios sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą ir piniginę kompensaciją už ieškovo asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo pagerinimą bei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad susituokus ji visada stengėsi išsaugoti šeimą ir viską darė, kad būtų geriau, tačiau sutuoktinis ir toliau gyveno su savo tėvais, kuriems atsakovė neįtiko. I. G. pažymėjo savo lėšomis pagerinusi sutuoktinio namus. Dėl nuolatinių nesutarimų su vyro šeima 2012 metų liepos mėnesį pablogėjo atsakovės sveikata ir ji su dukra paliko sutuoktinį ir išvyko gyventi atskirai. Iki šiol gyvena atskirai. Jiems nepavyko susitaikyti, todėl mano, jog šeima iširo dėl sutuoktinio kaltės ir prašė santuoką nutraukti ir priteisti iš ieškovo 5 000 Lt neturtinę žalą. Nutraukus santuoką, mažametės dukters gyvenamąją vietą prašė nustatyti su ja, nes dukra maža, yra prisirišusi prie jos. Sutuoktinis yra ūkininkas, gyvena kaime, anksti ryte eina ruoštis, todėl dukrai likti vienai namuose yra nesaugu. Taip pat prašė nustatyti ir ieškovo su dukra bendravimo tvarką, kuri yra nurodyta teismo nutartyje . Nustačius dukters gyvenamąją vietą su ja, prašė priteisti iš ieškovo išlaikymą dukrai po 800 Lt, bei išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovas turi ūkį, jo pajamos didelės, todėl turi galimybę teikti dukrai didesnį išlaikymą. Taip pat prašė padalinti santuokoje iš bendrų ūkyje uždirbtų pinigų įgytą turtą ir priteisti piniginę kompensaciją, o turtą natūra palikti ieškovui. Ieškovas, gyvendamas santuokoje yra išmokėjęs dideles pinigų sumas giminaičiams tokiu būdu sumažindamas jų bendrą sutuoktinių nuosavybę, todėl atsakovė prašė priteisti iš ieškovo piniginę kompensaciją. Atsakovė nurodė, jog gyvenant santuokoje, vyro namuose, ji iš savo piniginių lėšų atliko remontą ir tokiu būdu padidino ieškovo asmeninės nuosavybės turtą. Tą pripažino ir vyras - jai sumokėjo 7 000 Lt, tačiau liko skolingas 3 550Lt, todėl šią sumą prašė priteisti iš ieškovo.

Žemesnės instancijos teismas

Anykščių rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: Santuoką, sudarytą tarp I. G. ir A. G., įregistruotą 2009 m. gruodžio 30d., Kavarsko Rk bažnyčioje ir Anykščių rajono savivaldybės CM skyriuje, akto įrašo Nr. 212, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalims po santuokos nutraukimo paliko jų santuokines pavardes, nepilnametės dukters Kamilės B. G., gim. 2010 m. rugsėjo 16d., gyvenamąją vietą nustatyti motina I. G., priteisė nuo 2013 m. rugpjūčio 6 d. iš ieškovo A. G. nepilnametei dukrai K. B. G., gim. 2010 m. rugsėjo 16 d., atstovaujamai motinos I. G., išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokamomis po 400 Lt iki jos pilnametystės , išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatė ieškovo A. G. ir jo dukters K. B. G. bendravimo tvarką, padalino santuokoje įgytą turtą: ieškovui A. G. priteisė natūra - 2.6 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus numeris 3475-0001-0200, esantį (duomenys neskelbtini) 4 890 Lt vertės; presą 33 500 Lt vertės; du galvijus žalųjų x mėsinių veislės 4 000 Lt vertės; aštuonis galvijus juodmargių x mėsinių veislės 23 200 Lt vertės; dvidešimt tris galvijus Lietuvos juodmargių veislės 59 800 Lt vertės, ir Swedbank banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) esantį 3 220,94Lt indėlį, viso turto už 128 610,94 Lt; atsakovei I. G. priteisė iš ieškovo A. G. piniginę kompensaciją 64 305,47 Lt už ieškovui natūra atitenkančią jos turto dalį, priteisė I. G. iš A. G. 21 000 litų piniginę kompensaciją dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo, naudojant bendrą turtą ne šeimos poreikiams, priteisė I. G. iš A. G. 3 550 Lt kompensaciją už ieškovo asmeninės nuosavybės pagerinimą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas iš bylos medžiagos, ieškovės, atsakovo paaiškinimų, darė išvadą, jog santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagrindinė santuokos iširimo priežastis yra skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, į bendrą gyvenimą, skirtingi charakteriai ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje. Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas atmetė atsakovės prašymą priteisti jai neturtinę žalą. Teismas nustatė, kad iki šiol šalių dukra gyvena kartu su motina, tėvas bendrauja su dukra teismo nutartimi nustatyta tvarką ir dėl nustatytos bendravimo tvarkos ginčo tarp šalių nėra, pažymėjo, kad šalių dukrai treji metai, o tokio amžiaus vaikams labai reikalinga motina, jos motiniška šiluma, rūpestis, todėl tenkino priešieškinio reikalavimą ir mažametės dukros gyvenamąją vietą nustatė su motina atsakove I. G., o tėvo A. G. bendravimo su dukra tvarką paliko tokią, kokia buvo nustatyta 2013 m. vasario 6 d. teismo nutartimi. Spręsdamas klausimą dėl šalių dukters išlaikymo, teismas nurodė, jog ieškovas išlaikymą dukrai teikia nuo 2013 m. sausio mėnesio po 400 Lt kas mėnesį. Dukra atvyksta pas tėvą ir svečiuojasi po keturias dienas ir tėvas ją pilnai išlaiko. 2012 m. rugpjūčio mėnesį išsikrausčius atsakovei iš ieškovo namų, ieškovas dukters išlaikymui buvo pervedęs vienkartinę 2 000 Lt sumą. Atsakovės prašoma 800 Lt mėnesinė išlaikymo suma yra nepagrįstai didelė, mergaitė yra mažo amžiaus, sveika, specialių poreikių neturi, todėl teismas iš ieškovo priteisė išlaikymą nepilnametei dukrai K. B. G., gim. 2010 m. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokamomis po 400 Lt iki jos pilnametystės. Atsakovės prašymas priteisti išlaikymo įsiskolinimą netenkintas, kadangi nustatyta, jog ieškovas dukrą išlaikė. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad atsakovės nurodytas turtas – žemės sklypas, presas, galvijai - buvo įsigytas santuokoje su ieškovu, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ieškovas nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti priešingai. Kadangi ieškovas yra ūkininkas ir dalintinas turtas yra jam reikalingas, galimybės padalinti turtą natūra nėra, todėl teismas turtą natūra priteisė ieškovui, o atsakovei priteisė už jai priklausančią turto dalį 64 305,47 Lt. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad būdamas santuokoje su atsakove, ieškovas pervedė savo giminaičiams 42 000 Lt, įrodymų, jog buvo šiems asmenims skolingas iki santuokos, nepateikė, todėl teismas darė išvadą, kad ieškovas sąmoningai sumažino bendrąją sutuoktinių nuosavybę ir pusę šioms sumos – 21 000 Lt priteisė iš ieškovo atsakovės naudai. Remdamasis pateiktais rašytiniais įrodymais - notaro patvirtintus liudytojo parodymais ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, teismas darė išvadą, jog atsakovė įrodė, kad ji savo lėšomis prisidėjo prie ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, todėl teismas priteisė iš ieškovo atsakovei 3 550 Lt piniginę kompensaciją. Atsižvelgęs į tai, kad tiek ieškovo ieškinys, tiek atsakovės priešieškinys tenkinti iš dalies, jų turėtas žyminio mokesčio, atstovavimo išlaidas teismas paliko šalims.

