Utenos apylinkės teismo sprendimas, 2-110-266/2013

Teismas: Utenos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-08-06
Bylos Nr.: 2-110-266/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-14-3-00008-2013-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Zita Gavėnienė
Ieškovas: A. G.
Atsakovas: I. G.
Išvadą teikia: Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Zarasų rajono savivaldybės administracijos VTAS
Advokatai: Gitana Gudaitė, Ričardas Užolas

Kategorijos

75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
113.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-110-266/2013 m.Proceso Nr.2-14-3-00008-2013-4 Procesinio sprendimo kategorijos:

75.4.3; 75.8; 78.2.1;113.8 (S)Anykščių rajono apylinkės teismasSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2013 m. rugpjūčio 6 d.Anykščiai

Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Zita Gavėnienė,sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei ,dalyvaujant ieškovui A. G., jo atstovui advokatu Ričardui Užolui,atsakovei I. G., jos atstovei advokatei Gitanai Gudaitei ,

institucijos, duodančios išvadą- Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rūtai Miškinytei ,

nedalyvaujant institucijos, duodančios išvadą- Zarasų rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovei ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei I. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir pagal atsakovės I. G. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės , vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto padalinimo ir neturtinės žalos priteisimo ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas su ieškiniu atsakovei I. G. kreipėsi į teismą ir prašė nutraukti santuoką dėl sutuoktinės kaltės, nustatyti mažametės dukters gyvenamąją vietą su juo, priteisti iš atsakovės išlaikymą dukrai po 400 litų kas mėnesį iki jos pilnametystės. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas paaiškino , jog su atsakove susituokė 2009m. gruodžio 30d. Santuokoje susilaukė dukters K. B., gim (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo šeimyninis gyvenimas klostėsi lyg ir normaliai. Po to pradėjo nebesutarti. Atsakovei viskas buvo negerai, ji nepadėjo jam dirbti ūkyje, pykosi su jo tėvais, o 2012m liepos 27d. , paliko jį ir su dukra išvažiavo . Iki šiol jie gyvena atskirai . mano, jog santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes jai svarbiau buvo draugai, o ne šeima, darbas ūkyje. Į jų šeimą kišosi atsakovės motina, kuri mano, jog jos dukra yra išsilavinusi ir ji negali dirbti ūkyje prie gyvulių . Po santuokos nutraukimo prašė dukters gyvenamąją vietą nustatyti su juo, nes dukra turi augti ten , kur pakrikštyta. Jis gyvena nuosavuose namuose ir galės dukra tinkamai rūpintis. Atsakovė šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), dažnai visur važinėja , dukrą prižiūri samdyta moteris, todėl mano, jog dukrai bus geriau augti pas jį . Nustačius dukters gyvenamąją vietą su juo, ieškovas išlaikymo neprašė priteisti, nurodė, jog atsakovė priteistą išlaikymo sumą turėtų siųsti į dukters sąskaitą ir taip kaupti lėšas mokslams. Jei teismas nustatytų dukters gyvenamąją vietą su atsakove, tai prašė nustatyti bendravimo su dukra tvarką, kad jis konkrečiai žinotų kada dukrą galėtų pasiimti . Dėl tvarkos turinio konkrečiai nepasisakė, nurodė, jog gali teismas pakoreguoti. Ieškovas nurodė, kad gyvendami santuokoje jie nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįsigijo. Pinigai už žemės sklypą, kurio pirkimo sutartis buvo sudaryta santuokos metu, buvo sumokėti iki santuokos. Presas, galvijai, nors jie įsigyti santuokoje, tačiau jie įsigyti iš jo ūkio lėšų ir atsakovė prie jų pirkimo nėra prisidėjusi, todėl atsakovė nepagrįstai reikalauja iš jo piniginės kompensacijos už turtą. Visą laiką jų pinigai buvo atskirai, jie neturėjo bendros sąskaitos. Atsakovė gyveno (duomenys neskelbtini), neprisidėjo prie ūkio darbų. Kreditorių neturi. Prašė ieškinį tenkinti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Su atsakovės priešieškiniu nesutiko. Nurodė, jog atsakovė nepagrįstai reikalauja iš jo priteisti 21 000 litą už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą. Nurodė, jog iki santuokos jis buvo skolingas giminaičiams, todėl santuokos metu tas skolas grąžino. Ieškovas pripažino, jog atsakovė iš savo lėšų gerino jo name gyvenimo sąlygas , darė remontą, tačiau jis visiškai su ja atsiskaitė ir nėra jai skolingas. Nesutiko su reikalavimu mokėti atsakovei neturtinę žalą, nes yra įsitikinęs, jog šeima iširo dėl atsakovės kaltės, ne jis, o ji jį paliko.

Atsakovė byloje pateikė priešieškinį ir patikslintą priešieškinį ir prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, priteisti jai neturinę žalą, nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ja , priteisti iš ieškovo išlaikymą dukrai po 800 litų kas mėnesį, priteisti išlaikymo įsiskolinimą, bei padalinti santuokoje įsigytą turtą . Taip pat prašė priteisti piniginę kompensaciją už bendrosios sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą ir piniginę kompensaciją už ieškovo asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo pagerinimą bei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė prašė tenkinti jos priešieškinį ir patikslintą priešieškinį . Paaiškino , jog ieškovo ieškinys jai buvo netikėtas, nes ieškovas jame nurodo melagingus faktus. Susituokus ji visada stengėsi išsaugoti šeimą ir viską darė, kad būtų geriau, tačiau sutuoktinis ir toliau gyveno su savo tėvais, klausė jų nuomonės, tarėsi ūkio reikalais. Ji stengėsi gyventi ūkyje. Persikėlus gyventi į kaimą, išmoko melžti karves bei dirbti kitus darbus, tačiau vis neįtiko sutuoktinio tėvams. Savo lėšomis pagerino sutuoktinio namus, kad būtų geriau gyventi. Ji stengėsi kiek galėdama, tačiau visą laiką neįtiko , buvo sutuoktinio tėvų įžeidinėjama . Dėl to ji labai pergyveno. Kada jie gyveno (duomenys neskelbtini), tai abu lankėsi pas psichologus, tačiau tai nepadėjo. Ji stengėsi ir gyveno visus metus, tačiau išsaugoti šeimos nepavyko. Visą laiką šeima buvo vyras ir jo tėvai, o ne ji . Dėl to 2012 metų liepos mėnesį pablogėjo jos sveikata ir ji su dukra paliko sutuoktinį ir išvyko gyventi atskirai. Iki šiol gyvena atskirai. Jiems nepavyko susitaikyti, todėl mano, jog šeima iširo dėl sutuoktinio kaltės, todėl prašė santuoką nutraukti ir priteisti iš ieškovo 5000 litų neturtinę žalą. Nutraukus santuoką, mažametės dukters gyvenamąją vietą prašė nustatyti su ja, nes dukra maža, yra prisirišusi prie jos. Sutuoktinis yra ūkininkas, gyvena kaime, anksti ryte eina ruoštis, todėl dukrai likti vienai namuose yra nesaugu. Taip pat prašė nustatyti ir ieškovo su dukra bendravimo tvarką, kuri yra nurodyta teismo nutartyje . Nustačius dukters gyvenamąją vietą su ja , prašė priteisti iš ieškovo išlaikymą dukrai po 800 litų, bei išlaikymo įsiskolinimą . Ieškovas turi ūkį, jo pajamos didelės, todėl turi galimybę teikti dukrai didesnį išlaikymą. Taip pat prašė padalinti santuokoje įgytą turtą. Nors ieškovas neigia šį faktą, tačiau jos prašomas padalinti turtas buvo įgytas santuokoje iš bendrų ūkyje uždirbtų pinigų. Prašė priteisti piniginę kompensaciją, o turtą natūra palikti ieškovui. Ieškovas, gyvendamas santuokoje yra išmokėjęs dideles pinigų sumas giminaičiams. Ji tokių faktų nežinojo ir sutuoktinis su ja nesitarė. Tokiu būdu jis sumažino jų bendrą sutuoktinių nuosavybę, todėl prašo priteisti iš ieškovo piniginę kompensaciją. Atsakovė nurodė, jog gyvenant santuokoje, vyro namuose, ji iš savo piniginių lėšų atliko remontą ir tokiu būdu padidino ieškovo asmeninės nuosavybės turtą. Tą pripažino ir vyras ir jai sumokėjo 7000 litų, tačiau liko skolingas 3550., todėl šią sumą prašė priteisti iš ieškovo. Patenkinus jos priešieškinį , prašė priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Bylos medžiaga, šalių, jų atstovų paaiškinimais nustatyta, jog šalys susituokė 2009 m. gruodžio 26d., Kavarsko Rk bažnyčioje ir Anykščių rajono civilinės metrikacijos skyriuje . (t.,1, b.l. 17) Santuokoje susilaukė dukters K. B. , gim. (duomenys neskelbtini) (t.1,b.l. 18). Nuo 2012m. liepos 27d. sutuoktiniai gyvena atskirai . 2013m. sausio 8d., ieškovas A. G. pateikė ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės vaiko gyvenamosios vietos nustatymo , išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Atsakovė byloje pateikė priešieškinį ir patikslintą priešieškinį . Prašo santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja , prašo priteisti dukrai išlaikymą, bei padalinti santuokoje įsigytą turtą. Sutuoktiniai nesutiko taikytis, prašė kiekvienas jų reikalavimus tenkinti, nei dėl vieno jų pareikšto reikalavimo sutuoktiniai nesutarė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas priimdamas sprendimą remiasi šiais motyvais:

1.Dėl santuokos nutraukimo. Ieškovas A. G. tiek ieškinyje, tiek ir teismo posėdžio metu teigė, jog jų santuoką iširo dėl atsakovės kaltės, nes jai nerūpėjo šeima, ji nepadėjo jam ūkyje. Jo manymu jai svarbiau buvo draugai, o ne jis ir jo ūkis, o jam reikėjo žmonos, kurį jam padėtų ūkyje, augintų vaikus, ruoštų valgyti. Atsakovė I. G. kaltino sutuoktinį dėl šeimos iširimo, jog jis po santuokos su ja neatsiskyrė nuo savo tėvų ir jam šeima buvo tik jis ir jo tėvai. Ji , būdama miestietė, atvykusi gyventi į vyro ūkį stengėsi, dirbo ūkio darbus, ruošė maistą, tačiau vis neįtiko vyro tėvams. Jiedu apie pusė metų gyveno (duomenys neskelbtini), lankėsi pas psichologus, tačiau vyras vis tiek sugrįžo į ūkį . Atsakovė tvirtina, jog nebeapsikentusi užgauliojimų , paliko vyrą , išvažiavo ir su dukra gyvena atskirai. Tikėjosi, jog vyra atvažiuos pas ją ie jiedu gyvens kartu. Sutuoktiniai nebandė ir neieškojo kelių susitaikyti. Ieškovas po pusės metų su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo . Atsakovė byloje pateikė priešieškinį. Nei vienas iš sutuoktinių neprašė teismo paskirti jam terminą susitaikymui. Nustatyta, jog santykiai tarp sutuoktinių jau kuri laiką pašliję, jie metai laiko negyvena kartu , nebeveda bendro ūkio ir negyvena sutuoktinių gyvenimo. Iš bylos medžiagos, ieškovės, atsakovo paaiškinimų, teismas daro išvadą, jog jų santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. (LR CK 3.60str. 2d.) Teismas konstatuoja, jog pagrindinė santuokos iširimo priežastis yra skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, į bendrą gyvenimą, skirtingi charakteriai ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje. Dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esant tokioms aplinkybėms, jų santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina pavardė G. , o atsakovui G . Kadangi santuoka tarp šalių nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tai netenkintinas atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo jai neturtinę žalą 5000 litų. Dėl šių reikalavimų, tiek ieškovo ieškinys , tiek atsakovės priešieškinys tenkintini iš dalies.

2. Dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su dukra tvarkos nustatymo. Kaip nustatyta sutuoktiniai santuokoje susilaukė dukters K B. G., gim. (duomenys neskelbtini), Ieškovas prašo nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Tvirtino, jog jis ūkininkauja, jo gyvenimo sąlygos geros ir dukra galės augti. Jo manymu dukra turi augti ten, kur yra pakrikštyta. Dukrą auginti padėtų ir jo tėvai. Atsakovė su tuo visiškai nesutiko. Prašo mažametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Paaiškino, jog dukra yra labai maža. Ji nuo pat mažų dienų auga su ja ir yra prie jos prisirišusi. Ji dukra rūpinasi ir ją tinkamai prižiūri. Šiuo metu abi gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau planuoja persikelti į (duomenys neskelbtini). Ieškovas, būdamas ūkininku, vienas negalės tinkamai dukra pasirūpinti, nes anksti ryte turi išeiti į ruošos darbus. Kada dukra svečiuojasi pas tėvą, tai jai pasakojo, jog bijo ryte likti viena, nes ieškovas anksti ryte išeina ruoštis. Zarasų rajono ir Anykščių rajono Vaiko teisių apsaugos skyriai savo išvadoje ir teismo posėdžio metu skyrių atstovavusios atstovės nurodė, jog šioje situacijoje, mažametės dukters gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina. Tokia išvada yra dėl to, kad pirmiausia yra atsižvelgiama į dukters mažą amžių ir į tai, kad tokios amžiaus vaikams reikalinga didesnė motinos globa. Teismas priimdamas sprendimą dėl šio ginčo remiasi suformuota teismų praktika. Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios. (CK 3.156 straipsnis) Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą. Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tai reiškia, kad teismas , spręsdamas šio pobūdžio ginčą , turi nustatyti su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas, priimdamas sprendimą dėl šio ginčo turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplankos sąlygas, tarp jų tėvo( motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvo ar motinos, brolių seserų ir kitų giminaičių, vaiko norus ir kitą. Kaip nustatyta iki šiol šalių dukra gyvena kartu su motina. Ieškovas bendrauja su dukra pagal teismo nutartimi nustatyta tvarką ir dėl nustatytos bendravimo tvarkos ginčo tarp šalių nėra. Sprendžiant ginčus dėl vaikų teismai privalo išklausyti vaikus, sugebančius išreikšti savo nuomonę. Šiuo atveju teismas šalių dukters neišklausė, nes ji pakankamai maža – jai tik nepilni treji metai. Teismas nustatė, jog abu tėvai rūpinasi savo dukra, siekia užtikrinti jos teises ir pareigas. Skyrybų atveju tėvai turės gyventi atskirai. Teismo posėdžio metu buvo nustatyta, jog atsakovė I. G. šiuo metu gyvena Zarasų rajone, kur yra tinkamos sąlygos vaikui augti, tačiau planuoja persikelti į Vilnių. Ji dirba. Ieškovas ūkininkauja, todėl laikytina, jog abiejų tėvų turtinė padėtis yra panaši. Nenustatyta, jog sutuoktiniai piktnaudžiauja alkoholiu , jų dorovinės nuostatos normalios. Nagrinėjant bylą , teismas nenustatė esminių neigiamų abiejų tėvų bruožų , kurie pagal savo pobūdį darytų įtaką sprendžiant šį ginčą. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, Vaiko teisių apsaugos skyrių išvadas ir skyrių atstovių pasisakymus teismo posėdžio metu , daro išvadą, jog skyrybų atvejų, mažametės dukters gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina. Pagrindinis motyvas lėmęs tokią teismo išvadą yra dukters amžius. Tokio amžiaus vaikams labai reikalinga motina, jos motiniška šiluma, rūpestis. Todėl šioje dalyje ieškovo ieškinys atmestinas, o atsakovės priešieškinys tenkintinas. Ieškovas nurodydamas, jog , jei dukters gyvenamoji vieta bus nustatyta su juo, tai jis nereikalauja nustatyti bendravimo su dukra tvarkos ir mano, jog tai galėtų pats teismas tą tvarką , kokią jis nurodė ieškinyje, pakoreguoti. Atsakovė , prašydama nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ja , nurodė, jog ji nori, kad dukra bendrautų su tėvu, nes jis ją myli ir rūpinasi, ji juo pasitiki. Teismo nutartimi buvo nustatyta bendravimo tvarka ir mano, jog ji gali tokia ir likti. Ieškovas dėl teismo nutartimi nustatytos tvarkos pastabų nepareiškė, todėl nustačius sutuoktinių dukters gyvenamąją vietą su motina, paliktina galioti 2013m. vasario 6d., teismo nutartimi nustatyta ieškovo A. G. bendravimo su dukra K. B. tvarka:

1.Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų bei Naujųjų metų švenčių dienomis kiekvienais neporiniais metais su dukra praleidžia ieškovas.

2. Tėvo dieną dukra praleidžia su ieškovu, motinos dieną- su atsakove.

Kiekvienais neporiniais metais, dukros gimtadienio dieną ji praleidžia su ieškovu.Ieškovo gimtadienio dieną dukra praleidžia su tėvu, atsakovės gimtadienio dieną- su motina.Ieškovas turi teisę bendrauti su dukra jo pasirinktoje vietoje tris dienas per savaitę nuo 9 iki 20 val.Ieškovas ne vėliau kaip prieš 24 valandas, įspėjęs atsakovę, turi teisę bendrauti su dukra jo pasirinktoje vietoje kas antrą savaitgalį, t.y. šeštadienį nuo 10 valandos ryto iki sekmadienio 20 valandos vakaro.Ieškovas iš anksto, ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius, įspėjęs atsakovę, vieną kartą per metus turi teisę su dukra praleisti atostogas, kurių trukmė- 20 kalendorinių dienų.Dukrai pageidaujant ieškovas turi teisę su ja pasimatyti ir kitu laiku, prieš susitikimą suderinęs su atsakove.

Šioje dalyje ieškovo ieškinys ir atsakovės priešieškinys tenkintinas.

3. Dėl išlaikymo priteisimo . Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės mažametės dukters išlaikymui periodines išmokas po 400 litų kas mėnesį . Posėdžio metu teigė, jog jam nereikia lėšų dukrai išlaikyti , tačiau nurodė, jog atsakovė 400 litų išlaikymo sumą galėtų pervesti į dukters sąskaitą ir tokiu būdu būtų sukaupta pinigų dukters mokslams. Atsakovė nesutiko su šiuo reikalavimu, prašė teismo dukters gyvenamąją vietą nustatytu su ja, o iš ieškovo priteisti dukrai išlaikymą po 800 litus kas mėnesį. Kadangi mažametės dukters gyvenamoji vieta nustatytina su motina, tai iš ieškovo priteistinas išlaikymas dukrai. Atsakovės reikalavimas tenkintinas iš dalies . Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). Atsakovės reikalaujama priteisti iš ieškovo išlaikymo suma teismo manymu šiuo metu yra per didelė. Sutuoktinių dukra yra pakankamai mažo amžiaus, specialių poreikių neturi, yra sveika. Atsakovė prašydama priteisti 800 litų išlaikymo sumą motyvavo tuo, jog jos pajamos šiuo metu yra sumažėjusios, o ieškovo pajamos didesnės, jis turi didelį ūkį, valdo daug žemės , gauna pajamas ir turi galimybė teikti didesnį išlaikymą dukrai negu jinai. Atsakovės pateiktos sąmatos dėl dukters išlaikymo , eismo manymu nepagrįstai išaukštintos. (t.1, b. l. 45,104 ) Byloje nustatyta, jog ieškovas išlaikymą dukrai teikia nuo 2013m. sausio mėnesio po 400 litų kas mėnesį. Dukra atvyksta pas tėvą ir svečiuojasi po keturias dienas ir tėvas ją pilnai išlaiko. 2012m. rugpjūčio mėnesį išsikrausčius atsakovei iš ieškovo namų, ieškovas dukters išlaikymui buvo pervedęs vienkartinę 2000 litų sumą. Anykščių rajono savivaldybės administracijos VTAS išvadoje ir skyriaus atstovė teismo posėdžio metu dėl prašomos priteisti išlaikymo sumos , nurodė, jog atsakovės prašomas priteisti 800 litų išlaikymo suma šiai dienai yra nepagrįstai išaukštinta ir neatitinka proporcingumo tarp tėvų finansinių galimybių ir tėvų finansinių galimybių ir vaiko poreikių. Visa tai įvertinus, iš ieškovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai K.B. G., gim (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokamomis po 400 litų , iki jos pilnametystės. Sprendimas šioje dalyje vykdytinas skubai (CPK 282 str.). Pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus tėvų turtiniai padėčiai ar vaiko poreikiams, tėvas ar motina turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo. Išlaikymas iš ieškovo priteistinas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, o ne nuo ieškinio padavimo dienos, nes byloje nebuvo surinkta įrodymų, jog ieškovas dukra nesirūpino ir neteikė išlaikymo. Netenkintinas ir atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą už 7 mėnesius po 800 litų, nes nustatyta, jog nuo tada, kai sutuoktiniai gyvena atskirai, ieškovas dukrą išlaikė – mokėjo po 400 litų kas mėnesį ir pervedė vienkartinę 2000 litų sumą , todėl nepagrįstas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo. Šioje dalyje atsakovės priešieškinys tenkintinas iš dalies.

4. Dėl santuokoje įsigyto turto padalijimo. Ieškovas pateikdamas byloje ieškinį, jame nurodė, jog sutuoktiniai , gyvendami santuokoje, bendro nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neįgijo. Teismo posėdžio metu ieškovas teigė, jog jokio turtas, kurį prašo padalinti atsakovė, yra įsigytas iš jo ūkio lėšų ir nedalintinas. Atsakovė byloje pateikdama priešieškinį ir patikslintą priešieškinį nurodė, jog santuokoje jie įsigijo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, tai 2,6 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė yra 4890 Lt, presą, kurio rinkos vertė 33500 Lt, du galvijus žaliųjų x veislės, kurių bendra vertė 4000 Lt, 8 galvijus juodmargių mėsinių veislės, kurių bendra vertė 23200Lt, 23 galvijus Lietuvos juodmargių veislės, kurių bendra vertė sudaro 59800Lt , ir Swedbank banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini)esantys pinigai 3220,94 Lt, viso turto už 128 610,94Lt . ( t. 1, b.l. 12-13, t.2, b.l. 11-12, 17.) Ieškovas teismo posėdžio metu neigė, jog šis turtas įsigytas santuokoje. Tvirtino, jog žemės sklypas buvo jo įsigytas iki santuokos, tik sutartis sudaryta santuokos metu , galvijai yra iš ūkio, prie kurio atsakovė nėra prisidėjusi, o presą , nors ir įsigijo santuokoje, taip pat pirko iš pinigų, kurie buvo gauti iš ūkio. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tai atsakovės nurodytas turtas buvo įsigytas santuokoje su ieškovu . Šalys susituokė 2009 gruodžio 26 d., o žemės sklypas nupirktas 2010m. sausio 6d., (t.1, b.l. 12-13) presas -2010-03-05 (t. 2, b. l. 17), o galvijai įsigyti nuo 2010-05-09 iki 2012-12-12 . (t.2, b. l. 11-12) Esant susituokus įgytas turtas tampa bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nesvarbu, kieno vardu jis įgytas. (LR CK 3.88str. 1d.,1p.) Ginčo atveju nė vienas sutuoktinis neprivalo įrodyti susituokus turto bendrumo, nes galioja prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Ieškovas teigdamas jog šis turtas yra jo asmeninė nuosavybė , teismui neteikė reikalavimo, prašydamas šį turtą pripažinti jo asmenine nuosavybe ir nepateikė jokių įrodymų, jog šis turtas yra įsigytas ne santuokoje su atsakove. (LR CK 3.88str.2d.) Ieškovas neginčijo ir atsakovės pateikto turto įvertinimo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog sutuoktiniai , būdami santuokoje , įsigijo atsakovės nurodytą turtą ir šis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe . Pagal Civilinio kodekso 3.59 straipsnio nuostatas teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą. LR Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas , taikomas dalijant tokį turtą . Atsakovė prašė turtą padalinti lygiomis dalimis. Toks atsakovės prašymas pagrįstas. Nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl šis santuokoje įsigytas turtas dalintinas lygiomis dalimis. Atsakovė prašė šį turtą natūra priteisti ieškovui, o jai , jos priklausančią dalį kompensuoti pinigai. Pagal LR Civilinio kodekso 3.127 straipsnio nuostatas dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra, jei toks padalijimo būdas yra galimas. Šiuo atveju padalinti turtą natūra nėra galimybių. Ieškovas yra ūkininkas, jam yra reikalingas žemės sklypas, presas ir galvijai, iš kurių jis gauna pajamas. Atsakovė yra miestietė, ji neturi ūkio, nedirba žemės, todėl neturės sąlygų rūpintis galvijais, jai nėra reikalingas ir presas bei žemės sklypas. Ieškovas, neigdamas , jog atsakovės nurodytas turtas įsigytas santuokoje, visiškai niekuo nepasisakė dėl šio turto padalijimo, jei teismas pripažintų šį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, aukščiau išvardintas turtas dalintinas ne natūra, o visas turtas priteistinas natūra ieškovui, o atsakovei priteistina už jai priklausančią dalį pinigai- 64305,47Lt . Todėl šioje dalyje priešieškinys tenkintinas .

5. Dėl bendrosios sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo naudojant bendrą turtą ne šeimos poreikiams. Atsakovė nurodė, jog iš pateiktų banko išrašų matyti, jog ieškovas, gyvendamas su ja santuokoje , mažino bendrąją jungtinę nuosavybę bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu , ir laikotarpyje nuo 2011-08-26 iki 2013-02-20 pervedė giminaičiams 42000 litus ir šiai sumai sumažino santuokoje įsigytą turtą. Jai nieko nebuvo žinoma apie tokias pervestas pinigų sumas, kol ji bylos nagrinėjimo metu nesusipažino su iš banko pateiktų sąskaitos išrašu. Ieškovas atsikirsdamas į tokius atsakovės argumentus teigė, jog jis iki santuokos buvo giminaičiams skolingas, todėl šias sumas ir pervedė, su atsakove šiais klausimais nesitarė. LR Civilinio kodekso 3.98 straipsnio 3 dalis nustato, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą , jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Pagal pateiktą banko sąskaitos išrašą matyti , jog ieškovas santuokoje buvo sukaupęs daugiau kaip 50 000 litų . Iš pateikto išrašo matyti, jog ieškovas 2011-08-26 pervedė Č. M. 15 000 litų, 2011-09-15 10 000 pervedė N. S. , o 2013-02-20 pervedė 17 000 litų savo tėvui, viso pervesta lėšų 42000 Lt (t.2,b.l. 22-29) Ieškovas šių aplinkybių nepaneigė. Teismui nepateikė jokių įrodymų, jog jis iki santuokos buvo skolingas, neįrodė, jog šios sumos buvo skirtos prievolių vykdymui ar jos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui. Teismas daro išvadą, jog ieškovas sąmoningai minėtas pinigų sumas pervedė giminaičiams ir tokiu būdu sumažino bendrąją sutuoktinių nuosavybę, todėl pusė šios sumos -21000 litų priteistina atsakovei. Šioje dalyje atsakovės priešieškinys tenkintinas.

