Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. gynėjo advokato Georgijaus Zavtrakovo skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. S. gynėjo advokato Georgijaus Zavtrakovo prašymas atleisti R. S. nuo 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, suėjus Jonavos rajono apylinkės teismo 2007-10-26 apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S., gim. (duomenys neskelbtini), Jonavos rajono apylinkės teismo 2007-10-26 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 1 d. 178 str. 2 d., 24 str. 1 d. 178 str. 1 d. Vadovaujantis BK 63 str. 3 d., jam paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių. Vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant R. S. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-03-10 nutartimi tenkintas Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos Kauno regiono Jonavos rajono pataisos inspekcijos teikimas, R. S. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti paskirtos 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 26 d. nuosprendį.

Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, nuteistojo R. S. gynėjas advokatas Georgijus Zavtrakovas skundu prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti kaip nepagrįstą ir R. S. atleisti nuo 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės atlikimo, suėjus Jonavos rajono apylinkės teismo 2007-10-26 apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senačiai.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, R. S. dėl pateisinamų priežasčių (dėl Vokietijoje taikyto sulaikymo) pažeidė nustatytą įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paras, tačiau jo veiksmuose nebuvo piktybiškumo, jis vyko į Vokietiją klaidingai manydamas, kad jam panaikintas draudimas atvykti, o grįžęs į gyvenamąją vietą Lietuvoje (po sulaikymo) laikėsi nustatyto įpareigojimo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas R. S. panaikintas nepagrįstai. Be to, R. S. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, yra sukūręs šeimą. Visa tai patvirtina teigiamų socialinių ryšių egzistavimą. Daugiau nusikalstamų veikų R. S. nėra padaręs, yra padaręs teisingas išvadas dėl savo anksčiau atliktų neteisėtų veiksmų, akivaizdžiai yra pakeitęs savo gyvenimo būdą, laikosi įstatymų. Realus laisvės atėmimas neigiamai įtakotų jo stiprius socialinius ryšius, įdėtas pastangas pakeisti gyvenimo būdą. Skunde gynėjas pažymi ir tai, kad jo prašymui neprieštaravo ir prokuroras.

Skunde taip pat nurodoma, jog R. S. neatliko jokių tyčinių veiksmų ir nesislapstė nuo Lietuvos teisėsaugos institucijų. Nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atliko visas teismo nuosprendyje paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas. Minėtų teismo nuosprendyje nurodytų įpareigojimų R. S. negalėjo atlikti tam tikru laikotarpiu dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, t. y. dėl Vokietijoje taikyto sulaikymo nuo 2009 m. spalio 17 d. iki 2010 m. vasario 22 d. Kadangi tuo metu nuteistojo laisvė buvo apribota ir suvaržyta, o visi kiti teismo nuosprendyje numatyti teismo įpareigojimai buvo įvykdyti, 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės priverstinis vykdymas neatitiktų baudžiamojo proceso paskirties, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Taip pat tai neatitiktų pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų, nes asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio (BK 2 straipsnio 3 dalis).

Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama ir išaiškinta, kad vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo. Priešingai, vengimu nelaikomi nuteistojo veiksmai, kuriuose tokios tyčios nėra. Baudžiamasis įstatymas nenustato nusikalstamą veiką padariusio asmens (šiuo atveju - nuteistojo) pasislėpimo nuo ikiteisminio tyrimo institucijų ar teismo sąvokos. Teismų praktikoje ši sąvoka aiškinama kaip sąmoningi asmens veiksmai, atliekami padarius nusikalstamą veiką, kuriais siekiama išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (šiuo atveju - bausmės vykdymo). Tai veiksmai, apsunkinantys kaltininko pristatymą prokurorui, teismui ar, šiuo atveju, bausmę vykdančiai institucijai, jo apklausą, kardomųjų priemonių taikymą ir pan. Tokiems veiksmams gali būti priskirti gyvenamosios vietos pakeitimas, sistemingas persikėlimas iš vienos vietos į kitą, išvykimas į užsienį, gyvenimas be dokumentų ar suklastotų dokumentų įgijimas, pavardės ar vardo, išvaizdos pakeitimas, kitokių aplinkybių, trukdančių nustatyti asmens tapatybę, sudarymas ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2013 m. gegužės 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1N-67/2013).

Sprendžiant klausimą, ar asmuo slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo (šiuo atveju - nuo bausmės vykdymo), būtina nustatyti, ar atlikdamas nurodytus veiksmus kaltininkas (nubaustasis) suvokė padaręs nusikalstamą veiką (šiuo atveju - kad yra nuteistas ir turės atlikti laisvės atėmimo bausmę), yra ieškomas arba ateityje bus ieškomas dėl padarytos veikos (šiuo atveju - dėl nuosprendžio vykdymo) ir tam tikrus veiksmus atliko, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės (šiuo atveju - nuosprendžio vykdymo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-100/2008, 2K-332/2008, 2K-7-371/2011, 2K-432/2012, 2K- 121/2013 ir kt.). Remiantis teismų praktika, būtina atkreipti dėmesį, jog nusikalstamą veiką padariusio asmens (šiuo atveju - nuteistojo) paieškos paskelbimas ir jos formalus vykdymas, nerandant tokio asmens, dar savaime nereiškia, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, o nagrinėjamu atveju - nuo nuosprendį vykdančios institucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9/2011).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. S. gynėjo advokato Georgijaus Zavtrakovo skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir pateiktą medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis yra pagrįsta, teisėta ir ją naikinti nuteistojo R. S. gynėjo advokato Georgijaus Zavtrakovo skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

BK 96 str. 1 d. b) p. reglamentuoja, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų, šiuo atveju – laisvės atėmimas 10 mėnesių. BK 96 str. 3 d. nurodyta, kad tuo atveju, jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo, pvz. slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, keičia gyvenamąją, darbo vietą, išvaizdą, gyvena turėdamas padirbtus ar svetimus dokumentus, pabėga iš suėmimo po nuosprendžio įsiteisėjimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis suprantama kaip baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus neįvykdytas apkaltinamasis nuosprendis negali būti vykdomas ir nuteistasis atleidžiamas nuo paskirtos bausmės atlikimo. Asmeniui apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis taikoma, kai egzistuoja sąlygų visuma: a) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas, b) asmuo šio termino laikotarpiu nevengė atlikti paskirtos bausmės ir c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos. BK 96 str. 2 d. numatyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Tokiu būdu, apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties pradžia yra apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo diena, o apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino eiga baigiasi tą dieną, kurią pradedamas vykdyti apkaltinamasis nuosprendis.

Kaip jau minėta, R. S. Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 1 d. 178 str. 2 d., 24 str. 1 d. 178 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant R. S. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-12-23 nutartimi R. S. buvo įspėtas, kad jeigu jis be pateisinamų priežasčių neįvykdys teismo įpareigojimų arba pažeidinės viešąją tvarką, girtaus ar padarys kitus teisės pažeidimus, bausmės vykdymo atidėjimas jos laikotarpiu gali būti panaikintas ir jis bus pasiųstas atlikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2007-10-26 nuosprendžiu paskirtą bausmę. Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-03-10 nutartimi R. S. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti paskirtos 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 26 d. nuosprendį. To paties teismo 2010-05-19 nutartimi paskelbta R. S. paieška ir 2010-08-18 jo atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis.

Nuteistojo R. S. gynėjas skunde teigia, jog nuo 2009 m. spalio 17 d. iki 2010 m. vasario 22 d. R. S. buvo sulaikytas Vokietijoje, todėl šis laikotarpis negali būti laikomas jo vengimu atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, be to, grįžęs į gyvenamąją vietą Lietuvoje (po sulaikymo) R. S. laikėsi nustatyto įpareigojimo ir tik suėjus bausmės vykdymo atidėjimo temimui, 2013 m. išvyko į Jungtinę Karalystę, todėl, gynėjo teigimu, bausmės vykdymo atidėjimas jam panaikintas nepagrįstai, tačiau aukštesnės instancijos teismas su šiais skundo argumentais nesutinka.

Nagrinėjant nuteistojo R. S. gynėjo skundą, buvo išreikalauta R. S. paieškos byla Nr. 61-07-0021-10, iš kurios matyti, jog nuteistojo R. S. paieška pradėta 2010-05-25. Bylos duomenys patvirtina, jog R. S. nuo 2009-10-19 iki 2010-02-22 buvo suimtas Vokietijoje, tačiau iš paieškos byloje esančio 2010-06-15 Asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos sieną registro išrašo (paieškos byla Nr. 61-07-0021-10, b. l. 29) matyti, jog R. S. iš Vilniaus oro uosto 2010-03-09 20.06 val. išvyko į Londoną. Vėlesniuose 2011-01-13, 2012-08-01 ir 2012-11-26 Asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos sieną, registro išrašuose (paieškos byla Nr. 61-07-0021-10, b. l. 61, 97, 107) duomenų, jog R. S. būtų kirtęs Lietuvos Respublikos sieną, nėra. Iš Lietuvos Kriminalinės policijos Tarptautinių ryšių valdybos 2013-01-18 buvo gautas raštas, kuriame nurodoma, kad iš Interpolo Jungtinės Karalystės nacionalinio skyriaus gautas pranešimas, jog remiantis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2010-08-03 išduotu Europos arešto orderiu Nr. (1025/10)9R-2725, 2013-01-18 R. S. sulaikytas (paieškos byla Nr. 61-07-0021-10, b. l. 110), tačiau vėlesniu 2015-08-24 Lietuvos Kriminalinės policijos Tarptautinių ryšių valdybos raštu informuota, jog R. S. buvo paleistas už užstatą ir pasislėpė nuo Jungtinės Karalystės teisėsaugos pareigūnų, ir jo buvimo vieta šiuo metu nežinoma (paieškos byla Nr. 61-07-0021-10, b. l. 129).

Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aptartos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis R. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, žinodamas bausmės atlikimo sąlygas ir tvarką, paskirtų teismo įpareigojimų būtinumą bei teisines pasekmes už jų neįvykdymą, po 2009-10-19 – 2010-02-22 suėmimo Vokietijoje, grįžęs į Lietuvos Respubliką, nesikreipė į Probacijos tarnybą ir nepateikė jo sulaikymą Vokietijoje patvirtinančių duomenų, sužinojęs, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-12-23 nutartimi jis buvo įspėtas, kad jam gali būti panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis bus pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę, siekdamas išvengti paskirtos bausmės vykdymo, pakeitė gyvenamąją vietą, išvyko į Jungtinę Karalystę, t. y. pasislėpė nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo, todėl nuosprendžio vykdymo senaties eiga, šiuo atveju, sustojo. Šių aplinkybių kontekste kaip nepagrįstas vertintinas ir R. S. gynėjo skundo argumentas, kad 2010-08-18 Europos arešto orderis R. S. atžvilgiu išduotas be jokio teisinio pagrindo. Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių matyti, jog, priešingai nei skunde nurodo R. S. gynėjas, Europos arešto orderis R. S. atžvilgiu būtent ir buvo išduotas dėl 2010-03-09 R. S. išvykimo į Jungtinę Karalystę.

Nors R. S. gynėjas skunde nurodo, kad R. S. motina V. R. 2010 m. vasario mėn. persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), buvo nutraukusi su sūnumi bet kokius ryšius ir todėl jo neinformavo apie jo atžvilgiu atliktus patikrinimus, tačiau iš teismui pateiktose medžiagose (Nr. T-176-751/2009, Nr. T-29-751-2010, paieškos byla Nr. 61-07-0021-10) esančių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, jog 2010 m vasario mėn. – 2011 m lapkričio mėn. laikotarpiu R. S. motina V. R. buvo randama adresu (duomenys neskelbtini) o 2010-07-01 paaiškinime V. R. savo gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini), ir jokių aplinkybių, susijusių su jos gyvenamosios vietos pasikeitimu nenurodė (paieškos byla Nr. 61-07-0021-10, b. l. 35), todėl, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, šis skundo argumentas vertintinas kaip nepagrįstas ir atmetamas.

Pažymėtina ir tai, jog aplinkybės, kad R. S. yra sukūręs šeimą, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, neatleidžia jo nuo teisinių pasekmių, likusių Lietuvoje, t. y. nuo bausmės atlikimo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Įvertinus šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje esantys duomenys ir jų visumos analizė patvirtina, kad nuteistasis R. S., žinodamas bausmės atlikimo sąlygas ir tvarką, paskirtų teismo įpareigojimų būtinumą bei teisines pasekmes už jų neįvykdymą, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu išvyko iš Lietuvos Respublikos, t. y. savo aktyviais veiksmais – išvykimu į Londoną siekė pasislėpti ir išvengti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, todėl laikytina, jog R. S. vengė atlikti teismo skirtą bausmę. Darytina išvada, kad nuosprendžio vykdymo senatis sustojo, todėl atleisti R. S. nuo 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, suėjus Jonavos rajono apylinkės teismo 2007-10-26 apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui, nėra jokio teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos naikinti nėra įstatyminio pagrindo, todėl skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi teismas

nutarė:

nuteistojo R. S. gynėjo advokato Georgijaus Zavtrakovo skundą atmesti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.