Šalies argumentai

Ieškovas A. G. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, dėl bendrosios sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo naudojant bendrą turtą ne šeimos poreikiams bei dėl kompensacijos už ieškovui asmenine nuosavybės teise priklausančio turto padidėjimą iš atsakovės I. G. asmeninių lėšų ir nesant galimybės atnaujinti bylos nagrinėjimą bei atlikti įrodymų tyrimą žodinio proceso tvarka ir priimti naują sprendimą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodė, kad buvo sudaręs atstovavimo sutartį su advokatu Ričardu Užolu ir jam pateikė visus turimus dokumentus bei argumentus bei tikėjosi, kad advokatas juos laiku ir tinkamai pateiks teismui, tačiau po sprendimo priėmimo susipažinęs su byla, pamatė, jog procesiniuose dokumentuose nėra argumentų, o įrodymai nepateikti, todėl apeliantas juos teikia apeliacinės instancijos teismui. Apeliantas pažymėjo, kad atsakovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, paliko ieškovą, nesirūpino šeima, nesuprato sutuoktinio, nepadėdavo ūkyje, todėl santuoka nutrūko būtent dėl atsakovės kaltės. Apeliaciniame skunde neginčijama teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta mažametės dukters gyvenamoji vieta su motina ir tėvo bendravimo tvarka su dukra bei priteistas išlaikymas. Ieškovas nesutiko su santuokoje įgyto turto padalijimu ir nurodė, kad santuoka sudaryta 2009-12-30, o žemės sklypas įsigytas 2009-12-28 ir įregistruotas kaip asmeninė nuosavybė, už žemės sklypą mokėta iš asmeninių ieškovo lėšų gerokai prieš santuokos sudarymą. Presas ZET562 taip pat buvo įsigytas dar iki santuokos sudarymo sukauptomis lėšomis 2010-03-04, kadangi per du mėnesius ieškovas ir atsakovė neturėjo galimybių gauti tokius pinigus. Be to, preso likutinė vertė šiai dienai yra 11 166 Lt, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino esamos preso vertės, o priteisė tokią, už kokią jis buvo įsigytas. Apeliantas pažymėjo 2009-12-26 turėjęs 24 503,27 Lt piniginių lėšų, iš Nacionalinės mokėjimo agentūros 2010-02-17 buvo pervesta 5 720,12 Lt lėšų už 2008 m. deklaruotus pasėlius, 2010-02-19 – 5 892,46 Lt išmokų, ūkininkaujantiems su kliūtimis, 2010-02-25 – 1 629 Lt už 2009 m. parduotą bulių, iš viso 13 241,58 Lt. Šios lėšos negali būti laikomos sukauptomis santuokos metu, nes jos mokėtos už praėjusius metus. Ieškovo asmeninės lėšos preso pirkimo dienai sudarė 37 744,85 Lt ir būtent iš šių lėšų įsigytas presas. Teismas, dalindamas turtą, neatsižvelgė į gyvulių sąrašą, iš kurio matyti, kad santuokos metu ir atsakovei gyvenant ūkyje ieškovo turėtos karvės atsivedė veršelių, kurių bendra vertė yra 13 669 Lt, o ne 59 800 Lt, kaip nurodė teismas. Be to, turėtų būti nustatoma turto vertė, kuri buvo atsakovei palikus šeimą 2012 m., o ne santuokos nutraukimo metu, kadangi per tą laiką ieškovas rūpinosi gyvuliais, jie priaugo svorio ir gyvulių vertė padidėjo, tuo tarpu atsakovė prie to visai neprisidėjo. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovės turėtų lėšų ir jų judėjimo santuokos metu, nemotyvavo, kodėl ieškovas privalo rūpintis ūkio išlaikymu, mokėti mokesčius, pirkti pašarus, vaistus gyvuliams, kurą ir kt. Teismas nepadalino santuokos metu 2012-05-31 atsakovės vardu įsigyto lengvojo automobilio LAND ROVER FREELANDER, neatsižvelgė į tai, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad automobilis pirktas iš asmeninių santaupų. Apeliantas pažymėjo, kad nebuvo nustatytas visas santuokos metu įgytas turtas, nebuvo sudarytas turto balansas, nebuvo išsiaiškinta, kuris turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, todėl sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. A. G. nurodė, kad atsakovė visada žinojo, jog ieškovas turėjo skolų giminaičiams ir jos buvo grąžintos, be to, ieškovo tėvai dirbo ūkyje, už tai negaudami jokio atlyginimo, todėl turėjo teisę gauti lėšų pragyvenimui. Ieškovas pažymėjo, jog skolų raštų nepateikęs dėl to, kad buvo suklaidintas savo advokato, tačiau prireikus, jo nurodomas aplinkybes patvirtins iškviesti liudytojai. Atsakovė, prašydama priteisti atlyginimą už ieškovo namo pagerinimą, nepateikė jokių sąskaitų ar kvitų apie atliktus darbus, apklaustas liudytojas yra atsakovės artimas giminaitis – dėdė. Remontas kainavo 5 937,33 Lt, atsakovė po remonto naudojosi remontuotu turtu, o ieškovas atsakovei pervedė 7 000 Lt, atidavė židinį ir šaldiklį, tačiau priešieškinyje vis tiek keliamas reikalavimas sumokėti 3 550 Lt. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino visų byloje pateiktų įrodymų, neišreikalavo būtinų duomenų, pažeidė rungtyniškumo principą, nukrypo nuo teismų praktikos, todėl priimtas sprendimas yra naikintinas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovės I. G. apeliacinį skundą ieškovas A. G. prašė apeliantės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, ieškovo apeliacinį skundą tenkinti, priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Ieškovas pažymėjo, jog susituokus, atsakovė nepadėdavo ūkyje, pykosi su uošviais, priekaištaudavo, kad sutuoktinis daug dirba, nepasitarusi su vyru, išsikraustė į Zarasų rajoną, todėl būtent atsakovė pažeidė sutuoktinės pareigas, todėl neturtinė žala atsakovei nepriteistina. A. G. nurodė, kad atsakovės nurodoma 1 600 Lt išlaikymo suma, reikalinga dukrai, yra neracionali ir nelogiška, kaip ir atsakovės sprendimas nuomotis butą Vilniuje, nors atsakovės motinos butas, esantis šiame mieste, stovi tuščias. Teismas pagrįstai nurodė, kad dukra yra mažo amžiaus, neturi specialių poreikių, yra sveika, todėl prašoma priteisti suma neatitinka protingumo kriterijų. Pasikeitus dukros poreikiams, ieškovas nurodė prisidėsiantis prie dukters išlaikymo daugiau. Ieškovas pažymėjo, kad ūkio gaunamos pajamos yra 3 000 – 3 500 Lt, tačiau tai nėra pelnas, nes iš šios sumos mokami mokesčiai už elektrą, telefonus, draudimą, perka vaistus, pašarus galvijams. Atsakovė taip pat gauna pajamas pagal autorines sutartis su knygų leidyklomis ir gaunamos pajamos nėra mažesnės nei ieškovo. Jokių įsiskolinimų dukters išlaikymui tikrai nebuvo, nes pareigą išlaikyti dukrą ieškovas vykdė reguliariai bei gera valia.

Šalies argumentai

Atsakovė I. G. apeliaciniu skundu prašė I. G. ir A. G. santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, priteisti iš ieškovo A. G. 800 Lt dukters K. B. G. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukters pilnametystės bei 3 600 Lt išlaikymo įsiskolinimą iki ieškinio pareiškimo dienos, priteisti iš ieškovo atsakovės I. G. naudai 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog ieškovas prioritetą teikė ne šeimai, bet savo tėvams ir namų ūkiui, o atsakovė buvo reikalinga tik fiziologinių ieškovo poreikių patenkinimui ir išorinio šeimos modelio palaikymui. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šias aplinkybes patvirtinančių epizodų. Ieškovas šeimą suprato kaip žmonos pareigą „daryti valgyti, gimdyti ir miegoti vienoje lovoje“, žmonos nepalaikė, nerėmė nei moraliai, nei materialiai, negerbė, pažeidė sutuoktinio pareigas, kadangi pasirinko tokį gyvenimo būdą, kuris nesuderinamas su šeimyniniu gyvenimu. Atsakovė visuomet tinkamai ir atsidavusiai vykdė savo kaip sutuoktinės pareigas, siekė išsaugoti šeimą, planavo ir organizavo gyvenimą nuo ieškovo tėvų, siekė išsaugoti šeimą, todėl šiuo atveju pripažintina, kad santuoka iširo ne dėl abiejų šalių, tačiau dėl ieškovo kaltės. Apeliantė taip pat prašė panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas jos prašymas priteisti 5 000 Lt neturtinės žalos. Dėl netinkamo sutuoktinio elgesio atsakovė patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį ir emocinį skausmą, kurie turi būti atlyginti. Atsakovės prašoma 5 000 Lt žala ieškovui nebus pernelyg didelė našta, ieškovas finansiškai pajėgus ją atlyginti. Apeliantė I. G. pažymėjo, jog teismas, nurodęs, kad šalių dukros būtinieji poreikiai yra mažesni nei nurodė atsakovė, jokių pagrįstų tokio sutikimo priežasčių nepateikė. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir netyrė konkrečių šalių dukters poreikių, nenustatė šalių turtinės padėties ir ieškovo bei atsakovo galimybių skirti lėšas dukros išlaikymui, taip pat nenurodė jokių pagrindų nukrypti nuo minimalios mėnesinės algos išlaikymo dydžio, neatsižvelgė į vaiko interesus, poreikius, į aplinkybę, jog dukrai gyvenamąją vietą suteikia atsakovė. Įvertinus šias aplinkybes, atsakovės prašoma priteisti 800 Lt išlaikymo suma yra pagrįsta ir protinga. Ieškovas dukrai teikė išlaikymą tik po 400 Lt per mėnesį, todėl tenkinus atsakovės prašymą išlaikymą priteisti 800 Lt mėnesinėmis įmokomis, išlaikymas dukrai turi būti priteistas nuo bylos iškėlimo dienos, išskaičiuojant teiktą laikiną išlaikymą. Atsakovei išsikrausčius 2012 m. rugpjūtį, ieškovas dukrą išlaikė tik iš dalies, t. y. pervedė 2 000 Lt išmoką, jokių kitų mokėjimų neatliko, todėl iš ieškovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 7 mėnesius, t. y. 3 600 Lt. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 96 str. 2 d., nevertino šalių tenkintų ir atmestų reikalavimų dalies bei proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams – bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl apeliantė prašė panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir išlaidas perskaičiuoti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į A. G. apeliacinį skundą atsakovė I. G. prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o atsakovės I. G. apeliacinį skundą tenkinti. Atsakovė nurodė, jog ieškovas niekaip neįrodė, kad jį pirmosios instancijos teisme atstovavęs advokatas tai darė netinkamai, juolab, kad ieškovas, dalyvaudamas teismo posėdžiuose, pats galėjo teismui nurodyti reikiamas aplinkybes ir pateikti dokumentus, kaip kad tai padarė atsakovė. Įstatymas nenumato galimybės pateikti papildomus įrodymus apeliacinės instancijos teismui tokiu atveju, kai šalį netinkamai atstovauja advokatas. Ieškovas, manydamas, kad jį netinkamai atstovaudamas advokatas padarė žalą, gali šį klausimą išspręsti su advokatu, tačiau tai ne šios bylos dalykas. Civiliniame procese galioja dispozityvumo principas, todėl teismas neturi pareigos rinkti įrodymus už ieškovą. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad už santuokoje įgytą 2,6 ha žemės sklypą būtų sumokėta iš asmeninių ieškovo lėšų, kadangi už šią nuosavybę buvo sumokėta pinigais, gautais per vestuves. Ruloninis presas taip pat buvo įgytas iš abiejų sutuoktinių santaupų, be to, jis nuolat buvo prižiūrimas, taisomas, todėl preso vertė ne sumažėjo, bet padidėjo. Pirmosios instancijos teismo posėdžių metu ieškovas neteikė kitokio galvijų kiekio apskaičiavimo ar įvertinimo, taip parodydamas, kad sutinka su atsakovės pateiktais skaičiais. Ieškovas neprašė atsakovės pateikti duomenis apie jos vardu banko sąskaitose esančių pinigų judėjimą santuokos metu, taip pat nepateikė jokių įrodymų apie kokias nors turėtas išlaidas ūkyje, todėl teismas neturėjo pareigos įpareigoti atsakovę teikti duomenis apie pinigų judėjimą ar skaičiuoti ūkio išlaidas. Ieškovas ieškinyje aiškiai nurodė, kad neturi pretenzijų į atsakovei priklausantį automobilį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo netraukė į dalintiną turtą. Ieškovas A. G. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis buvo skolingas savo giminaičiams, ar kad pervestos sumos buvo skirtos prievolių įvykdymui, taip pat jokių įrodymų, jog ieškovas turi pareigą išlaikyti savo tėvus. Didelių sumų pervedimas ieškovo tėvams peržengia paramos ribas ir atliktas siekiant sumažinti dalintiną turtą. Atsakovė pažymėjo, kad iš gaunamų motinystės išmokų apšiltinimo, įrengė atsakovui priklausantį namą ir išleido žymiai daugiau nei prašo ieškovo kompensuoti. Teismas pagrįstai iš ieškovo priteisė atsakovei namo pagerinimo kompensaciją.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo A. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovės I. G. apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas A. G. ir atsakovė I. G. 2009-12-26 sudarė santuoką (T. 1, b. l. 17), 2010-09-16 šalims gimė dukra K. B. G. (T. 1, b. l. 18). 2013-01-08 ieškovas A. G. pareiškė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, 2013-02-04 atsakovė I. G. pareiškė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo.

dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodo, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. A. G. teigia, jog atsakovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, paliko ieškovą, nesirūpino šeima, nesuprato sutuoktinio, nepadėdavo ūkyje, atsakovė I. G. pažymi, kad ieškovas prioritetą teikė ne šeimai, bet savo tėvams ir namų ūkiui, žmonos nepalaikė, nerėmė nei moraliai, nei materialiai, negerbė, pažeidė sutuoktinio pareigas, kadangi pasirinko tokį gyvenimo būdą, kuris nesuderinamas su šeimyniniu gyvenimu.

Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teisėjų kolegija, aiškindama sutuoktinio pareigų sąvoką, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme įtvirtintos pareigos. Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakove stengėsi rasti kompromisą: susituokus, atsakovė persikėlė gyventi pas ieškovą į ūkį, t. y. į jai neįprastą aplinką, ieškovas atsakovei išsikėlus gyventi į Vilnių, atvažiavo gyventi kartu, šalys lankėsi pas šeimos psichologę. Psichologę šalių santuoką apibūdino kaip skirtingų asmenų ryšį, kuriems nėra lengva susigyventi su nemenkais vienas kito skirtingumais (T. 1, b. l. 43-44). Ieškovas rūpinosi šeimos išlaikymu, prižiūrėjo ūkį, atsakovė augino šalių dukrą ir rūpinosi namais, todėl šiuo atveju konstatuotina, kad abi šalys tinkamai vykdė sutuoktinio pareigas, o šalių santuokos iširimo priežastimi yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, skirtingi charakteriai ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje. Tikėtina, jog šalys pradėjo nerasti bendro intereso ir susitarimo, pradėjo turėti skirtingas nuomones, dėl ko ir pasidarė sunku ir nebeįmanoma kartu gyventi. Taigi, kolegija, remdamasi byloje surinktais duomenimis, negali daryti išvados, jog šalių santuoka iširo dėl kurios nors vienos bylos šalies kaltės, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių santuoką laikė nutrūkusią dėl abiejų šalių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

Atsakovė iš ieškovo prašo priteisti 5 000 Lt neturtinės žalos. CK 3.70 str. 2 d. numato, jog kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, tačiau ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuoką pripažinus nutrūkus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovės reikalavimo priteisti neturtinę žalą tenkinti nėra pagrindo.

dėl santuokoje įgyto turto

Bendro santuokinio turto padalijimas yra privalomai teismo spręstinas santuokos nutraukimo padarinys. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog šalys santuokos metu įgijo 2,6 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , už 5 000 Lt, presą, kurio rinkos vertė 33 500 Lt, du galvijus žaliųjų x veislės, kurių bendra vertė 4 000 Lt, 8 galvijus juodmargių mėsinių veislės, kurių bendra vertė 2 200 Lt, 23 galvijus Lietuvos juodmargių veislės, kurių bendra vertė sudaro 59 800 Lt, ir Swedbank banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) esantys pinigai 3 220,94 Lt, viso turto už 128 610,94 Lt ir šį turtą padalino šalims lygiomis dalimis. Ieškovas su šia teismo sprendimo dalimi nesutinka, nurodo, kad žemės sklypą ir presą ieškovas įsigijo iš asmeninių lėšų, teismas netinkamai nustatė santuokoje įgytų gyvulių kiekį ir šalių dalintino turto balansą.

CK 3.89 str. 1 d. 7 p. numato, kad sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn. Bylos medžiaga nustatyta, kad A. G. 2010-12-28 sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią iš J. K. įsigijo 2,60 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) , šis nekilnojamasis turtas viešame registre įregistruotas ieškovo vardu (T. 1, b. l. 153). Atsakovė I. G. nurodo, kad šis žemės sklypas įsigytas iš bendrų sutuoktinių lėšų, t. y. vestuvių metu gautų dovanų. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti ieškovui ūkyje padedantys ieškovo tėvai J. G. ir V. G. nurodė, kad faktiškai žemės sklypas buvo įsigytas anksčiau, pinigai pardavėjui sumokėti iki tol, o notarine forma sutartis sudaryta tik 2009-12-28. Ieškovas su atsakove susituokė 2009-12-26, teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad vestuvėse dalyvavo 90 žmonių, vestuvių šventei išleisti 5 000 Lt, iš kurių 3 000 Lt – gėrimams, šventė vyko viešbutyje, jaunavedžiai iš svečių gavo 8 000 Lt dovanų. Nors žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis notarine forma sudaryta praėjus 2 dienoms po santuokos sudarymo, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į liudytojų paaiškinimus bei į įprastinę tokių sandorių sudarymo praktiką, kai už perkamą turtą pinigai perduodami pardavėjui dar prieš vykstant pas notarą, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu laiko labiau tikėtina, kad 2,60 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ieškovas įsigijo iš ūkio lėšų, kurios iki santuokos sudarymo buvo asmeninė ieškovo nuosavybė, gauta iš ūkio veiklos pajamų iki santuokos sudarymo, todėl šis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) pripažįstamas asmeniniu A. G. turtu ir nedalintinas sutuoktiniams.

Iš A. G. banko sąskaitos išrašo matyti, jog jis 2011-03-05 už 33 500 Lt iš UAB „Kajovika“ įsigijo presą (T. 2, b. l. 17). A. G. banko sąskaitoje prieš sudarant santuoką buvo 24 503,27 Lt (T. 2, b. l. 16), 2010-02-17 ir 2010-02-19 Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos į ieškovo sąskaitą pervedė 11 612,58 Lt išmokų už pasėlius ir ūkininkavimą vietovėse su kliūtimis (T. 2, b. l. 17). Ieškovas paaiškino, kad išmokas Nacionalinė mokėjimo agentūra sumokėjo už 2009 m. ūkininko vykdytą veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas už šią žemės ūkio technikos priemonę sumokėjo asmeninėmis lėšomis, turėtomis dar iki santuokos sudarymo arba gautomis už veiklą, vykdytą iki sutuoktinių gyvenimo kartu pradžios, ruloninis presas pripažintinas esantis asmenine ieškovo nuosavybe ir netrauktinas į dalintiną turtą.

Tiek ieškovas, tiek atsakovė paaiškino, kad šalys kartu gyveno ir bendrą ūkį vedė nuo santuokos sudarymo 2009-12-26 iki 2012-07-28. 2012 m. rugpjūčio mėn. šalių santuoka faktiškai nutrūko, atsakovė persikėlė gyventi į kitą miestą, ieškovas liko ūkyje, todėl savo veiksmais šalys bendros jungtinės nuosavybės nebekūrė, atsakovė neprisidėjo prie ūkio priežiūros, ieškovas nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. atsakovei mokėjo dukters išlaikymą. Šių aplinkybių pagrindu po faktinės santuokos pabaigos šalių įgytas turtas pripažintas kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe.

A. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso ūkis (duomenys neskelbtini) Bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamos ir pajamos bei vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto (CK 3.88 str. 1 d. 2 p.). Ieškovui ir atsakovei sudarius santuoką, ieškovo ūkiui priklausantys galvijai atsivedė veršiukų, todėl šie taip pat pripažintini bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir padalintini. Gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąraše nurodyta, kad po santuokos sudarymo iki šalys pradėjo gyventi atskirai A. G. ūkyje galvijai atsivedė 2 galvijus žaliųjų x veislės, kurių bendra vertė 4 000 Lt (vieno vertė 2 000 Lt), 5 galvijus juodmargių x mėsinių veislės, kurių bendra vertė 14 500 Lt (vieno vertė 2 900 Lt), 15 galvijus Lietuvos juodmargių veislės (T. 2, b. l. 11-12), kurių bendra vertė sudaro 39 000 Lt (vieno vertė 2 600 Lt) (T. 2, b. l. 80-84). Teismas vadovaujasi atsakovės pateiktais galvijų vertės nustatymo duomenimis, kadangi ieškovo pateikti paskaičiavimai yra mėsai skirto pjaunamo gyvulio, kai tuo tarpu ieškovas galvijus augina pienui. Iš viso šalių gyvenimo kartu metu ieškovas turėjo 57 500 Lt vertės galvijų prieauglį, todėl atsakovei priteistina pusė šios sumos, t. y. 28 750 Lt, o ieškovui paliekami galvijai, kadangi jis turi sąlygas juos laikyti ir prižiūrėti.

Atsakovė I. G. prašo priteisti ieškovo banko sąskaitoje 2013-04-29 buvusį 3 220,49 Lt lėšų likutį, tačiau, kaip matyti iš šalių bankų sąskaitų išrašų, santuokos metu kiekviena jų turėjo savo banko sąskaitą, todėl nutraukiant sąskaitą likutinės lėšos tiek I. G., tiek A. G. banko sąskaitose nedalijamos ir paliekamos kiekvienai iš šalių.

Sprendimo dalis, kuria padalintas šalių santuokoje įgytas turtas, keistina, nurodant, kad dalijami šalių santuokoje įgyti 2 galvijai žaliųjų x veislės, 5 galvijai juodmargių x mėsinių veislės ir 15 galvijai Lietuvos juodmargių veislės. Šie galvijai priteisiami ieškovui natūra, o atsakovei priteistina 28 750 Lt kompensacija už jai tenkančią turto dalį.

dėl bendrosios sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo

Iš pateiktų A. G. banko sąskaitų išrašų matyti, jog ieškovas 2011-08-26 pervedė Č. M. 15 000 Lt, 2011-09-15 pervedė 10 000 Lt N. S., 2013-02-20 pervedė 17 000 Lt V. G. (T. 2, b. l. 22-29). Atsakovė nurodė, kad pervesdamas šias lėšas savo giminaičiams ieškovas sumažino bendrąją sutuoktinių nuosavybę ir prašė priteisti kompensaciją už sumažėjusį sutuoktinių turtą. LR Civilinio kodekso 3.98 straipsnio 3 dalis nustato, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu. Ieškovas bei liudytojas Č. M. paaiškino, jog ieškovas buvo pasiskolinęs iš Č. M. ir N. S. 15 000 Lt ir 10 000 Lt, todėl 2011 m. pervedimais šias sumas grąžino. CK 1.73 str. 1 d. 1 p. numato, kad fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma viršija 5 000 Lt, turi būti sudaromi rašytine forma, tačiau ieškovas paskolos sutartis įrodinėja tik liudytojų parodymais, jokių rašytinių sutarčių, skolos lapelių ar kitokių rašytinių įrodymų apie pasiskolintas sumas nepateikė. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad pervedimų Č. M. ir N. S. paskirtis nurodyta „Už sodybą“, taip pažymint, jog pinigai mokami ne kaip paskolos grąžinimas, o kitokiu tikslu. Ieškovas neįrodė ir nepagrindė, kad šie pinigai buvo pervesti šeimos interesais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad 15 000 Lt ir 10 000 Lt pervedimais ieškovas sumažino sutuoktinių turtą.

Apeliacinės instancijos teismas jau minėjo, kad šalys kartu faktiškai nebegyveno nuo 2012-07-28, todėl nuo tada ieškovas vienas, padedant jo abiems tėvams, rūpinosi ūkiu, gyvuliais ir jų išlaikymu. Ūkis ieškovui priklauso asmenine nuosavybe, todėl šalims kartu negyvenant, ieškovui vienam dedant pastangas prižiūrėti ūkį ir pervedant dukters išlaikymui lėšas atsakovei, negalima teigti, jog po faktinės santuokos pabaigos iš ieškovo ūkio gaunamos pajamos yra bendra sutuoktinių nuosavybė. Ieškovas tėvui V. G. 17 000 Lt pervedė 2013-02-20, t. y. praėjus beveik 7 mėnesiams nuo faktinės šalių santuokos pabaigos. Per šį laikotarpį ieškovas kartu su savo tėvais savo darbu sukūrė pridėtinę vertę, todėl gautos lėšos yra jo asmeninė nuosavybė, kuria jis gali laisvai disponuoti ir, pageidaudamas, dovanoti tėvams, atsilygindamas už pagalbą bei jausdamas pareigą juos materialiai paremti už jam dovanotą ūkį.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovas 25 000 Lt pervedė giminaičiams ir tokiu būdu sumažino bendrąją sutuoktinių nuosavybę, todėl pusė šios sumos – 12 500 Lt priteistina atsakovei. Sprendimo dalis, kuria priteista 21 000 Lt piniginę kompensaciją dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo, naudojant bendrą turtą ne šeimos poreikiams, keistina, priteistą kompensaciją sumažinant iki 12 500 Lt.

dėl išlaidų už remontą

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pasisakyta, kad sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis lėšomis, statybinėmis medžiagomis ir darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, atitinkančią panaudotų asmeninių lėšų, statybinių medžiagų, darbo vertę. Teismo posėdžio metu liudytoja J. G. pripažino, kad 2012 m. buvo padarytas remontas ieškovui priklausančiame name: pakeistos durys, padarytos pertvaros, padidinta kanalizacija, pakeista elektros instaliacija, pakeisti laiptai, namas apšiltintas. Atsakovė nurodė, kad namo remontui išleido 12 000 Lt asmeninių lėšų, iš kurių jai iki šiol negrąžinta 3 550 Lt, todėl prašė šią sumą priteisti iš ieškovo. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu antstolis A. Bublys konstatavo, jog 2013-01-14 padarytame telefono pokalbio įraše vyriškis, kurį I. G. nurodė esant A. G., sutiko esantis skolingas už remontą I. G. 3 550 Lt (T. 2, b. l. 77-78). Ieškovas nurodo, kad su atsakove atsiskaitė: atsakovei pervedė 7 000 Lt, atidavė židinį ir šaldiklį. Ieškovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog I. G. 2012-08-18 ir 2012-09-02 buvo pervesti 7 000 Lt, tačiau ieškovas nepateikia jokių įrodymų, jog likusią sumą atsakovei tikrai grąžino, nenurodo, kokius židinį ir šaldiklį perdavė I. G., kokios vertės šis turtas buvo ar jis pilnai padengė skolą. CPK 178 str. numato pareigą šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, todėl ieškovas, teigdamas, kad su atsakove visiškai atsiskaitė už remontą, kurį buvus atliktą pripažįsta tiek jis, tiek liudytoja J. G., turi ne tik deklaratyviai nurodyti skolą esant grąžintą, bet ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė grąžinęs 3 550 Lt atsakovei, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią sumą priteisė iš ieškovo atsakovės naudai.

dėl dukters išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių turtines galimybes bei šalių dukters K. B. G. poreikius, sprendė, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį ieškovas A. G. turi skirti 400 Lt. Atsakovė nesutinka su tokiu teismo sprendimu, nurodo, kad dukters poreikiams patenkinti per mėnesį reikia 1 600 Lt, kurių pusę – 800 Lt turi skirti A. G..

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti.

