Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Citadele“ banko apeliacinį skundą bei trečiojo asmens „Citadele banka“, AS prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-227-841/2011 pagal ieškovų V. Z. ir E. Z. ieškinius atsakovui AB „Citadele“ bankui, trečiajam asmeniui „Citadele banka“, AS dėl žalos atlyginimo, byloje esant patrauktoms dalyvauti išvadą teikiančioms institucijoms – Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai ir Lietuvos Bankui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. V. Z. ir E. Z. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniais, kuriais prašė priteisti iš atsakovo AB „Citadele“ banko:

- ieškovas V. Z. prašė priteisti 20 421,22 Lt žalos atlyginimo (negrąžintą sumą); 10,02 proc. metines palūkanas nuo 48 769,47 Lt sumos už periodą nuo 2008-10-17 iki 2008-12-24; 10,02 proc. metines palūkanas nuo 20 421,22 Lt sumos už periodą nuo 2008-12-25 iki 2009-02-23, viso 1252,26 Lt; 10,02 proc. metines palūkanas nuo 20 421,22 Lt sumos už periodą nuo 2009-02-23 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už periodą nuo 2008-10-17 iki 2009-02-23, viso 624,93 Lt, 5 proc. procesines palūkanas nuo negrąžintos 20 421,22 Lt sumos už periodą nuo 2009-02-23 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir turėtas bylinėjimosi bei atstovavimo išlaidas;

- ieškovas E. Z. prašė priteisti 32 582,28 Lt žalos atlyginimo; 5 proc. palūkanas nuo uždelstos grąžinti 78 116,77 Lt sumos už periodą nuo 2008-11-14 iki 2009-03-02, viso 1166,40 Lt; 5 proc. palūkanas nuo negražintos 32 582,28 Lt sumos už periodą nuo 2008-03-02 iki 2010-06-29, viso 531,13 Lt; 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo negrąžintos 32 582,28 Lt sumos už periodą nuo 2008-06-29 iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir turėtas bylinėjimosi bei atstovavimo išlaidas.

I. V. Z. ieškinyje (t.1, b. l. 1-4) ir patikslintame ieškinyje (t.1, b. l. 97-100) nurodė, kad su atsakovu AB „Parex“ bankas (dabar AB „Citadele“ bankas, toliau tekste - Bankas) 2008-03-05 sudarė „Vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo ir investicinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 20080305-2238“. 2008-10-08 davė Bankui pavedimą parduoti AB „Parex“ banko neviešai platinamo „Parex Ukrainian Balanced Fund“ 6829 investicinio fondo vienetus. 2008-10-09 AB „Parex“ bankas pavedimą įvykdė ir 2008-10-17 į jo sąskaitą buvo įskaitytos 98815,63 Ukrainos grivinos. Pamatęs, kad sąskaitoje yra pinigai, paprašė Banko nedelsiant gautus pinigus konvertuoti į litus, eurus ar dolerius, tačiau Bankas nurodė, kad greitai konvertuoti grivinų nėra galimybės, o taip pat nevykdė ieškovo prašymo skubiai Ukrainos grivinas išmokėti grynais pinigais arba pervesti į ieškovo sąskaitą „Swedbanke“. Nepaisant jo reikalavimų, nuo 2008-10-17 jam nebuvo suteikta galimybė naudotis už investicinius vienetus gautomis lėšomis ir tai tęsėsi iki 2008-12-23. Tik 2008-12-23 Bankas lėšas konvertavo į 11 503,57 JAV dolerius, atitinkamai 28 348,25 litus. Teigia, kad jei Ukrainos grivinos būtų buvusios jam išmokėtos arba konvertuotos 2008-10-17, tai pagal tos dienos kursą jam būtų buvę išmokėti 48 769,47 litai. Jis nesutiko su tokiais Banko veiksmais, paprašė atlyginti jam padarytą 20 421,22 Lt žalą dėl valiutos nuvertėjimo (48 769,47 Lt – 28 348,25 Lt ) ir kitus nuostolius, o Bankui atsisakius tai padaryti, kreipėsi į teismą. Ieškovas nurodė, kad „Vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo ir investicinių paslaugų teikimo sutarties“ Nr. 20080305-2238 punkte 23.2. buvo numatyta, kad Bankas, pardavęs investicinio fondo vienetus, privalo grąžinti pinigus per 5 darbo dienas, tačiau Bankas pinigų negrąžino daugiau kaip 2 mėnesius, tuo metu buvo ekonomikos kritimas, krito grivinos vertė; ieškovas negalėjo jomis naudotis, negavo palūkanų, todėl atsakovas jam padarė žalą.

Ieškovas E. Z. ieškinyje (t. 3, b. l. 1-4) nurodė, kad su atsakovu AB „Parex“ banku (dabar AB „Citadele“ bankas, toliau tekste - Bankas) 2008-03-05 sudarė „Vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo ir investicinių paslaugų teikimo sutartį“ Nr. 20080305-2239. 2008-11-11 davė Bankui pavedimą parduoti AB „Parex“ banko neviešai platinamo „Parex Ukrainian Balanced Fund“ 12450 investicinio fondo vienetus. 2008-11-11 šis pavedimas buvo įvykdytas ir 2008-11-14 į jo sąskaitą buvo įskaitytos 162 472,50 Ukrainos grivinos. Pamatęs, kad sąskaitoje yra Ukrainos grivinos, paprašė atsakovo gautus pinigus nedelsiant konvertuoti į litus, eurus arba dolerius. Bankui nurodžius, kad greitai konvertuoti grivinų nėra galimybės, pareikalavo nedelsiant išmokėti Ukrainos grivinas grynais pinigais arba pervesti į jo sąskaitą „Swedbanke“, bet Bankas to taip pat nevykdė ir tai tęsėsi iki 2009-03-02. Tik 2009-03-02 Bankas lėšas konvertavo į 13 187,70 eurus. Jis su tuo nesutiko ir paprašė Banko atlyginti jam padarytus nuostolius, nes jei Ukrainos grivinos būtų buvusios jam išmokėtos arba konvertuotos 2008-11-14, tai pagal tos dienos kursą jam būtų buvę išmokėti 78 116,77 litų, o galutinai konvertavus lėšas tik 2009-03-02, ieškovas gavo 45 534,49 Lt, t.y. neteko 32 582,28 Lt. Be to patyrė kitus nuostolius. Bankui atsisakius atlyginti nuostolius, kreipėsi į teismą. „Sutartyje“ buvo numatyta, kad Bankas, pardavęs investicinio fondo vienetus, privalo grąžinti pinigus per 5 darbo dienas. Bankas pinigų negrąžino apie 3 mėnesius, sąskaitoje buvo Ukrainos grivinos, ieškovas negalėjo jomis naudotis. Tuo metu buvo ekonomikos kritimas, krito grivinos vertė, todėl nesilaikydamas sutarties sąlygų, atsakovas jam padarė 32 582,28 Lt žalą.

Atsakovas AB „Citadele“ bankas su ieškiniais nesutiko.

Atsiliepimuose atsakovas nurodė (t.1, b. l. 12-15, 118-123, t. 3, 23-27), kad Bankas, kaip investicinių paslaugų teikėjas, atlieka ne tik Banko funkcijas, bet ir tarpininko vertybinių popierių biržoje vaidmenį. Bankas klientų pavedimus pirkti/parduoti „Parex Ukrainian Balanced Fund“ vienetus vykdė naudodamasis tarpininko AS „Parex banka“ (Latvija) paslaugomis ir tokia tvarka: Bankas, gavęs kliento pavedimą pirkti/parduoti minėto fondo vienetus perduoda pavedimą AS „Parex banka“, šis savo ruožtu perduoda pavedimą fondų valdytojui „Parex Asset Management Ukraine“ išpirkti fondo vienetus, „Parex Asset Management Ukraine“ išperka minėto fondo vienetus ir gautos lėšos Ukrainos grivinomis yra saugomos AS „Parex banka“ grupės sąskaitoje, atidarytoje Ukrainos komerciniame „Khreschatik“ banke. Banko kliento sąskaitoje AS „Parex banka“ (Latvija) yra debetuojamas atitinkamas fondo vienetų kiekis, savo ruožtu ieškovo sąskaitoje, skirtoje operacijoms su vertybiniais popieriais, irgi yra atliekami atitinkami įrašai (t.1, b. l. 14). Vadovaujantis „Vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo ir investicinių paslaugų teikimo sutartimi“, klientas nedelsiant buvo informuotas apie pavedimo įvykdymą, t.y., kad yra parduoti investicinio fondo vienetai ir buvo padaromas įrašas Ukrainos „Khreschatik“ banke.

2008-03-05 sudarant „Vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo ir investicinių paslaugų teikimo sutartį“ ieškovas V. Z. atsisakė Bankui pateikti reikalingą informaciją apie jo finansinę padėtį ir investavimo patirtį, todėl, vadovaudamasis LR „Finansinių priemonių rinkos įstatymo“ 22 str. 9 dalimi, Bankas įspėjo V. Z. dėl investicinės paslaugos tinkamumo, o V. Z. prisiėmė visą su pavedimu parduoti investicinius vienetus riziką. Be to, 2008-10-08 gavęs V. Z. pavedimą parduoti investicinius vienetus, Bankas įspėjo jį, kad išperkant „Parex Ukrainian Balanced Fund“ investicinius vienetus grivinos konvertavimo į eurus ar JAV dolerius procedūra gali trukti iki 60 dienų. V. Z. 2008-10-08 pavedimas parduoti 6829 investicinius fondo vienetus buvo įvykdytas 2008-10-09, investicinio sandorio vertė tai dienai buvo 98 815,63 Ukrainos grivinos (UAH). Galutinis atsiskaitymas buvo įvykdytas 2008-10-17, kai kliento sąskaitoje, skirtoje operacijoms su vertybiniais popieriais, buvo užskaityta 98 815,63 UAH. Dėl grivinos konvertavimo procedūrų Fondo valdytojas tik 2008-12-23 galėjo konvertuoti Ukrainos grivinas į JAV dolerius, ir iš „Khreschatik“ banko šios lėšos pateko į Banko klientų sąskaitą AS „Parex banka“ (Latvija). 2008-12-24 lėšos buvo užskaitytos į V. Z. sąskaitą, skirtą operacijoms su vertybiniais popieriais. Atsakovas nurodė, kad Bankas, konvertuodamas Ukrainos grivinas į eurus ar JAV dolerius suteikia klientui papildomą paslaugą (t.1, b. l. 14).

Atsiliepime į V. Z. patikslintą ieškinį (t.2, b. l. 118-123), atsakovas nurodė, kad 2008-10-09 įvykdžius V. Z. pavedimą parduoti investicinius vienetus (sandorio vertė 98 815,63 UAH), už juos gautos lėšos 2008-10-17 buvo pervestos į tarpininko AS „Parex banka“ įmonių grupės valdomą sąskaitą Ukrainos „Khreschatik“ banke (t.1, b. l. 118). Bankas vykdė „Vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo ir investicinių paslaugų teikimo sutarties“ 22.3 punkto reikalavimą dėl pareigos informuoti klientą apie jo pavedimo vykdymą, t.y. ieškovo pavedimu pardavus 6829 fondo vienetus bei gavus lėšas Ukrainos grivinomis į sąskaitą Ukrainos „Khreschatik“ banke, V. Z. vertybinių popierių sąskaitoje, esančioje pas tarpininką AS „Parex banka“ buvo automatiškai daromi įrašai: debetuojamas atitinkamas fondo vienetų skaičius ir kredituojama gauta Ukrainos grivinomis suma. Atitinkami įrašai automatiškai daromi ieškovo vertybinių popierių sąskaitoje, esančioje Banke, kurią ieškovas mato internetinės bankininkystės priemonėmis. 2008-10-17 padarius atitinkamą įrašą ieškovo vertybinių popierių sąskaitoje, realios lėšos (98815,63 UAH) tebebuvo Ukrainos „Khreschatik“ banke, t.y. ieškovo vertybinių popierių sąskaitoje daromi įrašai yra jo duotų pavedimų vykdymo Ukrainoje atspindys. Pamatęs įrašus savo vertybinių popierių sąskaitoje, V. Z. 2008-10-17 bei keletą kartų vėliau, pavedė Bankui šiuos 98815,63 UAH konvertuoti į litus, eurus arba JAV dolerius arba pervesti juos į ieškovo sąskaitą „Swedbanke“. Kadangi Ukrainos grivina yra nekonvertuojama valiuta, prieš darant pavedimus ji yra konvertuojama į valiutą, pripažįstamą užsienio kredito įstaigų, todėl Bankas negalėjo iš karto įvykdyti ieškovo pavedimą konvertuoti gautas 98815,63 UAH į JAV dolerius ir pervesti į ieškovo sąskaitą dėl ne nuo Banko priklausančių priežasčių. Ukrainos nacionaliniam bankui 2008-10-11 potvarkiu Nr. 319, kuris įsigaliojo 2008-10-13, nustačius, kad visos transakcijos grivinomis per loro korespondentines sąskaitas su bankais ne rezidentais bus vykdomos tik pagal eksporto ir importo operacijas, šis nurodymas atėmė Bankui galimybę grąžinti ieškovo investicijas iš Ukrainos per kuo trumpesnį laikotarpį, kuris, esant normalioms sąlygoms bei neesant trukdžių iš Ukrainos valstybės institucijų, praktikoje trukdavo apie 6 darbo dienas. Atsiskaitymas su V. Z. užtruko 77 kalendorines dienas (t. 1, b. l. 120). Atsakovas mano, kad toks Ukrainos teisės aktų pakeitimas buvo padiktuotas pasaulinės finansų krizės (t.1, b. l. 120).

Atsakovas nurodo, kad jis nepažeidė „Sutarties“ reikalavimo klientui pareikalavus nedelsiant grąžinti piniginių lėšų sąskaitoje esančius pinigus, jei yra pasibaigęs atsiskaitymų ciklas, nes piniginių lėšų sąskaitoje pervesta nebuvo, o atsiskaitymo ciklas nebuvo pasibaigęs ir tęsėsi iki 2008-12-23, kol Ukrainos „Khreschatik“ banke buvo konvertuotos 98815,63 UAH į 11 503,57 JAV dolerius ir pervestos į AS „Parex banka“ Latvijoje, o 2008-12-24 Bankas lėšas pervedė į V. Z. piniginių lėšų sąskaitą, kuriomis ieškovas galėjo laisvai disponuoti (t.1, b. l. 120-121).

Atsakovo atsiliepimas dėl E. Z. ieškinio (t. 3, b. l. 23-27) yra beveik identiškas atsiliepimui dėl patikslinto V. Z. ieškinio (t. 3, b. l. 23-27).

Atsakovas nurodė, kad Bankas, 2008-11-11 gavęs E. Z. pavedimą parduoti jo turimus 12450 „Parex Ukrainian Balanced Fund“ investicinius vienetus, naudodamasis tarpininko AS „Parex banka“ (Latvija) paslaugomis, 2008-11-14 šiuos vienetus pardavė už 162472,5 Ukrainos grivinas. Lėšos už juos 2008-11-14 buvo pervestos į tarpininko AS „Parex banka“ įmonių grupės valdomą sąskaitą Ukrainos „Khreschatik“ banke, kliento vertybinių popierių sąskaitoje, esančioje pas tarpininką AS „Parex banka“, automatiškai padaryti įrašai Ukrainos grivinomis. Atitinkami įrašai padaryti ieškovo vertybinių popierių sąskaitoje, esančioje pas atsakovą. 2008-11-14 dienai realios lėšos 162 472,5 UAH, gautos pardavus investicinius vienetus, tebebuvo Ukrainos „Khreschatik“ banke. Pamatęs padarytus įrašus savo vertybinių popierių sąskaitoje, ieškovas E. Z. tik 2009-01-09 per internetinį banką pateikė Bankui pretenziją, reikalaudamas šiuos 162472,5 UAH konvertuoti į litus ar eurus arba pervesti juos į sąskaitą, kurią ieškovas nurodytų. Bankas negalėjo įvykdyti šio reikalavimo, nes neturėjo ir realiai nedisponavo ieškovo vertybinių popierių sąskaitoje apskaitytomis Ukrainos grivinomis. Kadangi grivina yra nekonvertuojama valiuta, reikalinga ją konvertuoti. Bankas negalėjo įvykdyti E. Z. pavedimo konvertuoti buhalteriškai apskaitytas 162472,5 UAH į JAV dolerius, eurus ar pervesti į ieškovo sąskaitą, nes, užsitęsus atsiskaitymo ciklui, realios lėšos už parduotus 12450 fondo vienetų Banke buvo gautos tik 2009-03-02, ir tą pačią dieną 13187,70 EUR buvo pervesta į ieškovo E. Z. vertybinių popierių bei einamąją sąskaitą. Atsakovas laiko nepagrįstais E. Z. pretenzijas, kad nuo 2008-11-14 iki 2009-03-02 Bankas jam neatidavė lėšų už parduotus investicinius vienetus, nes ieškovas tik 2009-01-09 pirmą kartą kreipėsi į Banką, nuo 2009-02-26 E. Z. vertybinių popierių sąskaitoje buvo įskaityti 13187,70 eurai kaip sugrąžintos investicijos iš investicinio fondo, tačiau ieškovas dėl lėšų pervedimo į jo piniginių lėšų einamąją sąskaitą kreipėsi tik 2009-03-02, kada ir buvo pervestos lėšos (t. 3, b. l. 23-27). Atsakovas nurodė, kad iš jo pateikto „Tarptautinio pavedimo išrašo“ matyti, jog 13187,70 eurų buvo grąžinti 2009-02-25 ir buvo gauti per AS „Parex banka“ (Latvija) į atsakovo AB „Parex“ banko sąskaitą, skirtą atsiskaitymui už sandorius vertybiniais popieriais, o 2009-02-26 grąžintas ieškovo investicijas už jam priklausančius fondo vienetus 13187,70 eurus pervedė į ieškovo vertybinių popierių sąskaitą (t.3, b. l. 25). Nurodė, kad su E. Z. sudarytos „Vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo ir investicinių paslaugų teikimo sutarties“ 39 punkte buvo numatyta, jog Bankas neatlygina patirtų nuostolių dėl krizių ar kitokių neigiamų pokyčių vertybinių popierių rinkoje, valiutos pokyčių bei infliacijos. Mano, kad ieškovas nuostolius patyrė būtent dėl Ukrainos valdžios veiksmų, infliacijos bei Ukrainos grivinos kurso pokyčio, tačiau ši rizika tenka ieškovui. Taip pat ieškovas yra prisiėmęs ir kitas rizikas, nurodytas „Parex Ukrainian Balanced Fund“ investicinių vienetų Emisijos prospekte.

Atsakovas pripažino, kad buvo pateikęs netikslią informaciją Valstybinei mokesčių inspekcijai apie ieškovams išmokėtas lėšas ir pažadėjo šią informaciją patikslinti. Nesutiko dėl kitų ieškovų reikalavimų atlyginti žalą.

Trečiasis asmuo „Citadele banka“,AS atsiliepime dėl V. Z. ir E. Z. ieškinių nurodė, kad yra atsakovo AB „Citadele“ banko pusėje. Trečiojo asmens teigimu, atsiskaitymas su ieškovais įvyko per pakankamai protingą laiką, nes vadovaujantis Advokatų kontoros „Pravovoj Aljans“ išvadomis, atsiskaitymas galėjo vykti iki 96 kalendorinių dienų; Ukrainos nacionaliniam bankui 2008-10-11 priėmus rezoliuciją Nr. 319 „Dėl papildomų priemonių bankininkystės veikloje“, bankams buvo nustatyti papildomi apribojimai operacijoms, susijusioms su užsienio valiuta; ieškovų minimas 5 dienų atsiskaitymo terminas yra nurodytas Investicinio fondo emisijos prospekte, ir šis terminas taikomas tik tiems atvejams, kai Ukrainos grivinas nereikia konvertuoti į kitą valiutą; LR Vertybinių popierių komisija, atliktame tyrime dėl pavėluoto AB „Parex“ banko atsiskaitymo už parduotus „Parex Ukrainian Balanced Fund“ investicinius vienetus, yra viešai paskelbusi apie Ukrainos teisės aktų, reglamentuojančių Ukrainos valiutos konvertavimą į kitas valiutas, pasikeitimą, dėl ko sutriko sklandus ir operatyvus Ukrainos grivinos konvertavimas į kitas valiutas; ieškovas V. Z. 2008-10-08 atsakovo darbuotojo buvo telefonu informuotas, kad atsiskaitymas su ieškovu gali užtrukti iki 2 mėnesių, o kadangi E. Z. yra V. Z. sūnus, tai 2008-11-11 duodamas pavedimą parduoti investicinius vienetus, tikėtina, buvo aptaręs atsiskaitymo sutrikimus, todėl rizika, susijusi su atsiskaitymu už parduotus investicinius vienetus, tenka jiems patiems.

Išvadą teikianti LR Vertybinių popierių komisija dėl V. Z. ieškinio nurodė, kad kyla abejonių, ar Bankas, žinodamas apie galimus atsiskaitymo už parduotus investicinius vienetus sunkumus, tinkamai vykdė LR Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatas, veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais, aiškiai ir suprantamai bei tinkamu laiku įspėti ieškovą apie galimai užtruksiantį atsiskaitymą už išpirktus jam priklausančius Fondo vienetus, galimą Ukrainos grivinos kurso pasikeitimą ir galimus su tuo susijusius ieškovo nuostolius. Pažymėjo, kad atsakovo - Banko argumentas, jog jis, vadovaudamasis „Finansinių priemonių rinkų įstatymo“ 22 straipsnio 9 dalimi, ieškovui atsisakius pateikti atitinkamą informaciją, įspėjo dėl galimos investavimo rizikos, nereiškia, kad Bankas, šiuo atveju veikdamas kaip tarpininkas, gali, be kita ko, nesilaikyti teisės aktuose bei Sutartyje nustatytų reikalavimų, susijusių su kliento pavedimo įvykdymu ir atsiskaitymu su juo. Vertindama Juridinės kompanijos “Pravovoj Aljans” išvadą, Vertybinių popierių komisija nurodė, kad “minėtoje išvadoje pateikta informacija niekaip nesusijusi su UAH konvertavimu į kitas valiutas, o taip pat nepatvirtina fakto, nuo 2008 m. spalio mėnesio buvo pakeisti atitinkami Ukrainos teisės aktai, ir būtent šie pakeitimai įtakojo sklandų ir savalaikį UAH konvertavimą į kitas valiutas”. Pažymėjo, kad Ukrainos nacionalinis bankas savo 2009-06-25 atsakyme šioje byloje nenurodė, kad dėl atsakovo minimos Ukrainos nacionalinio banko 2008-10-11 rezoliucijos Nr. 319 būtų kaip nors apsunkintas grynųjų pinigų pervedimas ir jų konvertavimas, todėl Komisija daro išvadą, kad atsakovo minima rezoliucija nesusijusi su nagrinėjamu ginču (t. 2, b. l. 4-9).

Papildomoje išvadoje teismui LR Vertybinių popierių komisija nurodė (t. 2, b. l. 55-56), kad atsakovas yra nenuoseklus: tai nurodo, kad jis neturėjo pareigos atlikti valiutų konvertavimo ieškovo vertybinių popierių sąskaitoje, todėl neturi pareigos įrodinėti, kad to konvertavimo neatliko laiku ne dėl savo kaltės, tai teigia, kad V. Z. 2007-03-27 pateikė Bankui pavedimą pirkti „Parex Ukrainian BalancM Fund“ vienetus už 21 248 USD, o kadangi investuota buvo JAV doleriais, todėl ir investicijų grąžinimas yra atliekamas JAV doleriais. Pastarasis Banko teiginys leidžia daryti išvadą kad V. Z. 2008-10-08 Bankui pateiktas pavedimas parduoti jo turimus Fondo vienetus buvo įvykdytas tik tada, kai Bankas Klientui grąžino pinigus ta valiuta, kuri buvo skirta Fondo vienetams įsigyti, t. y. JAV doleriai.

Nors Bankas nurodo, kad V. Z. ir Banko 2008-03-05 sudaryta „Vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo ir investicinių paslaugų teikimo sutartimi Nr. 20080305-2238“ Klientas prisiėmė visą galimų investavimo nuostolių riziką, susijusią su neigiamais pokyčiais vertybinių popierių rinkoje, įskaitant ir riziką, kylančią dėl valiutų kursų pokyčių (Sutarties 48 p.), pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 str. 3 dalį Bankas turėjo suteikti Klientui visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jis galėtų priimti pagrįstą investicinį sprendimą, ir vis dėlto, net jei būtų nustatyta, kad Bankas tinkamai vykdė Įstatymo 22 str. 3 dalį, tinkamas šios pareigos įvykdymas (Kliento informavimas) jokiais būdais neatleidžia Banko kaip profesionalaus tarpininko nuo bendros pareigos Kliento atžvilgiu elgtis sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais. Atkreipė Teismo dėmesį, kad atsakovo nurodomas Vertybinių popierių Komisijos Sprendimas buvo priimtas dėl kitų faktinį aplinkybių, kad atlikus tyrimą buvo nustatyta, jog AB „Parex“ bankas, konkrečiu atveju teikdamas investicines paslaugas, pažeidė Įstatymo 22 str. 1 ir 3 dalis, kadangi atitinkamiems klientams nesuteikė visos reikalingos informacijos, kurios pagrindu jie galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, t. y. priimdamas atitinkamų klientų pavedimus parduoti „Parex Ukrainian Balanc Fund“ investicinius vienetus, neįspėjo apie pavedimo vykdymo ir atsiskaitymų už įvykdytą sandorį pasikeitusias sąlygas bei neinformavo apie kliūtis, atsiradusias vykdant pavedimus.

Išvadą teikianti LR Vertybinių popierių komisija dėl E. Z. ieškinio (t. 4, b. l. 47-49) nurodė, kad pagal bylos duomenis, Bankas jau žinodamas apie galimus atsiskaitymo už parduotus investicinius vienetus sunkumus, E. Z. atžvilgiu nevykdė LR Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatų veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais, aiškiai ir suprantamai bei tinkamu laiku įspėti ieškovą apie galimai užtruksiantį atsiskaitymą už išpirktus Fondo vienetus, taip pat nevykdė „Sutarties“ 29 punkto ir atitinkamai „Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių“ 93 punkto nurodymų, tais atvejai, kai dėl tam tikrų kliūčių Bankas negali pradėti vykdyti kliento pavedimo ar kliento pavedimas negali būti įvykdomas per protingus terminus dėl reguliuojamoje rinkoje ar už jos ribų susiklosčiusių nepalankių aplinkybių(nukritus kainai, neesant pasiūlos ir pa.), Bankas nedelsiant informuoja klientą, nurodydamas kliūtis ar aplinkybes, trukdančias vykdyti konkretų kliento pavedimą. Todėl Komisija padarė išvadą, kad E. Z. atžvilgiu atsakovas - Bankas pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Pažymėjo, kad Ukrainos nacionalinio banko 2009-06-25 atsakyme V. Z. nurodyta, kad kliūčių ir apribojimų investicinės veiklos nutraukimui Ukrainoje, užsienio valiutos pirkimui ir pervedimui pagal teisės aktais nustatytą Ukrainos nacionalinio banko tvarką, siekiant grąžinti investicijas, nėra. Nurodė, kad atsakovas – Bankas byloje yra pateikęs prieštaringus aiškinimus dėl E. Z. priklausančių 162472,50 UAH pervedimo į atitinkamas sąskaitas, o taip pat dėl E. Z. pavedimo įvykdymo momento.

Pažymėjo, kad atsakovo argumentas, jog ieškovas E. Z. „Sutartimi“ yra prisiėmęs visą riziką, tame tarpe ekonominę, valiutų svyravimo riziką ir pan., todėl jis nesinaudoja Įstatyme numatyta klientų interesų apsauga ir Bankas nėra atsakingas už kliento patirtus nuostolius, susijusius su šio investavimo rizika, neteisingas. Komisijos nuomone, E. Z. nebuvo Banko informuotas apie visus esminius sunkumus, galinčius turėti įtakos užtikrinant tinkamą pavedimo vykdymą, atsiskaitymą bei įspėtas apie galimus nuostolius dėl valiutos kurso pasikeitimo, t.y. Bankas neįvykdė Įstatymo 22 str. 3 dalies reikalavimų ir tokiais savo veiksmais atėmė E. Z. galimybę priimti pagrįstą investicinį sprendimą.

Išvadą teikianti institucija - Lietuvos bankas pirmosios instancijos teisme išvados byloje neteikė (t. 2, b. l. 1-2).

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškinius patenkino iš dalies (t. 4, b. l. 185-193).

Priteisė ieškovui V. Z. iš atsakovo AB „Citadele“ banko 20421,22 Lt nuostolių atlyginimo, 624,93 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2008-10-17 iki 2009-02-23, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos 20 421,22 Lt sumos nuo 2009-03-10 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 3656,38 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisė ieškovui E. Z. iš atsakovo AB „Citadele“ banko 32 582,28 Lt nuostolių atlyginimo, 1166,40 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2008-11-14 iki 2009-03-02, 513,13 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2009-03-02 iki 2010-06-30, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos 32582,28 Lt sumos nuo 2010-06-30 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 3448,39 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinius atmetė. Priteisė iš atsakovo AB „Citadele“ banko 104,95 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teismas nurodė, kad iš sudarytų „Vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo ir investicinių paslaugų teikimo sutarčių“ matyti, kad šiomis sutartimis buvo reglamentuoti ieškovų ir atsakovo santykiai, atsirandantys tarp tarpininko ir kliento atliekant vertybinių popierių operacijas, kliento pavedimų priėmimo vykdymo tvarką ir sąlygas. Įvertinęs įrodymų visumą, teismas priėjo išvados, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovams priklausančių lėšų konvertavimas užtruko dėl krizių ar neigiamų pokyčių vertybinių popierių rinkoje, valiutų pokyčių bei infliacijos, dėl emitentų ar trečiųjų šalių veikimo ar neveikimo. Remdamasis LR CK 6.246 str. 1 d, teismas konstatavo, kad atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, nes jis neatliko „Sutartyje“ nustatytos pareigos - klientui pareikalavus, nedelsiant grąžinti kliento sąskaitoje esančius pinigus, todėl priteisė ieškovui V. Z. iš atsakovo 20 421,22 Lt nuostolių atlyginimo.

Teismas pažymėjo, kad LR CK 6.924 str. nuostata yra taikoma tuo atveju, kai tarp šalių yra sudaryta banko sąskaitos sutartis. Šiuo atveju tarp šalių buvo sudaryta ne banko sąskaitos, o atlygintinų paslaugų teikimo sutartis. Todėl nurodė, kad yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, vadovaujantis LR CK 6.210 str., LR CK 6.37 str. 2 d. Pažymėjo, kad LR CK 6.210 str. 1 d. numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio. Nurodė, kad minėtas straipsnis yra bendroji norma, taikoma piniginėms prievolėms, jame numatytos palūkanos atlieka kompensavimo funkciją, todėl iš atsakovo ieškovui V. Z. už laikotarpį nuo 2008-10-17 iki 2009-02-23 priteisė 624,93 Lt palūkanų, atitinkamai iš atsakovo ieškovui E. Z. už laikotarpį nuo 2008-11-14 iki 2009-03-02 priteisė 1166,4 Lt palūkanų; nuo uždelstos grąžinti sumos už laikotarpį nuo 2009-03-02 iki 2009-06-29 priteisė 531,13 Lt palūkanų nuo negrąžintos 32582,28 Lt sumos.

Teismas atmetė ieškovo V. Z. reikalavimus dalyje dėl 10,02 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo, kad pastarasis buvo priverstas mokėti bankui 10,02 proc. metines palūkanas už DNS bendrijos (duomenys neskelbtini) paimtą paskolą namo renovavimui, nes jis yra bendrijos narys tokiu būdu patiria žalą. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovo pareiga mokėti bankui palūkanas už paskolą namo renovavimui būtų susijusi su atsakovo AB „Citadele“ banko neteisėtais veiksmais, ieškovo pareiga mokėti paskolą už namo renovavimą niekaip nesusijusi su pavėluotu jo sąskaitoje esančių lėšų konvertavimu.

Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Citadele“ bankas prašo atnaujinti įrodymų tyrimą, ištiriant visus byloje esančius įrodymus, panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinius atmesti, priteisti iš ieškovų visas bylinėjimosi išlaidas (t. 4, b. l. 196-201).

1. Nurodo, kad nagrinėdamas šią civilinę bylą pirmosios instancijos teismas neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų ir priėmė sprendimą remdamasis tik vieninteliu įrodymu – tarp ieškovų ir atsakovo sudarytomis Vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir investicinių paslaugų teikimo sutartimis Nr. 20080305-2238 bei Nr. 20080305-2239. Teismas, grubiai pažeisdamas LR CPK 185 str. nuostatas, bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė visiškai nevertinęs atsakovo bei trečiojo asmens pateiktų rašytinių įrodymų tokių kaip: abiejų ieškovų Vertybinių popierių sąskaitų išrašų bei juose užfiksuotų duomenų, tarptautinių pavedimų, kuriais ieškovams buvo pervesto lėšos už parduotus vertybinius popierius, LR Vertybinių popierių komisijos 2009-05-14 sprendimo Nr. 2K-164 sprendžiant analogišką ginčą, atsakovo Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų patikslintų deklaracijų apie ieškovų gautas pajamas pardavus investicinius vienetus, atsakovo rašytinio atsakymų į ieškovo V. Z. pretenziją, atsakovo Pavedimų vykdymo politikos, ieškovų rašytinio supažindinimo su investavimo rizika dokumentų, Ukrainos nacionalinio banko 2011-04-13 atsakymo Nr. 13-215/2312-4984 į „Citadele banka“, AS 2011-03-04 raštą, banko „Khreschatik“ 2011-06-20 atsakymo Nr. 43-08/4098 ir kitų pateiktų įrodymų. Teismas taip pat netyrė ir nevertino ne tik rašytinių įrodymų, bet ir byloje esančio telefoninio pokalbio tarp atsakovo ir ieškovo V. Z. garso įrašo.

2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodo, jog ...„ atsakovas šioje byloje įrodinėja, kad atsakovas ieškovus įspėjo dėl užsitęsusios valiutos konvertavimo procedūros, vykdė pareigą nuolat ir nedelsiant informuoti ieškovą apie jo pavedimų vykdymą. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas, kaip neprofesionalus investuotojas, atsisakydamas pateikti informaciją apie jo finansinę padėtį ir investavimo patirtį, prisiėmė visą riziką, susijusią su jo investicijomis į minėtą investicinį fondą. Tačiau visų šių aplinkybių ieškovas neginčija, jos nesudaro ieškinio pagrindo, todėl teismas jų neanalizuoja...“ Iš tokio neapibrėžto ir nekonkretaus teismo argumento neįmanoma nustatyti, kokius tiksliai įrodymus teismas atmeta, o kokius priima ir vertina.

3. Sulyginus byloje esantį absoliučiais teismo sprendimo negaliojimo pagrindais panaikintą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. sprendimą šioje byloje su skundžiamu teismo sprendimu yra akivaizdu, kad teismas nesivargino tirdamas ir vertindamas byloje esančius įrodymus, o tiesiog nukopijavo didesnę dalį panaikinto teismo sprendimo motyvų ir jais pagrindė savo sprendimą.

4. Trečiasis asmuo „Citadele banka“, AS pareiškė teismui prašymą šaukti byloje liudytoją – „Citadele banka“, AS darbuotoją T. J., kuri tiesiogiai dirbo su klientų pavedimais pirkti ir parduoti investicinio fondo „Parex Ukrainian Balanced Fund“ investicinius vienetus. Šis asmuo turi daugiausia informacijos apie pavedimų priėmimą, perdavimą bei vykdymo procedūras, todėl šio liudytojo parodymai atsakovui yra itin svarbūs įrodinėjimo procese. Bylos nagrinėjimo iš esmės dieną atsakovo ir trečiojo asmens prašymu minėtas liudytojas iš kitos valstybės atvyko į bylą. Prasidėjus teismo posėdžiui, trečiasis asmuo dar kartą pareiškė prašymą apklausti byloje liudytoją. Atsakovui pritarus, o ieškovų atstovui prieštaraujant, teismas visiškai nemotyvuotai atmetė prašymą dėl liudytojo apklausos. Vadovaujantis LR CPK 245 str. 2 d., teismas gali atmesti dalyvaujančių byloje asmenų prašymą, jei šių prašymų tenkinimas užvilkins sprendimo byloje priėmimą. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti įrodymus, pažeidė bylos šalių procesinį lygiateisiškumą (LR CPK 17 str.) bei nepagrįstai suvaržė atsakovo bei trečiojo asmens galimybes įgyvendinti civilinio proceso rungimosi principą (LR CPK 12 str.).

5. Trečiasis asmuo „Citadele banka“, AS, 2011 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdyje pareiškė prašymą prijungti prie bylos papildomus rašytinius paaiškinimus. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose buvo nurodyta, jog siekiant konvertuoti Ukrainos grivinas į dolerius (V. Z. atveju) ir eurus (E. Z. atveju), susirašinėjimas su banku „Khreschatik“ dėl visų reikalingų dokumentų pateikimo ir lėšų konvertavimo vyko iki 2008-12-08, kai „Khreschatik“ bankas priėmė visus reikalingus dokumentus (V. Z. atveju), ir iki 2009-02-16, kai „Khreschatik“ bankas priėmė visus reikalingus dokumentus (E. Z. atveju). Kartu su šiais paaiškinimais buvo pateikta ir susirašinėjimo elektroniniu paštu ataskaita pagal mėnesius, pradedant nuo 2008 m. rugpjūčio mėn., baigiant 2009 m. kovo mėn. LR CPK 42 str. numato šalių teisę duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais. Teismu atsisakius priimti papildomus trečiojo asmens rašytinius paaiškinimus, buvo šiurkščiai pažeistos civilinio proceso taisyklės (LR CPK 6 str., 12 str., 17 str., 42 str.).

6. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad atsakovui tenka pareiga įrodyti, jog laiku nekonvertavo ieškovų lėšų. Negalima konvertuoti ar nekonvertuoti to ko neturi. Konvertavimo procesas yra atliekamas tos valstybės kredito įstaigoje ir to asmens, per kurį yra vykdomas pats pavedimas dėl vertybinių popierių pardavimo ir investicijų grąžinimo. Investavimo procesas yra vykdomas pačių ieškovų per jų pačių pasirinktus investicinius fondus. Atsakovas nedalyvauja investavimo procese ir pats investavimo procesas, kiek tai nesusiję su pavedimų priėmimu ir perdavimu, yra nepriklausomas nuo atsakovo valios. Teismas savo sprendime nepagrįstai nurodo, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovams priklausančių lėšų laiku nekonvertavo ne dėl atsakovo kaltės. Atsakovas iš viso neturėjo ir neturi pareigos atlikti valiutų konvertacijos ieškovų vertybinių popierių sąskaitoje, todėl neturi pareigos ir įrodinėti, kad tos konvertacijos neatliko laiku ne dėl savo kaltės.

Atsakovas savo pareigas pagal Sutartis ieškovams įvykdė visiškai ir laiku. I. V. Z. pavedimas parduoti minėtus investicinius vienetus buvo priimtas 2008 m. spalio 8 d, 14 val. ir nedelsiant perduotas pavedimo vykdytojams. Ieškovo E. Z. pavedimas parduoti minėtus investicinius vienetus buvo priimtas 2008 m. lapkričio 11 d., 11 val. ir nedelsiant perduotas pavedimo vykdytojams. Tai, kad pavedimai buvo priimti ir perduoti laiku įrodo ne tik byloje esantys ieškovų sąskaitų išrašai, bet ir pačių ieškovų ieškiniuose nurodyti teiginiai, kad investiciniai vienetai buvo parduoti atitinkamai 2008 m. spalio 17 d. ir 2008 m. lapkričio 14 d. Priėmus ir perdavus ieškovų pavedimus, atsakovas savo prievoles pagal Sutartis įvykdė visiškai ir tinkamai, įvykdęs šias savo prievoles atsakovas toliau nebedalyvauja ieškovų investiciniame procese ir nei pagal sutartis, nei pagal įstatymus neturi pareigos, o tuo pačiu ir negali prisiimti atsakomybės už ieškovų pavedimo įvykdymo ir investicijų sugrąžinimo sutrikimus.

7. Byloje yra pateiktas administracinis aktas - Vertybinių popierių komisijos 2009 m. gegužės 14 d. sprendimas teisės pažeidimo byloje Nr. 2K-164, kuriame buvo išnagrinėti kitų asmenų skundai dėl patirtų nuostolių, parduodant vertybinius popierius „Parex Ukrainian Balanced Fund“ bei sugrąžinant investicijas iš Ukrainos. Administraciniame akte yra konstatuotas faktas, kad ne atsakovas atlieka valiutos konvertaciją, o Ukrainos komercinis bankas „Khreschatik“. Pirmosios instancijos teismas šio administracinio akto, kaip įrodymų šaltinio, visai nevertino. Atsakovas Vertybinių popierių komisijos nagrinėtoje situacijoje atlygino klientams nuostolius, atsiradusius dėl to, kad bankas laiku neinformavo kliento apie investicijų sugrįžimo sunkumus. Esminis skirtumas tarp asmenų, kurių atžvilgiu Vertybinių popierių komisija atliko patikrinimą, bei ieškovų yra tas, kad pastarieji buvo aiškiai įspėti ir žinojo apie atsiskaitymų už įvykdytą sandorį pasikeitusias sąlygas, bei kliūtis investicijų sugrįžimui. Net ir žinodami apie kliūtis ir aplinkybes, galinčias sutrukdyti investicijų grįžimą, ieškovai nusprendė parduoti turimus Fondo vienetus, taip prisiimdami visą galimų nuostolių riziką. LR CK 6.253 str. numato, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų. Nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas (LR CK 6.253 str. 5 d.). Nepaisydami atsakovo įspėjimo, ieškovai prisiėmė visą riziką, susijusią su galimų nuostolių atsiradimu.

8. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą bei priimdamas sprendimą, neįsigilino ir klaidingai sutapatino ieškovų vertybinių popierių sąskaitas su ieškovų piniginių lėšų sąskaitomis (banko sąskaitomis). Vadovaujantis LR CK 6.913 str. 1 d., banko sąskaitos sutartimi bankas įsipareigoja priimti ir įskaityti pinigus į kliento atidarytą sąskaitą, vykdyti kliento nurodymus dėl tam tikrų sumų pervedimo ir išmokėjimo iš sąskaitos bei atlikti kitokias banko atliekamas operacijas. Vadovaujantis sutartimis, sudarytomis su ieškovais, atsakovas įsipareigojo atidaryti ir uždaryti vertybinių popierių sąskaitas bei ieškovų pavedimu atlikti operacijas su vertybiniais popieriais. Pagal minėtų sutarčių 6 p., vertybinių popierių operacijos yra vertybinių popierių pirkimas, pardavimas, mainai, vertybinių popierių saugojimas, informacijos apie vertybinių popierių sąskaitoje atliktas operacijas ir vertybinių popierių likutį teikimas, taip pat kitos operacijos, susijusios su tarpininko teikiamomis paslaugomis. Banko sąskaita ir vertybinių popierių sąskaita yra dvi visiškai skirtingos sąskaitų rūšys. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą bei priimdamas sprendimą, rėmėsi ieškovų teiginiais apie jų matytus įrašus vertybinių popierių sąskaitose, klaidingai traktuodamas juos kaip ieškovų piniginių lėšų sąskaitose (banko sąskaitose) esančias pinigines lėšas. Dėl to ieškovų per internetinį banką matytas 98815,63 bei 162472,50 pinigines sumas Ukrainos grivinomis (UAH) vertybinių popierių sąskaitose, teismas klaidingai vertino kaip ieškovams priklausančius bankinių sąskaitų likučius, kurių, anot ieškovų, atsakovas nepagrįstai negrąžino.

9. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime teigia, kad atsakovas, nurodydamas Ukrainos nacionalinio banko rezoliuciją, tiesiogiai su ja sieja savo negalėjimą laiku atsiskaityti su ieškovu. To atsakovas niekada nenurodė ir niekada neteigė. Sugrįžus ieškovų investicijoms iš Ukrainos, atsakovui niekas netrukdė atsiskaityti su ieškovais, ką atsakovas ir padarė. Nurodydamas Ukrainos nacionalinio banko rezoliucijas, atsakovas tik bandė paaiškinti tiek ieškovams, tiek teismui dėl ko investicijų grįžimas iš Ukrainos galėjo užtrukti ilgiau nei paprastai ir kokiame ieškovų investicijų grįžimo etape tai galėjo vykti. Minėta Ukrainos nacionalinio banko rezoliucija niekaip neįtakojo atsakovo ir ieškovo tarpusavio atsiskaitymų. Atsakovo buvo nurodyta tik jo disponuojama informacija apie galimas investicijų grįžimo iš Ukrainos sutrikimo priežastis. Atsakovas turi pareigą suteikti ieškovams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų priimti pagrįstą investicinį sprendimą. Tai numato LR Finansinių priemonių rinkų įstatymas, tą patį konstatuoja ir Vertybinių popierių komisija savo pateiktoje teismui išvadoje. Po ieškovų pavedimų parduoti investicinius vienetus priėmimo ir perdavimo, atsakovas toliau nebedalyvauja ieškovų investavimo procese ir nėra už jį atsakingas.

10. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino bylos aplinkybių, susijusių su Ukrainos grivinų konvertavimu į užsienio valiutas. Pirmosios instancijos teismas atsakovo pateiktą Ukrainoje veikiančios ir teisines paslaugas turinčios teisę teikti advokatų kontoros „Pravovoj Aljans” teisinę išvadą analizavo tik tuo aspektu, kad joje nėra minima 2008-10-11 Ukrainos nacionalinio banko rezoliucija, tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė šio įrodymo iš esmės. Minėtoje teisinėje išvadoje aiškiai nurodyta, jog atsižvelgiant į išvadoje nurodytus terminus, o taip pat Ukrainos bankų politiką, kurią diktuoja Ukrainos nacionalinio banko pozicija ryšium su kriziniais reiškiniais Ukrainos finansinėje sistemoje, piniginių lėšų pervedimo laikotarpis užima 96 kalendorines dienas, o bendras investicijų grąžinimas iš Ukrainos užtrunka apytikriai 4 mėnesius.

11. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodo, kad ieškovo pateiktas Ukrainos nacionalinio banko 2009-06-25 raštas Nr. 18-315/2694-12233 nemini atsakovo nurodyto teisės akto. t. y. 2008-10-11 Ukrainos nacionalinio banko valdybos rezoliucijos. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir neanalizavo šio įrodymo gavimo aplinkybių ir turinio. Ukrainos nacionalinis bankas visiškai nieko nepasako apie užsienio investicijų grąžinimo iš Ukrainos terminus. Be to, jis nurodo, kad užsienio valiutos pirkimas ir pervedimas turi būti atliekamas pagal Ukrainos nacionalinio banko normatyviniais-teisiniais aktais nustatytą tvarką, kurios nedetalizuoja. Tuo tarpu advokatų kontoros „Pravovoj Aljans” teisinėje išvadoje yra analizuojama tiek užsienio investicijų grąžinimo tvarka, tiek ir Ukrainos teisės aktais nustatyta užsienio valiutos prekybos tvarka ir joje labai aiškiai nurodoma, jog užsienio investicijų grąžinimas iš Ukrainos apytikriai užtrunka 4 mėnesius.

12. Investavimo procesas apima veiksmus nuo ieškovų pavedimo atlikti operacijas su vertybiniais popieriais iki piniginių lėšų, gautų už parduotus vertybinius popierius, grąžinimo ieškovams. Šis investavimo procesas, kiek tai nesusiję su pavedimų priėmimu ir perdavimu, yra vykdomas pačių ieškovų bei investicinio fondo valdytojų, o ne atsakovo ir yra nepriklausomas nuo atsakovo valios. Į šį procesą taip pat įeina ir tarpbankinių atsiskaitymų ciklas. Laikotarpis nuo ieškovų vertybinių popierių pardavimo iki gautų už juos Ukrainos grivinų konvertavimo į USD arba EUR ir pervedimo atsakovams yra vienas, nenutrūkstamas ir neskaidomas procesas ir šis procesas vyksta ieškovo, o ne atsakovo rizika. Teismas, nagrinėdamas bylą bei priimdamas sprendimą, neteisingai išskaidė ir atskyrė Ukrainos grivinų konvertavimą nuo viso investavimo proceso dėl ko priėmė neteisingą sprendimą. Vadovaujantis Sutarčių 23.2 p. ir analogiškai 14.2 p., ieškovams pareikalaus, atsakovas turi nedelsiant grąžinti ieškovų piniginių lėšų sąskaitoje esančius pinigus, jeigu yra pasibaigęs atsiskaitymu ciklas. Nagrinėjamo ginčo atveju, pirmos instancijos teismas priėmė nepagristą sprendimą, nes rėmėsi tik minėtos sutartinės nuostatos pirmąja dalimi, kuri numato atsakovui pareigą grąžinti ieškovui piniginių lėšų sąskaitoje esančius pinigus, tačiau nevertino ir nesirėmė tos pačios sutartinės nuostatos antrąja dalimi, kuri nustato, kad ieškovas tokią prievolę įgyja tik tada, jei yra pasibaigęs atsiskaitymų ciklas. Atsiskaitymų ciklas nebuvo pasibaigęs, nes ieškovo V. Z. atveju iki 2008 m. gruodžio 24 d., o ieškovo E. Z. atveju iki 2009 m. vasario 26 d. nebuvo grįžusios jų investicijos. Ieškovai investavo į minėtus vertybinius popierius, duodami atsakovui 2007 m. kovo 27 d. bei 2007 m. birželio 4 d. pavedimus pirkti investicinio fondo Parex Ukrainian Balanced Fund vienetus už 21248 USD ir analogiškai už 30959,81 EUR. Kadangi investuota buvo JAV doleriais ir Eurais, todėl ir investicijų grąžinimas buvo atliekamas JAV doleriais ir Eurais. Kol nebuvo konvertuoti ir grąžinti ieškovų investuoti JAV doleriai ir eurai, tol investicijų grąžinimas ir atsiskaitymų ciklas nebuvo pasibaigęs.

13. Pirmosios instancijos teismas visiškai netinkamai aiškina ir taiko Sutartis. Teismas ne tik netinkamai vertina ir remiasi tik Sutarčių 23.2 punktu V. Z. atveju ir analogišku 14.2 punktu E. Z. atveju, tačiau visiškai nevertina V. Z. atveju Sutarčių 48 punkto, o E. Z. atveju 39 punkto, kurie nustato, kad atsakovas neatlygina ieškovų patirtų nuostolių dėl krizių ar kitokių neigiamų pokyčių vertybinių popierių rinkoje, valiutų kursų pokyčių bei infliacijos ir atsakovas nėra atsakingas už ieškovų patirtą žalą dėl emitentų ar trečiųjų šalių veikimo ar neveikimo. Atsakovas nedalyvauja emitento - investicinio fondo Parex Ukrainian Balanced Fund ar kitų trečiųjų asmenų veikloje ir niekaip neįtakoja šių asmenų veiksmų, grąžinant ieškovams jų investicijas.

14. Ieškovai reikalavimus kildina ne iš Banko sąskaitos sutarties, o iš Vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir investicinių paslaugų teikimo sutarties. Atsakovui keliami reikalavimai ne kaip Bankui, bet kaip Finansų maklerio įmonei, teikiančiai investicines paslaugas. Šiuo atveju teismas privalėjo atsižvelgti ir taikyti ne tik bendrąsias CK normas reglamentuojančias atlygintinų paslaugų teikimą bet ir specialųjį LR Finansinių priemonių rinkų įstatymą Nr. X-1024 (Valst. Žin., 2007, Nr. 17-627). Vadovaujantis LR Finansinių priemonių rinkų įstatymo 4 str., investicinių paslaugų teikimas yra licencijuojama veikla. Jau vien tai, kad ši atsakovo veikla yra licencijuojama, rodo ją esant specialią, kurios vykdymą bei atsakomybę reglamentuoja specialios teisės normos. Pagal to paties LR Finansinių priemonių rinkų įstatymo 5 str. 3 d., atsakovas, kaip kredito įstaiga, turi teisę teikti investicines paslaugas. LR Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 str. 13 d. nustato, kad į investicinės paslaugas įeina ši veikla: 1) pavedimų priėmimas ir perdavimas; 2) pavedimų vykdymas klientų sąskaita; 3) sandorio sudarymas savo sąskaita; 4) finansinių priemonių portfelio valdymas; 5) investavimo rekomendacijų teikimas; 6) finansinių priemonių pasirašymas ir (arba) platinimas įsipareigojant jas išplatinti; 7) finansinių priemonių platinimas be įsipareigojimo jas išplatinti; 8) daugiašalės prekybos sistemos administravimas.

Iš šių įstatyme išvardintų veiklų, kurios yra laikomos investicinėmis paslaugomis, yra aišku, kad atsakovas teikė ieškovams investicines paslaugas - ieškovų teikiamų pavedimų priėmimą ir perdavimą. Nė vienos kitos įstatyme išvardintos veiklos atsakovas, teikdamas investicines paslaugas ieškovams, nevykdė. Atsakovo atsakomybės ribos yra labai aiškios, t. y. atsakovas tiek pagal LR Finansinių priemonių rinkų įstatymą, tiek pagal su ieškovais sudarytas Sutartis priėmė tik ieškovų pavedimus pirkti bei parduoti investicinio fondo „Parex Ukrainian Balanced Fund“ investicinius vienetus ir perdavė juos atitinkamai tai įmonei, kuri yra registruota Ukrainoje, kaip Ukrainos vertybinių popierių biržos dalyvis ir kuri šiuos ieškovų pavedimus atlieka. Atsakovas, kaip finansų maklerio įmonė, teikianti investicines paslaugas, nėra ieškovų pavedimų vykdytojas. Atsakovas tik tarpininkauja, priimdamas ir perduodamas ieškovų pavedimus pirkti ar parduoti minėto investicinio fondo vienetus. Pats atsakovas nėra Ukrainos vertybinių popierių biržos dalyvis ir ieškovų pavedimo nevykdo.

15. Civilinei atsakomybei kilti yra būtinos sąlygos - atsakovo kaltė, neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių (LR CK 6.246-6.248 str.). Savo sprendimus nutraukti investicijas bei parduoti minėto fondo vienetus ieškovai priėmė savarankiškai niekieno neverčiami ir būdami informuoti apie visas rizikas susijusias su tokiu sprendimu, todėl ir atsakovo kaltės dėl ieškovo patirtų nuostolių nėra. Jokio priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų, perduodant ieškovų pavedimus parduoti investicinius vienetus, ir ieškovų patirtos žalos nėra. Ieškovai, minėtomis Vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo ir investicinių paslaugų teikimo sutartimi, prisiėmė visą galimų investavimo nuostolių riziką, susijusią su visais neigiamais pokyčiais vertybinių popierių rinkoje, tame tarpe ir su valiutų kursų pokyčiu. Dėl to, pirmos instancijos teismas neteisingai pritaikė atsakovui civilinę atsakomybę bei priteisė ieškovams jų patirtus nuostolius, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo „Citadele banka“, AS pateikė pareiškimą, kuriuo nurodė, kad prisideda prie atsakovo AB „Citadele“ banko apeliacinio skundo (t.4, b. l. 214-215).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai V. Z. ir E. Z. prašo apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, atsižvelgė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, objektyviai įvertino ieškovų ir atsakovo bei trečiojo asmens pateiktus rašytinius įrodymus bei žodinius paaiškinimus, banko sąskaitų išrašus ir pavedimų kopijas, išvadas teikiančios LR Vertybinių popierių komisijos išvadas bei šios komisijos 2009-05-14 sprendimą Nr. 2K-164 identiškoje byloje prieš „Parex“ banką. Teismas ištyrė ir įvertino ieškovo V. Z. bei „Parex“ banko susirašinėjimą su Ukrainos Nacionaliniu banku.

2. Apelianto argumentai, kad, neva, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino byloje esančius įrodymus, o tiesiog nukopijavo didesnę dalį panaikinto teismo sprendimo motyvų ir jais pagrindė savo sprendimą, yra nepagrįsti jokiais konkrečiais argumentais. Iš esmės tai tik deklaratyvus apelianto pareiškimas. O ta aplinkybė, jog teismo sprendimo revoliucinėje dalyje iš esmės buvo priimtas sprendimas identiškas 2010 m. vasario 4 d. teismo sprendimui, nėra pagrindas tvirtinti, jog pirmosios instancijos teismas 2011 m. rugpjūčio 26 d. tik perrašė 2010 m. vasario 4 d. teismo sprendimą.

3. LR CPK 189 str. 1 d. numato, jog liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla. Konkrečiu atveju trečiasis asmuo, teikdamas prašymą apklausti liudytoja T. J., nenurodė, kokias konkrečiais aplinkybes, susijusias su byla, ji gali paliudyti. Juolab, kad ginčas yra ne dėl investicinių vienetų paradavimo ar pirkimo, o dėl pinigų, įskaitytų į ieškovo banko sąskaitas nesavalaikio išmokėjimo. Ginčo dėl investicinių vienetų pardavimo ar pirkimo (trečiojo asmens teigimu būtent tai ir galėjo paaiškinti ši liudytoja) nėra.

4. Apeliantas klaidina teismą teigdamas, jog Ukrainos grivinomis pavedimai šią valiuta į užsienio valstybių kredito įstaigas yra nedaromi, nes Ukrainos grivina nekonvertuojama. Apeliaciniame skunde atsakovas klaidingai teigia, kad, neva, grivinų už parduotus ieškovų vertybinius popierius niekada neturėjo, toliau pinigus, gautus už parduotus investicinio fondo vienetus, vadina investicijomis, galų gale, praėjus keturiems mėnesiams neturimus pinigus konvertuoja „fantastiniu” kursu ir grąžina ieškovams. Apeliaciniame skunde atsakovas nori faktinę atsiskaitymo datą prilyginti Sutarties ir Fondo prospekto numatytai atsiskaitymo datai, kuri yra 5 dienos nuo pavedimo parduoti Fondo vienetus datos. Teismas teisingai įvertino, kad atsiskaitymų ciklas ir yra sutartimi ir fondo prospektu numatyta data, o ne ta data, kai atsakovas norėjo ar turėjo lėšų ir galų gale (dalinai) atsiskaitė su ieškovais.

5. Apeliaciniame skunde atsakovas neteisingai ir nelogiškai bando komentuoti LR Vertybinių popierių komisijos sprendimą Nr. 2K-164. Lėšas konvertuoja ar kitaip naudoja ne bankas, kuriame yra lėšų savininko sąskaita, o šios sąskaitos savininkas, duotu atveju „Parex“ bankas. Todėl bandymai suversti kaltę „Khreschatik” bankui yra visiškai nepagrįsti. Minėtame nutarime labai aiškiai pabrėžta, kad Fondo investicinių vienetų prospekte numatyta pareiga už išpirktus Fondo investicinius vienetus atsiskaityti per 5 darbo dienas. Apeliaciniame skunde apeliantas meluoja teigdamas, kad ieškovai buvo aiškiai įspėti apie pasikeitusias atsiskaitymų sąlygas. E. Z. iš viso nebuvo įspėtas, o V. Z. sulaukė telefono skambučio tik po to, kai buvo parduoti Fondo vienetai, kurio metu buvo užsiminta apie neįvardintas galimas problemas dėl atsiskaitymų ir pasiūlyta atšaukti pardavimą. Be to, LR Vertybinių popierių komisijos sprendimas Nr. 2K-164 neturi prejudicinės galios, nes tai nėra teismo sprendimas ir jis yra priimtas dėl kitų asmenų ir dėl galimai visiškai kitų aplinkybių (LR CPK 182 str.).

6. Atsakovas klaidina teismą teigdamas, kad vertybinių popierių sąskaitoje apskaitomi tik vertybiniai popieriai. Tai tokia pat kliento banko sąskaita, kurioje apskaitomos kliento lėšos ir vertybiniai popieriai. Už šioje sąskaitoje esančias lėšas klientas gali bet kuriuo momentu pirkti vertybinius popierius; pardavus vertybinius popierius, gautos lėšos įskaitomos į šią kliento sąskaitą. Jeigu lėšos negautos, tai jos negali būti ir apskaitytos. Klientas gali bet kuriuo momentu persivesti lėšas į einamąją sąskaitą konvertuoti į norimą valiutą ar pasiimti pinigus, jais disponuoti savo nuožiūra. Būtent atsakovas daugiau kaip du mėnesius atsisakė leisti ieškovui V. Z. disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis, tuo padarydamas didelius nuostolius. O ieškovui E. Z. neleido disponuoti lėšomis net keturis su puse mėnesio.

7. Ukrainos nacionalinio banko rezoliucija niekaip neįtakojo ir negalėjo įtakoti atsakovo atsiskaitymo su ieškovais trukmės. Ši rezoliucija yra skirta profesionaliam instituciniam investuotojui ir taikytina pačiam atsakovui, kaip juridiniam asmeniui, bet ne ieškovams, kaip fiziniams asmenims ir neprofesionaliems investuotojams. Ieškovai mano, kad ši situacija susiklostė būtent dėl atsakovo sunkios finansinės padėties atsiskaitymo laikotarpiu. O tokia padėtis yra visiems žinoma ir įrodinėti to nėra poreikio. Būtent tada atsakovas buvo atsidūręs ant bankroto ribos ir būtent tuo laikotarpiu atsakovo valdymą perėmė Latvijos vyriausybė.

