Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovui R. Č., jo atstovams advokatei Dianai Višinskienei, advokato padėjėjui Mariui Astrauskui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Herba personal“ atstovui advokatui Vaidui Paulauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Č. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Herba personal“ dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Č. (toliau – ieškovas, darbuotojas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. apyrašo t. I, b. l. 1–10) uždarajai akcinei bendrovei „Herba Personal“ (toliau – atsakovė, darbdavė, įmonė, UAB „Herba personal“), nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2025 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. DGKS-266 darbo byloje Nr. APS-131-27599/2024 (toliau – sprendimas) dalimi, kuria jo prašymas dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo buvo atmestas, prašydamas panaikinti atsakovės direktoriaus 2024 m. rugsėjo 12 d. įsakymą dėl jo atleidimo iš darbo nuo 2024 m. rugsėjo 12 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (toliau – įsakymas), pripažinti, kad 2024 m. rugpjūčio 28 d. tarp jo ir atsakovės sudaryta darbo sutartis nutraukta pagal DK 36 straipsnio 4 dalį nuo 2024 m. rugsėjo 12 d. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas paaiškino, kad su atsakove 2024 m. rugpjūčio 28 d. sudarė darbo sutartį Nr. 284, kurios pagrindu jis buvo įdarbintas vairuotoju ekspeditoriumi tarptautiniais maršrutais; įmonėje jis dirbo laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 31 d. iki 2024 m. rugsėjo 9 d.; su atsakovės atstovais bendravo telefonine programėle „Viber“, kurioje jam buvo pateikiama informacija apie tarptautines keliones, kur ir kada jis privalo nuvykti (iš kur paimti krovinį ir kur jį pristatyti). Nurodė, kad atsakovė reikalaudavo, jog jis poilsio metu vykdytų darbus, susijusius su krovinio pakrovimu ir iškrovimu (ekspeditoriaus pareigas), o darbo metu vykdytų vairuotojo funkcijas, tačiau jam buvo nurodyta, kad už papildomas darbo valandas nebus apmokama; 2024 m. rugsėjo 7 d. Vokietijoje jam nebuvo parūpinta nakvynės vieta, nors jam atliekant darbines funkcijas kitame mieste, apgyvendinimas buvo suteikiamas, todėl jis naktį praleido kito atsakovės darbuotojo vairuojamame sunkvežimyje; 2024 m. rugsėjo 9 d. ryte nuvyko į įmonės „Herbs Transporte“, adresu Laubanger 24, Bambergas, Vokietija ofisą ir nurodė, kad dėl blogų darbo sąlygų jis neketina toliau tęsti darbo santykių; kitą dieną telefonu informavo atsakovę, pateikė prašymą atleisti jį iš darbo paties prašymu; atsakovė su juo nesusisiekė, nors ir gavo pranešimą dėl darbo sutarties nutraukimo; vėliau jam paaiškėjo, kad jis iš darbo buvo atleistas pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, darbo sutartis nutraukta 2024 m. rugsėjo 12 d., nuo 2024 m. rugsėjo 7 d. iki 2024 m. rugsėjo 12 d. fiksuotas nedraudiminis laikotarpis; vėliau sužinojo, kad atsakovė jo atžvilgiu priėmė 2024 m. rugsėjo 9 d. darbo drausmės pažeidimo aktą Nr. 24/09-03, 2024 m. rugsėjo 9 d. reikalavimą pasiaiškinti, 2024 m. rugsėjo 12 d. įsakymą dėl darbo drausmės pažeidimo, kuriame nurodoma, kad jam yra skiriama drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo nuo 2024 m. rugsėjo 12 d., tačiau, nurodė, kad nei vienas iš šių dokumentų jam nebuvo išsiųstas; po to kai atsakovė gavo 2024 m. lapkričio 11 d. prašymą dėl informacijos suteikimo, atsakovė jam sumokėjo 860,25 Eur; pažymėjo, kad jis nebuvo informuotas apie tai, kad padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, jo nebuvo prašoma pateikti pasiaiškinimą, jokie nurodymai jam nebuvo siųsti (net ir neteisingu elektroniniu paštu), šalys niekada nebendravo elektroniniu paštu, reikalavimas pasiaiškinti buvo parengtas atgaline data jau po to, kad jis buvo informuotas apie darbo sutarties nutraukimą jo iniciatyva; pažymėjo, kad jis nebuvo informuotas apie darbo sutarties nutraukimo pagrindą; atsakovė į jo prašymą nutraukti darbo sutartį niekaip nesureagavo; 2024 m. rugsėjo 7, 8 ir 9 d. atvyko į darbo vietą, atsakovė sutiko, kad jis nuo 2024 m. rugsėjo 10 d. nebedirbtų, atsakovė nepriėmė jokių įsakymų dėl pravaikštų, todėl ji sutiko dėl darbo sutarties nutraukimo netaikant įspėjimo termino.

Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad 2024 m. rugsėjo 8 d. apie 17–18 val. darbdavės nurodymu atvyko į kitą miestą Vokietijoje dirbti, pamatė, kad turės pernakvoti vilkike, tas jo netenkino ir iš karto nusprendė palikti darbą, kitą rytą (9 d.) išvyko namo į Lietuvą, o darbdavei prašymą dėl atleidimo nuo 9 d. surašė 10 d. grįžęs ir išsimiegojęs, iki tol darbdavės suteiktos apgyvendinimo sąlygos tenkino, buvo sakyta, kad tokios pačios bus ir kitame mieste, bet pirmą naktį teko pernakvoti vilkike, kas jo netenkino ir jis išvyko, nesutinka, kad pateikęs prašymą atleisti dar 3 dienas turėjo atidirbti, nesutinka, kad galėjo vykti nakvynei į viešbutį, nes mano, kad darbdavė nebūtų atlyginusi jo išlaidų.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė papildomai paaiškino, kad ieškovas neigiamai sureagavo į darbdavės nurodymą pernakvoti vilkike, 9–12 d. ieškovas nebedirbo.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. b. apyrašo t. I, l. 143–149).

Atsakovė paaiškino, kad su ieškovu 2024 m. rugpjūčio 28 d. sudarė darbo sutartį, ieškovui buvo persiųsta darbo sutartis, komandiruotės įsakymas, pateikiama esminė informacija apie darbą, išlaidų kompensavimą, taip pat geranoriškai nurodoma, kad kilus klausimams, jis gali skambinti ir sekmadienį; ieškovas dirbti pradėjo 2024 m. rugpjūčio 31 d., jau pirmą savaitę dirbdamas jis skundėsi, kad darbas jam yra per sunkus, jis nesugebėjo dirbti, todėl pageidavo būti pervestas dirbti į kitą įmonę Vokietijoje; ieškovas 2024 m. rugsėjo 9 d. turėjo prisistatyti į naują įmonės „Herbst Transporte“ biurą, tačiau neprisistatė; atsakovė 2024 m. rugsėjo 9 d. parengė darbo drausmės pažeidimo aktą Nr. 24/09-03, 2024 m. rugsėjo 9 d. reikalavimą pasiaiškinti bei atsakovės direktoriaus 2024 m. rugsėjo 12 d. įsakymu dėl darbo drausmės pažeidimo ieškovui buvo skirta nuobauda – atleidimas iš darbo dėl padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo – neatvykimo į darbą. Nurodė, kad pokalbio metu ieškovui papildomai buvo paaiškinta, jog jis gali apsigyventi viešbutyje ir jam bus apmokėtos visos išlaidos, arba važiuoti į bazę, kurioje yra įrengtos visos gyvenimo sąlygos, išskyrus tai, kad reikės permiegoti vilkike, tačiau ieškovas pats nepageidavo nakvoti viešbutyje. Nurodė, kad ieškovas ieškinyje meluoja teigdamas, jog jis 2024 m. rugsėjo 9 d. ryte prisistatė į įmonės „Herbst Transporte“ biurą, šioje įmonėje jis nepradėjo dirbti, neinformavo atsakovės apie tai, kodėl neprisistatė ir nevykdė savo, kaip darbuotojo, pareigų, jis nežinojo kokios yra darbo sąlygos joje, todėl negalėjo skųstis. Paaiškino, kad ieškovas 2 kartus darbdavės atstovui G. I. siuntė savo elektroninio pašto adresą ir abu kartus klaidingai, pirmą kartą nurodydamas (duomenys neskelbtini), antrą kartą (duomenys neskelbtini); prašymą pasiaiškinti ieškovui 2024 m. rugsėjo 9 d. išsiuntė atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkanti uždaroji akcinė bendrovė „Druskaita“ ieškovo nurodytu elektroninio pašto adresu, o automatinis pranešimas apie netinkamą elektroninio pašto adresą ir nepristatytą elektroninį laišką buvo gautas tik 2024 m. rugsėjo 12 d.; reikalavimas pasiaiškinti ieškovui buvo siunčiamas elektroniniu paštu, nes ieškovas visiškai nutraukė bendradarbiavimą su atsakove, jam nebuvo įmanoma prisiskambinti (ieškovas neatsiliepė) arba susisiekti kitomis ryšio priemonėmis, pats ieškovas neprisistatė į įmonę „Herbst Transporte“ ir nepateikė pasiaiškinimo. Dėl ieškovo reikalavimo pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindą nurodė, kad ieškovas nei 2024 m. rugsėjo 9 d., nei vėliau neatvyko į įmonę „Herbst Transporte“, jeigu, kaip teigia ieškovas, jis 2024 m. rugsėjo 10 d. pateikė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, darbo santykiai turėjo pasibaigti 2024 m. rugsėjo 13 d., ieškovas privalėjo dirbti dar 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo ir darbo santykiai turėjo pasibaigti 2024 m. rugsėjo 13 d.; ieškovas neįrodė nei vienos darbo dienos nuo 2024 m. rugsėjo 6 d., nepateikė duomenų, kad susisiekė su darbdave ir ji sutiko atleisti jį iš darbo neišdirbus 3 darbo dienų; ieškovas 2024 m. rugsėjo 10 d. pateikė prašymą, kuriuo paprašė darbdavės įforminti darbo sutarties nutraukimą atgaline data, t. y. 2024 m. rugsėjo 9 d., tačiau atsakovė tokio ieškovo prašymo netenkino.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad teismo posėdžio metu pats ieškovas pripažino, jog 8 d. vienašališkai nusprendė 9 d. išvažiuoti iš Vokietijos į Lietuvą, apie tai darbdavės neinformavo, 9 d. ryte kaip jam buvo nurodyta į biurą neprisistatė, kur jam būtų buvęs priskirtas vilkikas darbui ir butas apgyvendinimui; jam atvykus iš vakaro buvo nurodyta arba pernakvoti iki darbo pradžios vilkike prie biuro, arba vykti į viešbutį, jis pasiriko nakvynę vilkike; ginčo, kad ieškovas darė pravaikštas nėra.

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 28 d. ieškovas ir atsakovė sudarė darbo sutartį Nr. 284, pagal kurią ieškovas pas atsakovę nuo 2024 m. rugpjūčio 31 d. buvo įdarbintas vairuotojo ekspeditoriaus pareigoms (el. b. apyrašo t. I, l. 11–15); atsakovė 2024 m. rugpjūčio 27 d. pateikė ieškovui informaciją dėl prisistatymo į biurą (el. b. apyrašo t. I, l. 16); atsakovė priėmė 2024 m. rugsėjo 9 d. darbo drausmės pažeidimo aktą Nr. 24/09-03, kuriame konstatavo, kad ieškovas 2024 m. rusėjo 7, 8 ir 9 dienomis neatvyko į darbą (el. b. apyrašo t. I, l. 21), ir reikalavimą pasiaiškinti, kuriuo pareikalavo iš ieškovo pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą (el. b. apyrašo t. I, l. 22); ieškovas 2024 m. rugsėjo 10 d. pateikė atsakovei prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. pačiam prašant (el. b. apyrašo t. I, l. 17); atsakovės direktorius 2024 m. rugsėjo 12 d. įsakymu atleido ieškovą iš darbo nuo 2024 m. rugsėjo 12 d. DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (el. b. apyrašo t. I, l. 23); darbuotojas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri sprendimu ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir nusprendė išieškoti iš atsakovės 72,60 Eur (neatskaičius mokesčių) papildomo darbo užmokesčio ir 124 Eur papildomų dienpinigių už 2024 m. rugsėjo mėn. bei 2 358,52 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų, prašymą dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo/darbdavės priimto sprendimo dėl darbo sutarties nutraukimo panaikinimo (pripažinimo neteisėtu) atmetė (el. b. apyrašo t. I, l. 18). Teismas nagrinėja darbuotojo kreipimąsi į teismą dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, likusi Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis (dėl darbo užmokesčio, dienpinigių ir netesybų išieškojimo) (DK 229 straipsnio 2 dalis) yra įsiteisėjusi, todėl teismas dėl jos nepasisakys.

DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

DK 58 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą.

DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas.

Pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties.

Pagal DK 58 straipsnio 4 dalį, prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia.

Pagal 58 straipsnio 6 dalį, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą.

Pažymėtina, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, todėl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sąlygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas. Dėl šios priežasties darbdavys atleisti darbuotoją šiuo pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas. Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus. Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2006, 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018).

Pabrėžtina, kad pagal DK 58 straipsnio 5 dalį, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. Kilus darbuotojo ir darbdavio ginčui dėl atleidimo teisėtumo, būtent darbdaviui tenka pareiga įrodyti visų šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimą, ką darbdavė nagrinėjamu atveju padarė.

Byloje nustatyta, kad ieškovas dėl darbo sąlygų buvo komandiruotas į kitą įmonę Vokietijoje, todėl 2024 m. rugsėjo 9 d. turėjo prisistatyti į naujos įmonės „Herbst Transporte“ biurą. Atsakovė 2024 m. rugpjūčio 27 d. pateikė ieškovui visą informaciją dėl prisistatymo į biurą. Ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad 2024 m. rugsėjo 8 d. apie 17–18 val. nuvyko į kitą miestą Vokietijoje, tačiau kadangi pamanė, kad reikės pernakvoti vilkike, tą pačią dieną (8 d.) nusprendė darbo santykių nebetęsti ir kitą rytą (9 d.) išvyko į Lietuvą, 9 d. nebedirbo, į naują biurą neprisistatė. Taigi, ieškovas teismo posėdžiu metu pats pripažino, kad 2024 m. gegužės 9 d. išvyko namo į Lietuvą, nėra duomenų, kad jis būtų prisistatęs į naują biurą, atsakovė nurodė, kad naujam darbdaviui jis neprisistatė, byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Vokietijos įmonė 2024 m. rugsėjo 9 d. siuntė elektroniniu paštu užklausas apie ieškovo neatvykimą, ieškojo ieškovo, aplinkybę, kad 9 d. darbuotojas nedirbo, pripažino jis pats teismo posėdžio metu. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas neprisistatė į įmonę „Herbst Transporte“ 2024 m. rugsėjo 9 d., neinformavo darbdavės kodėl neprisistatė į „Herbst Transporte“ ir nevykdė savo, kaip darbuotojo pareigų. Vėliau ieškovas nurodė, kad jis atsisakė dirbti, nes jam pirmąją naktį prieš pradedant darbą naujoje įmonėje reikėjo nakvoti vilkike, nors atsakovė teigia, kad ieškovui buvo siūloma nakvynė, tačiau jis pats pasirinko nakvoti vilkike, tuo labiau, ieškovas prieš pradedant darbą kitoje galėjo nakvoti savo lėšomis jo paties pasirinktame viešbutyje, o atvykęs į naują biurą naujoje įmonėje 2024 m. rugsėjo 9 d. aiškintis naujas darbo sąlygas. Kaip teigia atsakovė, darbuotojui būtų buvęs suteiktas darbui skirtas vilkikas ir gyvenamasis plotas.

Byloje nustatyta, kad atsakovė priėmė 2024 m. rugsėjo 9 d. darbo drausmės pažeidimo aktą Nr. 24/09-03, kuriame konstatavo, kad ieškovas 2024 m. rugsėjo 7, 8 ir 9 dienomis neatvyko į darbą bei pateikė reikalavimą pasiaiškinti, kuriuo pareikalavo iš ieškovo pasiaiškinti dėl jo neatvyko į darbą. Reikalavimą pasiaiškinti ieškovui 2024 m. rugsėjo 9 d. išsiuntė atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkanti uždaroji akcinė bendrovė „Druskaita“ ieškovo nurodytu elektroninio pašto adresu. Ieškovas nurodė, kad jokio reikalavimo pasiaiškinti iš atsakovės nėra gavęs, tačiau byloje nustatyta, kad ieškovas du kartus atsakovei išsiuntė klaidingus elektroninio pašto adresus (pirmą kartą nurodė (duomenys neskelbtini), antrą kartą – (duomenys neskelbtini)), todėl ieškovas ir negavo reikalavimo pasiaiškinti būtent dėl savo neatidumo, nes, kaip nurodė atsakovės atstovas teismo posėdžio metu, atsakovės atstovas nukopijavo ieškovo pateiktą elektroninio pašto adresą ir juo jam išsiuntė dokumentus. Teismas konstatuoja, kad tai būtent yra ieškovo kaltė dėl to, kad jis negavo reikalavimo pasiaiškinti, kadangi jis darbdavei nurodė klaidingą elektroninio pašto adresą. Juolab, kad darbo sutarties 7.1 punktas nustato, kad visi su darbo santykiais susiję dokumentai ieškovui turi būti teikiami elektroniniu paštu. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad 2024 m. rugsėjo 9 d. buvo išsiųstas reikalavimas pasiaiškinti, o 2024 m. rugsėjo 12 d. gautas automatinis pranešimas apie netinkamą elektroninio pašto adresą ir nepristatytą elektroninį laišką. Taigi, byloje nustatyta, kad ieškovas pateikė darbdaviui klaidingą elektroninio pašto adresą, jis neprisistatė į naują įmonę „Herbst Transporte, kodėl neprisistatė darbdavei nepranešė ir su ja nesusisiekė, pats patvirtino, kad dar 2024 m. rugsėjo 8 d. vakare nusprendė darbo santykių nebetęsti ir 2024 m. rugsėjo 9 d. į darbą neprisistatė ir išvyko iš Vokietijos į Lietuvą į namus. Ieškovas tik 2024 m. rugsėjo 10 d. pateikė atsakovei prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. pačiam prašant, tačiau atsakovės direktorius ieškovo prašymo netenkino ir atleido ieškovą iš darbo 2024 m. rugsėjo 12 d. įsakymu nuo 2024 m. rugsėjo 12 d. DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Ieškovas nesutinka būti atleistas pagal šį straipsnį ir ieškinyje prašo pripažinti, kad 2024 m. rugpjūčio 28 d. tarp jo ir atsakovės sudaryta darbo sutartis nutraukta pagal DK 36 straipsnio 4 dalį nuo 2024 m. rugsėjo 12 d. Teismas pažymi, kad DK 36 straipsnio 4 dalis nustato, kad darbuotojas iki išbandymo termino pabaigos gali pateikti prašymą nutraukti darbo sutartį. Tačiau darbuotojas privalo laikytis tvarkos ir įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties nutraukimo. Byloje nustatyta, kad ieškovas prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavei pateikė 2024 m. rugsėjo 10 d., tai darbo santykiai tarp šalių turėjo pasibaigti 2024 m. rugsėjo 13 d. Ieškovas pats pripažino, kad nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. į darbą nėjo, jam buvo žymimos pravaikštos, jis neatidirbo privalomų darbo dienų, jei teikia prašymą pagal DK 36 straipsnio 4 dalį, akivaizdu, kad atsakovė nesutiko, kad jis būtų atleistas neišdribęs privalomų 3 darbo dienų, tas turėjo būti savaime suprantama ir pačiam ieškovui, nes jis jau 2024 m. rugsėjo 9 d. į darbą nevyko, taigi darė pravaikštas, o prašymą atleidimui pateikė tik 2024 m. rugsėjo 10 d. Esant tokioms aplinkybėms darbdavė pagrįstai žymėjo ieškovui pravaikštas ir vertino tai kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą bei atleido ieškovą iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Teismas pažymi, kad ieškovo atsainų požiūrį į darbą parodo tai, kad jis neprisistatė į darbovietę 2024 m. rugsėjo 9 d., pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo atgaline data tik kitą dieną, savavališkai nusprendė nevykdyti darbo sutarties, nesilaikė įspėjimo terminų. Tokiais veiksmais ieškovas parodė savo neigiamą požiūrį į darbą, tas atsispindėjo ir iš paties ieškovo pasisakymų teismo posėdžio metu, ir pažeidė bendradarbiavimo principą, kadangi nesistengė geranoriškai išspręsti susidariusią situaciją, o vienašališkai priėmė sprendimus, veikė aplaidžiai.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad darbdavė, įvertinusi visas aplinkybes, susiklosčiusią situaciją, matydama ieškovo nesiskaitymą su įmonės interesais, nebendradarbiavimą, pagrįstai priėmė sprendimą atleisti jį iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Taigi, darbuotojas iš darbo įmonėje buvo atleistas teisėtai ir pagrįstai, todėl ieškovo reikalavimai panaikinti atsakovės direktoriaus 2024 m. rugsėjo 12 d. įsakymą dėl jo atleidimo iš darbo nuo 2024 m. rugsėjo 12 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir pripažinti, kad 2024 m. rugpjūčio 28 d. tarp jo ir atsakovės sudaryta darbo sutartis nutraukta pagal DK 36 straipsnio 4 dalį nuo 2024 m. rugsėjo 12 d. atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas dalyje, kurioje ieškovo prašymas dėl atleidimo pagrindo pakeitimo buvo atmestas, netenka galios, likusioje dalyje Darbo ginčų komisijos sprendimas yra įsiteisėjęs.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas atsakovės naudai, todėl teismas vertina, kad atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovui nėra.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Atsakovė teismui pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 948,10 Eur išlaidos advokato pagalbai. Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, atstovavimo kokybę atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia atsakovei iš ieškovo 1 948,10 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrė.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo R. Č. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Herba personal“ (j. a. k. 304990780) iš ieškovo R. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 948,10 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų ir dešimties centų) bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2025 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. DGKS-266 darbo byloje Nr. APS-131-27599/2024 dalyje, kurioje atsakovo prašymas dėl atleidimo pagrindo pakeitimo buvo atmestas, laikyti netekusiu galios, likusioje dalyje Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2025 m. sausio 3 d. sprendimas Nr. DGKS-266 darbo byloje Nr. APS-131-27599/2024 yra įsiteisėjęs.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.