Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas, II-781-865/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2022-11-22
Bylos Nr.: II-781-865/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01069-2022-3
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Nutraukti bylą.

Teisėjas: Irma Randakevičienė (pirm.)
Pareiškėjas: M. S.
Institucija: Vilniaus apskrities VPK Administracinių bylų nusižengimų nagrinėjimo skyrius
Advokatai: Rasa Stankauskienė

Kategorijos

16.9pavadinimo nepavyko patikrinti

Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. II-781-865/2022

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01069-2022-3Procesinio sprendimo kategorija: 16.9 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. lapkričio 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Ritai Dainelienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui M. S., jos gynėjai advokatei Rasai Stankauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 12-ANR_N-1721-2022 panaikinimo, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022-07-18 nutarimu Nr. 12-ANR_N-1721-2022 pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 73 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad ji, būdama mažametės A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), motina, panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams, kadangi 2022-07-16 apie 22.49 val. namuose, (duomenys neskelbtini), buvo neblaivi vaiko akivaizdoje, tokiu savo nerūpestingu elgesiu nevykdė savo, kaip motinos teisės ir pareigos prižiūrėti savo vaiką, rodė netinkamą pavyzdį, neužtikrino vaikų teisės būti apsaugotiems nuo neigiamos socialinės aplinkos, todėl M. S. panaudojo motinos valdžią priešingai nepilnamečių vaikų interesams.

M. S. nutarimu paskirta nuobauda – už ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą – įspėjimas.

Šalies argumentai

Pareiškėja M. S. ir jos gynėja skundu prašo panaikinti priimtą nutarimą ir nutraukti administracinę teiseną. Skunde pareiškėjos nurodo, kad M. S. nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn ir nubausta. Pažymėta, kad M. S. ir J. B. niekada nebuvo ir nėra susituokę, todėl J. B. pateikė policijai neteisingus duomenis apie tai, kad M. S. yra jo žmona. Be to, akcentuotina, kad J. B. ne tik policijai, bet ir Valstybinei vaikų teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybai pateikė melagingus duomenis – J. B. policijai nurodė, kad M. S. buvo pas draugus ir vartojo alkoholį, o Valstybinę vaikų teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybą melagingai informavo, kad matė M. S. mieste, bare svirduliuojančią, stabiliai nesilaikančią ant kojų su jų bendru mažamečiu vaiku. Daroma prielaida, kad toks J. B. melagingas pranešimas ir institucijoms teikiamos skirtingos/prieštaringos/klaidinančios ir niekuo nepagrįstos aplinkybės dėl M. S. neblaivumo ir vaiko nepriežiūros patvirtina tai, jog J. B. dėl žemiau nurodytų priežasčių tikslingai siekia pakenkti M. S., sukompromituoti teismo akivaizdoje, tokiu būdu siekia surinkti melagingą/kompromituojančią informaciją/įrodymus, kuriuos panaudos teismo procese, siekdamas ir toliau M. S. psichologiškai ir fiziškai terorizuoti, persekioti, grasinti, kad jis atims vaiką iš jos ir išsiveš į (duomenys neskelbtini), daryti spaudimą, kad M. S. atsisakytų savo ieškinio reikalavimų. Pažymima, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-7237-1090/2022 pagal ieškovės M. S. ieškinį J. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Šis ieškinys buvo pateiktas po to, kai 2021-09-12 J. B. panaudojus fizinį smurtą prieš M. S., ji išsikraustė iš J. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto ir nusprendė gyventi atskirai nuo jo. M. S., siekdama apsaugoti vaiką nuo neadekvataus J. B. elgesio su vaiko motina M. S. ir taip užtikrindama vaiko teisių apsaugą, su savimi pasiėmė nepilnametę dukrą A. B., su kuria persikėlė gyventi pas savo seserį, o vėliau į savo butą. Dėl kilusio konflikto ir J. B. panaudoto smurto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame M. S. buvo pripažinta nukentėjusiąja, tačiau nesant pakankamai įrodymų ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Skunde tikinama, kad M. S. pradėjus civilinę bylą, J. B. nuolat grasina jai, kad jei ji neatsiims ieškinio ir nenutrauks teisminio ginčo, jis atims vaiką iš motinos, išvažiuos iš Lietuvos ir reikalaus nustatyti dukros gyvenamąją vietą su juo. Tai patvirtina teikiamas susirašinėjimas tarp J. B. ir M. S. – šis susirašinėjimas yra tik menkas epizodas iš visos civilinės bylos medžiagos, kurią įvertinus matyti, kad M. S. gyvena nuolatinėje įtampoje, J. B. kontrolėje, grasinimų atimti vaiką fone, nors M. S. yra pareiginga, rūpestinga mama, o ryšys tarp mamos ir dukros yra itin stiprus, jos nuolat kartu leidžia laiką, M. S. nuolat rūpinasi savo dukra, nepalieka jos kitiems asmenims. Daroma išvada, kad nepagrįstai konstatuoto administracinio nusižengimo aplinkybės turi būti vertinamos, atsižvelgiant į tai, kad M. S. ir J. B. yra konfliktinė situacija, taip pat vyksta teisminis procesas dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos, todėl ir administracinio nusižengimo byla J. B. inicijuota tikslingai, tačiau nepagrįstai. Taip pat pateikti įrodymai, kad M. S. su dukra visą 2022-07-16 popietę leido su draugų, turinčių vaikų, šeima, jų namuose, kur nebuvo vartojamas alkoholis, o tuo labiau su vaikais nebuvo lankomasi baruose, vaikai buvo saugioje namų aplinkoje, užimti veikla, prižiūrimi. Teikiamos skirtingomis valandomis darytos nuotraukos, patvirtinančios, kad A. B. buvo tinkamai rūpinamasi ir ji buvo prižiūrima, ji žaidė su vaikais, stebima mamos, mama darė vaizdo įrašus, fotonuotraukas. Taip pat teikiami duomenys apie M. S. kelionę Bolt, kurie patvirtina, kad M. S. 22.12 val. išvyko iš draugų namų ir 22.30 val. jau buvo savo namuose. Šios aplinkybės atskleidžia pranešėjo melagingo pranešimo tikslus, o ne realų ir faktišką vaiko teisių ir interesų pažeidimą.

Iš Skundžiamo nutarimo daroma išvada, kad M. S. administraciniu nusižengimu laikoma veikla – M. S. būdama neblaivi vaiko akivaizdoje, tokiu savo nerūpestingu elgesiu nevykdė savo kaip motinos teisės ir pareigos prižiūrėti savo vaiką, rodė netinkamą pavyzdį, neužtikrino vaiko teisės būti apsaugotam nuo neigiamos socialinės aplinkos. Anot pareiškėjos akivaizdu, kad ši veika yra visiškai neįrodyta, nes: neįrodytas M. S. neblaivumas; neįrodyta vaiko nepriežiūra; neįrodytas vaikui neigiamos socialinės aplinkos egzistavimas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad prie vaiko buvo vartojamas alkoholis ir kad jis iš viso buvo vartojamas ir kad jį vartojo M. S., nėra jokių įrodymų, kad namuose buvo vartojamas alkoholis. Policijos pareigūnams atvykus 23.11 val. vaikas miegojo savo lovelėje, o vaiko mama M. S. buvo prikelta iš miego, nes migdydama vaiką ji šalia vaiko taip pat užmigo. Pažymėtina, kad su vaiku namo grįžta laiku 22.30 val., o ne vidury nakties, tai leidžia pagrįstai teigti, kad vaikas yra tinkamai prižiūrimas, jam užtikrinama tinkama socialine aplinka, tinkamas aktyvaus laiko ir poilsio režimas, bendravimas su kitais vaikais, žaidimai, maitinimas. Nors skundžiamame nutarime nurodyta, kad M. S. iš burnos sklido alkoholio kvapas, tačiau policijos pareigūnai nenurodė, kad jaučia alkoholio kvapą, neklausė, iš kur tas kvapas, neišklausė ir nesuteikė galimybės M. S. paaiškinti, iš kur galėjo namuose tvyroti alkoholio kvapas. M. S. skunde paaiškino, kad galimai alkoholio kvapas buvo likęs dėl to, kad grįžus namo vaiko ir jos pačios rankos buvo dezinfekuotos dezinfekciniu skysčiu, be to, M. S. valėsi dantis ir skalavo burnos skalavimo skysčiu, kuriame yra alkoholio. Pareiškėjos nuomone, tai, kad ji atsisakė tikrinti blaivumą alkotesteriu, neįrodo jos neblaivumo fakto. Migdydama vaiką ji pati prisnūdo, todėl atvykę policijos pareigūnai ją pažadino iš miego, todėl ji galimai ir pasirodė pareigūnams tokios būklės, kokia ir nurodyta Skundžiamame nutarime – nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, nes tai yra normali iš miego staigiai pažadinto asmens būsena. M. S. nesuprato, kas vyksta, susijaudino, dėl ko kalba galėjo būti nerišli, judesiai galėjo būti nekoordinuoti. Prikeltas iš miego žmogus negali iš karto adekvačiai reaguoti į aplinką, kai staigiai pažadinus iš miego, į būstą įsiveržia policijos pareigūnai ir teikia kaltinimus vaiko nepriežiūra ir alkoholio vartojimu. Būdama tokioje sumišimo ir išgąsčio būsenoje ir tuo labiau suprasdama, kad tai eilinė J. B. provokacija ir veiksmai siekiant ją įbauginti dėl vaiko atėmimo, todėl ji ir skambino seseriai O. S., kad ši atvyktų ir pabūtų su ja ir vaiku. Daroma išvada, kad byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, kad M. S. buvo neblaivi, kad prie vaiko buvo vartojamas alkoholis, kad ji prie vaiko buvo neblaivi, kad nepilnamečiui vaikui kilo kokių nors žalingų padarinių, susijusių su vaikų teisėmis ir interesais. Byloje nenustatyta, kad vaikas būtų pasijutęs nesaugiai, išsigandęs ar patyręs kitų neigiamų emocijų, nes vaikas miegojo saugioje namų aplinkoje, mamos priežiūroje. Taip pat pažymėta, kad M. S. atsisakius tikrintis blaivumą alkotesteriu, policijos pareigūnai, siekdami nustatyti objektyvius ir teisingus duomenis apie asmens blaivumą, privalėjo paaiškinti M. S. atsisakymo tikrintis pasekmes, taip pat neišaiškino jos teisės tikrintis blaivumą medicinos įstaigoje. Tokia policijos pareiga yra įtvirtinta Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtintame apraše „Dėl policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos“. Pažymima, kad nors šie teisės aktai ir netaikomi tokiais atvejais kaip ginčo situacija, tačiau nesant panašias situacijas reglamentuojančių teisės aktų, galėtų būti atsižvelgiama ir į šių teisės aktų reglamentavimą. Daroma išvada, kad skundžiamame nutarime nurodyti duomenys apie akivaizdų M. S. neblaivumą yra neįrodyti ir tokiais prielaidomis grįstais teiginiai nėra pagrindo vadovautis. Patys pareigūnai, siekdami objektyviai ištirti aplinkybes, privalėjo imtis priemonių objektyviems ir neginčijamiems duomenims apie asmens blaivumą nustatyti, ką patvirtina ANK 567 str.

