Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. gegužės 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. gegužės 17d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-528-322/2019 M. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 1 200 Eur dydžio bauda; pripažintas kaltu pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį ir jam paskirta 1 500 Eur dydžio bauda; vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskirtos nuobaudos subendrintos ir M. P. paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 1 500 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 290 straipsnio 9 dalimi M. P. atimta teisė medžioti trejiems metams. Vadovaujantis ANK 290 straipsnio 10 dalimi konfiskuoti daiktai, išskyrus medžiotojo bilietą Nr. 024719, nurodyti 2018 m. lapkričio 12 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokole.

2. M. P. nubaustas už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 2 d. apie 19 val. 35 min. Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini) medžiotojų plotų vienete, greta (duomenys neskelbtini) esančiame miške, medžiojo draudžiamu būdu, tai yra nebūdamas įrašytas į 2018 m. spalio 30 d. išduotą medžioklės lapą Nr. 034, ir neturėdamas teisės medžioti graižtviniu ginklu MP18, 308 Winchester Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu G. P., draudžiamu būdu, tai yra iš automobilio „Ford Ranger“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo T. A., sumedžiojo tauriojo elnio patiną, kurį iš sumedžiojimo vietos kartu su kitais medžiotojais pergabeno (pasikrovė) į jam priklausantį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį ir pargabeno (parsivežė) į savo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), tokiais veiksmais M. P. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 dienos įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau ? Medžioklės taisyklės) 58.2.1, 58.2.2, 58.2.3, 58.5 ir 74.1 papunkčių reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. P. prašo panaikinti apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutarimą ir jo atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

3.1. Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal ANK 290 straipsnio 5 ir 8 dalis. Visi medžioklės dalyviai aiškiai nurodė, kad medžioklės plotuose jie buvo, nes vežė G. P. į medžiotojų bokštelį, o patys turėjo apžiūrėti ar medžiojamuose plotose nėra šernų išraustų vietų. Jis išlipo iš automobilio kartu su G. P., kadangi jau buvo prietema per naktinio matymo žiūronus pastebėjo netoliese stovintį selekcinį tauriojo elnio patiną. G. P. pasiūlė jam paimti jo ginklą ir nušauti minėtą elnią, teigdamas, jog jis geriau šaudo. Jis paklausė G. P. ar jis turi galiojantį medžioklės lapą, ar medžiotojų būreliui suteikta teisė šauti į selekcinį tauriojo elnio patiną. G. P. patvirtinus, kad dokumentai yra tvarkingi, kad jis bei jo sumedžiotas gyvūnas bus įrašyti įstatymo nustatyta tvarka į medžioklės lapą, jis atliko šūvį. Taigi jis nušovė gyvūną stovėdamas prie medžiotojų bokštelio, ne iš automobilio. Nušovus žvėrį visi grįžo į jo sodybą, tuomet jis kartu su G. P. ir P. P. sėdo į jam priklausantį automobilį „VW Transporter“ ir nuvažiavo parvežti nušauto žvėries, iš paskos su automobiliu „Ford Ranger“ vairavo T. A. ir S. L.. Nuvykus prie nušauto elnio jis kartu su G. P. žvėrį pakrovė į automobilį „VW Transporter“ bei visi kartu grįžo į jo sodybą, kur netrukus atvyko institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, pareigūnai. Pareigūnai nežinojo ir negalėjo žinoti medžiotojų vykimo į medžioklės plotus tikslo, kadangi atvyko tik sumedžiotą gyvūną parvežus į jo sodybą. Akivaizdu, kad institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovo nuomonė dėl vykimo priežasties ir medžioklės aplinkybių yra neteisinga, neparemta jokiais įrodymai. Jis nepažeidė Medžioklės taisyklių 58.2.1 punkto, nes jis bei kiti liudytojai, kurie žinojo ar galėjo žinoti faktines aplinkybes, aiškiai nurodė buvimo šiuose medžioklės plotuose priežastį, kuri niekaip nesietina su medžioke, prieš šaunat jis buvo aiškiai informuotas, kad jis bei jo nušautas gyvūnas bus įrašyti į medžioklės lapą. Jis nepažeidė Medžioklės taisyklių 58.2.2 punkto, nes už tai atsakingas asmuo jį patikino, kad dokumentai netrukus bus užpildyti įstatymų nustatyta tvarka, G. P. nespėjo jo įrašyti į medžioklės lapą. Jei jis būtų buvęs įrašytas į medžioklės lapą, tai nebūtų pažeistas Medžioklės taisyklių 58.2.3 papunktis, gyvūnas į jo sodybą būtų gabentas teisėtai. Jis taip pat nepažeidė Medžioklės taisyklių 58.5.9 papunkčio, nes byloje nėra jokių duomenų apie termovizorinio taikiklio naudojamą. Nors pirminiuose paaiškinimuose P. P. ir S. L. nurodė, kad jis nušovė elnią sėdėdamas automobilyje, tačiau teismo posėdyje liudytojai paaiškino, kad taip rašyti jiems nurodė apklausą vykdęs pareigūnas. Faktas, kad buvo medžiojama draudžiamu būdu, teisme buvo paneigtas. Teismas nepagrįstai rėmėsi iškart po įvykio surašytais P. P. ir S. L. paaiškinimais, o ne minėtų liudytojų parodymais teisme. Jis gyvūną nušovė būdamas išlipęs iš automobilio, todėl nepažeidė Medžioklės taisyklių 58.5.5 papunkčio. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad jis neturėjo teisės medžioti, nes teisė medžioti jam nebuvo atimta, jokie teisės aktai jam nedraudė medžioti.

3.2. Apeliantas nesutinka su jam paskirta administracine nuobauda. Vien administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nesutikimas su inkriminuojamu administraciniu nusižengimu dar nesuponuoja išvados, kad pažeidėjas stengėsi teismą suklaidinti, todėl nepagrįstai teismas jam skyrė didesnę baudą nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius – prašo apeliacinio skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą – M. P. nubausti pagal ANK 290 straipsnio 5 ir 8 dalis P. P., S. L., G. P. ir T. A. savo 2018 m. lapkričio 2 d. rašytuose paaiškinimuose nurodė, kad M. P. iš G. P. priklausančio graižtvinio medžioklinio šautuvu nušovė pro automobilio langą. Šiuos pirminius paaiškinimus iškart po įvykio minėti asmenys patys rašė, visi nuosekliai ir išsamiai papasakojo įvykių seką, kurią patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: patikrinimo aktas, su kuriuo medžiotojai buvo supažindinti, jie pastabų ar skundų neturėjo. Teismo posėdžio metu ir skunde pateikta įvykių versija turėtų būti vertinama kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės. Be to, pagal (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2018 m. lapkričio 13 d. pranešimą, pateiktą institucijai, briedžius, tauriuosius elnius būrelio nariai gali medžioti tik bendrose būrelio organizuojamose medžioklėse, o ne individualiai. ANK 290 straipsnio norma yra blanketinė ir nukreipia į Medžioklės taisykles. M. P. pažeidė Medžioklės taisyklių 58.2.1, 58.2.2, 58.2.3, 58.5 papunkčių reikalavimus, šie pažeidimui, pagal Medžioklės taisyklių 74.1. papunktį, yra šiurkštūs. Medžioklės taisyklių 21 punkte numatyta, kad prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančius medžiotojus, o medžiotojai jame pasirašyti. Šiuo atveju prieš pradedant medžioti į medžioklės lapą nebuvo įrašytas M. P., nebuvo nurodytas jo medžiotojo bilieto numeris, jis net neturėjo su savimi medžiotojo bilieto. M. P. nepasirašė medžioklės lape. Be to, į medžioklės lapą nebuvo įrašytas ir jo sumedžiotas gyvūnas. Apeliantas turėjo žinoti minėtą normą ir ja vadovautis, nes jis yra medžiotojas, yra išlaikęs medžioklės egzaminą.

4.2. Institucijos vertinimu, M. P. paskirta administracinė nuobauda nėra pernelyg griežta, ji atitinka padaryto ir užfiksuoto teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus. M. P. šiurkščiai pažeidė Medžioklės taisykles, todėl vadovaudamasi ANK 290 straipsnio 9 dalimi teismas privalėjo jam skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienų iki penkerių metų. Šiuo konkrečiu atveju teisė medžioti atimta trims metams. Pažymėjo, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį pažeidimą padariusiems asmenims, siekiant juos nubausti ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad jis pažeidė Medžioklės taisykles ir padarė ANK 290 straipsnio 5 ir 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus, paskirta administracine nuobauda.

Dėl įrodymų vertinimo ir M. P. veiksmų teisinio kvalifikavimo

6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-24-1073/2019, 11 punktas) Taigi bylą nagrinėjanti institucija (nagrinėjamu atveju – teismas) turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes.

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, todėl pagrįstai pripažino M. P. kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 5 ir 8 dalyse. Skundžiamoje teismo nutarime nuosekliai išdėstyti visi teismo posėdyje ištirti įrodymai, pateikta visų, o ne pavienių, byloje esančių įrodymų vertinimo analizė ir remiantis ja padarytos motyvuotos išvados.

8. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis liudytojų P. P. ir S. L. duotais parodymais pirmosios instancijos teismo posėdyje, o ne jų rašytiniais paaiškinimais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalimi įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Taigi vienas iš įrodymų, kurių pagrindu asmuo gali būti pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, yra liudytojų paaiškinimai.

9. Nagrinėjamu atveju pagrįstai pirmosios instancijos teismas rėmėsi P. P. ir S. L. 2018 m. lapkričio 2 d. rašytiniais paaiškinimais (b. l. 20, 22), nes šie rašytiniai paaiškinimai duoti laisva valia, juos surašė ir pasirašė patys liudytojai. Nors teismo posėdyje liudytojai P. P. ir S. L. teigė, kad M. P. šovė ne pro automobilio langą, o išlipęs iš automobilio, tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, liudytojai teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, kodėl jie rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad M. P. sėdėdamas automobilyje ant galinės sėdynės pro automobilio langą nušovė tauriojo elnio patiną. Kadangi liudytojai nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl jų parodymai pirmosios instancijos teisme iš esmės skiriasi nuo paaiškinimų, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti jų pirminiais paaiškinimais apie tiriamo įvykio aplinkybes. Be to, šių liudytojų pirminius paaiškinimus iš esmės patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys: medžioklės lapas (b. l.23), patikrinimo aktas, su kuriuo pasirašytinai supažindinti P. P. ir S. L. patvirtino, kad medžioklė buvo vykdoma „iš mašinos“ (b. l. 17), daiktų ir dokumentų paėmimo protokolai (b.l. 24, 25), institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, pareigūnų aktai (b. l. 26–27, 28), iš dalies liudytojų T. A., G. P. bei paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai. (b. l. 18, 19, 21) Byloje nėra ginčo dėl to, kad T. A. vairuojamu automobiliu G. P. buvo vežamas į medžioklės plotą, kad G. P. su savimi turėjo medžioklės lapą, medžiotojo bilietą ir ginklą, tačiau tauriojo elnio patiną nušovė M. P., po to savo automobiliu gyvūną parsivežė į sodybą. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad M. P. savo 2018 m. lapkričio 12 d. rašytiniuose paaiškinimuose pripažino savo kaltę dėl pažeidimo ir nurodė, kad nuoširdžiai gailisi (b. l. 18). Atsižvelgiant į tai, kad M. P. nuo 1997 m. yra medžiotojas, o 2016 m. birželio 4 d. jam buvo suteikta medžiotojo–selekcininko kvalifikacija (b. l. 29–31), tai reiškia, kad M. P. ne tik yra baigęs medžiotojų kursus, išlaikęs medžioklės egzaminą, bet ir reguliariai laikydavo medžiotojų saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių įgūdžių patikrinimą, todėl jam turėjo būti žinomos Medžioklės taisyklių nuostatos. M. P. nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nepaaiškino, kodėl jis, kaip profesionalus medžiotojas, puikiai išmanantis medžioklės eigą, pirminiuose paaiškinimuose nurodė, kad sutinka su pažeidimu, jei buvo įsitikinęs, kad jokių Medžioklės taisyklių nepažeidė.

10. Byloje nustatyta, kad aplinkos apsaugos departamento pareigūnams atvykus į M. P. sodybą medžioklė jau buvo baigta, sumedžiotas tauriojo elnio patinas iš medžioklės ploto jau buvo išgabentas, tačiau medžioklės lape apeliantas nebuvo nurodytas kaip medžioklėje dalyvavęs medžiotojas, jame nebuvo pažymėta apie nušautą elnią. (b. l. 23) Byloje taip pat nėra duomenų, kad nušovus tauriojo elnio patiną medžiotojų būrelio vadovas būtų apie tai informuotas, kaip to reikalauja medžiotoju būrelio, kurio teritorijoje buvo medžiota, vidaus taisyklės. (b. l. 37–39) Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad M. P. nušovė elnią tik po to, kai G. P., t. y., asmuo, kuriam buvo išduotas medžioklės lapas, jį užtiktino, kad šis bus įrašytas į medžioklės lapą, jame bus pažymėta ir apie sumedžiotą gyvūną, tai nepaneigia jo kaltės neteisėtai sumedžiojus ir gabenus neteisėtai sumedžiotą tauriojo elnio patiną, padarius ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

11. ANK 290 straipsnio 8 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą. Šios normos konstrukcija yra blanketinė, ji nukreipia į kitą teisės aktą, t. y. Medžioklės taisykles. Medžioklės taisyklių 21 punkte įtvirtintas reikalavimas, kad prieš pradedant medžioklę medžioklės lape turi būti surašyti visi medžioklėje dalyvavę medžiotojai, jų medžioklės bilieto numeriai, o medžioklėje dalyvaujantys medžiotojai turi pasirašyti medžioklės lape ir savo parašu patvirtinti, kad dalyvauja medžioklėje. Pagal Medžioklės taisyklių 28 punktą tauriųjų elnių medžioklė yra limituojama. Medžioklės taisyklių 22 punkte numatyta, kad prieš išvežant sumedžiotus gyvūnus, kurių medžioklė limituojama, iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, medžioklės lape įrašoma, kiek ir kokių gyvūnų sumedžiota. Jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, išskyrus duomenis apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus, šernų amžių ir lytį, nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, šie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai. Atsižvelgiant į tai, kad Medžioklės taisyklių 23 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta, kad už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako ne tik medžioklės vadovas, bet ir individualiai medžiojantis medžiotojas, todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad M. P. negali būti laikomas atsakingu už tai, kad G. P. tinkamai neužpildė medžioklės lapo ir jo nenurodė kaip medžioklėje dalyvaujančio asmens, neužpildė duomenų apie sumedžiotą tauriojo elnio patiną.

12. Atsižvelgiant į tai, kad M. P. nebuvo įrašytas medžioklės lape Nr. 034 kaip medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas, kad jis su G. P. priklausančiu ginklu nušovė tauriojo elnio patiną, tai reiškia, kad apeliantas medžioklės plotuose buvo su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu nesant įrašo apie medžiotoją medžioklės lape ir taip pažeidė Medžioklės taisyklių 58.2.1 punktą. Kaip matyti iš administracinių nusižengimo protokolo bei skundžiamo nutarimo M. P. nubaustas už tai, kad pažeidė draudimus, numatytus Medžioklės taisyklių 58.2 papunktyje, kurie taikomi tik asmenims, turintiems teisę medžioti. Vien aplinkybė, kad M. P. tapęs medžiotoju įgijo teisę medžioti, tai savaime jam nesuteikia teisės bet kada ir bet kur medžioti. Kadangi medžioklės lape nebuvo nurodyta, kad medžioklėje dalyvauja ir M. P., tai reiškia, kad medžioklės lapas nebuvo tinkamai užpildytas, todėl vadovaujantis Medžioklės taisyklių 20 punktu toks medžioklės lapas laikomas negaliojančiu, medžiotojas neturinčiu teisės organizuoti ir vykdyti medžioklės tame medžioklės plote. Neturėdamas teisės medžioti (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plote, M. P. nušovė tauriojo elnio patiną, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad jis pažeidė Medžioklės taisyklių 58.2.2 papunktį, nes sumedžiojo gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės. M. P. pripažįsta, kad sumedžiotą gyvūną jam priklausančiu automobiliu išvežė iš medžioklės ploto, kuriame jis buvo sumedžiotas, į savo sodybą, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad M. P. gabeno neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį, padarė Medžioklės taisyklių 58.2.3 punktą numatytą pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė teisingas ir įstatymu pagrįstas išvadas dėl M. P. kaltės padarius ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatytą nusižengimą. Motyvai ir tikslai nėra šio nusižengimo sudėties požymis, todėl priežastys, kodėl M. P. atvyko į medžioklės plotą ir nušovė gyvūną (turėdamas išankstinį planą neteisėtai medžioti ar spontaniškai, draugui pasiūlius, nušovė elnią), neturi įtakos veikos kvalifikavimui.

13. ANK 290 straipsnio 5 dalyje nustatyta atsakomybė už medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. Medžioklės taisyklių 58.5 papunktyje matyta, kad draudžiama medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, o būtent 58.5.5 papunktyje įtvirtintas draudžiamas medžioti iš transporto priemonių, 58.5.9 papunktyje ? medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose. Medžioklės taisyklių 58.5.9 papunktyje yra įtvirtinti alternatyvūs veiksmai, o administracinei atsakomybei pakanka bent vieno iš minėtų veiksmų atlikimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-24-1073/2019, 15 punktas). Tai reiškia, kad užtenka nustatyti, kad asmuo medžioklės plote turėjo termovizorinį taikiklį, nepriklausomai nuo to, ar juo buvo naudojamasi medžioklėje, jam kyla atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį. Nagrinėjamu atveju M. P. neneigia, kad termovizorinis taikiklis buvo automobilyje, su kuriuo jis vyko į medžioklės plotą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Medžioklės taisyklių 58.5.9 papunktį draudžiama ne tik medžioti naudojant termovizorinius taikiklius, bet ir juos turėti medžioklės plotuose, aukštesnysis teismas pripažįsta, kad M. P. pažeidė ir minėtą normą. Kaip minėta, byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad M. P. gyvūną nušovė iš transporto priemonės ir taip pažeidė Medžioklės taisyklių 58.5.5 papunktį. Esant tokioms aplinkybėms aukštesnysis teismas konstatuoja, kad M. P. pagrįstai nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį, nes M. P. medžiojo draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais.

Dėl administracinės atsakomybės

14. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Įvertinus administracinių nuobaudų skyrimo tikslus, įtvirtintus ANK 22 straipsnyje, matyti, kad tokiu būdu siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

15. Pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį asmeniui, padariusiam šį administracinį nusižengimą, gali būti skiriama bauda nuo 600 Eur iki 1 700 Eur, o pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį ? nuo 800 Eur iki 1 800 Eur. Taigi minėtų straipsnių sankcijose yra įtvirtinta vienintelė administracinės nuobaudos rūšis – bauda. Remiantis bendrosiomis baudos skyrimo nuostatomis, įtvirtintomis ANK 34 straipsnio 2 dalyje, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda; kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

16. Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant administracinė Vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinį matyti, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, nes įvertino administracinių nusižengimų pobūdį ir pavojingumą (M. P. padarė šiurkščius Medžioklės taisyklių pažeidimus), kaltės formą, pažeidėjo asmenybę (vedęs, dirbantis, anksčiau nebaustas administracine tvarka), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš dalies pripažino savo kaltę, nebuvo nuoširdus, stengėsi suklaidinti teismą, todėl už kiekvieną nusižengimą skyrė šiek tiek didesnę baudą nei sankcijos vidurkis. Nors apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis klaidino teismą, byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. P. sąmoningai apsunkino bylos nagrinėjimą, objektyvios tiesios nustatymą ? du įvykio liudytojai pirminiuose paaiškinimuose nurodė, kad jis šovė iš automobilio, tačiau administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant teisme M. P. tai kategoriškai neigė tvirtindamas, jog šūvio metu jis buvo išlipęs iš automobilio, stovėjo prie bokštelio. Ši teisiškai reikšminga aplinkybė buvo nustatyta tik teismo posėdyje apklausus liudytojus P. P. ir S. L., jų parodymus lyginant tarpusavyje ir su kitais byloje esančiais įrodymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018 pripažino, kad skirdamas administracinę nuobaudą teismas gali atsižvelgti į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinį elgesį nustatinėjant teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes. Todėl pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į šią aplinkybę nepažeidė ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytų baudų skyrimo taisyklių, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.

17. nuobaudą, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas paskirdamas galutinę 1 500 Eur dydžio baudą. M. P. paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati padarytų administracinių nusižengimų pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas ir Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. gegužės 17 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto M. P. apeliacinio skundo ir palikti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. gegužės 17 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.