Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-12-22 · Civilinė byla Nr. e2A-885-330/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-22
Bylos Nr.
e2A-885-330/2020
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00390-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
Atsakovas
E. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-885-330/2020Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00390-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ramvega“ ieškinį atsakovui E. J. dėl žalos ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB „Ramvega“ (toliau – ir bendrovė arba įmonė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo E. J. priteisti 306 483,99 Eur žalos ir nuostolių atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Ieškovei bankroto byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartimi. Ieškovės teigimu, bendrovė buvo nemoki nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., tačiau atsakovas E. J., eidamas direktoriaus pareigas ir žinodamas apie nemokumą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, todėl privalo atlyginti žalą. Be to, pagal bendrovės balansą bankroto bylos iškėlimo dieną bendrovė turėjo ilgalaikio turto, kurio vertė sudarė 1 443 Eur, tačiau šis turtas bankroto administratoriui nebuvo perduotas.

Atsiliepimas

3. Atsakovas E. J. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad UAB „Ramvega“ 2017 metais dirbo pelningai, turėjo sudarytų ir vykdomų sutarčių daugiau kaip už 632 748 Eur sumą. Įmonė darbams atlikti buvo samdoma kaip subrangovas. Pagrindinis darbų užsakovas (rangovas) buvo UAB „Tilta“ (didžiausia UAB „Ramvega“ kreditorė), tačiau UAB „Tilta“ pradėjus sąmoningai nepriimti atliktų darbų ir už juos neatsiskaityti, UAB „Ramvega“ pradėjo stigti apyvartinių lėšų statybinėms medžiagoms, darbo užmokesčiui, kas iš esmės lėmė įmonės nemokumą. Atsakovas, kaip įmonės vadovas, dėjo visas įmanomas pastangas siekdamas išlaikyti bendrovę mokią. Atsakovo teigimu, reikšdama reikalavimą dėl 306 483,99 Eur žalos, ieškovė įskaičiavo visus įmonės kreditorių reikalavimus, tačiau nepateikė duomenų, kokiu pagrindu ir kokiu laiku tie reikalavimai atsirado.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – ieškovei priteisė iš atsakovo 16 254,40 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

5. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, kad UAB „Ramvega“ buvo nemoki dar 2017 m. rugsėjo 1 d. Nors bendrovė tuo metu ir turėjo pradelstų įsipareigojimų, tačiau jie neviršijo pusės į jos balansą įrašyto turto vertės. Teismas nustatė, kad bendrovė faktiškai nebevykdė veiklos 2018 metais, tada pradėjo didėti jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams ir 2018 metų rugpjūčio mėnesį jie jau viršijo pusę į UAB „Ramvega“ 2018 metų balansą įrašyto turto vertės. Remdamasis šiais duomenimis, teismas sprendė, kad bendrovė tapo nemoki 2018 metų rugpjūčio mėnesį, todėl vėliausiai 2018 m. rugsėjo 15 d. atsakovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

6. Teismas nurodė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti 305 040,99 Eur žalos atlyginimą, nes tokia dalis kreditorių reikalavimų susidarė dar iki to momento, kai atsakovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas konstatavo, kad dėl atsakovo laiku neįvykdytos pareigos įmonės kreditoriniai reikalavimai padidėjo tik 14 811,4 Eur suma, kurią kaip žalos atlyginimą turi atlyginti atsakovas.

7. Teismas taip pat nusprendė, kad atsakovas yra atsakingas dėl bendrovės automobilių neperdavimo bankroto administratoriui, todėl privalo atlyginti bendrovei padarytus 1 443 Eur dydžio nuostolius.

III. Apeliacinio skundo argumentai

8. Atsakovas E. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimą ir priteistą žalos atlyginimą sumažinti iki 2 178,80 Eur. Prie apeliacinio skundo pridėjo naują įrodymą, susijusį su jo vadovavimo bendrovei laikotarpiu, ir prašo jį priimti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

8.1. Teismas netinkamai nustatė bylos aplinkybes. Atsakovas dėl ligos buvo nedarbingas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 10 d. iki 2018 m. lapkričio 19 d., todėl negalėjo teismo nustatytu laiku kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Kartu su apeliaciniu skundu pateikiami tai patvirtinantys įrodymai. Esant tokiai aplinkybei, atsakovo padaryta žala turi būti skaičiuojama ne nuo 2018 m. rugsėjo 15 d., bet nuo 2018 m. lapkričio 20 d.

8.2. Atsakovas nėra atsakingas dėl kreditorinių reikalavimų, susidariusių iki 2018 m. lapkričio 19 d., todėl priteista žalos atlyginimo suma turėtų būti sumažinta.

9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nebuvo pateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Apeliantas kartu su skundu pateikė naujus įrodymus – pranešimus apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus. Apelianto teigimu, šie įrodymai pagrindžia aplinkybę, kad jis neturėjo galimybių kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo skundžiamame sprendime nurodytu laikotarpiu.

12. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

13. Atsižvelgdama į tai, kad apelianto pateiktais naujais įrodymais grindžiami jo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog objektyvi būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus iškilo apeliacinės instancijos teisme, todėl juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo

14. Nagrinėjamu atveju apeliantas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis bendrovės nemokumo atsiradimo aplinkybėmis. Apeliantas netvirtina, kad teismas neteisingai nustatė bendrovės nemokumo momentą, o tuo pačiu ir bendrovės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą atsiradimo laiką – 2018 m. rugsėjo 15 d. Atsakovas skunde tik nurodo, kad dėl ligos jis buvo nedarbingas nuo 2018 m. liepos 10 d. iki 2018 m. lapkričio 19 d., todėl negalėjo iki nedarbingumo pabaigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Anot apelianto, tokia aplinkybė patvirtina, kad dėl atsakovo kaltės atsiradę nuostoliai galėtų būti skaičiuojami ne nuo 2018 m. rugsėjo 15 d., bet nuo 2018 m. lapkričio 20 d. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus kaip nepagrįstus.

15. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais, įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011 ir kt.). Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, nes jis yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Bendrovės vadovo veiksmai kvalifikuojami kaip neteisėti, jei pagal byloje nustatytas aplinkybes vadovas žinojo arba turėjo žinoti, kad bendrovė yra nemoki. Šis sužinojimo momentas priklauso nuo faktinių aplinkybių, t. y. kada vadovas turėjo objektyvią galimybę susipažinti su bendrovės finansiniais dokumentais, o tai gali priklausyti nuo vadovo valdymo laikotarpio, bendrovės dydžio, aplinkybės, ar buvęs vadovas tinkamai perdavė dokumentus, ir pan. Kasacinio teismo praktikoje vadovo veiksmų teisėtumas vertinamas pagal vadovo objektyvaus elgesio standartą, kuris reiškia, kad valdymo organo narys savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Dėl to sprendžiant dėl vadovo sužinojimo apie nemokumą momento, vertintina ne tik aplinkybė, ar jis faktiškai žinojo apie nemokumą, bet ir tai, ar jis neprivalėjo žinoti apie nemokumą atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes.

16. Kaip minėta, apeliantas skunde pripažįsta, jog sunki bendrovės finansinė padėtis jam buvo žinoma, tačiau teigia, kad pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo skundžiamame sprendime nustatytu momentu jis negalėjo įvykdyti dėl savo nedarbingumo. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrovės vadovui apibrėžiami kiti darbo ir elgesio standartai, kadangi jį su įmone saisto fiduciarinės pareigos, be to, jis turi užtikrinti tinkamą ir nenutrūkstamą įmonės darbą, todėl savo atostogų ar laikino nedarbingumo metu atsakovas privalėjo pasirūpinti savo pavadavimu ir įmonės veiklos bei vadovavimo įmonei tęstinumu. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesirūpinimas vadovavimo įmonės veiklai tęstinumu, kuomet vadovas turi ilgalaikį nedarbingumą, išvykęs į ilgalaikę komandiruotę ar dėl kitų priežasčių negali atlikti savo funkcijų, neatleidžia vadovo nuo atsakomybės už nurodytu laikotarpiu jam, kaip vadovui, atsiradusias pareigas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-820-585/2019; 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-484-943/2016 ir kt.).

17. Kaip matyti iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktų pranešimų apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus, atsakovui nedarbingumą laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 10 d. iki 2018 m. liepos 26 d. suteikė VĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninė, kitus nedarbingumo pažymėjimus iki 2018 m. lapkričio 19 d. – A. K. komercinė firma ,,Inesa” (iš viso – vienuolika pažymėjimų), tačiau nei viename pranešime dėl atsakovo nedarbingumo nėra konkretizuota nedarbingumo pažymėjimo išdavimo priežastis, tik pažymėta, jog nedarbingumas suteikiamas dėl ligos. Apeliaciniame skunde apeliantas nenurodo, kokio pobūdžio liga sirgo nurodytu laikotarpiu, neteigia, kad buvo tokios sudėtingos būklės ar sirgo tokio sunkumo liga, kad visiškai negalėjo vykdyti vadovavimo bendrovei funkcijų, nors net ir tokia galima situacija, kaip jau minėta, nepaneigia jo pareigos tinkamai pasirūpinti bendrovės valdymo nenutrūkstamumu. Kaip matyti iš byloje pateikto kreditorinių reikalavimų ieškovės bankroto byloje sąrašo, be atsakovo bendrovėje dirbo dar dvylika darbuotojų, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ėmęsis inicijuoti tam tikrų savo funkcijų jiems perdavimą ar laikiną pavadavimą, susijusių būtent su galinčia atsirasti pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Juolab byloje nėra duomenų, kad atsakovo nedarbingumo laikotarpiu bendrovės veikla būtų sustabdyta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bankroto byla ieškovei BUAB „Ramvega“ iškelta ne atsakovo, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškimu, taigi atsakovas jam nustatytos pareigos nevykdė ir pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui.

18. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus bylos medžiagą, apelianto nurodytos aplinkybės (jo laikinas nedarbingumas) šiuo atveju nesuteikia pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo išvadų ir iš atsakovo priteistinos žalos dydį skaičiuoti tik nuo atsakovo nedarbingumo pabaigos momento (CPK 185 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėGintaras PečiulisVigintas Višinskis