Taip pat skunde teigiama, kad Skundžiamas nutarimas yra priimtas padarius procedūrinius pažeidimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo byloje nepilnametis vaikas nėra pripažintas nukentėjusiu asmeniu, t. y. skundžiamame nutarime nėra jokio įrašo pripažinti A. B. nukentėjusia (ANK 578 str. 1 d.), o tai leidžia teigti, kad nebuvo pažeisti vaiko interesai ir nesant šio požymio administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta. Taip pat skundžiamame nutarime nėra nurodytas pažeistas specialus įstatymas, nors akivaizdu, kad nutarime, kai nėra surašomas protokolas, turi būti atskleista išsami informacija, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas, nes tik tokiu būdu asmuo gali gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš nutarimo galima suvokti, už kokią veiką taikoma administracinė atsakomybė.

Esant šiukštiems procedūriniams pažeidimams surašant Skundžiamą nutarimą; esant nepagrįstiems ir prielaidomis grįstiems duomenims apie M. S. neblaivumą; nesant jokių įrodymų, kad vaiko akivaizdoje buvo vartojamas alkoholis ir nesant įrodymų, kad M. S. vaiko akivaizdoje ir ne jo akivaizdoje vartojo alkoholį ir/ar vaiko akivaizdoje buvo neblaivi; nesant jokių įrodymų apie vaiko nepriežiūrą, neigiamą socialinę aplinką ir priešingai, esant įrodymams, kad vaiku buvo pasirūpinta tinkamai – nesant jokių įrodymų, kad M. S. būdama A. B. motina nepanaudojo tėvų valdžios arba panaudojo ją priešingai vaiko interesams, daroma išvada, kad bylos aplinkybės yra nevisapusiškai ir neobjektyviai ištirtos, neįrodytos, todėl nėra pagrindo konstatuoti administracinio nusižengimo sudėties, dėl ko administracinė teisena turi būti nutraukta. Skundžiamas nutarimas pažeidžia M. S. nekaltumo prezumpciją ir tokio neteisėto, nepagrįsti nutarimo palikimas sukels itin neigiamas pasekmes, nes J. B. šį Skundžiamą nutarimą naudos neteisėtais tikslais – darys spaudimą M. S. atsisakyti ieškinio ir nutraukti civilinę bylą.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą manoma, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 12-ANR_N-1721-2022 priimtas teisėtai ir pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus bylos medžiagą nustatyta, kad M. S., būdama mažametės A. B. motina, panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams, kadangi 2022 m. liepos 6 d. apie 22.49 val. namuose (duomenys neskelbtini), buvo neblaivi vaiko akivaizdoje, tokiu savo nerūpestingu elgesiu nevykdė savo, kaip motinos teisės ir pareigos prižiūrėti savo vaiką, rodė netinkamą pavyzdį, neužtikrino vaikų teisės būti apsaugotiems nuo neigiamos socialinės aplinkos, todėl M. S. panaudojo motinos valdžią priešingai nepilnamečių vaikų interesams ir padarė nusižengimą numatytą ANK 73 str. 1 d. 2022-07-18 nutarimu M. S. skirtas įspėjimas. Institucijos nuomone, akivaizdu, jog M. S., būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir elgdamasi neadekvačiai vaiko akivaizdoje, sukeldama jam neigiamas tiek emocines, tiek psichologines pasekmes bei stresą, pažeidė numatytas tėvų pareigas ir tokiu būdu veikė priešingai vaikų interesams. Administracinės bylos duomenys patvirtina faktą, kad M. S., atlikti veiksmai atitinka ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, priimtas išanalizavus byloje esančius įrodymus ir įvertinus jų visumą. Nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Daroma išvada, kad remiantis išdėstytu, naikinti 2022-07-18 Vilniaus apskr. VPK 1 PK priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 12-ANR_N-1721-2022 ir tenkinti M. S. skundą, faktinio ir teisinio pagrindo nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje M. S. nepripažino savo kaltės dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo ir parodė, jog nesutinka su nutarimu, nes pirmiausia, nebuvo neblaivi, antra, vaiku pasirūpinta tinkamai, jis visą dieną žaidė, buvo saugioje aplinkoje, rūpinosi ji vaiko saugumu, apranga, kad neperšaltų, maitinimu ir taip toliau. Yra prie bylos pridėtos nuotraukos ir pateikė papildomai, ir šiandien, jeigu reikia, turi diskelyje įrašą, kad vaikas laimingas, žaidė, šoko. Vakare su „Bolt“ pavėžėjimo taksi grįžo tiesiai namo. Mašinoje jau vaikas užmigo ir atnešė ji miegantį į lovytę, vaikas paguldytas, tvarkingai, vaikas buvo visiškai saugioje aplinkoje, juo buvo tinkamai pasirūpinta. Virš metų vyksta teisminis ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos priteisimo su vaiko tėvu ir jis yra ne kartą grasinęs, kad imsis visų priemonių, kad tą vaiką iš jos atimti. Mano, kad čia jis tikslingai renka kažkokius duomenis teismui, kad galėtų pasinaudoti, tuo tikslu ir iškvietė policiją, o vaiko teisių pareigūnams tiesiog melagingai pasakė, kad matė ją, M. S., galimai kažkokiame bare, galimai, neblaivią su vaiku, kas yra neįmanoma, pateikti įrodymai, kad ji negalėjo būti bare, jos buvo visą dieną, maždaug nuo 14.00 val. su draugais, pas draugus, kur nebuvo visiškai vartojama alkoholio, buvo saugi vaikui aplinka, žaidžiama, bendraujama, gaminamas maistas ir panašiai. 2022 m. liepos 16 d. 22.49 val. tuo metu ji, M. S., buvo namuose, jos buvo grįžusios gal prieš 15 min. Dukterį nunešė į lovytę iš karto miegoti, grįžusi ji ant savęs turėjo tris krepšius, tai nusimetė prie įėjimo tuos krepšius, nunešė dukterį miegoti. Jai, M. S., pačiai kelias valandas perštėjo labai gerklę, tai ji tokiu stipriu antibakteriniu skysčiu gerklę gerokai išsiskalavo. Savo rankas, vaiko rankas ištrynė dezinfektantu tiesiog, nes ir su šunimi buvo žaidžiama, kad prevenciškai užkirsti kelią kažkokiems susirgimams. Vaikas šiek tiek prasibudino, kol ji, M. S., jai rankytes trynė. Ji, M. S., prigulė šalia, kad neišsibudintų ir įmigtų giliau, ir pati irgi primigo, nes prieš tai porą naktų buvo mažai miegojusi, nuovargis jautėsi. Atsakydama į klausimus parodė, jog namuose buvo tik ji ir duktė. Buvo (duomenys neskelbtini), jai, M. S., priklausančiame bute. Vaikas - A. B., (duomenys neskelbtini) amžiaus, gimusi (duomenys neskelbtini). Kai jai, M. S., skambino policija į duris, ji irgi buvo šalia vaiko lovoje. Policiją tėvelis iškvietė, kad atseit, ji, M. S., neblaivi su vaiku. Nežino, kur tėvas tuo metu buvo, bet jis žinojo, kad ji, M. S., yra pas draugus, jam siuntė ji nuotraukas, video, kaip vaikas žaidžia. Ji, M. S., mano, kad dukters tėvas nusprendė ta situacija pasinaudoti, kad jos, M. S., nėra namuose. Vaiko tėvas - J. B. Iškvietė policiją, tada atvažiavo policija, pasakė, kad iškvietė tėvelis, dėl to, kad, galimai, neblaivi, policijos pareigūnai prašė pūsti į alkotesterį, ji, M. S., tiksliai žodžių neatsimena, bet kadangi buvo skalavusi gerklę su labai stipriu antibakteriniu skysčiu ir visa ta situacija su tėčiu, kad jis žadėjęs imtis priemonių, kad tą vaiką atimti, tiesiog išsigando, kad kažkiek, galbūt, gali pripūsti nuo to antibakterinio skysčio, dar bandė policijos pareigūnų klausti, kas laikoma neblaivumu, ar ji, M. S., visiškai turi neįpūsti nieko, ar kažkiek įpūsti galima, paaiškinimo nesulaukė ir atsisakė pūsti, tiesiog bijodama, kad ji, M. S., paskui neįrodys, jog yra visiškai blaivi, jeigu, neduok Dieve, nuo to skysčio kažkiek pripūstų. Dar paskambino po to advokatei, bet advokatė sakė, kad atostogauja, grįš ir išsiaiškins viską, patarė pasikviesti kažkokius liudytojus, tai ji sesei pasiskambino. Du policijos pareigūnai atvyko, vyriškis ir moteriškė. Nelabai ką šnekėjo ji, M. S., su policijos pareigūnais. Klausė, ar ji vartojo alkoholį, ji, M. S., sakė, kad ne, kad buvo pas draugus. Negali būti, kad pasakė policijos pareigūnams, kad vartojo alkoholį, nes ji, M. S., kiek žiūrėjo medžiagoje, yra ir kitų aplinkybių, kurios klaidingai yra užrašytos. Ji, M. S., galėjo klausti, net jeigu žmogus ir vartojo alkoholį, kas yra laikoma neblaivumu, nebūtinai jis yra neblaivus, tiesiog klausti, kas yra laikoma neblaivumu. Nežino, kaip pasirodė policijos pareigūnams, jos, M. S. manymu, alkoholio kvapo negalėjo būti, nebent nuo to rankų dezinfekavimo skysčio, ar burnos skalavimo skysčio. Na nerišli kalba, ji buvo ką tik atsikėlusi iš lovos, jos manymu rišli kalba, buvo ir susijaudinusi ir atsikėlusi, ką tik iš miego. Policijos pareigūnai užėjo į butą ir dar laikė atidarytas duris. Po to ji, M. S., sėdėjo ant sofos, laukė, kol atvyks vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai, matė pro duris, buvo atėjęs tėvelis, bet policininkai jį išprašė, tik tada uždarė duris, nes visą laiką buvo durys atidarytos į laiptinę. Po to atvažiavo sesuo su dukterėčia. Pirmiausia atvyko jos sesuo - O. S. – A. Seserį ji, M. S., pakvietė, ji su dukterėčia atvyko, nes dukterėčia tiesiog pavežė. Sesuo užėjo į butą. Dukterėčia (duomenys neskelbtini) jau tikriausiai. Buvo užėjusi į butą. Dukterėčios vardas, pavardė - A. A. Vaiko teisių apsaugos specialistė sunku pasakyti po kiek laiko atvyko, ji, M. S., nefiksavo. Po policijos pareigūnų, gal pusvalandžiui laiko praėjus, atvyko vaiko teisių apsaugos specialistė. Nežino, kokia specialistė atvyko. Ta specialistė pagrinde su jos sese kalbėjo, nežino, laiptinėje tikriausiai su tėveliu, su policininkais kalbėjo, o su ja, M. S., nelabai ką ir kalbėjo. Ji, M. S., sėdėjo už stalo, vaiko teisių specialistė buvo kitame kambario gale. Pagrinde kalbėjo su jos sese, prašė vaiko dokumento, gimimo liudijimo. Sakė, kad yra vaiko kambaryje, giliai „papkėse“, gali nebent ID duoti, sakė nereikia, susiras sistemoje. Dėl to, kad pranešėjas teigia, kad tyčia neįleido jo į namus, neatidarė durų, ji, M. S., nežino, ji užmigo su vaiku, jokių svečių nelaukė, nežino, kaip jo tyčia neįleido. Vaiko tėvas, J. B. gyvena (duomenys neskelbtini). Jis su jomis negyvena, ji, M. S., išsikraustė iš namų, iki to laiko kartu gyveno, dėl fizinio smurto šeimoje prieš ją ir vaiko akivaizdoje. Prieš nutarimo surašymą nebendravo ji su tyrėjais. Vaiko tėvui, iš to šventimo su draugais tą dieną, siuntė ji gal porą vaizdo įrašų. Siuntė nuotraukas, kaip duktė šokinėja ant batuto iki 9 valandos net vakaro. Ir šiaip susirašinėjo. Santykiai iki įvykio su vaiko tėvu buo įtempti. Siuntė jam, nes jis ją, m. S., terorizuoja, prašo, kad ji siųstų, ištisai ji turi jam siųsti informaciją, kur ji yra, nuotraukas, ataskaitas, su kuo yra. Jis žinojo, kad važiuos ji pas draugus laiką praleisti. Taip, prašė atsiųsti nuotraukas, jeigu ji nesiunčia, dukters tėvas skambina, tikrina, reikalauja, kad siųstų. Jie tiesiog kartu gyveno. Dabar atskirai gyvena, prieš metus buvo smurtas prieš ją panaudotas fizinis, ji išsikraustė. Ji yra pripažinta nukentėjusiąja, bet kiek žino, įrodymų nepakako iškelti baudžiamajai bylai. Taip, dabar vyksta procesas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Teisme yra ieškinys pateiktas, po šių įvykių vaiko teisių pareigūnai rekomendavo praeiti mediaciją, rekomendavo nustatyti bendravimo tvarką, nes jie mano, kad dėl bendravimo stokos kyla tarp jų konfliktai. Yra konfliktas dėl vaiko gyvenamosios vietos, jis nuolat grasina, kad jeigu ji, M. S., nesielgs, kaip jis nori, kad pasiims vaiką, padarys viską, netgi byloje yra įrašas, kur jis sako, kad jam nusispjauti ant bet kokių teismų, policijos, jis žino kaip su jais elgtis ir padarys viską, kad iš jos vaiką atimtų. Daugiau nėra atvejų, kad būtų konstatuota vaiko nepriežiūra jos atžvilgiu. Čia pirmas toks atvejis. Jos nuomone, jis padarytų didelę įtaką, nes tuo naudodamasis tėvas galėtų prisiteisti gyvenamąją vietą su juo, nepagrįstai apkaltindamas vaiko nepriežiūra. Nors nuo pat gimimo vaiku rūpinosi tik ji, jis net nelikdavo valandai su vaiku niekur. Nėra pas juos nustatytos tvarkos dėl bendravimo su vaiku. Jis pasiima kada nori, kada nori grąžina, ji, M. S., turi namie sėdėti ir laukti, nes nežino, kada grąžins. Ir netgi skambina, kai vaikas su juo ir ji, M. S., neatsiliepia, jis jai priekaištauja, kokia ji netikusi, jog daro neigiamą įtaką vaikui. Priekaištauja, kodėl nedirba, nes paima vaiką tam, kad ji dirbtų. Yra toks niuansas, kad vaiką paimti ji, M. S., turi išeiti trečią valandą, nes vaiko darželis dirba tik iki keturių valandų. Kiekvieną kartą, jeigu jis būna su vaiku, su kuriuo būna labai retai ir trumpai, tai jis dar žiūri, kaip į paslaugą jai, kad turi atsiskaitinėti, ką daro. Toks terorizavimas vyksta ištisai. Ji nėra įrašyta į priklausomybių ligų centrą dėl alkoholio vartojimo. Ji neturi sveikatos sutrikimų, kur būtų paminėtas alkoholis.

Teismo posėdyje liudytoja A. D. parodė, jog ji su M. S. yra ilgą laiką draugė. Buvo prieš savaitę susitarę, kad norės pasimatyti, nes ilgą laiką buvo nesimatę. Su vyru apie 14.00 val. važiavo M. atsivežti pas juos į namus. Buvo geras oras, tai norėjo pasimatyti, praleisti gerai laiką, pasikalbėti. Apie 10 val. M. išsikvietė pavėžėją „Bolt“ ir išvyko namo. Ji buvo su vaiku. Kartu buvo jų vaikai, du berniukai, panašaus amžiaus. Atsakydama į klausimus parodė, jog alkoholio nevartojo. M. S. alkoholio nevartojo. Buvome pas juos namuose. Girdėjo, kad M. svečiavimosi laikotarpiu kalbėjo su vaiko tėčiu J. B. ir ne vieną kartą. Tėtis klausė kaip dukra, M. kelis kartus pati skambino ir siuntė video, kad matytų tėtis, ką veikia vaikas. Tiesiog, A. šoko ir norėjo tėčiui parodyti. Jie šeimoje alkoholio nevartoja, tik ypatingomis progomis, nes yra mažamečiai vaikai. Su M. S. buvo nesimatę porą metų, bet kai yra galimybės - susitinka. Kiek buvo susitikę su M., tikrai nevartojo alkoholio, jų susitikimo, praleidimo laikas būdavo, kad jie arba eidavo į spektaklį, nes, kaip minėjo, dažnai nepavyksta susitikti, vaikai mažamečiai, darbai, tikrai nepastebėjo, kad S. vartotų alkkoholį. Kai paėmė M., ji turėjo krepšius, buvo vienas ar du, kur buvo A. rūbai, todėl, kad planavo praleisti iki vakaro visą laiką, ir striukės buvo šiltesnės, ir batai kiti, ir žaislų dar buvo. Liepos 16 d. apie 3 val. jie atvyko ir apie 10 val. išvyko. Per tą laikotarpį tikrai neteko pastebėti, kad vaikas nebūtų prižiūrėtas, jie visi buvo per 5-10 m vieni nuo kitų, ir jos vaikai, ir A., ir jos vyras. Jos vaikai 10 m. ir 7 m. amžiaus.

Teismo posėdyje liudytoja D. G. parodė, jog ji dirba Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje vyriausia specialiste budėtoja. Nėra susijusi su M. S. giminystės santykiais. Minimaliai prisimena įvykius, kai pamatė tą liudytoją, kuri koridoriuje. Atsakydama į klausimus parodė, jog prisimena, kad berods buvo vėlai vakare su kolega pagal policijos iškvietimą dėl galimo vaiko nepriežiūros. Rajonas, kuriame jie buvo, (duomenys neskelbtini), jeigu neklysta. Berods buvo vasarą. Galimai galėjo tai būti 2022 m. liepos 16 d., nes šilta buvo, vėlai vakare, nes niekaip nepateko į teritoriją, berods, šis variantas. Dokumentai jų turėtų būti pildyti, ji dabar tiksliai neprisimins, kaip viskas buvo atvykus. Berods vaikas miegojo, jeigu neklysta. Buvo mama namuose, buvo mamos sesuo, berods, žodžiu teta su dukra. Tai tiek. Dėl to ar fiksavo kažkokių vaiko nepriežiūros faktų, jie vadovaujasi vaiko ir situacijos vertinimu, tai dažniausiai pildo, jeigu reikia vaikui užtikrinti saugią aplinką, tai vaiko laikino priežiūros – apgyvendinimo aktą ir vaiko situacijos vertinimą pradeda. O jau tada kolegos, kurie dirba su šeima, dienos metu dirbantys, jie toliau tęsia ir su šeima dirba. Jie tik pagal tą faktą, pagal pirminius dokumentus pildo. Vaikas miegojo, bet atrodo, kad vaiko laikino apgyvendinimo aktą lyg ir pildė tetai, nes mama galimai buvo neblaivi ir tiek. Teta pasirašė, kad prisiima atsakomybę, o tėtis tuo metu buvo koridoriuje, bet jis sutiko. Paprastai perduoda įstatyminiams atstovams, bet jis nenorėjo pats vaiko žadinti, tai sutiko, teta irgi sutiko. Savo praktikoje, dėl to, ar kiekvieną kartą kai yra kažkoks tėvų neblaivumas yra vaiko nepriežiūra, žiūrint kokie variantai, labai daug lemia vaiko nuomonė, šiuo atveju vaiko nuomonė nebuvo išklausyta, nes buvo vėlyvas metas ir vaikas miegojo. Tetai reikėjo atiduoti, kadangi buvo iškvietimas, kad mama yra neblaivi, mama atsisakė tikrintis blaivumą, atrodo, bijo pameluoti. Mama mažai kalbėjo, žino, kad sėdėjo ant lovos, iniciatyvos ėmėsi tetos dukra. Dėl neblaivumo požymių - jeigu kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti, prisimena, kaip ji ėjo į balkoną ir laikėsi už komodos, laikėsi už staktos balkono. Mamos bandė klausti vaiko duomenų, nes jie visus dokumentus į sistemą kelia ne pagal mamą, o pagal vaiką. Mama dokumentų nepateikė. Visko atsisakė, vien tik advokatas, advokatas, vis tiek iš tos pirminės frazės ir matosi, ar kalba rišli, ar nerišli ir judesiai. Vaikas nebuvo pabudęs, nes jie kambaryje pravėrė duris ir tiesiog matė, kad vaikas guli lovytėje, buvo tamsu, bet žaisliukai išmėtyti po kambarį. Juos iškvietė policijos pareigūnai. Tai, ar jie kažką surašo kiekvienu atveju - jeigu nieko nebūna ir jeigu tas iškvietimas klaidingas, jeigu vaikas prižiūrėtas, pats vaikas sako, kad jam yra viskas gerai, jeigu viskas tvarkoje, švaru, tvarkinga, niekas nesiskundžia, surašo tarnybinį pranešimą, kad nepasitvirtinimo duomenys. Šiuo atveju, jeigu vaiko laikino apgyvenimo aktas buvo pildytas, vaiko situacijos vertinime turėtų būti, tiksliai dabar nepatikslins, nepasižiūrėjo, nes neturėjo galimybės. Dėl to, kokie vaiko nepriežiūros požymiai labiausiai krito į akis, kad buvo nuspręsta vaiką perduoti seseriai, kaip minėjo, reikėtų žiūrėti vaiko situacijos vertinimą, ji mano, kad byloje yra, tai visi jos parodymai ten užfiksuoti ir, berods, parašais patvirtinti. Ji apie vaiką kalba, apie vaiko kambarį, o kaip minėjo, atrodė S. neblaivi, nes buvo nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Mama bandė pasakyti vaiko asmens kodą, sunkiai pavyko ir viskas, paskui visai nieko nekalbėjo, kai ėmėsi iniciatyvos ta kita mergaitė. Kaip minėjo, viską surašė vaiko situacijos vertinimo anketoje, tai remiasi tuo. Savo praktikoje jie kiekvieną naktį gauna iškvietimų, dėl to, kad vaikas yra su neblaiviais tėvais. Dėl to, kaip neblaivumas turi būti nustatytas, kokios yra nustatytos ribos neblaivumo, kas tai reglamentuoja, ar ji dabar turėtų vardinti įstatymus. Ir blaivumo jie nenustatinėja, nustatinėja blaivumą policijos pareigūnai. Dėl šio atvejo, ar įsitikino, ar yra blaivumas nustatytas, jeigu mamos judesiai nekoordinuoti, jeigu nerišli kalba ir mama atsisako pateikti visus dokumentus, juo labiau yra įstatyminis atstovas, tai yra tėtis, kuris sako, kad matė ir žino. Reikėtų tėčio klausti, kur jis matė M. S. vartojančią alkoholį, ji kitų asmenų parodymų neperpasakos. Ką jiems sakė, viskas yra užfiksuota vaiko situacijos vertinimo anketoje. Kadangi pas juos per naktį tikrai yra ne vienas iškvietimas ir kas naktį yra, tai kažkas užsifiksuoja, kažkas ne. Jeigu šalia vaiko yra tuo metu tik vienas įstatyminis atstovas ir jis, galimai, neblaivus, tai traktuojama kaip vaiko nepriežiūra. Jie prašo, kad policijos pareigūnai nustatytų blaivumą. Šiuo atveju mama atsisakė tikrintis girtumą. Jiems atvykus policijos pareigūnai sakė, kad atsisakė tikrintis. Kadangi M. S. pasakė, kad neturi dokumento ar kažkur jie yra ir ji nežino, tai jie prašė jos pasakyti, gal žino asmens kodą. Prašė dokumento, kuriame būtų vaiko asmens kodas, ir jos, kaip įstatyminės atstovės duomenys. Galėjo būti, kad prašė gimimo liudijimo, nes gimimo liudijime paprastai yra ir tėvo ir motinos duomenys. Su tėvu bendravo jos kolega pas jį reikėtų klausti, ar bendrauta su juo buvo prieš bendraujant su jais, ar po to. Užėjus į butą jautėsi alkoholio kvapas. Neprisimena, kelintą valandą jie buvo, buvo vakaras ir tamsu. Neprisimena, ar buvo su kauke, galimai. Dėl alkoholio vartojimo požymių bute, buvo šiek tiek netvarkos, bet ta netvarką jie visi skirtingai traktuoja, tiesiog užteko nekoordinuotų mamos judesių. Ta netvarka, galimai, buvo susijusi, galimai nebuvo susijusi su alkoholio vartojimu. Kaip minėjo, netvarka, bet kiekvienam netvarka savaip, buvo neplautų indų kalnas, mama eidama į balkoną, užsikabino už katės tualeto, kuris stovėjo viduryje kambario, tokie dalykai. Neapibūdins, kaip atrodė katės tualetas. Neprisimena spalvos, prisimena, kad mama eidama laikėsi už balkono staktos ir kažkaip pasispyrė, ar užsikabino. Ji ėjo už komodos laikydamasi palei televizorių, toks žvilgsnis, kaip tik ateini į kambarį, tiesiai balkonas, čia komoda. Prie mamos per kokį metrą buvo ji priėjusi, pradžioje dar stovėjo mama, bandė pasakyti vaiko duomenis, o paskui prisėdo. Alkoholio kvapą pajuto, kai priėjo arčiau. Buvo lengvas alkoholio kvapas. Turiu vaiko situacijos vertinimo anketos projektą ir visą anketą turi, kurią vėliau pildė. Dokumentas surašytas iš karto liepos 16 d., pildė tą pačią naktį. Nėra parašų asmenų, apie kuriuos nuomonė išsakyta, nes tai projektas ir keliamas be parašų. Kai pabaigiama vaiko situacijos vertinimo anketa, specialistai susisiekia su šeima ir priima sprendimus. Jie fiksuoja momentinį faktą ir užtikrina saugumą. Ar policijai yra perduodami dokumentai iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos, jiems prieš priimant nutarimą, to neatsakys. Reaguoja į tą pirminį iškvietimą, į policiją siunčia užklausas ir informaciją pateikia, jeigu būna smurtas. Jų budėtojų dokumentai policijai nebuvo siųsti, ką darė kiti – nežino. Nežino, kada M. S. supažindinta su dokumentu, 07.22 - užregistravimo data.

Teismo posėdyje liudytoja K. N. parodė, jog ji nėra susijusi su M. S. nei giminystės santykiais, nei draugystės. Įvykį nelabai prisimena. Ji yra Vilniaus policijos komisariato vyriausioji patrulė. Prisimena, kai atvažiavo, pranešėjas pasitiko, jis angliškai su porininku bendravo, ji nesuprato, bet porininkas paskui paaiškino, kad pranešėjas paaiškino, kad jo, ar tai buvusi žmona, ar žmona, kažkur buvo pas draugus, ten vartojo alkoholį ir su ja buvo 4 metukų dukra bendra. Tada paklausė, ar žino iš kurio buto, pasakė, kad žino, nuvedė prie to buto. Jis liko koridoriuje, jie paskambino, ar pasibeldė į duris, nepamena, buto duris atidarė moteris. Paprašė ar gali užeiti, moteris leido, paaiškino, kodėl atvyko, kad gavo informaciją, kad galimai neprižiūrimas vaikas. Moteris iš karto pasirodė neblaivi, kadangi sklido alkoholio kvapas, kalba nerišli buvo. Pasakė, kad yra mergaitė ir parodė kambarį. Kai užeini į butą po kaire puse buvo kambarys, mergaitė miegojo. Pasiūlė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, moteris atsisakė, paklausė, ar ji vartojo alkoholį, pasakė, kad vartojo. Paaiškino, kad su vaiku jeigu nepilnametis vaikas, vienas iš šeimos narių arba vienas namuose turi būti blaivus. Namuose daugiau nieko nebuvo, buvo tik moteris ir tas vaikas. Pasakė, jeigu vienas asmuo, tai turi būti blaivus, bet moteris atsisakė pasitikrinti blaivumą. Atsakė, kad lyg ir ji nevairavo, kažkas tokio. Apie įvykį informavo budėtoją ir vaikų teisių specialistai atvažiavo. Vaikų teisių specialistai atvažiavo ir tada dar atvažiavo dvi moterys, kaip suprato, tai buvo tos moters, kur buvo bute, sesuo, kita nežino, kas buvo. Vaikų teisių specialistai tame bute paliko prižiūrėti tą vaikutį, tos moters sesę. Dar klausė porininkas, sakė, kad buvo nuėję į koridorių klausė to vaiko tėčio, ar jis sutinka, kad vaiką prižiūrėtų ta atvažiavusi kita moteris, tėvas sutiko. Per parą jie turi iškvietimų nuo 10 iki 15. Būna, kad atsimena detaliai atvejus, jeigu su žmogumi daugiau laiko praleidžia, tai prisimena. Šiame atvejyje daug laiko praleido, valandomis nepamena, bet ilgokai. Gal tikrai dvi valandas, gal netgi daugiau. Dėl pastebėtų vaiko nepriežiūros požymių - mama buvo, galimai, neblaivi. Ji minėjo, kad vaikas miegojo. Vaiko nepriežiūra, kadangi motina buvo neblaivi. Vaikų teisių specialistai sprendžia, jie patikrina, jie praneša apie parodymus ir vaikų teisių specialistai sprendžia, ar galima traktuoti blaivi, neblaivi. Jie atvažiuoja, jeigu sutinka motina arba tėvas, kas tuomet buvo su vaiku, jie patikrina blaivumą, praneša budėtojui, budėtojas praneša vaikų teisių specialistams ir vaikų teisių specialistai jau atvažiuoja į vietą ir jie sprendžia. Jeigu atsisako pasitikrinti blaivumą, jie pasakė, kad atsisakymas prilygsta sunkiam neblaivumo laipsniui, moteris kategoriškai atsisakė, pasakė, kad nesitikrins, dar prisiminė, kad moteris skambino advokatei, nes pasakė, kad ji paskambins advokatei, pasakys, nes gal per visą vakarą gal 30 kartų pasakė, kokiu pagrindu policija atėjo , nors pati įleido. Filmavo dviem body kameromis, nežino, ar yra įrašas ar nėra. Moteris atsisakė, skambino savo advokatei, girdėjo iš kalbos, kad klausė, ką jai daryti, kažką kalbėjo, o moteriškas balsas iš telefono ragelio atsakė, kad girdisi balsas, kažkas kaip neblaivios, girdisi, kad yra išgėrusi, bet kategoriškai nepūstų, nesutiktų pūsti. Ji, patrulė, filmavo su body kamera ir porininkas filmavo. Jie atvažiuoja į reagavimo valdybą ir įrašą budėtojui atiduoda. Neįsivaizduoja, kiek laiko saugomi įrašai. Moteris sakė, ar tai neseniai atvažiavo, ar ką, pati pasakė, kad vartojo, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas tikrai ir judesiai nekoordinuoti buvo. Dėl to, ar galėjo atvažiuoti namo su miegančia (duomenys neskelbtini) ant rankų, su keliais krepšiais, atsirakinti vartus apačioje, atsirakinti duris, tokioje būklėje, kaip mano – kiekvienas žmogus skirtingas ir jo galimybės skirtingos. Čia porininkas sakė, ne ji, kad sunkiam neblaivumui prilyginamas atsisakymas tikrintis alkotesteriu. Nepamena, ar siūlė M. S. važiuoti tikrintis į medicinos įstaigą. Nepamena, kokiais tiksliai žodžiais sakė, kad vartojo alkoholį, bet teigė, kad vartojo. Jai atrodo, kad ji nebandė išsiaiškinti, kiek promilių laikomas neblaivumu. Per ištiestą ranką, gal 20 cm daugiau, buvo ji priėjusi prie mamos. Iš karto įėjusi į butą pajuto alkoholio kvapą. Dar jai atrodo, kad buto durys buvo neužrakintos, jie beldėsi, nesigirdėjo durų atrakinimo, tokio spragtelėjimo, to nebuvo. Jie vėlai atvažiavo, pasibeldė, įėjo, prie buto durų lyg ir batai voliojosi, ar striukytė maža, vaikiška, tiksliai nepamena. Nebuvo to spragtelėjimo ir iš karto duris atsidarė, bute buvo tamsu. Duris atidarė moteris, pati įleido. Pakankamai greitai duris atidarė, neprisimins minutėmis. Jie iš karto filmavo, jeigu yra tas vaizdo įrašas, tai vaizdo įraše bus viskas matyti. Jai atrodo, kad vaiko tėvas į butą nebuvo užėjęs, nebent prie durų buvo, bet jie pasakė palaukti toliau, tai jis laiptinėje laukė. Neprisimena, ar vaiko tėvas su ja kalbėjo. Kai jie buvo bute, buto durys buvo uždarytos. Nepamena, kokius veiksmus atliko vaiko teisių apsaugos atstovai, kai atvyko. Pamena, kad pažiūrėjo jog vaikas miega. O kas toliau vyko, nepamena. Porininkas buvo išėjęs į koridorių ir su vaiko teisių specialistais bendravo, ji nebendravo, kai iš karto atvyko. Bendravo vaiko teisių apsaugos atstovai su M. S., bet ką tiksliai klausinėjo, tai nepamena. Vaiko teisių apsaugos atstovai ne daugiau valandos buvo. Iš karto M. S. neverkė, kai atvažiavo tos dar dvi moterys tada, jai atrodo, balkone verkė. Tarnybinio pranešimo nerašė ji, niekas nereikalavo tarnybinio pranešimo. Pagarsinus b.l. 28 – skambučio registracijos duomenis, parodė, jog papildomą informaciją ne ji rašė, nežino, ką reiškia. Jie filmuoja nuo pradžios iki galo, o kas paskui vyksta su įrašais neįsivaizduoja. Jie po pamainos atiduoda. Neįsivaizduoja, ar gali būti, kad neįsirašė įrašai. Neįsivaizduoja, kas vyksta su įrašais, kaip jie juos randa, kur randa, jų nesupažindino. Čia aplinkybes ne jie aprašo, o čia ar iš BPC ateina ar budėtojas operatyvaus valdymo rašo. M. S. skambino savo seseriai. V. G. ne jos porininkas, jis išvis nebuvo įvykyje. Sėdi operatyvaus valdymo poskyrio postinis, jis sėdi prie racijos vyriausiajame policijos komisariate ir jis siunčia į įvykius. Buvo ji su kitu asmeniu - A. V. Jis reagavimo valdybos 2-ojo poskyrio vyresnysis specialistas.

Teismo posėdyje liudytoja O. S. – A., parodė, jog ji yra M. S. sesuo. Įvyko vakarą jos sesuo, maždaug apie 23.30 val. paskambino ir paprašė, kad ji atvažiuotų pas ją į butą, kadangi pas ją atvyko policijos pareigūnai ir nežino, ko jie nori. Paprašė, kad ji atvyktų ir pabūtų liudytoja. Kadangi buvo prašymas ir ji žino, kad M. S. dabar turi bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kadangi vaiko tėvas visoms, praktiškai institucijoms, kurioms gali, rašo įvairius skundus ir šmeižia, atlieka kitokius veiksmus, kuriais terorizuoja ją. Pagalvojo ,jog bus eilinis vaiko tėvo raštas į policiją ir todėl norėjo atvykti, ir pabūti liudytoja. Kadangi ji šiuo metu nevairuoja automobilio, ją nuvežė jos dukra A. A. Atvykus nurodytu adresu, bute buvo du policijos pareigūnai - vyras ir moteris, prisistatė, bet neatsimena pavardžių. Paklausus, kokiu pagrindu atvyko, vienas iš policijos pareigūnų pasakė, kad yra gautas policijoje skundas, kad M. S. galimai yra neblaivi ir dėl to vaiko priežiūra negalima. Paklausė ji, kokiu pagrindu teigia, kad jos sesuo neblaivi, jie atsakė, kad M. galimai atsisako pasitikrinti blaivumą alkotesteriu ir dėl to jie nusprendė, kad yra neblaivi. Paklausė, koks teisės aktas numato, kad iš tokių duomenų galima teigti, kad žmogus yra neblaivus, ar yra kiti galimi būdai, jie neatsakė. Ji paklausė, kad jeigu jie įsitikino ir buvo atvykę pagal tą raštą ar skundą ir įsitikino, faktus patikrino, kurie yra nurodyti, šitame skunde, gal jau pasibaigė visas procesas, kokį jie vykdo ir jie gali tuomet važiuoti. Sakė ne, jie laukė, sakė, jog turėtų atvyki vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai. Paklausus kodėl turėtų atvykti, pasakė, kad vaikui nesaugi aplinka, nes vėlgi pakartojo - M. S. galimai neblaivi. Vaikas turėtų būti paliekamas kito asmens priežiūrai ir viskas. Pokalbis pasibaigė. Paklausė M., ar jie galėtų už durų palaukti, sakė, kad ne ir jie liko bute koridoriuje ir laukė. Po gero pusvalandžio atvyko vaiko teisių tarnybos atstovai, jie prisistatė. Kai paprašė, ar galima nufotografuoti jų pakabintas korteles, jie sakė, kad ne negalima. Jie nei paklausė M. kaip ji jaučiasi, nei kur tas vaikas neapžiūrėjo. Tik išeidami pro duris apžiūrėjo. Nei sakė, kad sklinda alkoholio kvapas. Jie atėjo ir iš karto puolė pildyti dokumentus, vaiko laikino apgyvendinimo aktą. Paklausė jos, ar sutinka vaiką prižiūrėti, sakė, kodėl ji turėtų prižiūrėti, jeigu yra abu vaiko tėvai. Sakė, gerai jie eina pas tėvą, paklausė ji, kur tas tėvas. Atsakė, kad koridoriuje laukia. Eilinis vaiko tėvo išpuolis, bet kokiu metu persekioja. Nėra jam nei durų kodas suteiktas, niekas. Nežino, ko jie klausė to vaiko tėvo, išėjo išsiaiškinti, ar vaiko tėvas sutiks žiūrėti. Kartu išėjo ir policijos pareigūnai, kadangi vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai pasakė, kad jie angliškai nemoka kalbėti, todėl policijos atstovai juos palydėjo, tarsi pažadėjo tarpininkauti ir išversti. Atvykę atgal iš laiptinės, vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai pasakė, kad vaiko tėvas atsisako vaiką žiūrėti ir jeigu ji gali, kad pasiliktų ir prižiūrėtų. Kai sužinojo ji tokius dalykus, tai sakė, jog gali prižiūrėti vaiką, bet ar yra tam pagrindas? Sakė, kad taip, yra, vaiko mama yra neblaivi, vėlgi nepasakė, pagal kokius kriterijus. Paragino ,kad ji užpildytų dokumentus, jie jie ir užpildė vaiko laikino apgyvendinimo aktą. Paklausė ji, ar gaus šio akto kopiją. Žinant, kad vaiko tėvas elgiasi neadekvačiai, paaiškino, kodėl prašė tos kopijos. Po ilgų diskusijų leido nusifotografuoti tą dokumentą, nors ir nenoriai tą padarė. Išeidama, ta moteris kur šiandien buvo, sakė, kad nori pažiūrėti, kur vaikas, ji atidarė duris vaiko kambario, moteris pasižiūrėjo, kad vaikas miega. Jos iš karto pasakė, kad vaikas miega ir gali pažiūrėti. Dar buvo klausimas M., ar gali dokumentus pateikti, pateikė ji savo dokumentą ir daugiau viskas. Ji pasiliko nakčiai ten nakvoti. M. buvo susinervinusi. Jos nuomone, jokio alkoholio ji neužuodė. Likę nuo Covido, grįžta ir yra įpratę dezinfekuotis. Rankos yra dezinfekuojamos, gal nuo to galėjo būti, bet ji neužuodė. Švenčių progomis M. vartoja alkoholį, bet ne tokiais kiekiais, kad nesugebėtų pasirūpinti vaiku. Visa tai kilo, jos manymu, čia eilinis vaiko tėvo noras psichologiškai paveikti. Jis tokį norą turi ir ne kartą yra sakęs, kad atims iš M. S. vaiką, ne pirmas kartas, kad jis su juo apskritai nelabai būna, nei į darželį veda, kol buvo mažas neprižiūrėjo. Viskas buvo ant M. pečių. Tiksliai negali pasakyti, kuriame teisme byla, bet tai civilinė bylą, kuri vyksta šiuo metu. Su M. pakankamai dažnai bendrauja. Kai matė M. įvykio naktį, žmogus buvo stresinėje būsenoje. Viduryje nakties pasibeldžia policija, bet kam stresas būtų. Žinant, kad ilgą laiką buvo stresinėje būsenoje, kadangi vaiko tėvas naudojo ir fizinį smurtą prieš M. ir ji su vaiku gyveno tam tikrą laiką pas ją. Jis per dieną skambina kas valandą, šneka ir M. išgalvotus dalykus ir grasina. M. minėjo, kad nuo tokio persekiojimo jai ir sveikata pablogėjo, tai yra psichologinė būklė, kadangi psichologinė būklė pablogėjusi, blogėja ir fizinė. Kai atskirai pradėjo gyventi, vaikas eina į anglų kalbos mokyklą, ten už mokslus reikia mokėti, tai ji net papildomą darbą pasiėmė. Ji visą laisvą laiką skiria vaikui, negali išeiti viena, nes vaiko tėvas nepasiima vaiko, jei pasiima maksimum pusvalandžiui. Visą laiką ji praleidžia su vaiku. Nėra mačiusi alkoholio pas M., nebent tai šventė, bet tai saikingai vartojamas alkoholis, nėra buvę atsitikimų, kad reikėtų kviesti policiją. Vaiko teisių specialistai jos neklausinėjo ir net neklausė ar taip gali būti, ar buvo vartojamas alkoholis. Jeigu jiems pasirodė, kad sklinda iš M. S. burnos alkoholio kvapas, jie net neklausė, kodėl ir kaip tai galėjo atsitikti, o vaikas jau miegojo. Kaip jie nusprendė, kad jo akivaizdoje buvo M. S. neblaivi, tikrai negali pasakyti. Katino kraikas yra, bet ne kambaryje, o padėtas ir stovi tualete, kiek ji žino. O ten kambaryje buvo kambaryje rožinis, didelis, autobusas vaiko žaislas, gal jie pagalvojo. Vaiko teisių specialistai prašė M. S. pateikti vaiko gimimo liudijimą, kai ji pasakė, kad dokumentas, kurio jie prašo, yra vaiko kambaryje spintoje ir tokiu atveju reikės degti šviesą ir galbūt atsikels, prabus vaikas, jie pasakė, ne nereikia, policija jiems padės ir išsiaiškins vaiko asmens tapatybę.

Teismo posėdyje liudytoja A. A. parodė, jog M. S. jos teta. 2022 m. liepos 16 d. vakarą buvo ji namie su savo mama, ji pasakė, kad jai paskambino teta ir paprašė atvažiuoti į jos gyvenamąją vietą. Ji buvo užėjusi į gyvenamąją vietą. Įėjusi matė du policijos pareigūnus, kurie stovėjo prie lauko durų, įėjus po kaire – jos tetą, kuri sėdėjo prie stalo ir kambarį. Teta sėdėjo prie stalo, matė, kad ji yra nervinga, nes matė, kad drebėjo rankos, suprato, kad jaudinaisi, nes nemačiusi ji dažnai jos susijaudinusios ar tokioje stresinėje būsenoje. Vaiko nematė, ji nebuvo užėjusi į kambarį, kur vaikas miegojo. Vaikas turi savo kambarį, įėjus po kaire puse. Tvarkos požiūriu, matė žaislus kambaryje. Prieškambaryje buvo tvarkinga, toliau įėjus kambaryje buvo išmėtyti vaiko žaislai, kažkokių netvarkingų indų, ar skalbinių, ar kažko daugiau, kad būtų netvarkinga nematė. Jie turi katiną. Ką veikė katinas, nematė. Jis būna bute, bet gana baikštus, tai dažniausiai pasislepia. Taip, vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai buvo atvykę, jos kai buvo bute, policijos pareigūnai daug kartų minėjo, kad laukia, kol atvyks vaikų teisių apsaugos pareigūnai. Jie atvyko, užėjo į butą. Jos nieko neklausė. Su jos motina irgi nedidelės apimties pokalbis buvo, kiek atsimena, ar sutiks prižiūrėti. Tada su policija aiškinosi apie vaiko tėvą, tada policininkai palydėjo į laiptinę, kur vyko, turbūt, kažkoks pokalbis ir viskas, jie grįžo ir pradėjo pildyti dokumentus. Vaiko teisių apsaugos specialistai, M., kirk atsimena, paprašė, berods, vaiko dokumento ar gimimo liudijimo ir viskas. Žiūrėjo specialistai, kur yra vaikas, berods, mama atidarė duris, ar ta pati moteris atidarė duris, ji tiksliai neatsakys, nes sėdėjo ant sofos ir pasižiūrėjo, bet šviesos nedegė ir nėjo į kambarį. M. S. sėdėjo prie stalo, o po to dar nuėjo į balkoną. Po to kai nuėjo į balkoną, ji, A. A., nuėjo, paklausė, ar viskas tvarkoje, nes matė, kad M. S. buvo susijaudinusi ir drebančiomis rankomis. Tada M. S. verkė ir ji, A. A., išėjo, suprato, kad reikia pabūti žmogui vienam stresinėje būsenoje, kad nusiraminti. Atėjo, atsisėdo ant sofos prie mamos ir M. S. atėjo, ir atsisėdo prie to pačio stalo. Eidama į balkoną nesiramstė į komodą, ji tiesiai į balkoną nuėjo, komoda yra iki kelių, nežino, kaip būtų galima į ją remtis.

Teismo posėdyje liudytojas A. V. parodė, jog M. S. nesusijusi su juo nei asmeniniais, nei giminystės, nei draugystės ryšiais. Kokiu tiksliai adresu ir kelintą valandą vyko į įvykį tikrai neprisimena. Pranešimo esmė buvo, kad pranešėjo žmona su jų bendru vaiku ar mieste, ar buvo gimtadienyje, vartojo alkoholį ir su ja buvo mažametis vaikas. Kai gavo iškvietimą, atvyko pagal adresą, adreso nepamena, pasitiko pranešėjas, užsienietis, kalbėjo anglų kalba. Nurodė, kad žmona namuose su vaiku ir jis pergyvena dėl vaiko. Jis kalbėjo su ja telefonu ar kaip, jie paklausė apie aplinkybes dėl to alkoholio, kaip ji ten vartojo. Jis nurodė, ar vaizdo pokalbiu, ar kaip, žodžiu, kad buvo vakarėlyje, vartojo alkoholį, dabar jau namuose su tuo vaiku. Kadangi gavo tokią informaciją, ją turi patikrinti. Vyras parodė, kuriame bute gyvena žmona, atėjo prie buto, pasibeldė, atidarė moteris duris. Paaiškino, kodėl atvyko, įsileido juos į vidų. Pradėjo bendrauti, iš karto matė neblaivumo požymius moters, bendraujant su ja, sklido alkoholio kvapas iš burnos, kalba nebuvo rišli, judesiai nekoordinuoti. Buvo bute tik ji ir vaikas. Pagal jų reagavimo į įvykius algoritmą privalo patikrinti moters blaivumą alkotesteriu ir tokią informaciją perduoti Vaiko teisių specialistams. Buvo paklausta prieš duodant pasitikrinti blaivumą, ar vartojo alkoholį, moteris neneigė, kad vartojo. Paaiškino visą procedūrą, kas toliau vyks, tada prasidėjo nepasitenkinimas, kodėl jie čia atvyko. Pradėjo skambinti telefonu kaip ji minėjo savo advokatei. Su jais kažkurį laiko tarpą nekalbėjo, kalbėjosi telefonu, jie tą pokalbį puikiai girdėjo, net advokatė pasakė, kad ji girdi iš balso, kad moteris išgėrusi. Moteris kategoriškai tikrintis blaivumą atsisakė. Jai išaiškino pasekmes. Visą informaciją perdavė budėtojui, jis informavo vaikų teisių specialistus. Atvyko vaikų teisių specialistai, jiems papasakojo visą situaciją ir jie toliau vykdė, kas jiems priklauso. Vaiko nepriežiūros faktai: kai yra mažametis vaikas su juo turi būti blaivus asmuo, kadangi matė neblaivumo požymius, ji ir pati neneigė, kad vartojo alkoholį, jie privalo informuoti Vaiko teisių apsaugos tarnybą, jie sprendžia aplinka saugi ar pažeidžiamos vaiko teisės. Per Naujuosius metus jeigu šampano taurė išgeriama, priklauso ar matytųsi neblaivumo požymiai, tada kviečia vaikų teisių specialistus, kai mato, kad nesaugu palikti vaiką. Moters būklė, nesaugumas, ar būdama tokiame stovyje galės pasilikti su vaiku. Stovis buvo sutrikusi koordinacija, namuose, kambaryje betvarkė, judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli, žino, kaip atrodo neblaivus žmogus ir gali atskirti, nes dirba su tokiais. Vaikas, kiek pamena, miegojo. Reglamente, kaip tokiais atvejais elgtis, jeigu asmuo atsisako tikrintis, nurodoma, kad tai prilyginama sunkiam neblaivumo laipsniui, nesitikrino pagal požymius atrodė neblaivi, todėl ir buvo kviečiamos Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai, tai, kad nesitikrinimas pripažįstamas sunkiu girtumo laipsniu, nurodyta generalinio komisaro įsakyme. Dabar neprisimins, koks tiksliai įsakymas. Ne, ne tas pats, kuris reglamentuoja vairuotojų neblaivumą. Kai yra mažametis vaikas, nėra blaivių asmenų turi būti kviečiami Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai. Jeigu asmuo atsisako tikrintis blaivumą ir jeigu tai vairuotojas, jis gali važiuoti tikrintis priduodant kraują. Neprivalėjo pasiūlyti asmeniui važiuoti tikrintis priduodant kraują, jeigu vairuoja transporto priemonę turi pasiūlyti važiuoti tikrintis, bet tik jei vairuoja, kitais atvejais ne. Jeigu būtų liga, tai būtų informuoti apie tai, pasakytų. Dėl to, ar tokios būklės moteris galėjo išsikviesti taksi su vaiku ant rankų, išlipti iš taksi su krepšiu, atsirakinti vartelius, atsirakini duris, užmigdyti vaiką, kiekvieno žmogaus fizinės galimybės skirtingos. Neprisimena, ar matė, ar ne stovinčius alkoholio butelius namuose. Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai atvykę klausė daug ko, bet jie atvyko ir jie paliko, nuėjo arčiau durų, jie aiškinosi, nežino jų procedūrų. Pas juos yra vieta, kur rašo visą informaciją, tą perduoda į policijos komisariatą, kuris aptarnauja teritoriją, o toliau, turbūt, tyrėjai aiškinasi. Su vaiko tėvu jis bendravo. Jis neprisimena, kur sakė, kad vartojo M. S. alkoholį, buvo išvykusi ar gimtadienyje, ar vakarėlyje, bet buvo mažametis vaikas kartu. Nežino, ar Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai bendravo su tėvu, užėjo pas M. S., su ja bendravo, tėvas laiptinėje buvo. Jis tarpininkavo, kai Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai kalbėjo su vaiko tėvu, neprieštaravo tėvas, kad vaikas liktų su vaiko mamos sese. Filmavo dvejomis kameromis, nežino, kodėl įrašų nėra. Jie prie tų įrašų prieigos neturi, kameras atiduoda gale darbo pabaigos, informacija persiduoda į diską ir prieigų jie neturi.

Teismo posėdyje liudytojas A. J. parodė, jog M. S. nesusijusi su juo nei asmeniniais, nei draugystės, nei giminystės ryšiais. Įvykio detalių neprisimena, tik esmę prisimena. Gavo vakare, ne darbo metu, iškvietimą, kvietė juos policija, pranešimas, kad neblaivi mama prižiūri mažametį vaiką, smurto nebuvo. Atvyko įvykio vietą, į butą, buvo mama, du giminaičiai, vaikas miegojo savo kambaryje, laiptinėje buvo vaiko tėvas. Sužinojo iš policijos esmę dėl ko kviečia, po to bandė bendrauti su mama, išsiaiškinti duomenis, su tėvu pabendravo. Mama, kiek pamena, nebendravo, vaiko dokumentų nepateikė, motyvuodama tuo, kad dokumentai tame kambaryje kur miega vaikas. Sutiko, kad nežadinti vaiko. Vienintelis, ką pasakė, vaiko vardą, pavardę ir gimimo datą, daugiau mama ir nekalbėjo. Dėl mamos būklės – pamena, kad veiksmai buvo nekoordinuoti, lėtoki. Pamena vizualinį vaizdą, mama bandė eiti į balkoną, palydėjo ją dukterėčia, kiek pamena, už parankės. Nustatyti neblaivumą, jeigu žmogus atsisako pasitikrinti, belieka tik pagal požymius. Kažkokių butelių bute, kiek pamena, nematė, bet turi dažnai atvejų, kai guli be sąmonės, o butas švarus. Įvairių situacijų yra. Kai pakalbėjo su tėvu angliškai, kiek jie galėjo, nes ir jis ne anglas, kiek suprato, tėvas pastebėjo mamą bare su vaiku, ar restorane, kažkur lauke. Dėmesys buvo į mamą sutelktas, vaikas miegojo, ne tik pagal tėvo parodymus nusprendė. Klausė mamos, ką vartojo, kur vartojo, nieko neatsakė, kiek pamena, negavo atsakymų. Mamos judesiai buvo nekoordinuoti, buvo vangi. Kalbos nerišlumas, mažai tepasakė, vaiko vardą, pavardę, bet tyliai vos išgirdo. Dėl to, ar būklė leido padaryti išvadą, kad su vaiku gali kas atsitikti, tokia praktika taikoma, protingumo kriterijai naudojami, pagal požymių visumą vertina. Buvo atvejų, kai žmogus pripučia 0.2 ir ramus, parašo, užfiksuoja ir palieka, jeigu veiksmai koordinuoti, adekvatus, kalba konkreti, girtumas mažas, leidžia net vairuoti, jeigu mato kitokį vaizdą, matosi giminaičiai padeda paeiti, kalba, nors ir minimali. Konkretaus reglamentavimo dėl promilių vaiko teisių specialistai neturi, policija turi, jie vertina pagal požymius, priima sprendimą. Vardan vaiko saugumo ir interesų priimamas sprendimas atitinkamas, vaikas nebuvo išvežtas, apžiūrėjus pabendravus su giminaite, įvertino, kad adekvatus ir blaivus žmogus ir gali pasirūpinti vaiku, pasirašė ir liko su vaiku bute. Nepamena, kokie M. S. buvo konkretūs klausimai. Namuose, kažkur lauke su vaiku tėvas M. S. pastebėjo, kaip jis teigia, tokioje būsenoje. Emocinė būsena kokia jos, M. S., buvo, pamena, kad ji buvo priblokšta, vangi. O dėl ašarų, ar buvo, nepamena. Šiek tiek pasimetusi buvo. Policija juos, vaik oteisių specialistus, iškvietė. Jeigu žmogus iškviečia, jie taip pat reaguoja, pasitaiko atvejų, kad ne iš policijos kviečiami būna, o privataus asmens. Taip, ir tuomet jie vyksta. Saugu ar nesaugu, kaip tai vertina, vėlgi jie vertina pagal aplinkybių visumą, viską įvertina, atvažiuoja, vyksta gimtadienis, siūlo pasitikrinti girtumą. Jeigu išgėrė butelį vyno, ar tai nepriežiūra, tuomet žiūri, ar yra blaivių asmenų tame bute. Vaikas šiuo atveju miegojo, mamos būsena jiems nepatiko. Dėl to, koks buvo pavojus, ar grėsmė - jeigu nebūtų giminaičių, jų akimis blaivių, būtų pavojus. Buvo atvykusi motinos sesuo ji ir pasirašė laikiną priežiūros dokumentą. Likus motinos giminaitei bute, aplinka vertinta kaip saugi, esant tai moteriškei.

Teismo posėdyje liudytojas J. B. parodė, jog anksčiau gyveno su M. S., turi bendrą dukrą. Liepos 16 d. jis pradėjo kontaktuoti su vaiko motina po pietų, nes žinojo, kad ji išvyko pas savo draugus. Taigi laikas jau link nakties, turėjo jis būti tikras, kad vaikas saugiai sugrįš į namus, nes ten, kur jos buvo, pakankamai toli nuo miesto. Jis žinojo, kad jie kažką švenčia, reiškia jie vartojo alkoholinius gėrimus. Žinodamas, kad ten švenčiama, kad nesaugu vaikui, parašė, kad vaiko mama parašytų laiką ir jis atvažiuosiąs ją parvežti, tai buvo pusę 8 vakaro. Ji atrašė, kad galbūt ir būtų neblogai, parašė, jog vaikas žaidžia, užsiėmusi duktė, jai patinka, viskas gerai. Paskui ji neatsakė iki 10 valandos. Iki 22.30 nebuvo jokio ryšio, jis skambino keletą kartų, jam arba neatsiliepdavo, arba atmesdavo skambutį. Suprato, kad išsikvietė taksi. Kadangi nebuvo jokio ryšio, ji neatsiliepė, suprato, kad paėmė taksi, tikrai labai sunerimo, tuomet nusprendė važiuoti į jos namus. Ir, iš tikrųjų, turi visas žinutes, rašė labai daug žinučių, prašė, kad dukters mama atsilieptų, klausė, kodėl ji atmeta skambutį. Kai atvyko prie jos buto, pamatė, kad nėra šviesos, sunerimo labai. Tik norėjo policijos pagalbos, norėdamas susisiekti su vaiko motina, ar važiuojant taksi nieko neatsitiko. Neįsivaizdavo, kad taip toli nueis. Atsakydamas į klausimus parodė, jog jo nerimas, kuo pagrįstas, tai pirmiausia jos turėjo vėliausiai apie 9.00 val. atvykti, buvo naktis, vėlus laikas, jis tikrai nerimavo, prieš tai kai pusę aštuonių susisiekė, suprato, kad ji išgėrusi, tai buvo nerimas, kitas dalykas jis pažįsta šią moterį. Ši moteris nedažnai išgeria. Ji visiškai nėra asocialus asmuo, kai kurios draugės, su kuriomis ji sutaria, vartojamas alkoholis ir pereinamos visos ribos. Pereinamos visos ribos reiškia, tiesiog nekontroliuoja situacijos, kai per daug išgeria. Iki šios situacijos, negali to teigti ar taip būdavo, jeigu sako, kad pažįsta asmenis, su kuriais susitikdavo, išgerdavo ir prarasdavo saiką, peržengdavo ribas, žino, ką sako. Su šia moterimi jis gyveno 11 metų. Tai, jog tą dieną ji buvo pas draugus, jis sužinojo iš jos pačios, tuoj pasitikrins, kokia diena buvo, norėjo vaiką pasiimti, bet vaiko mama pranešė, kad būtent tą dieną, šeštadienį, ji išvyksta pas draugus, ji pati ir pranešė. Kai ji atsiuntė jam nuotrauką, atpažino aplinką, tai jos draugų namas. Tie draugai, pas kuriuos buvo, ji turi 2-3 drauges nuo jaunystės su kuriomis bendrauja, švęsti šventes normalu, bet ne su vaiku. Taip, čia tie draugai, su vaiko mama ne kartą apie tai kalbėta, tie draugai su kuriais susitikusi ji peržengia ribas. Su vaiku bendravimo dienos, teismo sprendimu nėra dar nustatytos. Dėl to ar procesai vyksta, jie dar derybų procese, mediacijoje. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar vyksta ginčas teisme, nėra tokio dalyko, viskas vyksta normaliai, bando jie susitarti visus tuos dalykus ir viskas vyksta normaliai. Pirmiausia apie situaciją, tai kad jie skyrėsi, nebuvo iniciatyva informuoti vaiko teisių apsaugos tarnybą, socialinius darbuotojus, tai pradėjo vaiko motina, ne jis skyrybų procesą. Tai prasidėjo rugsėjį, spalį 2021 m. nes iš socialinių tarnybų atėjo pranešimai iš šių institucijų. Kita, jokiu būdu nesako ir nesakė, kad ji alkoholikė, tam tikrais atvejais ir aplinkybėmis, būna ji peržengia ribą ir tampa nebekontroliuojama, tik tam tikrais atvejais. Dėl to vakaro liepos 16 d. šių metų jis buvo sunerimęs dėl jo vaiko saugumo, ten buvo švenčiama, kai atvažiavo prie vaiko motinos namų, kai sužinojo, kad namuose duktė ir yra saugi, nieko nenorėjo. Buvo nustebintas, kad prasidėjo procedūra ir surašytas protokolas. Jis gerai pažinojo tuos draugus, pas kuriuos M. buvo tą vakarą. Taip, jis yra ten buvęs su M. pas tuos draugus. Jis neatskys į šį klausimą, ar tuo metu, kai buvo pas tuos draugus, ar mat ribė anksčiau tų peržengimą dėl alkoholio. Kad liepos 16 d. buvo vartojamas alkoholis, patikslins, jog pažįsta 11 metų M. ir yra perpratęs ją ir kai kalba, iš balso ir intonacijos gali suprasti, išgėrusi ar ne, adekvati ar ne. Tą vakarą paskutinį kartą kai su ja susisiekė, tai buvo keletas sekundžių, kurios leido suprasti, kad tai gerokai jau pažengę, jeigu ne tai, nebūtų jokio pagrindo nerimauti. Tai buvo 21.10 val. paskutinis kontaktas. Tai buvo ne kontaktas, o žinutė atsiųsta į telefoną. 19.30 val. parašė jis, kad gali atvažiuoti jų pasiimti, suprato, kad ten jau yra vartojamas alkoholis. 21.10 parašė žinutę, jis taip įsivaizdavo, kad M. S. vis dar šventėę pas draugus, gavo iš jos atsakymą, kad dar šventė. Paskui nebuvo jokio kontakto, nei žinučių, nei telefoninio pokalbio. Ji visai netyčia atmesdama skambutį atsiliepė, buvo keltas sekundžių išgirdo jis, kad kažkas taksi. Kadangi prieš tai jam neatsiliepinėjo, mano, jog visai netyčia būdama taksi atsiliepė. Ir jis išgirdo tokius nekoordinuotus, nesuprantamus veiksmus, kalbas kažkokias. Negali pasakyti kada buvo tas atsiliepimas, iki namų 20-25 min atvykti. Negali patikslinti kelintą netyčia atsiliepė. Jo prašymas vienintelis, kad kiekvieną kartą, kai paskambina, kad galėtų per “whats up” gyvai matyti vaiką, to nebuvo, būtent dėl to, kad neleisdavo pamatyti vaiko, ką ji veikia. Jeigu jai bendravimas su įjungta kamera sudėtinga, prašys teismo, kad įpareigotų tai daryti. Nesakiė to Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams, kad matė M. su vaiku girtą bare. Pirma, kaip žinoma ne visada būna jis Lietuvoje, iki vaiko, daugybę kartų susitikdavo, bet jie būdavo kartu. O kai jau buvo vaikas, kai jie būdavo ten, jis visą laiką stengdavosi sustabdyti ir sustabdydavo, kai buvo čia, turėtų prisiminti, kai paėmė jis butelius ir nuėjęs į sodą išpylė. 2019 m., 2020 m., 2021 m. buvo jis čia, Lietuvoje. Kai gimė vaikas, pas tuos draugus kiek kartų buvo ten važiuota, nori užakcentuoti, kad M. S. nėra alkoholikė ar gerianti, tačiau tam tikromis aplinkybėmis su asmenimis peržengia ribas. Tai labai gera, puiki mama.

Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

Skundas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pažymėtina, kad, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, būtina ištirti ir vertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (ANK 563 straipsnis), įrodymus vertinti laikantis 569 straipsnio, kuriame nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu reikalavimų (5 dalis). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančių institucijų (pareigūnų) teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo ar pareigūno atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto sprendimo priėmimą.

M. S. nubausta dėl to, kad ji, būdama mažametės A. B. motina, panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams, kadangi 2022-07-16 apie 22.49 val. namuose, (duomenys neskelbtini), buvo neblaivi vaiko akivaizdoje, tokiu savo nerūpestingu elgesiu nevykdė savo, kaip motinos teisės ir pareigos prižiūrėti savo vaiką, rodė netinkamą pavyzdį, neužtikrino vaiko teisės būti apsaugotam nuo neigiamos socialinės aplinkos ir padarė pažeidimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje.

Pagal Lietuvos Respublikos ANK 73 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nepanaudojo tėvų valdžios arba panaudojo priešingai vaiko interesams. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl kvalifikuojant asmens pažeidimą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018).

Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus. Tėvai turi pareigą tinkamai panaudoti valdžią vaiko atžvilgiu, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiant vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Tėvams, neįgyvendinusiems tėvų valdžios nesugebėjusiems jais tinkamai rūpintis, auklėti, taikoma atsakomybė ir jų veika traktuotina kaip tėvų valdžios nepanaudojimas. Šią įstatymo norma detalizuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Už netinkamą tėvų valdžios panaudojimą tėvai traukiami administracinėn atsakomybėn.

Pati M. S. nepripažino savo kaltės dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo. Kaip matyti, apie tai, jog motina M. S. galimai neblaivi grįžo iš draugų namo su mažamete dukterimi A. B. pranešė vaiko tėvas J. B. Tačiau atvykus policijos pareigūnams ir su J. B. bendraujant jiems ir vaiko teisių speicalistams, pats tėvas pasirūpinti mažamete nepanoro. Jo tikslas buvo labiau išblaškyti savo nerimą, kad M. S. su juo kontaktuotų, nei nukreiptas į tai, jog nueiti ir pažiūrėti, visgi ką veikia jo mažametė duktė. Pats J. B. patvirtino, jog norėjo dukters mamą ir dukterį parvežti iš draugų namo, matyt, jeigu taip būtų nutikę, policijos jis kvietęs nebūtų. Tyrimo metu J. B. pareigūnams buvo nurodęs, jog matė M. S. su dukterimi bare, tačiau teismo posėdyje patikslino, jog žinojo, kad M. S. buvo su dukterimi pas jos draugus, nes nuolat jai skambino, M. S. iš draugų namų siuntė jam nuotraukas ir video su dukterimi.

Teismo posėdyje liudytoja policijos pareigūnė K. N. parodė, jog prisimena, kaip atvažiavo į M. S. gyvenamąją vietą, pranešėjas pasitiko laiptinėje, jis bendravo su jos porininku angliškai, pranešėjas paaiškino, kad jo buvusi žmona buvo pas draugus, ten vartojo alkoholį ir su ja buvo (duomenys neskelbtini) jų dukra. Jie, patruliai užėjo į M. S. butą. Moteris iš karto pasirodė neblaivi, kadangi sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Mergaitė ramiai miegojo savo kambaryje. Pasiūlė moteriai pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, moteris atsisakė, paklausė, ar ji vartojo alkoholį, pasakė, kad vartojo. Paaiškino, kad su nepilnamečiu vaiku vienas iš šeimos narių arba vienas namuose turi būti blaivus. Namuose daugiau nieko nebuvo, buvo tik moteris ir mieganti savo lovoje mergaitė. Teismo posėdyje liudytojas A. V. parodė, jog atvyko su porininke pas M. S. pagal gautą pranešimą. Pranešimo esmė buvo, kad pranešėjo žmona su jų bendru vaiku ar mieste, ar buvo gimtadienyje, vartojo alkoholį ir su ja buvo mažametis vaikas. Atvykus sutiko laiptinėje pranešėją J. B., kuris nurodė, kad jo buvusi žmona namuose su vaiku ir jis pergyvena dėl vaiko. Moteris įsileido juos, patrulius, į vidų. Pradėjo su ja bendrauti, iš karto matė moters neblaivumo požymius, bendraujant su ja, iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Bute buvo tik ji ir vaikas. Pagal jų reagavimo į įvykius algoritmą jie privalo patikrinti moters blaivumą alkotesteriu ir tokią informaciją perduoti vaiko teisių specialistams. Buvo paklausta prieš duodant pasitikrinti blaivumą, ar vartojo alkoholį, moteris neneigė, kad vartojo. Moteris kategoriškai tikrintis blaivumą atsisakė. Jai išaiškino pasekmes. Visą informaciją perdavė budėtojui, jis informavo vaikų teisių specialistus. Atvyko vaikų teisių specialistai, jiems papasakojo visą situaciją ir jie toliau vykdė, kas jiems priklauso. Vaiko nepriežiūros faktai: kai yra mažametis vaikas su juo turi būti blaivus asmuo, kadangi matė neblaivumo požymius, motina ir pati neneigė, kad vartojo alkoholį, jie privalėjo informuoti Vaiko teisių apsaugos tarnybą, kurios pareigūnai sprendžia, ar vaiko aplinka saugi ar pažeidžiamos vaiko teisės.

Teismo posėdyje liudytoja D. G. parodė, jog ji dirba Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje vyriausia specialiste budėtoja. Prisimena, jog atvykus pas M. S. vaikas miegojo. Buvo mama namuose, buvo mamos sesuo su dukra. Užpildė laikiną vaiko apgyvendinimo aktą, pavedė vaiką tetai. Teta pasirašė, kad prisiima atsakomybę, o tėtis tuo metu buvo koridoriuje, bet jis sutiko, jog dukterį prižiūrėtų motinos sesuo. Savo praktikoje, dėl to, ar kiekvieną kartą kai yra kažkoks tėvų neblaivumas yra vaiko nepriežiūra, žiūrint kokie variantai, labai daug lemia vaiko nuomonė, šiuo atveju vaiko nuomonė nebuvo išklausyta, nes buvo vėlyvas metas ir vaikas miegojo. Jai atrodė, kad M. S. buvo neblaivi, nes buvo nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Teismo posėdyje liudytojas A. J. parodė, jog dirba Vaiko teisių apsaugos tarnyboje, kai atvyko įvykio vietą, buvo mama M. S., jos sesuo ir dukterėčia. Mergaitė miegojo savo kambaryje, laiptinėje buvo vaiko tėvas J. B. Sužinojo iš policijos esmę,dėl ko buvo iškviesti, po to bandė bendrauti su mama, išsiaiškinti duomenis, su tėvu pabendravo. Dėl mamos būklės – pamena, kad jos veiksmai buvo nekoordinuoti, lėtoki. Pats pranešėjas J. B. nurodė, kad M. S. gera motina, kvietė policiją, nes ji jam neatsiliepė telefonu, negalvojo, kad viskas taip pasibaigs. Tvirtino, jog M. S. gerai pažįsta, jog su alkoholiu peržengia ji kartais ribas, kuo tai pasireiškia, nedetalizavo. Nurodė, jog nėra teismuose jokio ginčo tarp jo ir M. S. šiuo metu, viską sprendžia taikiai. Liudytojos O. S. – A., A. A., o ir pati M. S. tvirtino, jog teisme vyksta ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su J. B. Tą patvirtina ir pridėti dokumentai.

Siekdami kuo geriau užtikrinti minėtas vaiko teises, būtent tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi atitinkamas pareigas vaikų atžvilgiu, kurias įgyvendina vykdydami tėvų valdžią. Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai).

Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis).

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku.

Iš to kas išdėstyta, visgi darytina išvada, jog šiuo atveju pati aptariamo įvykio situacija daugiau panaši į išprovokuotą negu į realiai kilusią grėsmę vaiko, t.y. A. B. interesams. Tėvas J. B. tą dieną žinojo, kur yra vaiko motina M. S. su jo dukterimi A. B., jos buvo pas ilgamečius M. S. draugus, saugioje aplinkoje, t.y. draugų gyvenamojoje vietoje, kur buvo dar du mažamečiai draugų berniukai. Tą patvirtino ir liudytoja A. D. Kaip rodė situacija, M. S. su dukterimi iš draugų saugiai sugrįžo į savo namus. Pareigūnų apsilankymo metu mergaitė A. B. saugiai miegojo savo kambaryje savo lovoje. Taigi, jokių vaiko nepriežiūros faktų byloje nėra fiksuota ir nėra fiksuota, jog M. S. neužtikrino vaiko teisės būti apsaugotam nuo neigiamos socialinės aplinkos.

Pati motina M. S. teismo manymu galimai turėjo tam tikrą neblaivumo laipsnį, kas matyti ir iš apklaustų liudytojų dviejų policijos patrulių ir dviejų vaiko teisių specialistų parodymų, tačiau visgi manytina, kad šiuo atveju situacijos formalizavimas, nenustačius jokių kitų vaiko nepriežiūros faktų labiau pakenktų vaiko interesams, sprendžiant konkrečius su vaiku susijusius klausimus kitose civilinėse bylose, negu jam padėtų, kai, kaip matyti pagal dokumentus, vyksta ginčas tarp abiejų tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Baudžiamoji teisė, administracinių nusižengimų teisena nėra ta priemonė ar instrumentas spręsti šeimos santykiuose kilusius ginčus.

Be to, kitų atvejų, jog M. S. būtų padariusi nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 73 straipsnio 1 dalyje, nėra fiksuota. Motina sociali, turinti darbą, auginanti dukterį, nėra registruota priklausomybės ligų centre ar bausta dėl alkoholio vartojimo.

Suformuotoje administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylų praktikoje teismai ne kartą yra pažymėję, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Jeigu bent vieno pažeidimo sudėtį sudarančio elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi siekiant įrodyti, kad asmuo nepadarė administracinio teisės pažeidimo būtina nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje administracinio nusižengimo sudėties požymių ar bent vieno iš jų elemento nebuvimą.

Šiuo atveju teismas konstatuoja, kad formaliai M. S. nors ir buvo galimai pavartojusi draugų rate kažkokį kiekį alkoholio (neblaivumą tikrintis atsisakė), tačiau nėra jos kaltės dėl vaiko nepriežiūros – vaikas saugiai miegojo savo lovoje savo namuose ir grėsmės kilimo nėra fiksuota. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad kilo kokios nors pasekmės mažametei. To nekonstatuota ir vaiko teisių apsaugos specialistų dokumentuose.

Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan., o ne pavienį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinėje byloje Nr. 2AT-38/2014).

Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį taip pat yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ir paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, taip pat ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9- 746/2015, 2A T-44-976/2016).

Taigi, teismų praktikoje nurodoma, jog turi būti konstatuota aplinkybių visuma, pagrindžianti asmens kaltę.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad byloje surinkti faktiniai duomenys nepatvirtina, kad M. S. veiksmuose yra nustatyti visi ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo būtinieji požymiai, todėl administracinio nusižengimo teisena M. S. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismui konstatavus, jog asmuo administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ir nubaustas nepagrįstai, toks asmuo turi teisę į advokatui sumokėtų išlaidų atlyginimą (ANK 666 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. S. pasinaudojo šia teise ir sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokate Rasa Stankauskiene. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas prašymas, kuriuo pareiškėja ir jos atstovė prašė priteisti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškėjos patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, kurių bendra suma sudaro 1597,2 Eur (b.l. 131). Šias išlaidas grindžia byloje pateiktais mokėjimą patvirtinančiais dokumentais.

Byloje nenustatyta šį tyrimą atlikusių pareigūnų pažeidimų, atsižvelgiama ir į tai, jog kai kurie formalūs ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymiai M. S. veiskmuose visgi buvo (galimas neblaivumas), atsižvelgiant į visas aplinkybes manytina, jog priteisti advokato išlaidas iš valstybės šiuo atveju nėra tikslinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

M. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 18 d. nutarimą Nr. 12-ANR_N-1721-2022 bei administracinio nusižengimo teiseną M. S. atžvilgiu nutraukti.

Atmesti M. S. ir jos gynėjos prašymą dėl advokato išlaidų priteisimo.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė