Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui A. M. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys K. G., Z. D., R. N. ir T. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad atsakovui pasirašius teisme ant parengto projekto jis atsisako ieškinio reikalavimų, prašo bylą nutraukti ir išspręsti klausimą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės jam yra žinomos ir suprantamos. Papildomai paaiškino, kad jis dar 2019 m. kovo pradžioje atsakovo prašė duoti sutikimą dėl žemės sklypo atidalinimo ir iš pradžių atsakovas lyg ir sutiko, o vėliau nurodė, kad nebesutinka. Antrą kartą su atsakovu buvo susitikęs gal liepos mėnesį ar birželio pabaigoje ir atsakovas sakė, kad pasirašys, tačiau nepasirašė. Plano kopijos ar kitų papildomų dokumentų jis atsakovui nedavė, nes jis ir neprašė. Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. jis atsakovui registruotu laišku išsiuntė prašymą dėl sutikimo, o prieš tai jam buvo rodęs planą ir viską buvo paaiškinęs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškovo atsisakymas nuo ieškinio priimtinas ir civilinė byla nutrauktina.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 42 straipsnis ir 140 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškovas turi teisę bet kurioje proceso stadijoje pareikšti teismui, kad jis atsisako nuo ieškinio.

Ieškovas teismo posėdžio metu pateikė žodinį pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodė, kad atsisako nuo ieškinio, nes atsakovas pasirašė ant plano ir nurodė, kad netrukdys projekto įgyvendinimui, todėl prašo bylą nutraukti. Nurodė, kad jam yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės.

Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio priimamas, kadangi nenustatytos aplinkybės, kad atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis).

Kadangi ieškovas atsisakė nuo ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė yra pagrindas civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių nebeliko ginčo dėl ieškovo pareikštų reikalavimų, tačiau yra kilęs ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad faktinis teisinių santykių sureguliavimo rezultatas, kai ieškinio atsisakoma dėl to, jog ieškovo reikalavimai yra patenkinami, pagal pobūdį iš esmės atitinka proceso rezultatą, kuris galėjo atsirasti priėmus analogišką teismo sprendimą. Tokiu atveju galima nustatyti, kas materialiuoju teisiniu atžvilgiu laimėjo bylą, o kas ją pralaimėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2012).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tai yra Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ieškovas, atsakovas ir tretieji asmenys yra žemės sklypo, esančios (duomenys neskelbtini)k., Klaipėdos r. (toliau - ginčo žemės sklypas), bendrasavininkai (b.l. 5-18). Ginčo žemės sklype yra ir šalims priklausantys statiniai. Nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 721/1985 dalys ginčo žemės sklypo, atsakovui - 123/7940 dalys ginčo žemės sklypo, Z. D. - 1011/3970 dalys ginčo žemės sklypo, K. G. - 721/1985 dalys ginčo žemės sklypo, R. N. - 881/7940 dalys ginčo žemės sklypo, o T. G. - 1311/15880 dalys ginčo žemės sklypo. Iš pateikto 2018 m. lapkričio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 12FPĮ-404-(14.12.124.) nustatyta, kad buvo nuspręsta rengti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – padalinti kitos paskirties ginčo žemės sklypą, į atskirus žemės sklypus. Naujai suformuotiems žemės sklypams nustatyti naudojimo būdus – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos (b.l. 24). Ieškovo pašymu UAB „Geoplanai“ parengė ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir parengė planą, kuriam pritarė visi ginčo žemės sklypo bendraturčiai išskyrus atsakovą (b.l. 25, 27). Ieškovas registruotu laišku 2019 m. rugpjūčio 9 d. atsakovui išsiuntė pranešimą ir prašė iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. pateikti jam atsakymą ar jis sutinka su pateiktu projektu bei įspėjo, kad negavus atsakymo kreipsis į teismą dėl projekto tvirtinimo be atsakovo sutikimo (b.l. 20). Atsakovas pripažino, kad ieškovo 2019 m. rugpjūčio 9 d. siųstą raštą registruotu paštu jis gavo 2019 m. rugpjūčio 13 d., o teismo pranešimą su ieškiniu gavo 2019 m. rugsėjo 2 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovo ieškinys teisme gautas 2019 m. rugpjūčio 20 d. ir buvo priimtas 2019 m. rugpjūčio 22 d. Atsakovui ieškinio nuorašas su teismo pranešimu, kuriuo atsakovui buvo nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti buvo įteiktas 2019 m. rugsėjo 2 d. Atsakovas 2019 m. rugsėjo 13 d. pateiktame atsiliepime nurodė, kad sutinka su ieškiniu, tik mano, kad jam buvo skirtas per trumpas laiko tarpas sutikimui duoti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalį, nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys).

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą ir padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).

Sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar net netekimo. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1).

Bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą, kuris turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme ir turi būti motyvuotas. Nagrinėjamu atveju atsakovas nei ieškovui, nei teismui nenurodė jokių pagrįstų motyvų, dėl ko, jis gavęs ieškovo registruotą laišką, nesutiko duoti sutikimo dėl žemės sklypo atidalinimo. Vien tai, kad atsakovas manė, kad žemės sklypo atidalinimo projektas gali pakenkti jo teisėms, ar jam buvo per trumpas laiko tarpas susipažinti su pateiktais dokumentais, teismo vertinimu nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad ieškovas be pagrindo kreipėsi į teismą, nes pats atsakovas pripažino, jog apie ieškovo siekį atsidalinti ginčo žemės sklypą jis sužinojo dar 2019 m. kovo mėnesį, o 2019 m. rugpjūčio mėnesį jis matė visus projekto dokumentus, tačiau sutikimo nedavė. Atsakovas gavo iš ieškovo registruotą pranešimą, kuriame aiškiai buvo nurodyta data iki kada atsakovas turi pateikti ieškovui savo poziciją ar pritaria atidalijimo projektui ar ne, tačiau to nepadarė, motyvuodamas tuo, kad jis yra dirbantis ir yra užsiėmęs, todėl nespėjo. Teismo vertinimu jei atsakovui trūko laiko susipažinti su pateiktu projektu jis galėjo apie tai raštu įspėti ieškovą, tačiau to nepadarė ir savo sutikimą davė tik atvykęs į teismo posėdį, tai yra po dviejų mėnesių nuo bylos iškėlimo teisme dienos.

Kadangi ieškovas ieškinio atsisakė dėl tos priežasties, jog atsakovas patenkino ieškovo reikalavimus bylos nagrinėjimo metu, todėl laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas yra atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga.

Ieškovas yra pateikęs rašytinius įrodymus, kad patyrė 500,00 Eur atstovavimo išlaidų ir yra sumokėjęs 75,00 Eur žyminio mokesčio.

Įvertinus tai, kad atsakovas tik teismo posėdžio metu sutiko pasirašyti ant ginčo žemės pertvarkymo projekto plano ir suderinimo rašto, tai yra tik po bylos iškėlimo teisme įvykdė ieškinio reikalavimus, darytina išvada, kad yra pagrindas ieškovui iš atsakovo priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, tai yra 500,00 Eur atstovavimo išlaidų ir 18,75 Eur žyminio mokesčio, viso 518,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnis ir 94 straipsnis).

Kadangi ieškovas atsisakė ieškinio ir teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, yra pagrindas ieškovui grąžinti 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio. Paduodant ieškinį buvo sumokėtas 75,00 Eur žyminis mokestis, todėl ieškovui yra pagrindas grąžinti 56,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio, pavedant tai atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos.

Iš atsakovo yra pagrindas priteisti 15,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 92 straipsnis).

Ieškovui procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės, kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, neleidžiama buvo išaiškintos posėdžio metu ir yra žinomos (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, teismas

nutaria:

priimti ieškovo A. G. atsisakymą nuo ieškinio atsakovui A. M. dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys K. G., Z. D., R. N. ir T. G. ir civilinę bylą nutraukti.

Grąžinti ieškovui A. G. 56,00 Eur (penkiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio, mokėjimo užduoties kodas LITEKO sistemoje ZH80058, sumokėto 2019 m. rugpjūčio 20 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 588, viso sumokėta 75,00 Eur, pavedant tai atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Priteisti ieškovui A. G. iš atsakovo A. M. 518,75 Eur (penkis šimtus aštuoniolika Eur ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. M. 15,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose.