Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2021-12-13 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1637-1124/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-12-13
Bylos Nr.
e1-1637-1124/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41422-2021-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Lapėnienė
Kaltinamasis
V. K.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. e1-1637-1124/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41422-2021-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2021 m. gruodžio 13 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė bei deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2014 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – 15 MGL dydžio bauda;

2) 2018 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 309 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – 68 MGL (3 400 Eur) dydžio bauda; teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. K. 2021 m. lapkričio 28 d. apie 03.13 val. Lentvaryje, Klevų al., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – K. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „T. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,62 promilių etilo alkoholio koncentracija).

2. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

3. Veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

4. Kaltinamojo V. K. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina bylos įrodymų visuma.

4.1. Kaltinamasis V. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino. Paaiškino, kad 2021 m. lapkričio 28 d. apie 3.00 val., būdamas neblaivus, vairavo savo tėvui K. K. priklausantį automobilį „T. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi jis šiuo metu neturi savo automobilio, tėvas jam davė naudoti jo automobilį (važinėti į darbą ir kitais reikalais). Naktį jis su pažįstamu M. J. (M. J.) naktiniame bare (duomenys neskelbtini) išgėrė butelį viskio ir alaus. Baigę vartoti alkoholį, išėjo iš baro, jis sėdo už jo tėvui priklausančio automobilio vairo, o jo pažįstamas – į keleivio vietą, ir išvažiavo pasivažinėti. Prisimena, kad Lentvaryje, jam įvažiavus į kiemą, tikslaus adreso neprisimena, prie jo priėjo vyriškis, kuris jam neleido išlipti iš automobilio, kol neatvažiavo policijos pareigūnai. Jis neneigė, kad vairavo neblaivus. Dėl savo poelgio labai gailisi, anksčiau niekada nevairavo būdamas neblaivus, tai buvo pirmas kartas. Jo tėvas nežinojo, kad jis vairavo neblaivus. Apie šį įvykį jis tėvui pranešė pats, kai policijos pareigūnai jį sulaikė (b. l. 68–71,74–75).

4.2. Liudytojas K. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. lapkričio 28 d. apie 02.55 val., važiuodamas Grigiškėse, Lentvario–Mokyklos gatvių sankryžoje, pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „T. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Įtarimą automobilis sukėlė, kadangi „mėtėsi“ po kelią, netolygiai stabdė bei didino greitį. Minėtas automobilis nusuko link Lentvario gatvės. Jis, siekdamas įsitikinti, ar vairuotojas yra neblaivus, atliko lenkimo manevrą, susilygino su minėtu automobiliu ir įsižiūrėjo į automobilio vairuotoją. Automobilį aplenkus, liudytojui kilo įtarimas, kad vairuotojas yra neblaivus, jis buvo pasilenkęs arčiau link vairo, galimai jam buvo sunku žiūrėti į kelią. Tuomet jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie pavojingai manevruojantį, galimai neblaivų, vairuotoją. Minėtą automobilį nuolat sekė iki (duomenys neskelbtini), kur jis sustojo. Liudytojas iš karto priėjo prie automobilio „T. A.“ vairuotojo durelių, pabeldė į durelių langą. Vairuotojui atidarius langą, pajuto nuo vairuotojo sklindantį alkoholio kvapą, jis buvo akivaizdžiai neblaivus, kaip vėliau nustatyta, tai buvo V. K.. Jis paaiškino, kad važiavo nuo prekybos centro „Mada“ į namus. Šalia jo keleivio vietoje sėdėjo taip pat akivaizdžiai neblaivus vyriškis, kuris netrukus išlipo iš automobilio. Automobilio vairuotojas sėdėjo savo automobilyje, kol atvyko policijos pareigūnų ekipažas, jam buvo nustatytas 2.62 promilių neblaivumas. Neblaivų automobilio vairuotoją perdavęs policijos pareigūnams, jis išvažiavo į namus (b. l. 38–40).

4.3. Policijos pareigūno tarnybinio pranešimo duomenimis, 2021 m. lapkričio 28 d. 02.58 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), į kiemą įsuko automobilis, kuriuo vairuotojas akivaizdžiai neblaivus. Nuvykus į įvykio vietą, bendraujant su transporto priemonės vairuotoju, paaiškėjo, kad vairuotojas neblaivus, jis neneigė, kad vartojo alkoholį, nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 2–3 valandas. Patikrinus jo blaivumą, pirmuoju tikrinimu jam nustatytas 2,62 promilių neblaivumas, antruoju – 2,66 promilių neblaivumas (b. l. 6–7).

4.4. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – automobilis „T. A.“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje. Automobilio viduje, priekyje, keleivio pusėje ant žemės, guli stiklinis 0.5 litro talpos butelis su užrašu „Starka“. Automobilis pagal pakvitavimą grąžintas savininkui (b. l. 26–28, 29–36).

4.5. Neblaivumo nustatymo akto duomenimis, V. K. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklido alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. 2021 m. lapkričio 28 d. 03.13 val. pirmo patikrinimo metu jam nustatytas 2,62 promilių neblaivumas, antro patikrinimo metu 03.35 val. – 2,66 promilių neblaivumas (b. l. 14, 15, 16–17).

4.6. VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, transporto priemonė „T. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso K. K. (b. l. 19).

4.7. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, transporto priemonės „T. A.“, pagaminto 2005–2009 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 3 090 Eur (b. l. 20).

Motyvuojamoji dalis

5. Taigi, pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu (protokoluose, neblaivumo nustatymo akte ir kt.) užfiksuoti duomenys. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama V. K. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Įvykio metu kaltinamasis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių t. y. 2,62 promilių, neblaivumas. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

6. Prokuroras siūlo procesą baigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, ir skirti kaltinamajam 99 MGL (4 950 Eur) dydžio baudą (paskirtą bausmę sumažinus 1/3 – 66 MGL (3 300 Eur) dydžio baudą). Taip pat taikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – trejiems metams uždraudžiant jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, bei baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, valstybės naudai iš kaltinamojo išieškant transporto priemonės – automobilio „T. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) piniginę vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 090 Eur.

7. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 2 dalis). Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka, prašo piniginę baudą leisti sumokėti per ilgesnį terminą (b. l. 82–86).

9. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

10. Kaltinamasis teistas du kartus, per penkių metų laikotarpį administracine tvarka baustas taip pat du kartus, baudos sumokėtos. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe šiuo atveju pripažintina tai, kad jis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino, taip pat gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, dirba.

11. Atsižvelgęs į padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – 99 MGL (4 950 Eur) dydžio baudą. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta bausmė mažinta 1/3. Teismo vertinimu, minėtos rūšies bei dydžio bausmė yra proporcinga tiek konkrečios veikos, tiek ir asmens pavojingumui ir pakankama bausmės tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą, baudos dydį, nustatytinas dvylikos mėnesių terminas baudos sumokėjimui (BPK 352 straipsnio 1 dalis).

12. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis).

13. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

14. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

15. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.

16. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.

17. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-34-699/2018, Nr. 2K-51-699/2018, Nr. 2K-80-511/2018, Nr. 2K-114-628/2019 ir kt.).

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai yra netikslinga spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).

19. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „T. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso K. K. – nenustatyta, kad automobilio savininkas žinojo, davė sutikimą, jog automobilis būtų panaudotas nusikaltimui daryti.

21. Minėta, kad automobilis „T. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, jį (aptariamą automobilį) kaltinamasis naudojo nusikalstamai veikai daryti. Teismas pažymi, kad šiuo atveju sąmoningas svetimo automobilio panaudojimas nusikaltimui daryti, neturi tapti būdu išvengti galimo nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo padarinių. Taigi, nesant galimybės konfiskuoti automobilį iš jo savininko, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 3 090 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis). Tai, teismo vertinimu, atitinka tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek proporcingumo principą.

22. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, jo išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. lapkričio 28 d. 03.36 val. iki 2021 m. lapkričio 28 d. 14.12 val., vieną laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (b. l. 47–48, 49–50).

23. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. 01491059) paėmimas, specialios teisės sustabdymas (teisės vairuoti transporto priemones)(b. l. 51–55, 56–58, 59–61) paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,

nusprendžia:

V. K. (V. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 99 MGL (4 950 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. paskirti bausmę – 66 MGL (3 300 Eur) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti V. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. lapkričio 28 d. 03.36 val. iki 2021 m. lapkričio 28 d. 14.12 val., vieną laikinajame sulaikyme V. K. išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir V. K. paskirti galutinę bausmę – 64 MGL (3 200 Eur) dydžio baudą, įpareigojant V. K. šią baudą sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti V. K. 3 (trejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos – 2021 m. lapkričio 28 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti, iš V. K. išieškoti, automobilio „T. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 090 Eur, valstybės naudai.

V. K. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. 01491059) paėmimą, specialios teisės sustabdymą (teisės vairuoti transporto priemones) – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, V. K. vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Rasa Lapėnienė