Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Teismo posėdžio metu ieškovai, jų atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus, nurodomus materialinius teisinius reikalavimus. Jų pasisakymai fiksuoti teismo posėdžio protokole.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių, jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 2015 m. gegužės 21 d. tarp pardavėjos atsakovės mamos S. R. ir pirkėjų ieškovų buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – Sutartis) (b.l. 134-141, t. I), kuria remiantis S. R. pardavė, o ieškovai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nupirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo žemės sklypas) (Sutarties 2.1, 2.2 punktai). Pagal Sutarties 4.1 punktą ieškovai įsipareigojo S. R. sumokėti 42 000 Eur per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kai bus įvykdytas jos kaip pardavėjos įsipareigojimas, įtvirtintas Sutarties 6.1.12 punkte, t. y. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. įrengti viršutinę kelio važiuojamosios dalies konstrukciją asfalto danga bei teisės aktų nustatyta tvarka pateikti Vilniaus rajono savivaldybės administracijai kelio įrengimą patvirtinančius dokumentus. Atitinkamai S. R. Sutartimi prisiėmė įsipareigojimą, kad jai neįvykdžius sutarties 6.1.12 punkte nurodytų reikalavimų, ieškovų reikalavimu ji privalės mokėti ieškovams 0,02 procento delspinigius nuo 42 000 Eur sumos dydžio už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 7.4 punktas).

Sutarties sudarymo metu S. R. informavo ieškovus, kad 2014 m. birželio 5 d. ji yra sudariusi detaliojo planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartį Nr. AD-178-(3.35), pagal kurią pardavėja įsipareigojo suprojektuoti ir parengti D kategorijos gatvę pagal prie paminėtos sutarties pridedamas schemas (Sutarties 6.1.11 punktas). Pagal šią Detaliojo planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartį (b.l. 128-130, t. I) S. R. įsipareigojo ne tik suprojektuoti ir įrengti D kategorijos gatvę, bet ir įrengti infrastruktūrą – centralizuotus vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo inžinerinius tinklus, apšvietimo inžinerinius tinklus ir įrenginius (2.1 punktas). Ši infrastruktūra turėjo būti baigta statyti (įrengti) ir teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta tinkama naudoti ne vėliau kaip projektuojamuose sklypuose nustatyta tvarka bus pastatyti ir pripažinti tinkamais naudoti visi iš planuojamų statyti gyvenamųjų namų, o viršutinė kelio važiuojamosios dalies konstrukcija asfalto danga turėjo būti įrengta ne vėliau kaip bus įrengti visi planuojami inžineriniai tinklai, patenkantys į kelio važiuojamąją dalį (3.4 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad ši Detaliojo planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartis, kas tiesiogiai joje nurodyta (šios sutarties 2.1 punktas), buvo sąlygota Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T3-203 „(Duomenys neskelbtini)“, kuriuo buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), detalusis planas (toliau – Detalusis planas) (b.l. 132-133, t. I, www.vrsa.lt, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šiuo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu S. R. kaip planavimo organizatorė buvo įpareigota prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų (2.2 punktas), suprojektuoti ir įrengti akligatvio važiuojamąją dalį ir kitus elementus (2.3 punktas), vykdyti detaliojo planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (2.8 punktas), kartu pažymint, kad už infrastruktūros įrengimą savo lėšomis ir tolesnę eksploataciją pagal Detalųjį planą bei už šio sprendimo 2 punkte nurodytų įsipareigojimų vykdymą yra atsakingas sklypo (-ų) savininkas, kuriam pasikeitus sąlygas perima naujas savininkas (-ai) (3 punktas). Teismo vertinimu, šios aplinkybės yra reikšmingos vertinant šalių pasirašytą Sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 str. 1, 2, 5 d.), nes jos įvertinus Sutarties ir susitarimo dėl kelio įrengimo tą pačią pasirašymo datą liudija, kad ieškovai, įsigydami Ginčo žemės sklypą, kartu prisiėmė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 30 d. sprendime Nr. T3-203 „(Duomenys neskelbtini)“ numatytą įsipareigojimą įrengti infrastruktūrą savo lėšomis ir ją eksploatuoti pagal Detalųjį planą, kaip tai numatyti pastarojo sprendimo 3 punkte. Tai liudija ir 2015 m. gegužės 21 d. susitarimo dėl kelio įrengimo sąlygos: šalys sutarė, kad visų susitarime numatytų žemės sklypų dabartinių ar būsimų savininkų susitarimu ar bet kurio iš jų valia turi būti suprojektuotas ir įrengtas kelias, bendrai besiribojantis su išvardytais žemės sklypais (2.1 punktas); šalys sutarė, kad kelio įrengimo išlaidos bus dalinamos visų aukščiau išvardintų žemės sklypų savininkams proporcingai jų nuosavybės teise turimo žemės sklypo plotams (2 punktas); šalys susitarė, kad jeigu kelias yra įrengiamas bet kurios šalies ar bent vieno iš žemės sklypų savininkų valia ir kaštais, kita šalis įsipareigoja per 10 dienų sumokėti kelią įrengusiam asmeniui kelio suprojektavimo ir įrengimo išlaidas, proporcingai paskaičiuotas pagal 2 punktą (3 punktas). Byloje nėra duomenų, jog 2015 m. gegužės 21 d. ieškovų ir S. R. susitarimas dėl kelio įrengimo būtų pripažintas negaliojančiu, keistas ar nutrauktas (CPK 178 straipsnis). Priešingai, iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad šis susitarimas dėl kelio įrengimo jos šalių buvo vykdomas. Būtent, 2016 m. birželio 30 d. ieškovai ir atsakovė, kuri perėmė S. R. teises ir pareigas po jos mirties 2015 m. lapkričio 15 d. (b.l. 39, t. I), pasirašė susitarimą dėl kelio įrengimo darbų apmokėjimo (b.l. 122, t. I). Juo atsakovė patvirtino, kad pagal susitarimą dėl kelio įrengimo, pasirašytą 2015 m. gegužės 21 d., yra pradėti kelio įrengimo darbai (1 punktas), o šalys susitarė, kad pradiniai kelio įrengimo darbai ir jų kainos yra: elektros linijos tiesimas – 6 927,17 Eur, vandentiekio ir nuotekų įrengimas – 52 014,28 Eur (2 punktas). Ieškovams tenkanti šios kainos dalis, dėl kurios ginčo byloje nekilo, lygi 10 576,25 Eur (b.l. 122, 123, t. I). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad šią sumą ieškovai atsakovei sumokėjo dviem mokėjimais: 2016 m. birželio 30 d. – 3 000 Eur, 2016 m. liepos 22 d. – 7 576,25 Eur (b.l. 123, t. I).

Iš šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų (b.l. 38-39, 66-68 75-76, 81-82, t. I) nustatyta, kad Sutarties 6.1.12 punkte numatytu terminu – iki 2016 m. rugsėjo 30 d., atsakovė neįrengė viršutinės kelio važiuojamosios dalies konstrukcijos asfalto danga ir teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijai kelio įrengimą patvirtinančių dokumentų. Šią aplinkybę atsakovė iš esmės pripažino bylos nagrinėjimo teisme metu, nurodydama, kad tą lėmė numatytų darbų sudėtingumas, būtinybė forminti daug dokumentų, finansinių išteklių būtinybė. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų (b.l. 38-39, 81-89, t. I), taip pat šalių paaiškinimų, liudytojo A. J. parodymų nustatyta, kad dėl Sutarties 6.1.12 punkte įtvirtinto atsakovės įsipareigojimo termino pratęsimo, taip pat Sutartyje numatytų Ginčo žemės sklypo apmokėjimo sąlygų pakeitimo šalys 2016 m. rugsėjo 8 d. buvo susitikę pas notarę Rimą Vižinytę, tačiau šio susitikimo metu jokio sutarimo pasiekti nepavyko.

Ieškovai bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad šio susitikimo metu taip pat buvo prašoma atsakovės leidimo jungtis prie inžinerinių tinklų, įrengtų Nendrių gatvėje, tačiau atsakovė tokį sutikimą duoti atsisakė. Atsakovė byloje laikėsi pozicijos, kad tokio sutikimo iš jos prašoma nebuvo, todėl negali būti laikoma, kad ji jį duoti nesutiko, atsisakė. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, ieškovų paaiškinimų, liudytojo L. K. parodymų nustatyta, kad ieškovas 2016 m. liepos 19 d. pasirašė sutartį su UAB „Statybos titanai“, kuria UAB „Statybos titanai“ savo rizika įsipareigojo atlikti statybos darbus pagal ieškovo suformuluotą užduotį – pastato konstrukcinį projektą, o ieškovas įsipareigojo tinkamai atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (b.l. 44-48, t. I). Pagal šią sutartį UAB „Statybos titanai“ statybos darbus įsipareigojo atlikti kitame nei Ginčo žemės sklype, t. y. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą ieškovai įsigijo iš S. R. kita sutartimi, kuri teismui šioje byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad leidimas statyti vienbutį gyvenamąjį namą pastarajame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Kertis valda“ parengtą statybos projektą KVTDP2016-008 ieškovams buvo išduotas 2016 m. lapkričio 8 d. (b.l. 94, t. I). Šiame projekte, jo dalyje „Vandentiekis ir buitinė nuotekynė“ (b.l. 95-119, t. I), nurodomo vienbučio gyvenamojo namo aprūpinimas vandentiekiu ir buitine nuotekyne buvo numatytas ne iš Nendrių gatvės, kurioje pagal 2014 m. birželio 5 d. detaliojo planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartį Nr. AD-178-(3.35) atsakovė buvo įsipareigojusi pakloti Detaliajame plane nurodytus inžinerinius tinklus, tame tarpe vandentiekio ir buitinės nuotekynės tinklus, o iš Antežerių gatvės (b.l. 102-103, 113-119, t. I). Į bylą pateiktas elektroninis susirašinėjimas (b.l. 36-41, t. II), liudytojo L. K. parodymai patvirtina ieškovų teiginius, kad rengiant vienbučio gyvenamojo namo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), projektą pirmiausia buvo svarstoma galimybė namą prijungti prie vandentiekio ir buitinės nuotekynės tinklų Nendrių gatvėje, ką taip pat liudija ieškovo dar 2016 m. gegužės 13 d. gautos UAB „Vilniaus vandenys“ prisijungimo sąlygos Nr. 16/1119, atitinkančios Detaliojo plano sąlygas (b.l. 99, t. I, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T3-203 patvirtinto Detaliojo plano aiškinamasis raštas, 10.2 punktas, www.vrst.lt, CPK 179 straipsnio 3 dalis), o ieškovams buvo išaiškinta būtinybė gauti notarinį atsakovės sutikimą dėl prisijungimo prie šių tinklų (b.l. 11, t. II). Įvertinus tai, kad pagal byloje surinktus rašytinius įrodymus ši informacija ieškovei L. K. buvo pateikta iki susitikimo pas notarę Rimą Vižinytę 2018 m. rugsėjo 8 d. (2018 m. rugsėjo 2 d., b.l. 11, t. II), vandentiekio bei buitinės nuotekynės planas, kuriame prisijungimas prie jų iš Antežerių gatvės, buvo parengtas 2016 m. rugsėjo 19 d. (b.l. 40, t. II), AB „Vilniaus vandenys“ suderintas 2018 m. rugsėjo 23 d. (b.l. 92, 118, t. I), konstatuotina esant labiau tikėtina, jog ieškovai prašė atsakovės notariškai patvirtinto leidimo jungtis prie šių inžinerinių tinklų, tačiau jo iš atsakovės negavo (CPK 178, 185 straipsniai). Tokią išvadą patvirtina ir ieškovės paaiškinimai, jos susirašinėjimas su notare dėl leidimui paruošti būtinų turėti dokumentų (b.l. 42, t. II). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad už šių inžinerinių tinklų įrengimą ieškovai sumokėjo trečiajam asmeniui 6 428,28 Eur (b.l. 77, 78, 79-80, t. I).

Ieškovai prašo priteisti iš atsakovės 9 333,26 Eur kaip nepagrįstą atsakovės praturtėjimą, šį ieškinio reikalavimą grįsdami tuo, kad atsakovės pagal 2015 m. gegužės 21 d. susitarimą dėl kelio įrengimo įrengti vandentiekio ir nuotekų įrenginiai, kurių įrengimo kainos dalį ieškovei apmokėjo pagal 2016 m. birželio 30 d. susitarimą dėl kelio įrengimo darbų apmokėjimo, šiuo metu ieškovams nereikalingi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos XX skyriaus normos reglamentuoja santykius, atsirandančius dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo. Šiame skyriuje įtvirtintos turto išreikalavimo taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais; 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006, 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011). Kad tokia prievolė atsirastų, turtą praradęs asmuo turi įrodyti, kad šis praradimas neturi teisinio pagrindo, t. y. jo įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu; jei asmuo įgyja turtą pagal sutartį, jis negali būti laikomas gavusiu turtą be pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. gegužės 27 d., priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2011).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovų nurodomą 9 333,26 Eur sumą ieškovai atsakovei sumokėjo vykdydami 2015 m. gegužės 21 d. susitarimą dėl kelio įrengimo, taip pat 2016 m. birželio 30 d. susitarimą dėl kelio įrengimo darbų apmokėjimo. Bylos nagrinėjimo teisme metu tiek ieškovai, tiek atsakovė patvirtino, kad šie susitarimai nėra panaikinti, jie galioja. Todėl priteisti 9 333,26 Eur sumą iš atsakovės ieškovų naudai kaip nepagrįstą praturtėjimą teismas neturi jokio pagrindo. Nors vien ši aplinkybė yra pagrindas atmesti šį ieškovų materialinį teisinį reikalavimą atsakovei, teismas atkreipia dėmesį į kelis aspektus, kurie taip pat liudija reiškiamo reikalavimo nepagrįstumą.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl šalių teisinio santykio kvalifikavimo. Ieškovai Sutarties 6.1.12 punkte numatytą atsakovės įsipareigojimą įrengti viršutinę kelio važiuojamosios dalies konstrukciją asfalto danga bei teisės aktų nustatyta tvarka pateikti Vilniaus rajono savivaldybės administracijai kelio įrengimą patvirtinančius dokumentus prašė vertinti kaip kylantį iš rangos teisinių santykių. Atsakovė šį įsipareigojimą siejo su ieškovus ir atsakovę saistančiais jungtinės veiklos teisiniais santykiais. Vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad Sutarties 6.1.12 punkte numatytas atsakovės įsipareigojimą įrengti viršutinę kelio važiuojamosios dalies konstrukciją asfalto danga bei teisės aktų nustatyta tvarka pateikti Vilniaus rajono savivaldybės administracijai kelio įrengimą patvirtinančius dokumentus yra kilęs ne iš rangos teisinių santykių (tokių darbų ieškovai atsakovę atlikti neužsakė), o iš jungtinės veiklos teisinių santykių, kurių susiformavimą liudija Sutarties pasirašymo dieną pasirašytas susitarimas dėl kelio įrengimo (CK 6.696 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant jungtinės veiklos sutarties esmę, yra išaiškinta, kad pagal teisinį tikslą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis teisės doktrinoje priskiriama prie sutarčių, kurių kvalifikuojamasis požymis yra sutarties šalių bendri tikslai. Nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles, jeigu jungtinės veiklos (partnerystės) tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, t. y. kai sutartis sudaroma tik tam tikram baigtiniam tikslui pasiekti, pavyzdžiui, įrengti keliui, tokia jungtinės veiklos sutartis vadinama asociacijos sutartimi (CK 6.696 straipsnio 3 dalis). Kaip teisingai nurodo atsakovė atsiliepime į ieškinį, 2015 m. gegužės 21 d. susitarimas dėl kelio įrengimo buvo sąlygotas aiškių bendrų atsakovės ir ieškovų tikslų – savo lėšomis įrengti infrastruktūrą pagal Detalųjį planą. Tačiau ir šis šalis saisčiusių teisinių santykių kvalifikavimas, nesant byloje jokių duomenų, kad šis susitarimas buvo pripažintas negaliojančiu ar nutrauktas (CK 6.978 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktas, 2 dalis, 6.979 straipsnis, 6.980 straipsniai), nesudaro pagrindo tenkinti reikalavimą dėl 9 333,26 Eur priteisimo ieškovų naudai iš atsakovės. Pagal CK 6.974 straipsnį bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymą nustato jungtinės veiklos sutartis. Šalys, pasirašydamos 2015 m. gegužės 21 d. susitarimą dėl kelio įrengimo, nustatė bendrų išlaidų paskirstymą, t. y. sutarė, kad kelio įrengimo išlaidos bus dalinamos visų aukščiau išvardintų žemės sklypų savininkams proporcingai jų nuosavybės teise turimo žemės sklypo (sklypų) plotams. Byloje nėra ginčo, kad šis paskirstymas buvo atliktas ir atliktas tinkamai.