Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-08-24 · Civilinė byla Nr. e2-24834-863/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-08-24
Bylos Nr.
e2-24834-863/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19279-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Ieškovas
Uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“
Atsakovas
L. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-24834-863/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19279-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; (S) 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.29.3; 3.1.7.6; 3.2.3.2; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui L. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 1 852,91 Eur negrąžintą paskolą, 391,91 Eur palūkanas, 9,34 Eur delspinigius, 194 Eur skolos išieškojimo išlaidų ikiteisminė tvarka, 74,99 procentų sutartinių palūkanų nuo 1 152,91 Eur kredito sumos nuo 2020 m. liepos 3 d. iki visiško prievolės įvykdymo, 74,65 procentų sutartinių palūkanų nuo 700 Eur kredito sumos nuo 2020 m. liepos 3 d. iki visiško prievolės įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2020 m. liepos 7 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai 2020 m. liepos 10 d. Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas L. P. ir ieškovė UAB „Sostinės kreditai“ 2020 m. sausio 13 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteikta 1 200 Eur paskola su bendra vartojamo kredito metine 106,93 procentų norma, galutinė kredito grąžinimo data – 2022 m. sausio 13 d., bei 2020 m. kovo 5 d. šalys sudarė dar vieną Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteikta 700 Eur paskola su bendra vartojamo kredito metine 105,81 procentų norma, galutinė kredito grąžinimo data – 2022 m. kovo 5 d. Ieškovė nurodo, kad atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė, todėl prašo priteisti 2 448,16 Eur dydžio skolą pagal abi sudarytas sutartis.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnį kredito gavėjas privalo grąžinti kreditoriui gautą sumą ir mokėti palūkanas. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia ar įsipareigoja suteikti kredito gavėjui fiziniam asmeniui (vartotojui) kreditą atidėto apmokėjimo, taip pat mokėjimo išdėstymo (apmokėjimo dalimis) būdu; arba kreditus, įskaitant einamosios sąskaitos kreditą, bendrosios vienkartinės sumos kreditą ir daiktui ar paslaugai pirkti teikiamą kreditą (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalį jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis, analogiškos sąlygos yra numatytos ir tarp šalių sudarytoje sutartyje, todėl ieškovė kreipėsi į teismą nesuėjus sutartyje numatytam terminui. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarčių sąlygas ar būtų atsiskaitęs su ieškove dėl prašomų priteisti sumų (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė kredito sutartyse numatytų įsipareigojimų, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 1 152,91 Eur negrąžintą kreditą ir iki kreipimosi į teismą paskaičiuotos 264,19 Eur palūkanas, bei pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 700 Eur negrąžintą kreditą ir iki kreipimosi į teismą paskaičiuotos 127,72 Eur palūkanas, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vartojimo kredito sutartimi atsakovė įsipareigojo praleidęs mokėjimo terminus mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 9,34 Eur delspinigius pagal ieškovės pateiktą paskaičiavimą (pagal abi sutartis) taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas.

Ieškovė tai pat prašo priteisti iš atsakovo pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 74,99 procentų sutartinių palūkanas nuo 1 152,91 Eur kredito sumos nuo 2020 m. liepos 3 d. iki visiško prievolės įvykdymo ir pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 74,65 procentų sutartinių palūkanų nuo 700 Eur kredito sumos nuo 2020 m. liepos 3 d. iki visiško prievolės įvykdymo.

Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.874 straipsnio 1 dalimi, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.

Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e3K-7-75-823/2020 ir nusprendė, kad aptariama kasacinio teismo praktika keistina kaip iš dalies varžanti teismo pareigos vykdyti teisingumą, užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise, įgyvendinimą ir neatitinkanti kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo. Vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų praktiką, ieškovei priklauso iki kredito sutarties pabaigos paskaičiuotos ir atsakovo nesumokėtos pelno palūkanos išreikštos tvirta pinigų suma kaip negautos pajamos, o ne procentinė jų išraiška neapibrėžtam laikotarpiui. Todėl prašymas priteisti 74,99 procentų sutartinių palūkanas, pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 1 152,91 Eur kredito sumos nuo 2020 m. liepos 3 d. iki visiško prievolės įvykdymo ir 74,65 procentų sutartinių palūkanų pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 700 Eur kredito sumos nuo 2020 m. liepos 3 d. iki visiško prievolės įvykdymo atmestinas.

Ieškovei pagal kredito sutartį Nr. 54750 priteistinos pelno palūkanos kaip negautos pajamos už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 4 d. iki 2022 m. sausio 13 d. t. y. 735,16 Eur (1 147,92 – (75 + 73,57+255,83+8,36)).Taip pat pagal kredito sutartį Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) priteistinos pelno palūkanos kaip negautos pajamos už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 4 d. iki 2022 m. kovo 5 d. t. y. 531,71 Eur (703,43 – (43,54+127,72)). Iš viso ieškovei pagal abi kredito sutartis priteistina 1 685,78 Eur palūkanų (264,19 + 735,16 pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 127,72 + 531,71 pagal kredito sutartį Nr. 55563).

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 194 Eur dydžio ikiteisminio išieškojimo išlaidas. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis numato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vartojimo kredito davėjai neturi teisės taikyti jokių papildomų skolos išieškojimo, nepriklausomai nuo to, ar išieškojimą vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys, pranešimo apie įsiskolinimą ir kitų mokesčių. Šie mokesčiai yra tiesiogiai susiję su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, todėl papildomas jų nustatymas laikytinas prieštaraujančiu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1482-577/2014). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikalavimas priteisti 194 Eur dydžio ikiteisminio išieškojimo išlaidas atmestinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 521,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 55 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Sostinės kreditai” juridinio asmens kodas 302513887, naudai 1 852,91 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų ir 91 euro cento) negrąžintą kreditą, 1 658,78 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų ir 78 euro centų) palūkanas, 9,34 Eur (devynių eurų ir 34 euro cento) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 521,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Lysionok