Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-07-18 · Baudžiamoji byla Nr. T-1214-753/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-72-731/2018Nutartis · 2018-02-20Utenos apylinkės teismas
  2. T-1214-753/2019Nutartis · 2019-07-18Kauno apylinkės teismas
  3. T-2039-753/2019Nutartis · 2019-10-28Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2019-11-27Kauno apygardos teismas
  5. T-192-753/2020Nutartis · 2020-02-19Kauno apylinkės teismas
  6. T-281-477/2020Nutartis · 2020-10-14Utenos apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-18
Bylos Nr.
T-1214-753/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02839-2016-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
D. Ž.
Kategorijos
Byla Nr. T-1214-753/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02839-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. liepos 18 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. Ž. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 20 d. priimtu nutarimu Nr. 91-83 nutarta taikyti nuteistajam D. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 5 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. gegužės 16 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 52 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų, tris kartus skatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, įvairiuose renginiuose, lankė Anoniminių alkoholikų užsiėmimus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, padengė vykdomuosius raštus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

D. Ž. nuteistas Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta 20 parų arešto bausme, paskirta galutinė bausmė – 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 m. 6 mėn. laikotarpiui.

Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi panaikintas 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas.

Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 3 m. laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2017 m. gegužės 21 d., pabaiga – 2020 m. gegužės 21 d.

Anksčiau teistas.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro K. J. skundas dėl Komisijos nutarimo, kuriuo prašoma netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam D. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. Ž. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų, keturis kartus skatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, įvairiuose renginiuose, lankė Anoniminių alkoholikų užsiėmimus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, padengė vykdomuosius raštus – vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, D. Ž. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be to, pastebėtina, kad D. Ž. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo: bausmės atlikimo metu penkis kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, už ką tris kartus baustas drausmine tvarka, du kartus apsiribota svarstymu drausmės komisijoje. Nors nuteistajam paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesistengia elgtis nepriekaištingai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė (52 balai), todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: teisės pažeidimų modelis; gyvenimo stilius ir draugai; emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys; nuostatos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertina ir tai, kad D. Ž. ne kartą teistas už analogiškų nusikaltimų (vagysčių) padarymą, taip pat anksčiau yra teistas už plėšimą, jam buvo taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – areštas, laisvės apribojimas, taip pat buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, darė naujus nusikaltimus, kas rodo, jog nuteistasis yra linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir nusikalsti, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Socialinio tyrimo išvada nustatyta, kad nuteistasis nusikaltimus įvykdė spontaniškai ir impulsyviai, „pagautas momento“, įsiveldavo į problemas dėl to, kad neapsvarstydavo savo elgesio pasekmių. Nuteistajam didelę įtaką darė draugai, su kuriais nuteistasis darė nusikaltimus. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistojo impulsų kontrolė priklauso nuo situacinių veiksnių, išprovokuotas jis gali pasielgti neapgalvotai. Nuteistojo nusikaltimų analizė yra vidutinė, savo problemas su teisėsauga jis yra linkęs aiškinti draugų ir alkoholio įtaka. Nuteistojo asmens bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis ne kartą teistas už vagystes ir plėšimą, iki suėmimo dirbo, tačiau aplinkybė, jog nuteistasis nusikaltimus darė dėl finansinės naudos bei, jog iš darbo santykių gaunamo legalaus atlyginimo jam būnant laisvėje akivaizdžiai nepakako, kas neabejotinai paskatino jo nusikalstamą elgesį, leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Vertintina ir tai, kad nuteistojo ateities planams trūkta konkretumo, jo interesų ratas yra pakankamai siauras.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis D. Ž. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 91-83.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2019 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 91-83 taikyti nuteistajam D. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė