Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-09 nutarties, kuria J. A. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veikos skyriaus 2018 m. gegužės 31 d. nutarimas paliktas nepakeistu, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. A. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2018 m. gegužės 31 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį 11 Eur dydžio bauda dėl to, kad 2018 m. vasario 27 d., apie 13.56 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 108 punkto reikalavimus, nes vairuodamas automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę bei įvažiuodamas į važiuojamųjų dalių sankirtą atsidūrė priešpriešinėje eismo juostoje, susidūrė su į važiuojamųjų dalių sankirtą įvažiuojančiu automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

2. Institucijos nutarimą J. A. apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skundu buvo nesutinkama su faktinių aplinkybių įvertinimu, motyvuojamas tuo, kad jis nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, tvirtinant, jog nebuvo atsidūręs priešpriešinėje eismo juostoje, jo vairuojamas automobilis nekliudė priešpriešai važiuojančiam automobiliui, susidūrimo metu A. A. vairuojamas automobilis buvo pilnai sustojęs.

5. Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti.

Skundas netenkinamas.

6. ANK 652 str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio J. A. nesutinka su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis dėl kaltės, padarius ANK 417 str. 8 d. numatytą administracinį nusižengimą, tvirtindamas, kad ne jo padarytas KET pažeidimas buvo priežastis eismo įvykiui kilti, o BMW vairuotojo, kuris nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, tinkamai neįvertino važiavimo sąlygų. Slidžios kelio dangos, nepasirinko eismui saugaus važiavio greičio, dėl ko nesuvaldžius automobilio atsitrenkė į VW Polo automobilį.

7. Apygardos teismas dar kartą išnagrinėjęs esminius skundo argumentus ir administracinio nusižengimo bylą, atmeta apelianto motyvus kaip nepagrįstus, nes jie prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, nukentėjusiojo E. T., liudytojų P. T., A. Š. (policijos pareigūnės) parodymams, 2018 m. vasario 27 d. eismo įvykio vietos schemai bei papildomiems duomenimis apie eismo įvykį, kur užfiksuota, kad įvykio vietoje, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), stovintis automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadintas – priekinės kairės pusės durys, užpakalinis kairės pusės sparnas, automobilio VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas bei schemoje atvaizduotai automobilių padėčiai po susidūrimo (administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) lapas 36, 38), 2018 m. balandžio 23 d. eismo įvykio vietos schemos papildymui, CD laikmenoje pateiktoms nuotraukoms bei vaizdui, kuriuose užfiksuotas automobilių VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išsidėstymas po eismo įvykio,Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ir ūkio ir transporto departamento raštui Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad departamentas nėra išdavęs sutikimų ir prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų automobilių stovėjimo aikštelės žemės sklype, esančiame adresu Laisvės pr. 53, Vilniuje, projektavimui ir įrengimui (b. l. 54), kitai byloos medžiagai.

8. ANK 417 straipsnio 8 dalyje, dėl kurioje įtvirtinto nusižengimo padarymo J. A. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir skirta nuobauda, numatyta, jog pagal šį straipsnį administracinė atsakomybė kyla už kitus, ANK tiesiogiai nenumatytus KET pažeidimus. Taigi ši norma yra blanketinė, todėl kiekvienu atveju norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, turi būti nurodomas konkretus KET punktas, kurio pažeidimu yra kaltinamas pažeidėjas. Iš administracinio nusižengimo medžiagos matyti, jog J. A. inkriminuotas KET 108 punkto reikalavimų pažeidimas, pasireiškė tuo, kad J. A. vairuojamas automobilis VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę bei įvažiuodamas į važiuojamųjų dalių sankirtą atsidūrė priešpriešinėje eismo juostoje, susidūrė su į važiuojamųjų dalių sankirtą įvažiuojančiu automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) KET 108 punkte įtvirtinta važiavimo pradžia ir manevravimas ir jame įtvirtintas impeatyvus reikalavimas sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. Jeigu sukti leidžiama keliomis eismo juostomis, vairuotojas privalo sukti taip, kad nekliudytų sukančiajam gretima eismo juosta.

9. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. A., kaip ir pirmosios instancijos teismui pateiktu skundu, jam inkriminuotą nusižengimą neigia tvirtindamas, jog policijos pareigūnų sudaryta schema nubraižyta netinkamai, joje užfiksuoti kelio pločiai yra netikslūs, todėl vadovautis schema, kaip pagrindiniu įrodymu, negalima, nes eismo įvykio metu nubraižytoje schemoje nurodyti kelio (važiuojamosios dalies) pločio matmenys yra dvigubai didesni nei 2018-04-19 Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento pateiktame plane nurodytas tikslus eismo įvykio vietoje kelio (važiuojamosios dalies) plotis, kuris yra 5,52887 metro.

10. Šis argumentas nešalina J. A. atsakomybės už padarytą pažeidimą ir laikytinas kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai, atvykę į eismo įvykio vietą pagal gautą pranešimą, ją apžiūrėjo bei sudarė planą. Įvertinus naujai gautus duomenis, 2018-04-23 buvo papildomai apžiūrėta įvykio vieta ir užfiksuota, kad kelio važiuojamosios dalies plotis yra 9,8 m, iš kurių 5,8 metrai yra asfaltuota kelio danga ir 4.0 m. važiuojamoji dalis išklota trinkelėmis. Taigi matavimai įvykio vietoje buvo atlikti pagal faktą įvykio vietoje, o ne pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktą planą, pagal ką ir buvo nustatytas automobilių susikirtimas, konstatuojant KET 108 punkto reikalavimo pažeidimą. Nors kaip matyti iš bylos duomenų, 2018-04-19 Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento pateiktame plane nurodytas eismo įvykio vietoje kelio (važiuojamosios dalies) plotis neatitinka su policijos pareigūnų schema, akcentuotina, kad vairuotojai turi vertinti esamą realią situaciją, kuri yra kelyje, konkrečiai toje vietoje, o ne remtis vėliau gautais duomenimis apie kelio plotį. Be to, Kelių eismo taisyklėse kelio sąvoka apibūdinama kaip – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilio keliais įstatyme nurodyta, kad važiuojamoji kelio dalis – kelio dalis važiuoti transporto priemonėms, važiuojamųjų kelio dalių sankirta (toliau – važiuojamųjų dalių sankirta) – plotas, kurį riboja linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus (Kelių eismo taisykles 3.17 punktas). Taigi vadovaujantis šiomis sąvokomis, KET uždraudžia sukant, šiuo atveju į kairę, bei įvažiuojant į važiuojamųjų dalių sankirtą, kaip kartais populiariai sakoma „kirsti kampus“, nes neleidžiama prieš įvažiuojant ir išvažiuojant iš važiuojamųjų dalių sankirtos patekti į priešingos krypties eismui skirtą juostą. Sukant į kairę ar apsisukant KET įpareigoja vairuotoją važiuojamojoje dalyje užimti labai konkrečią padėti, kas šiuo atveju J. A. veiksmais nebuvo padaryta. Todėl nesivadovauti policijos pareigūnų sudaryta schema teisinio pagrindo nėra. Apelianto argumentas, jog jo automobilis kontakto metu buvo sustojęs, vėlgi, kvalifikuojant teisės pažeidimą, esminės reikšmės neturi, nes ir iš pateiktų nuotraukų bei vaizdo įšrašo akivaizdžiai matyti, kad J. A. automobilis VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po susidūrimo stovi priešpriešinėje eismo juostoje, o automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie pat kelkraščio. Aplinkybę, jog įvažiuojant į kelių susikirtimą J. A. atsidūrė priešpriešinėje eismo pusėje, liudija ir nuotraukose aiškiai matoma atvažiavimo trajektorija, o šia aplinkybę patvirtino ir BMW automobilio vairuotojas P. T., kuris nuodė, kad jam važiuojant 20 km/val greičiu ir J. A. sukant į kairę bei užkirtus kelią, tik tuomet jo automobilis slydo, o J. A. greitai įvažiavus ir sustojus, jis (P. T.) užvažiavo ant bortelio.

11. Ypatingas dėmesys apeliaciniame skunde skiriamas BMW automobilio vairuotojo P. T. galimai padarytam KET 127 punkto pažeidimui, kuris, apelianto vertinimu, lėmė eismo įvykio kilimą, analizei, tvirtinant, kad stebėjimo kamera užfiksavo vaizdą, kad BMW išmeta didelį išmetamųjų dūmų kiekį ir BMW judėjimo trajektoriją, kuris, pažymėtina, vyko ne eismo įvykio vietoje, o prieš eismo įvykio vietą. Šią aplinkybę vertinti kaip įrodymą, kad BMW važiavo priešpriešine eismo juosta ir dideliu greičiu negalima, nes artėjant prie sankirtos BMW automobilio važiavimo greitis ir trajektorija galėjo keistis. Todėl argumentas, kad tai įrodo, jog BMW vairuotojas pažeidė tokį KET reikalavimą, nepaneigia išvados, kad J. A. vairuodamas automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę bei įvažiuodamas į važiuojamųjų dalių sankirtą atsidūrė priešpriešinėje eismo juostoje.

12. Apelianto manymas, jog byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta, nes nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas nesugebėjo nustatyti pagrindinės eismo įvykio kilimo priežasties ir tiesioginio sąryšio tarp konkrečių transporto priemonių vairuotojų veiksmų ir įvykusio eismo įvykio, atmestinas kaip nepagrįstas. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą klausimas apskritai nėra ir negali būti sprendžiamas, nes ANK atsakomybės už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą, kaip tai iki 2017-01-01 buvo numatyta ATPK 127 str. 2 d., nebenumato. Šioje administracinio nusižengimo byloje yra sprendžiamas tik J. A. atsakomybės klausimas dėl KET 108 punkte įtvirtinto reikalavimo pažeidimo, tačiau nenustatinėjama, ar šis, ar kiti pažeidimai lėmė eismo įvykio kilimą – tai nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Nėra abejonės, jog tarp dviejų eismo įvykio dalyvių yra kylęs ginčas dėl to, kuris asmuo turės atlyginti įvykio metu padarytą žalą, tačiau tai yra ginčas, kuris turi būti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad taikant deliktinę atsakomybę, asmens veiksmų neteisėtumas ir kaltė gali būti konstatuojami ne tik dėl konkrečios KET normos pažeidimo, bet ir dėl asmens nepakankamai atidaus, atsargaus elgesio, šiuo atveju – dalyvaujant su transporto priemone eisme (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-500/2013). Remiantis išdėstytu, teismas nagrinėjamoje J. A. administracinio nusižengimo byloje plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais apeliaciniame skunde įrodinėjama BMW automobilio vairuotojo P. T. kaltė dėl eismo įvykio kilimo.

13. Apelianto argumentai dėl kelio ženklų ir neva neteisėtai įrengtų stovėjimo vietų įvykio atkarpoje, vėl gi, nešalina apelianto kaltės dėl KET pažeidimo. Vertinamu atveju, priešingai nei mano apeliantas, nei Institucija priėmusi nutarimą, nei bendrosios kompetencijos teismas neprivalo įrodinėti transporto priemonių sustojimo vietos suprojektavimo pagrįstumo bei teisėtumo, nes šiuo konkrečiu atveju tiek žemesnės instancijos teismas, tiek aukštesnysis teismas vertina, ar buvo laikytasi Kelių eismo taisyklių ir neanalizuoja norminių teisės aktų, nustatančių vieną ar kitą kelio ženklinimą, kadastrinių matavimų ar aikštelės projektavimų ir įrengimų pagrįstumą bei teisėtumą, kadangi tai yra administracinių teismų kompetencija ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad surinkti įrodymai yra pakankami padaryti neabejotinai išvadai dėl J. A. kaltės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo surinktų ir ištirtų įrodymų visiškai pakanka išvadai, kad J. A. veikoje yra ANK 417 str. 8 d. numatyto administracinio nusižengimo sudėtis. Pažeidimo faktinės aplinkybės yra nustatytos byloje surinktais įrodymais, kurių patikimumas ir teisingumas patikrintas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Apylinkės teismas nurodė ir išvardijo visus J. A. kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo įrodytumui reikšmės turinčius duomenis, juos išanalizavo, atliko objektyvų bei išsamų jų vertinimą ir argumentavo savo sprendimą. Apylinkės teismo argumentai dėl įrodymų vertinimo nekelia abejonių. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino įrodymų liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį, įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip jų visumą. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir daro išvadą, kad 2018 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti J. A. apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusiengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartį nepakeistą ir J. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos apskelbimo dieną.