6. Dėl kompensacijos už ieškovui asmenine nuosavybės teise priklausančio turto padidėjimą iš atsakovės I. G. asmeninių lėšų. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo piniginę kompensaciją 3550 litų , nes ji savo lėšomis pagerino ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Paaiškino, jog gyvendama santuokoje remontavo ieškovo namus, gerino gyvenimo sąlygas ir tam išleido savo pinigus. Dalį pinigų -7000 litų ieškovas sumokėjo, tačiau liko skolingas nurodytai sumai. Ieškovas pripažino aplinkybę, jog atsakovė savo lėšomis pagerino jam priklausančius namus, tačiau teigė, jog su atsakove yra atsiskaitęs . Atsakovė šiam reikalavimui pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus, tai notaro patvirtintus liudytojo parodymus, kurie patvirtina, jog už atliktus darbus atsakovė meistrui sumokėjo 3500 litų ( t.2, b. l. 75, 76 ) ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurio matyti, jog yra konstatuota ieškovo ir atsakovės pokalbis telefonu ir jo metu ieškovas žada sumokėti likusią skolą, tačiau mainais reikalauja skyrybų ( t.2, b.l. 77-78). Šių rašytinių įrodymų ieškovas nepaneigė ir nepateikė įrodymų, jog jis nėra atsakovei skolingas. Todėl laikytina, jog atsakovė įrodė, jog ji savo lėšomis prisidėjo prie ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, todėl turi teisę gauti piniginę kompensaciją. Šioje dalyje atsakovės priešieškinys tenkintinas, jai priteistina iš ieškovo piniginė kompensacija 3550 litų .

Kadangi tiek ieškovės ieškinys , tiek atsakovės priešieškinys tenkintini iš dalies , tai jų turėtos žyminio mokesčio , atstovavimo, paliktinos šalims . Tačiau iš ieškovo valstybės biudžetui priteistinas žyminis mokestis už išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimą ( 400x12x0,03=144Lt).

Iš ieškovo ir atsakovės į valstybės biudžetą lygiomis dalimis priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, tarp I. G. , a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą 2009 m. gruodžio 30d., (duomenys neskelbtini) Rk bažnyčioje ir Anykščių rajono savivaldybės CM skyriuje, akto įrašo Nr. 212, nutraukti, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovui po santuokos nutraukimo palikti jos santuokinę pavardę ”G ”, o atsakovei „G“.

Nepilnametės dukters K. B. G. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti motina I. G..

Priteisti nuo 2013m. rugpjūčio 6d., iš ieškovo A. G. nepilnametei dukrai K B. G. , gim. 2010m. rugsėjo 16d., atstovaujamai motinos I. G., išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokamomis po 400 litų iki jos pilnametystės , išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją .

Šioje dalyje sprendimą vykdyti skubiai, sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo.

Nustatyti ieškovo A. G. ir jo dukters K.B. G. tokią bendravimo tvarką:

1.Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų bei Naujųjų metų švenčių dienomis kiekvienais neporiniais metais su dukra praleidžia ieškovas.

2. Tėvo dieną dukra praleidžia su ieškovu, motinos dieną- su atsakove.

Santuokoje šalių įgytą turtą padalinti taip :

- Ieškovui A. G. priteisti natūra - 2.6 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 4890Lt vertės ; presą 33500 litų vertės ; du galvijus žalųjų x mėsinių veislės 4000Lt vertės; aštuonis galvijus juodmargių x mėsinių veislės 23200Lt vertės; dvidešimt tris galvijus Lietuvos juodmargių veislės 59800 Lt vertės, ir Swedbank banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) esantį 3220, 94Lt indėlį, viso turto už 128 610,94Lt

- Atsakovei I. G. priteisti iš ieškovo A. G. piniginę kompensaciją 64 305,47 litus už ieškovui natūra atitenkančią jos turto dalį .

Priteisti I. G. iš A. G. 21000 litų piniginę kompensaciją dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo, naudojant bendrą turtą ne šeimos poreikiams.

Priteisti I. G. iš A. G. 3550 litų kompensaciją už ieškovo asmeninės nuosavybės pagerinimą.

Išieškoti iš A. G. į valstybės biudžetą 144 litų žyminio mokesčio už išlaikymo dukrai priteisimą.(sąskaita Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660)

Išieškoti į valstybės biudžetą iš I. G. ir A. G. 58,40 Lt teismo turėtų pašto išlaidų, išieškoti iš kiekvieno lygiomis dalimis po 29,20Lt Lt. ( sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660)

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Panaikinti 2013m., vasario 6d., teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones- laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai K B. G. ir nustatytą su ja bendravimo tvarką .

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Zita Gavėnienė