- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-06
- Bylos Nr.
- eB2-1925-580/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00953-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Advokatai
- Romualdas Samaitis, Zita Titkienė
- Kategorijos
- 3.4.3.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jan Car Factory“ nemokumo administratoriaus mažosios bendrijos „V. Kononenkos administratorių biuras“ vardu paduoto prašymo dėl uždarosios akcinės bendrovės „Jan Car Factory“ bankroto pripažinimo tyčiniu priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apygardos teismo 2021-09-17 nutartimi atsakovui UAB „Jan Car Factory“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas MB „V. Kononenkos administratorių biuras“. Nutartis įsiteisėjo 2021-10-05.
Šalies argumentai
2. Teisme gautas nemokumo administratoriaus atstovo prašymas dėl UAB „Jan Car Factory“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Vilniaus apygardos teismo 2022-03-23 nutartimi nustatytas terminas trūkumams pašalinti. 2022-04-05 pateiktas patikslintas pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas laikytinas nepaduotu.
3. Vilniaus apygardos teismo 2022-03-23 nutartimi nustatytas terminas trūkumams pašalinti – tinkamus atstovavimo santykius patvirtinantiems dokumentams pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį pateikti. Advokato padėjėjas bankroto byloje Nr. B2-994-580/2022 pateikė praktikos vadovo sutikimą atstovauti UAB ,,Jan Car Factory“ bankroto byloje. Atstovauti byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu advokato padėjėjo Romualdo Samaičio praktikos vadovė advokatė Zita Titkienė nedavė ir tokio dokumento advokato padėjėjas nepateikė.
4. Patikslintu pareiškimu pašalinti trūkumai dėl .buvusio įmonės vadovo įtraukimo.
5. Vilniaus apygardos teismo 2022-03-23 nutartimi nurodoma, jog pareiškėjas turi pagrįsti, kada prašo nustatyti įmonės nemokumo momentą. Pareiškime pateikti motyvai dėl įmonės nemokumo momento nuo 2019-01-01. Pareiškėjas nurodo, jog jis remiasi nemokumo administratoriui pateiktais dokumentais bei atliktais skaičiavimais. Nei iš dėstymo, nei iš pareiškimo priedų negalima nustatyti, kuo remiantis gaunami nurodyti skaičiavimai. Neatmestina, jog kai kurie dokumentai gali būti pateikti, tačiau pareiškėjo pateikti dokumentai yra neatsekami, negalima nustatyti kas ir kuriuo dokumentus yra norima pagrįsti.
6. Patikslinto pareiškimo priedai sudaro 3 pozicijas, tačiau prie pateikto dokumento yra 25 niekaip neįvardinti priedai, kurie nėra aptarti patikslintame prašyme ir jų naudojimo procese galimybė yra tik spėtina. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog su pirminiu prašymu buvo pateikti buhalteriniai dokumentai, kurių didžioji dalis negali būti įskaitoma dėl blogos dokumento kokybės, su pirminiu prašymu pateikti dokumentai taip pat nebuvo sunumeruoti, nėra dokumentų pavadinimų, iš pareiškimo teksto negalima nustatyti dokumento reikšmės procesui. CPK 114 straipsnio 1 dalis nustato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bet kokių duomenų teikimas, jais nesiremiant ir jų nenurodant ieškinyje, priedų sąrašo nenurodymas, teikimas bet kokių dokumentų, laikant, kad teismas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo turi atsirinkti reikalingus dokumentus, yra netinkamas CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 2 dalies vykdymas.
7. Vilniaus apygardos teismo 2022-03-23 nutartimi pareiškėjas įpareigotas vykdyti CPK 135 straipsnio 2 punkto reikalavimus ir aiškiai nurodyti aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Nors pareiškėjas papildė šią dalį, tačiau iš patikslinto pareiškimo taip pat negalima aiškiai suprasti dėl kokių veiksmų bankrotą prašoma pripažinti tyčiniu. Aplinkybės, susijusios su antstoliu Rimantu Vižainiškiu išdėstytos itin neaiškiai. Nurodoma, kad antstolis Rimantas Vižainiškis pardavė UAB „Jan Car Factory“ turto už 6 432 Eur, iš kurių 4 355,67 Eur buvo pervesta ŽŪB „Nemėžis“, o likusi suma panaudota antstolio paslaugoms padengti. Toliau rašoma, kad bankroto administratorius daro išvadą, jog 2019, 2020 ir 2021 metais UAB „Jan Car Factory“ apskaitoje buvo neteisingai apskaitomas ilgalaikis turtas. Pats pareiškėjas nurodo, kad įmonė 2019 m. turėjo turto už 182 099 Eur; 2020 m. - už 141 578 Eur; 2021 m. – už 140 549 Eur. Nėra atskleista, iš ko sudarytas, galimai, balanse nurodyto dydžio turtas ir kodėl laikoma, jog antstolio perduotas turtas neįtrauktas į balansą, taip pat neaišku, kodėl piniginės lėšos laikomos ilgalaikiu turtu. Negalima nustatyti ir kokiu tikslu yra prašoma nustatyti faktą dėl netinkamo balanso sudarymo – ar tai susiję su nemokumu, ar su tyčinio bankroto sąlyga, ar su kitais toliau dėstomais motyvais.
8. Vilniaus apygardos teismo 2022-03-23 nutartimi pareiškėjas įpareigotas paaiškinti argumentus dėl BUAB „Jan Car Factory“ ir T. E. B. bei UAB „Kamoja“ santykių. Pareiškėjas nurodo, kad T. E. B. į UAB „Kamoja“ atsiskaitomąją sąskaitą 2019 m. už BUAB „Jan Car Factory“ sumokėjo 51 000 Eur, iš kurių dalis nebuvo pervesta į BUAB „Jan Car Factory“ atsiskaitomąją sąskaitą. Iš pareiškimo dėstymo taip ir liko neaišku, kokie sutartiniai ryšiai siejo šalis BUAB „Jan Car Factory“, T. E. B. ir UAB „Kamoja“, nepateikti susitarimai, neaišku, ar BUAB „Jan Car Factory“ atliko paslaugas, kodėl klientas turėjo sumokėti įmonei tik dalį pinigų. Taip pat niekuo nepaaiškintas ir nepagrįstas argumentas, kad BUAB „Jan Car Factory“ turtas (piniginės lėšos) buvo perkeltas į UAB „Kamoja“, o finansiniai įsipareigojimai kreditoriams liko BUAB „Jan Car Factory“.
9. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2013; 2014 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2014). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad suinteresuotas asmuo, Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 2 straipsnis).
10. Asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu. Ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesiniam dokumentui (CPK 110-115 straipsniai), bei specialiuosius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui (CPK 135 straipsnis), taip pat prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjo atstovas nepašalino trūkumų, nustatytų vykdant CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą, CPK 111 straipsnio 5 dalį, pateikė neatsekamus procesinio dokumento priedus.
11. Dėl paminėtų priežasčių daroma išvada, jog nepašalinus trūkumų, pareiškimas laikomas nepaduotu (115 straipsnio 3 dalis).
12. Kadangi nustatomas dokumentų dėl atstovavimo trūkumas, tai nutartis yra siunčiama nemokumo administratoriui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškimą laikyti nepaduotu ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nutartį išsiųsti nemokumo administratoriui MB „V. Kononenkos administratorių biuras“
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.