8. Atsakovo pateikta firmos „Pravovoj aljans” išvadoje nagrinėjama institucinio investuotojo, t.y. juridinio asmens, kurio veikla yra finansinis investavimas, išėjimo iš rinkos aspektus ir nieko nekalba apie to institucinio investuotojo klientus, kokiais buvo ieškovai. Net jeigu laikyti ieškovus instituciniais investuotojais, o jie tikrai tokiais nėra, išvadose minimi dokumentai ir reikalavimai Ukrainoje galiojo jau eilę metų, todėl ieškovams parduodant investicinius vienetus „Parex“ bankas žinojo (arba turėjo žinoti) apie galimus atsiskaitymo terminus ir šiuos terminus įrašyti sutartyje, o ne įsipareigoti atsiskaityti per penkias darbo dienas. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai vertino „Pravovoj aljans” išvadas ir jas visiškai pagrįstai atmetė.

9. Atsakovas siekia sutapatinti investavimo sutartyje paminėtą sutartinį atsiskaitymo terminą, kuris konkrečiu atveju yra 5 darbo dienos, ir faktinį atsiskaitymo terminą, kuris užsitęsė iki keturių su puse mėnesio. Atsakovas teisme negalėjo paaiškinti, kodėl V. Z. atveju „atsiskaitymų ciklas” yra du su puse mėnesio, o E. Z. atveju – keturi su puse mėnesio, kokie dokumentai tai reglamentuoja. Nors abu ieškovai pirko tuos pačius Fondo vienetus, kurių atsiskaitymo terminas yra 5 darbo dienos. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sutartį, LR Vertybinių popierių komisijos išvadas bei sprendimą Nr. 2K-164, ir priėmė pagrįstą sprendimą.

10. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, neva, nevertina „Sutarties“ 48 punkto V. Z. atveju ir analogiško „Sutarties“ 39 punkto E. Z. atveju, kurie nustato, kad atsakovas neatlygina ieškovų patirtų nuostolių dėl krizių ar kitokių neigiamų pokyčių vertybinių popierių rinkoje. Apelianto nuomone, ieškovai prisiėmė visą riziką, susijusią su pokyčiais vertybinių popierių rinkoje ir su valiutų kursų pokyčiu. Tačiau apeliantas nutyli, kad minėtą riziką ieškovai prisiėmėme investavimo periodui, t. y. kol jie buvo investicinių vienetų savininkai. Konkrečiu atveju V. Z. investavimas baigėsi 2008 m. spalio 9 d. pardavus vertybinius popierius. Žala atsirado po 2008 m. spalio 9 d. neteisėtai neatsiskaitant už parduotus investicinius vienetus tarpusavio sutarties ir fondo prospekto nustatytais terminais baigus investavimą, nors piniginės lėšos Ukrainos grivinos jau buvo ieškovo sąskaitoje. E. Z. atveju investavimas baigėsi 2008 m. lapkričio 12 d.

11. Atsakovas, cituodamas LR CK 6.246 str.- 6.248 str. dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovų patirtų nuostolių, galimai sąmoningai praleidžia, kad priežastinis ryšys apima ne tik veiksmus, bet ir neveikimą. O konkrečiu atveju žala ir atsirado dėl atsakovo neveikimo, t. y. neatsiskaitymo laiku.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teisme, buvo papildomai tiriamos ginčo šalių (tame tarpe apelianto) nurodytos faktinės aplinkybės, išnaudota galimybė sudaryti taikos sutartį, apklausta liudytoja T. J., išklausytas 2008-10-08 garso įrašas, išvadą teikiančiai valstybės institucijai – Lietuvos bankui- pateikta visa civilinė byla išvadai pateikti ir gauta Lietuvos banko išvada. Pažymėtina, kad LR Vertybinių popierių komisija šiuo metu yra Lietuvos banko sudėtinė dalis.

I. V. Z. ir jo atstovas advokatas Muradas Bakanas prašė skundą atmesti.

Ieškovas E. Z. teismo posėdyje nedalyvavo. Jo atstovas Muradas Bakanas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo (apelianto) AB „Citadele“ banko atstovai J. R. ir advokatas Arnas Ilgauskas palaikė apeliacinio skundo reikalavimus, prašė jį tenkinti.

Trečiojo asmens „Citadele banka“, AS atstovas advokatas T. T. pritarė AB „Citadele“ banko apeliacinio skundo reikalavimams, prašė juos tenkinti.

Valstybės institucijos – Lietuvos banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, nes pateikta rašytinė išvada.

Lietuvos banko išvadoje nurodyta, kad ieškovo V. Z. informavimą telefonu apie galimai iki 2 mėnesių užtruksiantį atsiskaitymą už išpirktus investicinius vienetus, galima pripažinti kaip tinkamą ir savalaikį kliento informavimą LR Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau -Įstatymas) 22 str. 1 dalies prasme, tuo tarpu įrodymų, kad E. Z. buvo tinkamai ir laiku informuotas apie galimus sunkumus dėl atsiskaitymo, byloje nėra. Teigia, kad ieškovų atsisakymas sudarant sutartis pateikti atitinkamą informaciją apie savo turtą, investavimo patirtį ir pan., lemia tik Banko galimybę parinkti klientams tinkamiausią finansinę priemonę, tačiau jokiu būdu neatleidžia Banko, kaip profesionalaus tarpininko, nuo bendros pareigos elgtis sąžiningai, teisingai ir profesionaliai geriausiomis šiems konkretiems klientams sąlygomis ir interesais. Atsižvelgdamas į gana prieštaringus atsakovo paaiškinimus dėl ieškovų pavedimų vykdymo, Lietuvos bankas daro išvadą, kad klientų (ieškovų) pavedimai parduoti jų turimus Fondo investicinius vienetus buvo įvykdyti tik tada, kai Bankas, kaip investicinių vienetų pardavimų tarpininkas, ieškovams grąžino pinigus ta valiuta, kuri buvo skirta Fondo investiciniams vienetams įsigyti (JAV doleriais V. Z. ir eurais E. Z.), t.y. Ukrainos grivinos konvertavimas į JAV dolerius ar į eurus yra sudėtinė Klientų pavedimų parduoti jų turimus Fondo investicinius vienetus vykdymo dalis.

Atsižvelgdamas į tai, kad, Banko (atsakovo) teigimu, Bankas ieškovų pavedimus parduoti jų turimus Fondo investicinius vienetus vykdė tarpininkaujant „Parex banka“, AS (Latvija) ir Ukrainos „Khreschatik" bankui, o pavėluotus atsiskaitymus su ieškovais atsakovas grindžia Ukrainoje susiklosčiusia ekonomine situacija, Ukrainos valdžios veiksmais ir Ukrainos nacionaliniais teisės aktais, Lietuvos bankas negali pateikti pagrįstos išvados, dėl kokių priežasčių ir kieno kaltės atsakovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, t. y. neatsiskaitė su ieškovais Fondo prospekte numatytais terminais, nes Lietuvos banko funkcijos nesusijusios su Ukrainos nacionalinių teisės aktų nuostatų aiškinimu ir taikymu bei Latvijos Respublikoje ir Ukrainoje licencijuotų ir šiose valstybėse veikiančių bankų veiksmų ar neveikimo teisėtumo tyrimu. Nurodė, kad V. Z. informavimas apie galimai užtruksiantį atsiskaitymą, taip pat kaip ir V. Z. sutartyje (48 punktas) ir E. Z. sutartyje (39 punktas) nurodyti minėti Klientų patvirtinimai bei Fondo prospekte atskleistos rizikos rūšys, jokiu būdu neatleidžia atsakovo, kaip profesionalaus tarpininko, nuo bendros pareigos su Klientais elgtis sąžiningai, teisingai ir profesionaliai geriausiomis Klientams sąlygomis ir jų interesais, t. y. laikytis teisės aktuose bei V. Z. sutartyje ir E. Z. sutartyje nustatytų reikalavimų, susijusių su Klientų pavedimų vykdymu ir atsiskaitymu su jais (pvz., pasirinkti geriausiai Klientų interesus atitinkantį mokėjimų tarpininką, per įmanomai trumpiausią laiką grąžinti Klientams konvertuotas lėšas ir pan.).

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus (CPK 185 str.), teisingai aiškino ir taikė teisės normas, pakankamai aiškiai argumentavo savo išvadas dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo ir būtinumo jį tenkinti. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ir atlikus papildomą įrodymų tyrimą, nepaaiškėjo naujų esminių aplinkybių, dėl kurių būtų atsiradęs pagrindas panaikinti iš esmės teisingą Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą.

Bylos esmė apeliacinio skundo ribose.

Byloje nustatyta, kad ieškovas V. Z. su atsakovu AB „Parex“ banku (dabar AB „Citadele“ bankas, toliau tekste - Bankas) 2008 m. kovo 5 d. sudarė „Vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo ir investicinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 20080305-2238“. V. Z. 2008-10-08 davė Bankui pavedimą parduoti AB „Parex“ banko neviešai platinamo „Parex Ukrainian Balanced Fund“ 6829 investicinius vienetus. 2008-10-17 atsakovas pardavė 6829 investicinio fondo vienetus už 98 815,63 Ukrainos grivinas, tačiau tik 2008-12-23 atsakovas (Bankas) į ieškovo sąskaitą pervedė 11 503,57 JAV dolerių, atitinkamai 28 348,25 litų. I. V. Z. nesutiko su gauta suma ir nurodė, kad jei atsakovas būtų vykdęs „Sutarties“ bei įstatymų reikalavimus ir Ukrainos grivinos būtų buvusios jam išmokėtos arba konvertuotos 2008-10-17, t.y. kada jos atsakovo buvo faktiškai gautos už parduotus investicinius vienetus, pagal tos dienos kursą jam būtų buvę išmokėti 48 769,47 litai, todėl 20 421,22 Lt skirtumą jis vertina kaip žalą, atsiradusią dėl atsakovo kaltės.

Ieškovas E. Z. su atsakovu AB „Parex“ banku (dabar AB „Citadele“ bankas, toliau tekste -Bankas) 2008 m. kovo 5 d. sudarė „Vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo ir investicinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 20080305-2239“. E. Z. 2008-11-11 davė Bankui pavedimą parduoti AB „Parex“ banko neviešai platinamo „Parex Ukrainian Balanced Fund“ 12450 investicinių vienetų. 2008-11-14 atsakovas pardavė 12450 investicinio fondo vienetų už 162472,5 Ukrainos grivinas, tačiau tik 2009-03-02 Bankas į jo sąskaitą pervedė 13 187,70 eurų (atitinkamai 45 534,49 Lt). Jei Ukrainos grivinos būtų buvusios jam išmokėtos arba konvertuotos 2008-11-14, t.y. kada jos atsakovo buvo faktiškai gautos už parduotus investicinius vienetus, tai pagal tos dienos kursą jam būtų buvę išmokėti 78 116,77 litai, todėl 32582,28 Lt skirtumą jis vertina kaip žalą, atsiradusią dėl atsakovo kaltės.

Dėl apeliacinio skundo argumentų.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą vadovaudamasis vieninteliu įrodymu - Vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo ir investicinių paslaugų teikimo sutartimis - ir nevertino kitų byloje esančių įrodymų, nes tai, kad apeliaciniame skunde atsakovo nurodyti dokumentai nebuvo išvardinti teismo sprendime, neraiškia, kad teismas jų netyrė ir nevertino.

Iš dalies sutikdamas dėl atskirų apeliacinio skundo argumentų, t.y. nepakankamo telefoninio pranešimo V. Z. (CD disko) ištyrimo ir įvertinimo, atsisakymo apklausti liudytoją T. J., atitinkamų rašytinių įrodymų prijungimo, apeliacinės instancijos teismas atliko papildomą įrodymų tyrimą, praktiškai patenkindamas visus apelianto prašymus, sudarydamas galimybę Lietuvos bankui, kaip institucijai teikiančiai išvadą, visos bylos pagrindu pateikti savo išvadą dėl ieškovų reikalavimų, tačiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad šie įrodymai ir nesuteikė pagrindo panaikinti iš esmės teisingą sprendimą, tik leido papildomai argumentuoti šį ginčijamą sprendimą.

Nors apeliantas, nesutikdamas su ginčijamo sprendimo motyvais, nurodo, kad jis neturėjo pareigos įrodyti, kad laiku nekonvertavo ieškovų lėšų už parduotus investicinius vienetus, nes negalima konvertuoti to, ko neturi; kad konvertavimo procesas atliekamas tos valstybės kredito įstaigoje ir „to asmens, per kurį yra vykdomas pats pavedimas dėl vertybinių popierių pardavimo ir investicijų grąžinimo“, t.y. vykdomas ieškovų per jų pasirinktus investicinius fondus, o atsakovas nedalyvauja investavimo procese (t. 4, b. l. 4), tačiau tada pagrįstai kyla klausimas, kokias pareigas apskritai turėjo atlikti ir atliko atsakovas kaip tarpininkas bei trečiasis asmuo „Citadele banka“, AS, per kurį buvo vykdomas investicinių vienetų pardavimas investicinių vienetų pardavimo ir atsiskaitymo už parduotus vienetus procese, ir dėl ko tada atsakovas bei trečiasis asmuo byloje stengėsi įrodyti, kad jis tinkamai informavo V. Z. apie galimus atsiskaitymų sutrikimus, apeliacinės instancijos teisme įrodinėjo, kad jo tarpininko „Citadele banka“, AS, darbuotojai (tame tarpe T. J.) stengėsi laiku ir tinkamai paruošti dokumentus Ukrainos grivinų konvertavimui į JAV dolerius ar eurus, kad būtų atsiskaityta su ieškovais už parduotus investicinius vienetus.

Apeliantas savo skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip, nei to pageidavo atsakovas bei trečiasis asmuo, vertino atskirus pastarųjų pateiktus dokumentus ir sutarties vykdymo etapus, kaip antai: atskirus bankinius pavedimus, atsiskaitymo ciklo pasibaigimą, atskirus atsakovo ir trečiojo asmens pateiktus Ukrainos vyriausybės ir banko norminius aktus, advokatų kontoros „Pravovoj Aljans“ išvadas, Vertybinių popierių komisijos 2009-05-14 sprendimą teisės pažeidimo byloje Nr. 2K-164, tačiau tai yra teismo teisė (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija šioje byloje neturi pagrindo kitaip vertinti advokatų kontoros „Pravovoj Aljans“ išvadas (t.1, b. l. 24-33, 79-93), Ukrainos nacionalinio banko 2008-10-11 rezoliuciją Nr. 319 (t.1, b. l. 125-130), Nacionalinio Ukrainos banko 2009-06-25 paaiškinimą V. Z. (t.1, b. l. 104-107), negu tai savo išvadose įvertino LR Vertybinių popierių komisija ir pirmosios instancijos teismas.

Vertybinių popierių komisijos 2009-05-14 sprendimą (t.1, b.l.144-146) teisėjų kolegija vertina kaip papildomą įrodymą, jog atsakovas „Parex“ bankas (šiuo metu „Citadele“ bankas), 2008 metų spalio - gruodžio mėnesiais, t.y. tuo pačiu laiku kai buvo priimami ir vykdomi ieškovų V. Z. ir E. Z. analogiški pavedimai, priimdamas klientų pavedimus parduoti „Parex Ukrainos subalansuoto fondo“ („Parex Ukrainian Balanced Fund“) vienetus ir atsiskaitydamas su jais praėjus daugiau kaip 2 mėnesiams, pažeidė LR Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 str. 3 dalies reikalavimus aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu klientai galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Minėtame sprendime nurodyta, kad Komisija, atsižvelgdama, jog „Parex“ bankas bendradarbiavo su Komisija teisės pažeidimo byloje ir pateikė įrodymus apie nuostolių atlyginimą klientams, LR Finansinių priemonių rinkų įstatymo 86 str. numatyta sankcija nebuvo skiriama. Šis sprendimas, tik patvirtina, kad ieškovų atvejis, kai jie nebuvo tinkamai ir laiku informuoti apie galimas rizikas investuojant Ukrainoje, nebuvo vienintelis, tik kitiems klientams žala buvo atlyginta gera atsakovo valia. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ieškovai V. Z. ir E. Z., priešingai nei „Parex“ banko klientai Vertybinių popierių komisijos išnagrinėtoje byloje, buvo „aiškiai įspėti ir žinojo apie atsiskaitymų už įvykdytą sandorį pasikeitusias sąlygas bei kliūtis investicijų sugrąžinimui“, nepagrįsta įrodymais.

Savo apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino tarp ieškovų ir atsakovo sudarytas „Vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo ir investicinių paslaugų teikimo sutartis“, todėl priėmė neteisėtą ir neteisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija sutinka, kad ginčo išsprendimui svarbus šioje byloje yra teisingas ieškovų ir atsakovo sudarytų sutarčių aiškinimas.

Ginčo šalys sutiko, kad ieškovo V. Z. ir E. Z. investicinių vienetų pirkimas- pardavimas buvo atliekamas vadovaujantis tarp ieškovų ir atsakovo sudarytų „Vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo ir investicinių paslaugų teikimo sutarčių” pagrindu, vadovaujantis LR Finansinių priemonių rinkų įstatymu (2007-01-18 ir 2008-11-06 įstatymo redakcijos), Pavedimų vykdymo politikos, patvirtintos AB “Parex” banko valdybos 2008-06-11 nutarimu Nr. V-26/4 nuostatomis ir kitais norminiais aktais.

Abu ieškovai yra įsitikinę, kad Bankas, pardavęs investicinio fondo vienetus, privalėjo grąžinti pinigus per 5 darbo dienas, kaip tai yra numatyta V. Z. „Sutarties“ 23.2 punkte ir E. Z. „Sutarties“ 14.2 punkte, o taip pat „Parex Ukrainian Balanced Fund“ investicinių vienetų emisijos prospekto 5 punkte.

Byloje, kaip tai teisingai sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, neginčijama dėl paties įvestavimo į „Parex Ukrainian Balanced Fund“, tačiau yra kilęs ginčas dėl atsakovo, kaip profesionalaus tarpininko, pareigos su Klientais elgtis sąžiningai, teisingai ir profesionaliai geriausiomis Klientams sąlygomis ir jų interesais, t. y. laikytis teisės aktuose bei sutartyse nustatytų reikalavimų, susijusių su Klientų pavedimų vykdymu ir atsiskaitymu su jais už parduotus investicinius vienetus.

Tam, kad vertinti, ar sutartys buvo vykdomos tinkamai ir sąžiningai, svarbu, kad sutarties šalys teisingai suprastų savo teises ir pareigas, nustatytas tose sutartyse, nes sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6. 189 str. 1 d.) ir šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai, sąžiningai, kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6. 200 str. 1-3 dalys).

Kaip matyti iš šios bylos duomenų ir iš apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentų, sutarties šalys skirtingai traktuoja savo teisių ir pareigų apimtį: ieškovai nurodo, kad jie suprato, jog pagal jų su atsakovu sudarytas „Vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo ir investicinių paslaugų teikimo sutartis” atsakovas AB „Parex“ bankas (vėliau –AB „Citadele“ bankas) jų pavedimu turėjo parduoti atitinkamą kiekį investicinių Fondo vienetų ir po pinigų gavimo iš minėto Fondo už parduotus vienetus, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas atsiskaityti su jais visais įmanomais būdais: litais, JAV doleriais, eurais ar net Ukrainos grivinomis

Tuo tarpu atsakovas dėl savo teisių ir pareigų apimties užima prieštaringą poziciją: vienais atvejais jis teigia, kad jo pareigos pagal „Sutartis“ su ieškovais pasibaigė per 5 darbo dienas pardavus ieškovų nurodytus investicinius vienetus, apie tai gavus atitinkamą patvirtinimą bei apie jį pranešus ieškovams, nes Bankas, konvertuodamas Ukrainos grivinas į eurus ar JAV dolerius suteikia klientui papildomą paslaugą; kitais atvejais teigia, kad už parduotus ieškovų investicinius vienetus gautų Ukrainos grivinų konvertavimas ilgiau nei būdavo paprastai užtruko dėl tuo laikotarpiu pasikeitusių Ukrainos norminių aktų, Ukrainos vyriausybės politikos ir ryšium su tuo susijusių papildomų reikalavimų teikiamiems konvertavimo dokumentams, dėl ko ieškovai buvo laiku ir tinkamai informuoti, ką galima suprasti, kaip atsakovo pareigų neįvykdymą dėl trečiųjų asmenų kaltės arba tam tikrų, nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių; dar kitais atvejais nurodo, kad atsakovas, pervesdamas konvertuotas lėšas ieškovams, tinkamai įvykdė “Sutarčių” 23.2 punkto (V. Z. sut.) bei 14.2 punkto (E. Z. sut.) reikalavimus, nes šiose sutartyse buvo numatyta, kad “klientui pareikalavus, tarpininkas privalo nedelsdamas gražinti kliento piniginių lėšų sąskaitoje esančius pinigus, jeigu yra pasibaigęs atsiskaitymų ciklas” <...>, o atsiskaitymų ciklas atitinkamai pasibaigė tada, kai lėšos, gautos už parduotus investicinius vienetus, buvo konvertuotos ir pervestos į atsakovo sąskaitą (t.1, b. l. 12-15, 118-123, t.3, b. l. 23-27 ir kt.). Apie atsakovo prieštaringą poziciją šioje byloje ir skirtingą faktinių aplinkybių aiškinimą savo išvadose nurodė ir LR Vertybinių popierių komisija (t.2, b. l. 4-9, 55-56, t.4, b. l. 47-49), bei Lietuvos bankas (atliekant įrodymų tyrimą Šiaulių apygardos teisme).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja T. J. paaiškino, kaip 2008 m. pabaigoje buvo atliekamas Ukrainos grivinų konvertavimas į JAV dolerius ir eurus, kurį vykdė “Citadele” bankas ir “Khresghatik” bankas ir kuriam reikėjo paruošti apie 614 vienetų dokumentų, o 309 dokumentai buvo tvirtinami notaro; kad šiuos dokumentus vertino vienintelis nepriklausomas ekspertas, todėl užtrukdavo konvertavimo procesas, nes nebuvo galimybės kaip nors kitaip perduoti ieškovams V. Z. ir E. Z. Ukrainos grivinas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teisme trečiojo asmens „Citadele banka“, AS atstovas nurodė, kad Ukrainos grivinų konvertavimui “Khresghatik” bankui buvo reikalinga pateikti apie 9 dokumentus (t. 4, b. l. 182).

LR CK 6.193 str. numato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Ginčijamu atveju sutarties sąlygas yra pasiūlęs atsakovas, todėl neaiškios sutarties sąlygos turi būti aiškinamos ieškovų naudai. LR CK 6. 193 str. 5 dalyje nustatyta, kad aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti į šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Šalys neneigia, kad tarp ieškovų ir atsakovo jau buvo susiformavę investicinio tarpininkavimo santykiai, kad 2008 m. kovo 5 d. sutartys tarp šalių tik buvo detalizuotos dėl pasikeitusių norminių aktų.

Atsiliepime į patikslintą ieškovo V. Z. ieškinį atsakovas nurodė, kad Bankas negalėjo iš karto įvykdyti ieškovo pavedimą konvertuoti gautas 98815,63 UAH į JAV dolerius ir pervesti į ieškovo sąskaitą dėl ne nuo Banko priklausančių priežasčių. Ukrainos nacionaliniam bankui 2008-10-11 potvarkiu Nr. 319, kuris įsigaliojo 2008-10-13, nustačius, kad visos transakcijos grivinomis per loro korespondentines sąskaitas su bankais ne rezidentais bus vykdomos tik pagal eksporto ir importo operacijas, šis nurodymas atėmė Bankui galimybę grąžinti ieškovo investicijas iš Ukrainos per kuo trumpesnį laikotarpį, kuris, esant normalioms sąlygoms bei neesant trukdžių iš Ukrainos valstybės institucijų, praktikoje trukdavo apie 6 darbo dienas. Atsiskaitymas su V. Z. užtruko 77 kalendorines dienas. Atsakovas mano, kad toks Ukrainos teisės aktų pakeitimas buvo padiktuotas pasaulinės finansų krizės (t.1, b. l. 120).

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis Lietuvos banko 2012-03-20 pateikta išvada, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas kaip tarpininkas pagal su ieškovais 2008 m. kovo 5 d. sudarytas „Vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo ir investicinių paslaugų teikimo sutartis”, gavęs ieškovų pavedimus, turėjo pareigą geriausiomis ieškovams sąlygomis parduoti investicinio fondo vienetus ir per 5 darbo dienas atsiskaityti su ieškovais.

Atsakovas byloje patvirtino (t.1, b. l. 120), kad V. Z. nurodymo parduoti „Parex Ukrainian Balanced Fund“ 6829 investicinius vienetus dienai, t.y. 2008-10-08, atsakovui jau buvo žinoma apie galimas atsiskaitymo už parduotus investicinius vienetus kliūtis. Todėl jis, tinkamai vykdydamas sutartinius įsipareigojimus ir vadovaudamasis 2008 m. kovo 5 d. sudarytos „Vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo ir investicinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 20080305-2238“ 9 punktu (“sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti kliento sąlygomis ir jo interesais”) bei “Sutarties” 38 punktu („tais atvejais, kai dėl tam tikrų kliūčių Bankas negali pradėti vykdyti kliento pavedimo arba kliento pavedimas negali būti įvykdomas per protingus terminus dėl reguliuojamoje rinkoje ar už jos ribų susiklosčiusių nepalankių aplinkybių (nukritus kainai, nesant pasiūlos ir pan.), Bankas raštu, el. paštu, telefonu arba per Parex Internet banką apie tai nedelsiant informuoja klientą, nurodydamas kliūtis ar aplinkybes, trukdančias vykdyti konkretų kliento pavedimą), „Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių“ (patvirtintų Vertybinių popierių komisijos 2007m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 1K-22) 94 punktu, „Pavedimų vykdymo politikos“ 3.5 punktu („nedelsdamas, kai tik jam tampa žinoma, informuoti Neprofesionalųjį klientą apie visus atvejus, kai dėl pavedimo savybių arba vyraujančių sąlygų finansinių priemonių rinkose to neįmanoma padaryti arba tai prieštarauja kliento interesams“), LR „Finansinių priemonių rinkų įstatymo“ 22 str. 3 dalimi turėjo ieškovams V. Z. ir E. Z. suteikti „aiškiai ir suprantamai“ visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicijų esmę, galimą riziką ir galėtų priimti pagrįstą investicinį sprendimą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors atsakovas pateikė duomenis, t.y. telefoninio pokalbio įrašą, kad 2008-10-08 V. Z. pateikus pavedimą parduoti jo turimus Fondo investicinius vienetus, atsakovo darbuotojas telefonu informavo V. Z., kad pardavus Fondo investicinius vienetus atsiskaitymas gali užtrukti iki 2 mėnesių, tačiau ši informacija buvo nesavalaikė, neišsami ir nekonkreti. Be to, ieškovas V. Z. tiek pirmos instancijos teisme, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pranešimą telefonu jis gavo jau po to, kai buvo davęs nurodymą parduoti investicinius vienetus.

Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovo pateiktas Banko darbuotojo telefoninis pranešimas daugiau primena laivą pokalbį tarp pažįstamų asmenų, nei dalykinę sutarties šalies informaciją. Pokalbio metu nėra tiksliai detalizuojama, dėl kokių priežasčių gali užtrukti atsiskaitymas ir su kuo tai susiję. Nurodoma, kad atsiskaitymai gali vėluoti dėl naujo įstatymo, kuris galimai įsigaliojo nuo 2008 m. spalio 1 dienos, jei per tą laiką nebus atšauktas; kad yra tikrinamas grivinų „išėjimas“ iš šalies, tikrinami sandoriai, kad atsiskaitymas gali užtrukti iki 2 mėnesių, kad apie tokią padėtį buvo informuoti neseniai, net neturi jokio oficialaus rašto (t.1, b. l. 50).

Kad ieškovui V. Z., kaip neprofesionaliam investuotojui, atsakovo suteikta informacija apie galimą vėlavimą atsiskaityti ir apie galimas rizikas nebuvo aiškiai suprantama, byloje patvirtina vėlesni ieškovo V. Z. veiksmai, t.y. tai, kad jau 2008-10-17, pamatęs sąskaitoje apskaitytas 98815,63 Ukrainos grivinas, jis atsakovui pateikė reikalavimą nedelsiant konvertuoti Ukrainos grivinas į litus, eurus, dolerius arba juos išmokėti jam grynais. 2008-12-12, 2009-01-12 tuo klausimu V. Z. pateikė papildomus reikalavimus išmokėti pinigus. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, kaip profesionalus tarpininkas, žinodamas apie galimus atsiskaitymo už parduotus investicinius vienetus sunkumus, o taip pat galimas grėsmes dėl valiutų nuvertėjimo esant ekonominei krizei, netinkamai vykdė LR Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatas, veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais, aiškiai ir suprantamai bei tinkamu laiku įspėti ieškovą apie galimai užtruksiantį atsiskaitymą už išpirktus jam priklausančius Fondo vienetus, galimą Ukrainos grivinos kurso pasikeitimą ir galimus su tuo susijusius ieškovo nuostolius; 77 dienas ( nuo 2008-10-17 iki 2008-12-23) vykdė atsiskaitymą su ieškovu, kurio metu nuvertėjo Ukrainos grivina, dėl ko ieškovas V. Z. patyrė tiesioginį 20 421,22 Lt nuostolį, kuris jam pagrįstai buvo priteistas ginčijamu Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu.

Ieškovo E. Z. ir Banko 2008 m. kovo 5 d. sudarytos „Vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo ir investicinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 20080305-2239“ 29 punkte taip pat buvo įtvirtinta nuostata („tais atvejais, kai dėl tam tikrų kliūčių Bankas negali pradėti vykdyti kliento pavedimo arba kliento pavedimas negali būti įvykdomas per protingus terminus dėl reguliuojamoje rinkoje ar už jos ribų susiklosčiusių nepalankių aplinkybių (nukritus kainai, nesant pasiūlos ir pan.), Bankas raštu, el. paštu, telefonu arba per Parex Internet banką apie tai nedelsiant informuoja klientą, nurodydamas kliūtis ar aplinkybes, trukdančias vykdyti konkretų kliento pavedimą; jo, kaip ir V. Z. atžvilgiu, veikė aukščiau išvardintų norminių aktų nuostatos, tame tarpe LR Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnio 3 dalies reikalavimas atsakovui suteikti „aiškiai ir suprantamai“ klientui visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jis galėtų suprasti siūlomų investicijų esmę, galimą riziką ir galėtų priimti pagrįstą investicinį sprendimą, tačiau E. Z. nurodė apskritai negavęs jokių atsakovo įspėjimų (t.4, b. l. 184), o atsakovas AB „Citadele“ bankas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jis įvykdė „Sutarties“ ir LR Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnio 3 dalies reikalavimus laiku ir aiškiai perspėti šį ieškovą apie galimus atsiskaitymų sutrikimus ir su tuo susijusias rizikas. Teisėjų kolegija kaip ir pirmosios instancijos teismas nepripažįsta įrodymu atsakovo nuomonę, kad E. Z., būdamas V. Z. sūnumi, galimai žinojo arba turėjo žinoti apie atsakovo V. Z. perspėjimą, juolab, kad, kaip matyti iš V. Z. veiksmų gavus pranešimą apie parduotus investicinius vienetus, ir pats V. Z. nesuprato minėto atsakovo perspėjimo esmės ir reikšmės. Be to, byloje nėra įrodymų, kad V. Z. būtų prisiėmęs kokius nors įsipareigojimus E. Z. atžvilgiu. V. Z. ir E. Z. atstovas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jei Bankas būtų informavęs ieškovus, kad atsiskaitymai užtruks ilgiau nei 5 dienas, jie galimai nebūtų investavę (t.4, b. l. 184). Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas E. Z. atžvilgiu nevykdė LR Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatų, veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais, aiškiai ir suprantamai bei tinkamu laiku įspėti ieškovą apie galimai užtruksiantį atsiskaitymą už išpirktus jam priklausančius Fondo vienetus, galimą Ukrainos grivinos kurso pasikeitimą ir galimus su tuo susijusius ieškovo nuostolius; nuo 2008-11-14 iki 2009-03-02 vykdė atsiskaitymą su ieškovu, kurio metu nuvertėjo Ukrainos grivina, dėl ko ieškovas E. Z. patyrė tiesioginį 32582,28 Lt nuostolį, kuris jam pagrįstai buvo priteistas ginčijamu sprendimu.

Atsakovo veiksmus (neveikimą) vykdant „Sutartį“ su E. Z., negalima pripažinti sąžiningais ir vykdomais kliento interesų užtikrinimui dar ir dėl to, kad atsakovas, jau nuo 2009-02-26 žinodamas, kad E. Z. vertybinių popierių sąskaitoje yra įskaityti 13187,70 eurai, šias lėšas į ieškovo sąskaitą pervedė tik 2009-03-02, t.y., kai ieškovas 2009-03-02 kreipėsi dėl lėšų pervedimo į jo piniginių lėšų einamąją sąskaitą, nors dar 2009-01-09 atsakovas buvo gavęs E. Z. reikalavimą nedelsiant pervesti lėšas į jo sąskaitą, ieškovas prašė nurodyti lėšų nepervedimo priežastis (t. 3, b. l. 5, 6,7, 23-27).

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netinkamai aiškino ir taikė atsakovo su ieškovais sudarytas sutartis, netinkamai vertino ir rėmėsi Sutarčių 23.2 punktu V. Z. atveju ir analogišku 14.2 punktu E. Z. atveju, visiškai nevertino V. Z. atveju Sutarčių 48 punkto, o E. Z. atveju 39 punkto, kurie nustato, kad atsakovas neatlygina ieškovų patirtų nuostolių dėl krizių ar kitokių neigiamų pokyčių vertybinių popierių rinkoje, valiutų kursų pokyčių bei infliacijos, kad atsakovas nėra atsakingas už ieškovų patirtą žalą dėl emitentų ar trečiųjų šalių veikimo ar neveikimo.

Teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundo argumentais ir sutinka su Vertybinių popierių komisijos bei Lietuvos banko išvadomis, kad V. Z. sutartyje (48 punktas) ir E. Z. sutartyje (39 punktas) nurodyti šių klientų patvirtinimai bei Fondo prospekte atskleistos rizikos rūšys, neatleidžia atsakovo, kaip profesionalaus tarpininko, nuo bendros pareigos su klientais elgtis sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, geriausiomis klientams sąlygomis ir jų interesais, t. y. laikytis teisės aktuose bei V. Z. sutartyje ir E. Z. sutartyje nustatytų reikalavimų, susijusių su klientų pavedimų vykdymu ir atsiskaitymu su jais, nes pagal LR Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 str. 3 dalį Bankas turėjo suteikti Klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų priimti pagrįstą investicinį sprendimą. Net jei būtų nustatyta, kad Bankas tinkamai vykdė Įstatymo 22 str. 3 dalį, tinkamas šios pareigos įvykdymas (Kliento informavimas) neatleidžia Banko kaip profesionalaus tarpininko nuo bendros pareigos Kliento atžvilgiu elgtis sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais.

Dėl išdėstyto, apeliacinis skundas atmestinas, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo AB „Citadele“ bankas ieškovams V. Z. ir E. Z. priteistinos advokato pagalbos išlaidos (CPK 98 str.).

I. V. Z. pateikė dokumentus, kad apeliacinėje instancijoje jis turėjo 2057,- Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas (t. 4, b. l. 224, 240, 241, t.5, b. l. 4).

Ieškovas E. Z. pateikė dokumentus, kad apeliacinėje instancijoje jis turėjo 2057,- Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas (t. 4, b. l. 223, 238, 239, t.5, b. l. 5).

Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei apimtį šios ieškovų turėtos advokato pagalbos išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir protingomis.

Iš atsakovo AB „Citadele“ bankas priteistinos 37,- Lt išlaidos Valstybei (t.4, b. l. 209), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

Kadangi trečiasis asmuo „Citadele bankas“, AS yra prisidėjęs prie atsakovo AB „Citadele“ banko apeliacinio skundo, kuris atmestas, bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo AB „Citadele“ banko (į. k. 112021619, buveinė K. K. g. 13, LT-03107 Vilnius, A/s (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900) ieškovui V. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini)) ir ieškovui E. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini)) kiekvienam po 2057,- Lt (du tūkstančius penkiasdešimt septynis litus) advokato samdymo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo AB „Citadele“ banko (į. k. 112021619, buveinė K. K. g. 13, LT-03107 Vilnius, A/s (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900) Valstybei 37,- Lt (trisdešimt septynis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.