Ieškovas A. G. verčiasi prekyba pienu, laiko pieno ūkį, turi 40 ha žemės (duomenys neskelbtini) nuomoja 60 ha žemės, turi 25 karves, 25 buliukus ir telyčaites. Jo pajamas sudaro gaunamas pelnas iš žemės ūkio ir, kaip matyti iš 2012 m. ieškovo pajamų deklaracijos, 2012 m. šios pajamos siekė 37 455,86 Lt (T. 2, b. l. 43), tačiau teismas atsižvelgia į tai, jog ieškovui iš šių lėšų taip pat tenka pirkti pašarus ir antibiotikus galvijams, išlaikyti ūkį. Atsakovė I. G. 2012 m. gavo 52 286,05 Lt pajamų (T. 1, b. l. 40-41), tačiau šiuo metu atsakovė nurodo gaunanti 1 300 Lt per mėnesį, turi nekilnojamojo turto: žemės sklypą (duomenys neskelbtini) , žemės sklypą ir sodybą (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 172-176). Šalių dukrai K. B. G., gim. 2010-09-16, yra trys metai, ji lanko Vilniaus darželį-mokyklą „Berželis“, edukacines dailės pamokas VšĮ Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje (T. 3, b. l. 80-81). Atsakovė su dukra gyvena bute (duomenys neskelbtini) , nešioja akinukus (T. 3, b. l. 82). I. G. taip pat nurodė, kad per mėnesį patiria 250 Lt išlaidų maistui, 500 Lt išlaidų darželiui, 35 Lt išlaidų baseinui, 300 Lt išlaidų komunalinėms paslaugoms, 200 Lt automobilio išlaikymui, 100 Lt kompiuteriui ir interneto ryšiui (T. 2, b. l. 104). I. G. pateikė jos išlaidas patvirtinančius kvitus, iš kurių matyti, kad 2013 m. vasario mėnesį atsakovė iš viso maisto produktams (bei sanitarinėms ir higienos prekėms, skalbikliams) išleido 439,1 Lt (T. 1, b. l. 94-98), kovo mėnesį - 447,72 Lt (T. 1, b. l. 100-103), kovo mėnesį vaiko pramogoms pateikta įrodymų už 28,64 Lt, tačiau pažymėtina, kad po kavinėse perkamas maistas negali būti skaičiuojamas kaip pramogos, be to jis sumažina maisto poreikį iš namams pirktų produktų. Atsakovė per mėnesį išleidžia apie 450 Lt savo ir dukters maistui, tačiau dukters išlaidose nurodo, kad trijų metų mergaitės maistui skiria 250 Lt, t. y. daugiau nei išleidžia pati atsakovė. I. G. pateikia gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (T. 3, b. l. 86), kaip įrodymą, jog už buto nuomą Vilniuje atsakovė moka 600 Lt, tačiau iš sutarties matyti, jog iš pradžių šioje vietoje buvo įrašytas žodis „panauda“, o vietoj skaičių – brūkšneliai, todėl šio įrodymo patikimumas teismui kelia abejonių. Juolab, kad ieškovė, gyvendama viena, vis tiek turėtų nuomotis gyvenamąjį plotą, automobilį. Darželio kaina Vilniuje mėnesiui yra perpus mažesnė nei nurodo atsakovė, interneto ryšį ir kompiuterį atsakovė naudoja darbui, o nurodomos 200 Lt išlaidos kas mėnesį gimtadieniams, šventėms ir kelionėms yra nelogiška suma trijų metų vaikui. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šalių dukters amžių, jos poreikius, interesus, konstatuoja, kad pakankama suma K. B. G. išlaikymui kiekvieną mėnesį yra 800 Lt. Tiek ieškovo, tiek atsakovės turtinė padėtis yra panaši: abu turi nekilnojamojo turto, nors atsakovės iš darbo gaunamos pajamos šiuo metu yra sumažėjusios, tačiau ji yra dalininkė, turi galimybę dirbti pagal autorines sutartis, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog tėvai prie vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis, o iš ieškovo A. G. dukters išlaikymui priteista 400 Lt suma atitinka mergaitės poreikius ir tėvų galimybes. Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad A. G. prie dukters išlaikymo prisideda ir geruoju, be to, pasikeitus dukters poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, šalys galės kreiptis į teismą su prašymu išlaikymo dydį ar formą pakeisti.

Atsakovė I. G. taip pat prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš A. G., tačiau byloje nustatyta, kad atsakovas A. G. 2012-12-12 už 5 mėnesius nuo 2012-07-28, t. y. nuo šalių gyvenimo atskirai pradžios, dukters išlaikymui atsakovei pervedė 2 000 Lt (T. 2, b. l. 28) ir kiekvieną mėnesį iki šiol perveda po 400 Lt (T. 2, b. l. 29-30), todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog A. G. būtų nevykdęs pareigos išlaikyti savo nepilnametės dukters K. B. G..

dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovė nurodė pirmosios instancijos teisme patyrusi 3 500 Lt advokato pagalbos išlaidų bei 120,7 Lt pažymų parengimo išlaidų (T. 2, b. l. 122, 123, 130) bei 256,50 Lt žyminio mokesčio (T. 1, b. l. 59), ieškovas sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio (T. 1, b. l. 7), 700 Lt teisinės pagalbos išlaidų (T. 1, b. l. 19-20). Pakeitęs sprendimą, apeliacinės instancijos teismas atitinkamai turi perskirstyti ir bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 5 d. ). Atsižvelgus į ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, darytina išvada, kad tenkinama 1/3 tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 234 Lt teisinės pagalbos išlaidų ir 48 Lt žyminio mokesčio, o atsakovei iš ieškovo – 1 167 Lt teisinės pagalbos išlaidų, 40 Lt dokumentų rengimo išlaidų bei 86 Lt žyminio mokesčio.

Sprendimo dalį, kuria šalims lygiomis dalimis padalintos teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, palikti nepakeistą.

A. G. apeliacinį skundą tenkinus iš dalies ir ieškovui prašant, priteistinos apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas nurodė turėjęs 800 Lt žyminio mokesčio (T. 3, b. l. 33), 600 Lt advokato pagalbos išlaidų (T. 3, b. l. 63). Ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas 59 proc., todėl iš atsakovės ieškovui atitinkamai priteistina 472 Lt žyminio mokesčio ir 354 Lt advokato pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies trečiuoju punktu,

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo dalį, kuria padalintas šalių turtas ir priteista piniginę kompensaciją dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo, naudojant bendrą turtą ne šeimos poreikiams, ir priteistos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti ir išdėstyti taip:

Santuokoje šalių įgytą turtą padalinti taip :

- Ieškovui A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti du galvijus žalųjų x mėsinių veislės 4000 Lt vertės; penkis galvijus juodmargių x mėsinių veislės 14 500 Lt vertės; penkiolika galvijų Lietuvos juodmargių veislės 39 0000 Lt vertės.

- Atsakovei I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) piniginę kompensaciją 28 750 Lt už ieškovui natūra atitenkančią jos turto dalį.

Priteisti I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 12 500 Lt piniginę kompensaciją dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo, naudojant bendrą turtą ne šeimos poreikiams.

Priteisti iš A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 167 Lt teisinės pagalbos išlaidų, 40 Lt dokumentų rengimo išlaidų bei 86 Lt žyminio mokesčio I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 234 Lt teisinės pagalbos išlaidų ir 48 Lt žyminio mokesčio išlaidų A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš I. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 472 Lt žyminio mokesčio ir 354 Lt advokato pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

teisėjai Birutė JonaitienėLaimantas MisiūnasNijolė Danguolė Smetonienė