Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“ dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė Aldona Adomaitienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. rugpjūčio 13 d. buvo gautas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės Aldonos Adomaitienės atsiliepimas. Trečiasis asmuo nurodė, kad 2018 m. gegužės 22 d. buvo gautas VĮ „Turto bankas“ pareiškimas dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Notarė šiuo konkrečiu atveju įvykdė savo pareigą: priėmė pateiktą pareiškimą, patikrino registruose esančią informaciją apie mirusįjį ir galimus įpėdinius, apie palikėjo sudarytus testamentus bei palikimo priėmimo faktus, nuosavybės teisės įregistravimą pagrindžiančius dokumentus, jų atitikimą įstatymų reikalavimams, ir nenustačiusi aplinkybių, trukdančių išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą, (duomenys neskelbtini) šį liudijimą išdavė. Be to, notarė nebuvo informuota, kad vyksta teisminis procesas dėl S. T. asmeninio testamento pripažinimo. Notarės teigimu, pagal tuo metu turimus duomenis, palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas teisėtai ir pagrįstai, tačiau ar bus galima panaikinti Vilniaus miesto 4-ojo notaro biuro notarės (duomenys neskelbtini) išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, gali nuspręsti tik teismas, surinkęs visus būtinus įrodymus ir išsiaiškinęs visas civilinei bylai svarbias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalį, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Nagrinėjamu atveju atsakovei ieškinį pripažįstant ir teismui nustačius, kad nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, sprendimas surašomas sutrumpintais motyvais.

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi patenkino pareiškėjos A. S. K. pareiškimą ir pavirtino S. T., mirusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) asmeninį testamentą, kuriame S. T. jam priklausantį visą palikimą paliko pareiškėjai A. S. N. (šiuo metu A. S. K.). Nutartis įsiteisėjo 2020 m. balandžio 1 d. Taip pat iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė A. S. K. 2020 m. liepos 1 d. su pareiškimu dėl palikimo priėmimo su turto apyrašu kreipėsi į Vilniaus miesto 4-ąją notarų biurą dėl mirusiojo S. T. palikimo priėmimo. Tačiau priimant palikimą buvo nustatyta, jog palikėjo S. T. turtą pagal (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės Aldonos Adomaitienės išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra jau priėmusi Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, t. y. atsakovė. Ieškovės įsitikinimu, minėtas liudijimas turi būti pripažintas negaliojančiu. Atsakovė tokiai ieškovės pozicijai neprieštarauja.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.8 straipsniu, asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Kasacinio teismo praktikoje išsiaiškinta, jog asmuo, pretenduojantis į palikimą yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti vadovaujantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Paveldėjimo teisė užtikrina turtinių ir neturtinių santykių stabilumą ir perimamumą. Jei paveldėjimo teisė valstybei pereina, kai nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, tai valstybei atstovaujanti institucija gali pareikšti apie palikimo priėmimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 4 dalis). Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas – vienašalis sandoris, kuris gali būti pripažintas negaliojančiu CK nustatytais pagrindais. Pagal CK 1.80 straipsnį, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Įstatyme imperatyviai nustatyta, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju teigtina, kad yra pagrindas pagal CK 1.80 straipsnį pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės Aldonos Adomaitienės išduotą (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismui 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patvirtinus palikėjo S. T. (duomenys neskelbtini) asmeninį testamentą, paveldimas turtas turėjo ir turi pereiti ieškovei A. S. K., o ne atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, nes CK 5.62 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos sąlygos, kuomet paveldimas turtas pereina valstybei, t. y. šiuo atveju (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimas prieštarauja imperatyvioms teisės normos, nes paveldimas turtas perėjo atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, o toks turto paveldėjimas neatitinka imperatyviųjų įstatymų nustatytų sąlygų, kurioms esant paveldimas turtas gali pereiti valstybei. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovės reikalavimas pripažinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 96 straipsnio 5 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas, remiantis CPK 96 straipsnio 5 dalimi, nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, kadangi bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, o atsakovė susidariusioje situacijoje neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovės interesus. Be to, teismas taip pat nenustatė, kad trečiasis asmuo Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė Aldona Adomaitienė būtų atlikusi neteisėtus ar prieštaraujančius teisės aktams veiksmus. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“), CPK 92 straipsnis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės Aldonos Adomaitienės išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.