- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-02-25
- Bylos Nr.
- 1-91-397/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41693-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Arūnas Paštuolis, Viktoras Preikšas
- Kaltinamasis
- P. D.
- Nukentėjusysis
- G. N.
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė, Angelė Fominienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujačio Gyčio Večersko, teisėjų Viktoro Preikšo, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, kaltinamajam P. D., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nukentėjusiajai G. N., jos atstovei advokatei Angelei Fominienei, teismo medicinos ekspertui Dainiui Tumėnui, vertėjai Veronikai Rybalčenko,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Prienų rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, kaltinamas padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis P. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, tyčia nužudė kitą žmogų. Būtent, 2015 m. liepos 26 d., laikotarpiu nuo 12 val. iki 12 val. 57 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kauno m., P. D., kilus ginčui, po to, kai O. N. pagrąsino jį išmesti iš namų, paėmęs virtuvėje peilį, dūrė juo nukentėjusiajam du kartus į krūtinę ir kairį dilbį, tuo padarydamas tuo šiam kiaurinį durtinį- pjautinį kairio dilbio sužalojimą, pjautinę žaizdą veide, kiauryminį durtinį- pjautinį krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą su širdiplėvės ir dešinio prieširdžio pažeidimu, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu į širdiplėvės ir krūtinplėvės ertmes, širdies tamponada krauju, nuo ko O. N. įvykio vietoje mirė.
Šiais savo veiksmais P. D. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje.
P. D. kaltu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino ir paaiškino, kad 2015 m. liepos 26 d. jis kartu su K. B. atvyko pas savo žmoną V., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Ten viename iš kambarių rado sėdintį M. R., miegantį O. N., ir tuomet nuėjo į kitą kambarį pakalbėti su žmona, dukra. Po to M. R. jį pakvietė išgerti ir atėjus į kambarį, jie kartu vaišinosi alkoholioniais gėrimais, šių išgertuvių metu O. N., kuris tuo metu gyveno su jo sutuoktine, jį įžeidinėjo, o kai jie susitiko buto koridoriuje, O. N. jį paėmė už krūtinės ir nestipriai sudavė į veidą. Dėl tokio nukentėjusiojo elgesio jis pasijuto pažemintas, nuskriaustas, ir užpykęs pasiėmė virtuvėje buvusį peilį, sugrįžo į kambarį ir ten ant lovos sėdėjusiam O. N. vieną kartą dūrė į širdį.
Kaltinamasis taip pat paaiškino, kad nepamena, jog nukentėjusiajam būtų dūręs du kartus, ir dėl to abejoja, dėl kokio nors kitokio fizinio smurto, smūgių ranka sudavimo, jis kategoriškai neigė atlikus tokius veiksmus, nes suprato, kad O. N. už jį buvo žymiai fiziškai stipresnis.
Panašiai nusikaltimo padarymo aplinkybes, išskyrus tai, kad dūrimo nukentėjusiajam peliu vietą nurodė buto koridorių (holą), o ne kambarį, kaltinamasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vitoje metu (t-1 b.l. 165-167).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius tyčinį O. N. nužudymą, yra įrodyta nukentėjusios, liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais.
Nukentėjusioji G. N. parodė, kad jai buvo žinoma, jog jos sūnus O. N. buvo pradėjęs gyventi su kaltinamojo žmona V., iškarto gyveno pas ją bute, po to sūnus išsikraustė pas V.. Apie sūnaus mirtį ji sužinojo iš R., kuris 2015 m. liepos 26 d. vakare paskambino telefonu ir pranešė, jog sūnus morge. Dėl vienintelio sūnaus mirties ji labai pergyveno, nes tarp jų buvo artimi ryšiai, sūnus jai padėdavo, rūpindavosi. Dėl sūnaus netekties ji turėjo laidojimo išlaidų, kurios sudaro 1910 eurų, ir taip pat jai padaryta neturtinė žala, kurią įvertina 30000 eurų.
Liudytoja V. D. parodė, kad nuo 2014 metų lapkričio mėnesio ji gyveno kartu su O. N., nors santuokos su kaltinamuoju dar ir nebuvo nutraukusi. Jie kartu gyveno po mirties tėvo paliktame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur taip pat gyveno ir jos dukros, sesers vaikai. Įvykio dieną pas ją buvo O. N., kiti jo draugai – M. R., K. ir nuo ryto gėrė alų, sidrą, o apie pietus atvažiavo P. D.. Tuomet visi toliau išgerdinėjo. Vienu metu, užėjus į kambarį ji išgirdo, kaip K. M., kuris taip pat dalyvavo išgertuvėse, jos vyrui pasakė, ką šis padarė ir tuomet jį užsivertė ant sofos, o dukra iš P. D. atėmė peilį. Tuomet buvusieji kambaryje pradėjo rėkauti, kad nudūrė O., M. jį mėgino gaivinti. Prieš tai O. N. sužalotas nebuvo, tuo metu, iki įvykio, kai jis išgerdinėjo su draugais jau buvo prablaivėjęs, sėdėjo ant lovos, vaikščiojo parūkyti, nes buvo numigęs.
Liudytojas M. R. parodė, kad, 2015 m. liepos 26 d., O. N. kvietimu atėjo į V. D. butą ir ten nuo ryto gėrė alų, sidrą. Prisimena, kad vienu metu sėdint kambaryje ant sofos, prie O. N. priėjo P. D. ir dūrė peiliu, po ko nukentėjusysis nubėgo į virtuvę, ten prisėdo ir nuvirto. Prieš tai jokių ginčų ar muštynių jis nematė.
Liudytojas K. M. parodė, kad minimu laiku jis buivo užėjęs į V. D. butą, kur kartu su O. N. nuo ryto gėrė alų, sidrą, ten taip pat vaišinosi maksas (M. R.) ir V. D., vėliau atėjo ir P. D.. Jis girdėjo kaip tarp O. N. ir P. D. įvyko ginčas dėl lovos, kuris joje miegos, neužilgo kaltinamasis išėjo iš kambario, po kurio laiko sugrįžo ir iš karto dūrė nukentėjusiajam. Po to O. N. rankomis užsiėmė už krūtinės ir išėjo į virtuvę, kur nukrito nuo taburetės, pradėjo mėlynuoti. Prieš šį įvykį jokių sužalojimų ant nukentėjusiojo kūno jis nematė.
Liudytoja R. D. parodė, kad minimą dieną apie 11 val. į jų butą atvažiavo P. D., tuo metu kitame kambaryje jau girtavo O. N. ir M. R.. Vienu metu ji išgirdo riktelėjimą – baik ir, atidariusi savo kambario duris, pamatė O. N., kuris ėjo į virtuvę. Pagalvojusi, kad šis kažką padarė jos tėčiui P. D., nes buvo žymiai agresyvesnis ir stipresnis už P. D., nuėjo į kambarį ir ten pamatė savo tėvą su peiliu rankoje. Paėmusi iš tėvo peilį, jį nunešė ir numetė virtuvėje į kriauklę, po to kartu su K. mėgino gaivinti ten gulintį nukentėjusįjį. Vėliau tą patį peilį ji perdavė policijos pareigūnams. Šio įvykio išvakarėse tame pačiame bute O. N. girtavo su K., matė kaip tarp jų buvo kilęs konfliktas, stumdymasis.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. M 761/15(02) (t-1 b.l. 51-55) seka, kad 2015 m. liepos 27 d. pagal medicininių dokumentų duomenis atlikus O. N. medicininį tyrimą, jam buvo nustatyta kiauryminis durtinis – pjautinios krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimas su širdiplėvės ir dešinio prieširdžio pažeidimu, kuris komplikavosi vidiniu kraujavimu į širdiplėvės ir krūtinplėvės ertmes, širdies tamponadą krauju ir tai sukėlė nukentėjusiojo mirtį. Šis sužalojimas O. N. galėjo būti padarytas duriančiu pjaunančiu vienašmenių savybių turičiu daiktu ar įrankiu, kuo galėjo būti ir peilis, vieno smūgio pasekoje.
Iš tos pačios išvados matyti, kad O. N. buvo nustatyti ir kiti galimai peiliu padaryti kūno sužalojimai – tai kiaurinis durtinis – pjautinis kairio dilbio sužalojimas ir pjautinė žaizda veide (kairio apatinio voko – skruosto riboje), šie sužalojimai atitinkamai priskiriami prie nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo. Išvadoje konstatuojama, kad sužalojimai padaryti galimai artimu mirtinam sužalojimui metu.
Atlikus medicininį tyrimą, O. N. buvo nustatytos ir poodinės kraujosrūvos abiejose rankose, kairio juosmens srityje, konstatuota, kad šie sužalojimai padaryti ne mažiau šešių trauminių poveikių pasekoje, kietais bukais daiktais, galimai paros bėgyje iki mirties.
Šias išvadas patvirtino ir teismo posėdyje dalyvavęs teismo medicinos ekspertas Dainius Tumėnas, kuris bekita ko paaiškino, kad durtiniai – pjautiniai sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti suduodant ne vieną, bet atskirus smūgius, tai yra vieną kartą duriant į vieną kūno vietą, po to ištraukus peilį, duriant antrą kartą į kitą kūno vietą, pjautinis sužalojimas veide galėjo būti padarytas keliant peilį ar atliekant panašų veiksmą. Eksperto nuomone šie durtiniai, pjautiniai sužalojimai yra švieži ir padaryti artimu vienas kitam metu.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t-1 b.l. 21- 45) seka, kad 2015 m. liepos 26 d. buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), šio buto virtuvėje rastas ant grindų gulintis vyriškos lyties lavaonas, ant kurio matosi sužalojimai krūtinės kairėje pusėje, veide, kairėje rankoje, toje pačioje virtuvėje, kriauklėje rastas peilis, raudonos spalvos dėmėmis sutepta geležte, raudonos dėmės (panašios į kraują) rastos ant grindų buto koridoriuje, kambaryje, ant šiame kambaryje esančios sofos-lovos užtiesalo, patalynės.
Iš daiktų parodymo atpažinti protokolo (t-1 b.l. 142-146) matyti, kad liudytoja R. D. atpažino peilį (kuris buvo surastas įvykio vietos apžiūros metu) kaip tą patį, kurį ji įvykio metu paėmė iš P. D. ir vėliau įmetė virtuvėje į kriauklę.
Iš asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 2566 (t-1 b.l. 152) matyti, kad P. D. 2015 m. liepos 26 d. 14.04 val. buvo nustatytas 2,16 promilių girtumas.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2070/15(02) seka, kad 2015 m. liepos 27 d. atlikus kaltinamojo P. D. medicininį tyrimą, jam buvo nustatytas, paveikus kietu buku daiktu, galimai trijų trauminių poveikių pasekoje, dešinio skruosto sumušimas su odos nubrozdinimu ir poodine kraujosruva bei odos nubrozdinimas kairio riešo sityje.
Vertinant visus virš paminėtuosius įrodymus, jų visumą, tarpusavio ryšį, darytina išvada, kad būtent kaltinamasis peiliu sužalojo nukentėjusįjį, ko pasekoje, dėl patirto sužalojimo į krūtinę, nukentėjusysis mirė. Kaltinamojo prisipažinimą dūrus nukentėjusiajam peiliu patvirtina ir tiesiogiai įvykį matę liudytojai M. R., K. M., kurie nurodė tapačias aplinkybes apie kilusį žodinį konfliktą tarp P. D. ir O. N., po to sekusius P. D. veiksmus – išėjimą iš kambario, sugrįžimą ir dūrimą peiliu, patvirtina ir liudytojos R. D., V. D., iš kurių viena iškarto po kilusio triukšmo iš P. D. paėmė nusikaltimo įrankį – peilį, kita matė, kaip K. M. po ištartų žodžių apie dūrimą užvertė P. D. ant sofos, o dukra R. tuo pačiu metu iš kaltinamojo paėmė peilį. Liudytojų nurodyta nusikaltimo vieta – kambarys, nukentėjusiojo buvimo vieta – sėdėjimas ant sofos lovos, vėlgi atitinka tarpusavyje bei atitinka ir objektyviai įvykio vietos apžiūros metu nustatytoms aplinkybėms – surastiems kraujo pėdsakams ant grindų (kambaryje, koridoriuje), sofos lovos užtiesalo, patalynės, nusikaltimo įrankio, po ko sekė nukentėjusiojo savarankiškas judėjimas į virtuvę ir ten įvykusi mirtis. Kaip jau nustatyta aukščiau aptarta teismo medicinos išvada, pagrindinė O. N. mirties priežastis – durtinis-pjautinis krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimas su širdiplėvės ir dešinio prieširdžio pažeidimu. Teismo nuomone, nėra jokių abejonių, kad tokį sužalojimą nukentėjusiajam padarė P. D.. Taip pat visų įvykių seka rodo, kad ir kitus du nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus – tai yra durtinį pjautinį kairio dilbio sužalojimą ir pjautinę žaizdą veide padarė kaltinamasis. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į paties kaltinamojo paaiškinimą apie tai, kad jis tiksliai neprisimena suduotų smūgių peiliu skaičiaus, tiksliai atliktų judesių ranka, kurioje laikė peilį, atsižvelgiant ir į paminėtų liudytojų parodymus, kurie nepatvirtino jokių aplinkybių apie galimus kitus tuo metu kilusio konflikto dalyvius, atsižvelgiant ir į teismo medicinos eksperto išvadas apie paminėtų sužalojimų galimą (tapatų) atsiradimo laiką ir būdą. Tuo tarpu P. D. pareikštą kaltinimą, dėl ne mažiau šešių smūgių kumščiu sudavimo nukentėjusiajam ir tuo pačiu poodinų kraujosruvų rankose ir juosmens srityje padarymo, teismas atmeta kaip nepagrįstą, nes tokių aplinkybių nepatvirtino nei apklausti liudytojai, nei nukentėjusiajam atlikto medicininio tyrimo duomenys. Nei vienas iš byloje apklaustų asmenų nepatvirtino, kad tarp P. D. ir O. N. iki pastarojo sužalojimo peiliu, būtų buvęs koks nors kitoks fizinio pobūdžio kontaktas (grumtynės ar pan.), atvirkščiai, liudytojai patvirtino tik kaltinamojo paaiškinimus apie nukentėjusiojo geresnį negu kaltinamojo fizinį išsivystymą ir jėgą, kas ir sąlygojo iš kaltinamojo pusės ne fizines grumtynes aiškinantis tarpusavio nesutarimus, bet specialaus žalojimo įrankio (peilio) pasirinkimą. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodomas galimas žemiau paminėtų sužalojimų pas nukentėjusįjį atsiradimo laikas taip pat atitinka liudytojos R. D. parodymams apie nusikalstamo įvykio išvakarėse buvusį O. N. konfliktą, fizines grumtynes su visiškai kitais asmenimis, kas ir galėjo sąlygoti jo muštinius sužalojimus rankose, juosmenyje.
Teismo nuomone, niekuo nepagrįsta ir ta pareikšto kaltinimo dalis, kiek tai liečia nusikaltimo padarymą prieš asmenį, esantį bejėgiškoje būklėje dėl sunkaus girtumo. Nors O. N. lavono kraujyje, šlapime ir buvo nustatytas santykinai didelis etilo alkoholio kiekis, tačiau vien tai neduoda pakankamo pagrindo spręsti apie jo apsvaigimą nuo alkoholio ir tokią būseną, kurie būtų sutrukdę jam suprasti kaltininko veiksmų pobūdį, atėmę galimybę gintis ar kitaip vengti pavojaus. Iš apklaustų liudytojų parodymų seka, kad iki kaltinamojo atlikto smurtinio veiksmo peiliu, O. N. vedė ginčą su P. D., jis buvo aktyvus, nors ir būdamas neblaivus, toliau vartojo alkoholinius gėrimus, judėjo (vaikščiojo parūkyti), rodė savo priešišką nusiteikimą kaltinamojo atžvilgiu (ginčijosi kuriam teks miegoti kaltinamojo žmonos bute), o tai rodo, kad jis pakanamai gerai suvokė aplinką ir pagal savo būklę galėjo adekvačiai reaguoti į išorinius veiksnius. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad ir pats kaltinamasis būtų kitaip suvokęs nukentėjusiojo būklę – kaip bejėgišką ir tuo pasinaudojęs.
Todėl, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kaltinamojo padaryti nusikalstami veiksmai, peiliu sužalojant O. N. ir tuo padarant jam kūno sužalojimus, tame tarpe ir sukėlusius mirtį, kvalifikuotini be papildomų kvalifikuojančių požymių, kaip tyčinis kito žmogaus nužudymas, tai yra pagal Lietuvos Respublokos BK 129 straipsnio 1 dalį (perkvalifikavus iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkto). P. D. padarytas nužudymas laikytinas padarytu tiesiogine tyčia, nes tai rodo nusikaltimui panaudotas įrankis – peilis, padaryto sužalojimo pobūdis ir vieta – smūgio peiliu sudavimas į krūtinę, širdies plotą. Be to ir paties kaltinamojo paaiškinimas, kad jis peiliu nukentėjusiajam dūrė į širdį, rodo kad jis, peiliu žalodamas vieną svarbiausių gyvybei organų, suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad gali atimti gyvybę ir to norėjo.
Dėl bausmės paskyrimo
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bausmės paskirtimi, kurios vienas iš svarbiausių uždavinių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai ir paskirta atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo P. D. padaryta nusikalstama veika prieš žmogų, jo sveikatą ir gyvybę. Nusikaltimas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje yra labai sunkus ir tyčinis nusikaltimas, šiuo nusikaltimu sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, kaltinamojo padarytu nusikaltimu padaryta žala visuomenei, nusikaltimu atimta gyvybė, nusikaltimas baigtas. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laiytina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pilnai pripažino savo kaltę ir dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę, anskčiau baustas administracine tvarka, iš gyvenamos vietos charakterizuojamas gerai. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, jų visumą, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė. Paskyrus šią bausmės rūšį, bus galima pasiekti bausmės tikslus ir paskirtį. Teismas daro išvadą, kad įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, yra įstatyminis pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkį atitinkančią bausmę.
Dėl žalos atlyginimo
Nukentėjusiosios G. N. pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos 1910,06 eurų atlyginimo tenkintinas pilnai, dėl neturtinės žalos atlyginimo 30 000 eurų sumai tenkintinas dalinai.
Ištirtais įrodymais nustatyta, kad dėl sūnaus O. N. mirties jo motina G. N. turėjo laidojimo išlaidas, kurios sudaro 1910,06 eurų. Tokią žalą ir jos dydį pilnai pripažino kaltinamasis P. D.. Todėl esant šioms aplinkybėms ir nustačius, kad žala atsirado nusikalstamų P. D. veiksmų pasekoje, ją privalo atlyginti kaltinamasis (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.
Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Byloje esantys duomenys patvirtino, kad nukentėjusioji ir O. N., kuris buvo vienintelis jos sūnus, bendravo, dvasinis ryšys tarp jų buvo, dėl jo mirties motina patyrė dvasinius išgyvenimus. Teismas nustatė, kad P. D. tyčia nužudė O. N., dėl kurio mirties nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, taip padarė jai neturtinę žalą, todėl ją privalo atlyginti.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į žalos pasekmes, kaltinamojo kaltę, nukentėjusiosios ir kaltinamojo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Įvertinus teisingumo ir protingumo kriterijus, visas įstatyme nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes, civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintinas dalinai, G. N. priteistina 20000 eurų. Ši suma teismo nuomone nėra per didelė ar neprotingo dydžio.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys dėl fondo biudžetui padarytos 217,03 eurų žalos atlyginimo tenkintinas. Iš byloje esančių dokumentų seka, kad dėl O. N. mirties, jo nepilnamečiui sūnui O. N., paskyrė našlaičių pensiją ir už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 26 d. iki 2015 m. spalio 31 d. išmokėjo 217,03 Eur. Kadangi minėto dydžio žala socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta P. D. nusikalstamų veiksmų pasekoje, todėl ši žala iš jo ir išieškotina (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis).
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai G. N., tiriant ir nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. Iš pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 199,76 Eur (t-2 b. l. 181). BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, taip pat nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Todėl išlaidos už nukentėjusiajai G. N. suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra išieškotinos iš P. D..
Daiktų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnyje numatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301str., 302 str., 303 str. 2 d., 308str., 115 str., 105 str.,
nusprendė:
Kaltinamąjį P. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje (perkvalifikavus iš to paties straipsnio 2 dalies 2 punkto), ir paskirti bausmę – vienuolika metų laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką ir tokiu būdu bausmės pradžią skaičiuoti nuo suėmimo dienos 2015 m. liepos 26 d.
Kardomąją priemonę suėmimą P. D. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus pasiųsti jį vykdyti laisvės atėmimo bausmę.
Nukentėjusios G. N. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš P. D. priteisti 1910,06 Eur turtinei žalai atlyginti ir 20000 Eur neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai G. N..
Priteisti iš P. D. 217,03 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui.
Priteisti iš P. D. 199,76 Eur valstybei (išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo). Ši suma sumokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Daiktus: P. D. drabužius – juodos spalvos džinsines kelnes, geltonos spalvos marškinėlius, pilkos spalvos megztinį, pagalvės užvalkalą, antklodės užvalkalą, du plastikinius butelius, pilkos spalvos megztinį, dvi audinio skiautes, peilį, vokus su seilių mėginiais, daktiloskopine plokštele, nagų nuokarpomis, biologiniais pavyzdžiais, kaip neturinčius materialinės vertės sunaikinti.
Daiktus: O. N. drabužius – džinsines kelnes, apatines kelnaites, puskoines, diržą, vyrišką liemenę, juodos spalvos marškinėlius, batus, grąžinti nuketėjusiajai G. N..
Apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos per nuosprendį priėmusį teismą.