Kauno apygardos teismo nutartis

2019-11-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-871-813/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-72-731/2018Nutartis · 2018-02-20Utenos apylinkės teismas
  2. T-1214-753/2019Nutartis · 2019-07-18Kauno apylinkės teismas
  3. T-2039-753/2019Nutartis · 2019-10-28Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2019-11-27Kauno apygardos teismas
  5. T-192-753/2020Nutartis · 2020-02-19Kauno apylinkės teismas
  6. T-281-477/2020Nutartis · 2020-10-14Utenos apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-27
Bylos Nr.
1S-871-813/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02839-2016-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
D. Ž.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-871-813/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02839-2016-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. Ž. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimą taikyti D. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. Ž. nuteistas Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta 20 parų arešto bausme, paskirta galutinė bausmė – 1 metai 4 mėnesiai 20 dienų laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams.

1.1. Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi panaikintas 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas.

1.2. Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo.

2. Laivės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. gegužės 21 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 21 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisija 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 91-192 nutarė nuteistajam D. Ž. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 28 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino, motyvuodamas tuo, kad nors nuteistasis ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, jog neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad D. Ž. bausmės atlikimo metu išimtinai teigiamu elgesiu nepasižymėjo, jo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė – 52 balai, nustatyti nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: teisės pažeidimų modelis; gyvenimo stilius ir draugai; emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys; nuostatos. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad D. Ž. ne kartą teistas už analogiškų nusikaltimų (vagysčių) padarymą, taip pat anksčiau yra teistas už plėšimą. Įvertintos ir jo asmenybę Socialinio tyrimo išvadoje apibūdinančios aplinkybės.

Šalies argumentai

5. Nuteistasis D. Ž. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartį, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde teigiama, kad teismas padarė pažeidimą vertindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, rėmėsi 2019 m. gegužės 16 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi ir joje nurodytais duomenimis, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra 52 balai. Jau vien dėl šios priežasties, pasak nuteistojo, yra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį, o visas jo daromą pažangą apibūdinančias aplinkybes vertinti iš naujo.

5.2. Skunde nesutinkama su nutartyje nurodytais nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančiais kriminogeniniais veiksniais. Nuteistasis pabrėžia, kad paskutiniu metu jo teisės pažeidimų modelis, gyvenimo stilius yra labai pasikeitęs. Jis siekia, kad jo elgesys būtų nepriekaištingas ir nesikartotų praeityje darytos klaidos. Kadangi pasikeitė požiūris ir vertybės, bausmės atlikimo metu stengiasi dirbti, lankyti visus įmanomus organizuojamus užsiėmimus, programas, kurie pozityviai keičia jo elgesį ir mąstymą, leidžia įgyti daugiau praktinių įgūdžių. Tai, kad jo elgesys yra geras, įrodo keturi paskatinimai, galiojančių nuobaudų neturėjimas.

5.3. Skunde tvirtinama, kad niekuo nepagrįstas nutarties argumentas, jog D. Ž. nusikalstamam elgesiui įtakos turi draugai. Tikina, kad su laisvėje buvusiais pažįstamais asmenimis yra nutraukęs visus ryšius. Bausmės atlikimo metu taip pat nebendrauja su asmenimis, galinčiais daryti neigiamą poveikį. Vengia būti įtrauktas į neformalų nuteistųjų gyvenimą.

5.4. Skunde pabrėžiama, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra atleidimas nuo likusios bausmės. O kadangi nuteistasis yra atlikęs bausmės dalį, kuomet galimas lygtinio paleidimo taikymas, teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad likusi neatliktos bausmės dalis yra 7 mėnesiai, juolab, kad skundo autorius įvykdė visas Komisijos rekomendacijas, elgėsi pavyzdingai, už ką buvo skatintas, sumažino pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dirbo.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo D. Ž. skundas atmetamas.

8. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. Ž. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, priešingai nei kad mano skundo autorius, nepakanka.

10. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.

11. Šiuo atveju nei vienos iš minėtų sąlygų nėra. Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad D. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (52 balai). Pastebėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota, jog tokia pat rizika bei kriminogeniniai veiksniai buvo nustatyti ir ankstesnio svarstymo dėl lygtinio paleidimo taikymo metu, į ką teismas pagrįstai ir atsižvelgė priimdamas skundžiamą nutartį. Jau vien ši aplinkybė leidžia teigti, jog jokios pažangos (juolab akivaizdžios) mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra, kas teisingai konstatuota ir skundžiamoje nutartyje.

12. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog D. Ž. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Bausmės atlikimo metu jis tris kartus baustas drausmine tvarka, vieną kartą už šiurkštų drausmės pažeidimą (sulaikytas apsvaigęs nuo alkoholio), du kartus svarstytas drausmės komisijoje, tačiau nuobaudos neskirtos. Nors skirtos nuobaudos šiuo metu negaliojančios, po paskutinės nuobaudos nuteistasis buvo keturis skatintas, tačiau šios aplinkybės neleidžia teigti, jog apelianto elgesys pataisos įstaigoje buvo nepriekaištingas ir neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog jis savo elgesį nuosekliai keičia vien teigiama linkme. Teismo vertinimu, toks nuteistajam paskirtų paskatinimų ir drausminio poveikio priemonių skaičius ir jų santykis nerodo išskirtinai pavyzdingo nuteistojo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina skundo autoriaus nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad D. Ž., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėms.

13. Nors iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad skundo autoriaus elgesyje yra pastebima tam tikrų teigiamų korekcijos požymių – jis dirba, darbinė motyvacija aukšta, skatintas keturis kartus, dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, organizuojamuose renginiuose, lankė Anoniminių alkoholikų atvirus užsiėmimus, yra atlyginęs civilinį ieškinį, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, todėl šios teigiamai D. Ž. charakterizuojančios aplinkybės, kaip teisingai konstatavo ir apylinkės teismas, nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Šios aplinkybės, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, turi būti įvertintos visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste.

14. Kaip jau anksčiau minėta, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad skundo autoriaus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės - 52 balai, iš kurių dalis dar yra kintantys, t. y. galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama D. Ž. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Socialinio tyrimo išvadoje, kurioje nurodytų duomenų teisingumu teismas neturi jokio pagrindo abejoti, išskiriami penki kriminogeniniai veiksniai: teisės pažeidimų modelis; gyvenimo stilius ir draugai; emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys; nuostatos. Apibūdinant nuteistojo elgesį ir mąstymą, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nusikaltimus jis įvykdė spontaniškai, „pagautas momento“, įsiveldavo į problemas dėl to, kad neapsvarstydavo savo elgesio pasekmių. Emocinė būsena pakankamai stabili, tačiau impulsų kontrolė priklauso nuo situacinių veiksnių. Išprovokuotas gali pasielgti neapgalvotai. Teisės pažeidėjas kartoja tas pačias klaidas nepasimokydamas iš patyrimo. Savo problemas su teisėsauga linkęs aiškinti draugų ir alkoholio įtaka. Ateities planams trūksta konkretumo. Sau patinka toks, koks yra, ir nelabai žino, ką norėtų savyje keisti. Tokie kriminogeniniai veiksniai kaip teisės pažeidimų modelis; gyvenimo stilius ir draugai; nuostatos (anksčiau buvo prižiūrimas ir nesilaikė jam skirtų įpareigojimų) įvertinti svertiniais balais, kurie nebegali kisti dėl nusikaltimų aplinkybių, įpareigojimų nesilaikymo, tačiau kriminogeniniai veiksniai – emocinė gerovė (vienpusiškas savęs vertinimas) bei mąstymas ir elgesys yra įvertinti net 14 dinaminių balų, kuriuos nuteistasis savo kryptingu elgesiu bausmės atlikimo metu turi galimybę sumažinti, o tuo pačiu ir eliminuoti aktualius kriminogeninius veiksnius, kurie įvertinti kintančių balų skaičiumi. Tik tokiu atveju būtų galima daryti išvadą, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

15. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis D. Ž. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo D. Ž. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėDarius KantaravičiusAlgirdas Remeika