Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė, sekretoriaujant Danguolei Bielskutei, dalyvaujant ieškovei G. Š., jos atstovei advokato padėjėjai E. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovei R. T., dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės R. T. 500,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistiną 500,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-12-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 106,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei G. Š..

Atsakovė R. T. nustatytu terminu pateikė teismui prieštaravimus, kuriuose prašė panaikinti 2015 m. gruodžio 21 d. preliminarų sprendimą, nurodė, kad pripažįsta, jog 2015 m. sausio 28 d. pasiskolino iš ieškovės G. Š. 500 Eur ir pripažįsta pareigą skolą grąžinti, tačiau nesutinka su likusios negrąžintos skolos suma, nes 2015 m. sausio 30 d. grąžino 200 Eur, kuriuos ieškovei asmeniškai perdavė jos namuose. Taip pat nurodė, kad dalies pinigų grąžinimas nebuvo raštu užfiksuotas paskolos raštelyje, nes dėl ieškovės bute atliekamų remonto darbų ieškovė jo negalėjo rasti. Atsakovė taip pat nurodė, kad telefoninio pokalbio metu su G. Š. susipyko, todėl prašė atsiųsti banko sąskaitos numerį, į kurią pervestų likusią skolos dalį, tačiau jokių banko sąskaitos duomenų ieškovė nepateikė.

Į 2016 m. kovo 10 d. vykusį bylos nagrinėjimą atsakovė R. (M.) T. neatvyko, apie teismo posėdį atsakovė informuota tinkamai (LR CPK 123 str.). Byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, patvirtino jame nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti, palikti galioti byloje priimtą preliminarų sprendimą. Ieškovė papildomai paaiškino, jog atsakovė buvo atvykusi ir prašė palaukti skolos grąžinimo, tačiau jokių pinigų jai neperdavė, į nurodytą banko sąskaitą skolos taip pat nepervedė, nors banko sąskaitos rekvizitai jai buvo žinomi, tai patvirtina į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, patvirtino jame nurodytas aplinkybes ir prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Bylos duomenimis, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad 2015 m. sausio 28 d. ieškovė paskolino 500 Eur atsakovei R. T., kuri įsipareigojo gautus pinigus grąžinti per porą dienų, t.y. iki 2015 m. sausio 30 d., ir tai patvirtino pasirašydama skolos raštelį.

Atsakovė, pateiktuose teismui prieštaravimuose, pripažino, kad, iš tiesų, yra gavusi iš ieškovės paskolą, tačiau nurodė dalį paskolos jau grąžinusi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis). Bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; kt.).

Matyti, kad atsakovė, teikdama teismui prieštaravimus, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių juose išdėstytas aplinkybes, į teismo posėdį neatvyko, paaiškinimų nedavė. Tuo tarpu, ieškovė posėdžio metu duodama paaiškinimus patvirtino preliminariame sprendime nustatytas aplinkybes, be to, papildomai pateikė Sms žinutės kopiją, iš kurios matyti, kad siuntė atsakovei savo banko sąskaitos duomenis.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad šalių sudarytos paskolos sutarties pagrindu tarp šalių susidarė prievoliniai sutartiniai teisiniai santykiai (LR CK 6.1-6.4 str.). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius teisinius santykius (CK 6.2 str.). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59, 6.163, 6.165 str.). Ieškovė tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus – perdavė atsakovės nuosavybėn pinigus, o atsakovė pažeidė savo sutartines prievoles, nes sutartyje nustatytu terminu neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, paskolos negrąžino. Atsakovė, praleidusi prievolės įvykdymo terminą, laikoma pažeidusia prievolę (LR CK 6.63 str. 1 d. 2 p.).

Duomenų apie tai, kad atsakovė būtų grąžinusi ieškovei skolą ar dalį skolos, byloje nėra.

LR CPK 430 straipsnio 6 dalis numato, jog išnagrinėjęs bylą, teismas byloje priima galutinį sprendimą, kuriuo gali: 1) preliminarų sprendimą palikti nepakeistą; 2) preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti; 3) preliminarų sprendimą pakeisti.

Esant išdėstytų aplinkybių visumai, bylą išnagrinėjus iš esmės, darytina išvada, jog pagrindo naikinti ar keisti 2015 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo šioje byloje priimtą preliminarų sprendimą nėra, todėl jis paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 262 straipsnio 1 dalimi ir 428 straipsniu, teismas,

nusprendė:

2015 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.