- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-04
- Bylos Nr.
- eI2-7197-595/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07665-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. (M. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2024-12-16 Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimą, kuriuo jam panaikintas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje (toliau – ir Sprendimas), priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ) 50 str. l d. str. 6 p., kai nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.
Paaiškina, kad 2023 m. pavasarį jis tikslu įsidarbinti Lietuvoje vairuotoju, atvyko į Lietuvą. 2023-06-13 baigė profesinį mokymąsi UAB “Rigveda“, po to, įsidarbino UAB “Gimeta“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonėmis vairuotoju. 2023-07-23 Migracijos departamento Šiaulių skyrius remiantis Užsieniečio teisinės padėties įstatymo 40 str. l d. 4 p. ir 44 str. l d. 3 p. išdavė jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. UAB “Gimeta“ išdirbo iki 2024-09-07 ir pranešęs Migracijos departamentui apie tai, kad keičia darbdavį ir gavęs jo sutikimą, pakeitė darbdavį. Nuo 2024-09-13 pradėjo dirbti UAB “MSK transportas“. Kadangi UAB “MSK transportas“ neužtikrino darbo, laiku negaudavo darbo užmokesčio, nusprendė paieškoti kito darbo. Jį sutiko priimti į darbą UAB “Rolamėja“ vairuotojo pareigoms. Kadangi norint pakeisti darbdavį reikalingas Migracijos departamento sutikimas, 2024-10-22 pateikė prašymą dėl darbdavio pakeitimo ir laukė kol bus išspręstas prašymas dėl darbdavio pakeitimo. Tačiau vietoj sutikimo pakeisti darbdavį, iš Migracijos departamento gavo sprendimą panaikinti laikiną leidimą gyventi.
Pažymi, kad apie tai, kad su juo UAB “MSK transportas“ yra nutraukęs darbo sutartį, sužinojo tik gavęs atsakovo sprendimą. Pradėjus domėtis, paaiškėjo, kad UAB “MSK transportas“ dar 2024-10-20 yra priėmęs įsakymą Nr. A 2024-10-20-01 ir jį atleidęs iš darbo vairuotojo - ekspeditoriaus pareigų remiantis jo prašymu, nors iš tikro jokio prašymo atleisti iš darbo nėra rašęs. Kadangi jokio prašymo pats darbdaviui nerašė, laiko, kad prašymas dėl atleidimo iš darbo, jeigu toks iš tikro yra, yra suklastotas, o jo atleidimas iš darbo yra neteisėtas. Kadangi jis nežinojo apie darbo sutarties nutraukimą, ir nebuvo gavęs atsakovo Migracijos departamento atsakymo į 2024-10-22 prašymą leisti pakeisti darbdavį, tai negalėjo ir įsidarbinti kitoje įmonėje. Jeigu ir padarė įstatymo pažeidimą, tai jis buvo pažeistas ne dėl nuo jo priklausančių objektyvių priežasčių.
Nurodo, kad atsakovas, priimdamas sprendimą dėl laikino leidimo panaikinimo neprašė pateikti jokio paaiškinimo, neinformavo apie susidariusią situaciją, nenustatė termino, kad galėtų įsidarbinti, o tuo labiau neišsprendė jo 2024-10-22 pateikto prašymo.
Nurodo, kad priimtas atsakovo sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, teisingumo, protingumo principų, yra nesąžiningas ir neteisingas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.
Paaiškina, kad Migracijos departamento duomenimis, UAB „MSK Transportas“ (toliau – ir Bendrovė) darbo sutartį su pareiškėju, kuriam leidimas laikinai gyventi yra išduotas Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu, nutraukė 2024-10-20. Jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse minėtas pareiškėjas šiuo metu nedirba. Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė 2024-12-16 sprendimą Nr. 24S295354 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pažymi, kad pareiškėjui leidimas gyventi, kuris vėliau buvo panaikintas, buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti Bendrovėje. Migracijos departamentas būtent šiuo pagrindu pareiškėjui išdavė leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Bendrovei nutraukus darbo sutartį su pareiškėju, atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose.
Teismų praktikoje taip pat yra nurodoma, kad užsieniečio apklausa nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5317- 415/2017), be to, gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė.
Nurodo, kad ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus duomenų visumą, o surinkti duomenys iš kompetentingos institucijos vertintini kaip nedviprasmiški ir pakankami sprendimui priimti. Pažymi, jog atitinkant Įstatymo leidimo laikinai gyventi išdavimo reikalavimus, pareiškėjas gali teikti naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir leidimo laikinai gyventi panaikinimas nedraudžia pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir/ar teikti naują prašymą leidimui laikinai gyventi.
Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės ginčijamo sprendimo nepriimti. Pažymi, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Teismo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra Tadžikistano pilietis.
2023-07-23 Migracijos departamento Šiaulių skyrius remiantis Įstatymo 40 str. l d. 4 p. ir 44 str. l d. 3 p. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Pareiškėjas dirbo UAB “Gimeta“ iki 2024-09-07. Migracijos departamentas sprendimu leido pakeisti darbdavį. 2024-09-13 pradėjo dirbti UAB “MSK transportas“. UAB „MSK Transportas“ darbo sutartį su pareiškėju nutraukė 2024-10-20.
2024-10-22 pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl darbdavio pakeitimo. 2024-10-21 Tarpininkavimo raštą išdavė UAB „Rolamėja“.
Sodros duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas UAB “Rolamėja“ įsidarbino 2024-10-23. Su UAB “Rolamėja” darbo sutartis nutraukta 2024-10-25.
Migracijos departamentas 2024-12-16 priėmė sprendimą Nr. 24S295354, kuriuo panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 str. 1 d. 6 p. pagrindu - nutraukta darbo sutartis su asmeniu, jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse asmuo šiuo metu nedirba.
Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu, teigia, kad jokio prašymo pats darbdaviui dėl darbo sutarties nutraukimo nerašė, prašymas dėl atleidimo iš darbo, jeigu toks iš tikro yra, yra suklastotas, o jo atleidimas iš darbo yra neteisėtas. Apie darbo sutarties nutraukimą sužinojo gavęs Sprendimą. Migracijos departamentas neišsprendė jo prašymo leisti pakeisti darbdavį. Atsakovas neprašė jo pateikti paaiškinimą. Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, teisingumo, protingumo principų, yra nesąžiningas ir neteisingas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.
Įstatymo 50 straipsnis numato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB “MSK transportas“ su pareiškėju darbo sutartį nutraukė 2024-10-20. Su UAB „Rolamėja“ darbo sutartis nutraukta 2024-10-25. Todėl Migracijos departamentas 2024-12-16 dienai nustatęs, kad pareiškėjas nedirba jokiose kitose bendrovėse, priėmė ginčijamą Sprendimą. Taigi, Sodros duomenų bazėje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas dirbtų kitoje įmonėje ar turėtų kitokį statusą, leidžiantį jam gyventi Lietuvoje pagal Leidimo laikinai gyventi išdavimo ir galiojimo sąlygas, reglamentuotas Įstatyme. Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato Migracijos departamentui pareigos priimant ginčijamą Sprendimą aiškintis aplinkybes dėl pareiškėjo darbo sutarties nutraukimo teisėtumo. Todėl pareiškėjo nurodyti argumentai, kad jis prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo nerašė, jis galimai suklastotas, o jo atleidimas iš darbo neteisėtas atmestini, kadangi tai nėra šios administracinės bylos ginčo dalykas. Nesutikdamas su atleidimu iš darbo, pareiškėjas galėjo tai ginčyti teisme civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju nustačius faktą, kuris pagrįstas oficialiais Sodros duomenimis, kad su pareiškėju darbo sutartis nutraukta, bei Sprendimo priėmimo dienai pareiškėjas nedirba jokiose kitose įmonėse, atsakovas pagrįstai sprendė panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas būtent tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti Bendrovėje. Migracijos departamentas būtent šiuo pagrindu pareiškėjui išdavė leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Bendrovei nutraukus darbo sutartį su pareiškėju, atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2050- 662/2019 konstatavo, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir/ar pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose.
Dėl pareiškėjo nurodytų argumentų, kad Migracijos departamentas neišsprendė jo prašymo leisti pakeisti darbdavį, pažymėtina, kad tai nėra šios bylos dalykas, todėl šių aplinkybių ir faktų teismas šioje byloje nevertina.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992- 858/2016; 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018; 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022). Teismų praktikoje taip pat yra nurodoma, kad užsieniečio apklausa nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5317- 415/2017), be to, gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė.
Nustatyta, kad ginčijamas Sprendimas priimtas įvertinus duomenų visumą, o surinkti duomenys iš kompetentingos institucijos (Sodros) vertintini kaip nedviprasmiški ir pakankami sprendimui priimti.
Taigi, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, sutiktina su Migracijos departamento Sprendime išdėstytais argumentais, nes nustatyta, kad pareiškėjas Sprendimo priėmimo dieną darbo sutarties su jokia bendrove sudaręs nebuvo. Bylos nagrinėjimo dieną taip pat negauta į bylą jokių papildomų paaiškinimų ar įrodymų, jog pareiškėjas turėtų darbdavį, kuris būtų įsipareigojęs su juo sudaryti darbo sutartį ar tokia sutartis jau būtų sudaryta. Atitinkamai, nustatytų faktų pagrindu, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnyje 1 dalyje nustatytų sąlygų Leidimo laikinai gyventi išdavimui.
Kadangi byloje neįrodyta, kad pareiškėjas Sprendimo priėmimo dienai buvo sudaręs darbo sutartį, teismo vertinimu, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Pažymėtina, kad valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių tiek atvykimą į jos teritoriją, tiek ir jų gyvenimą pripažįstama tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., administracinė byla Nr. A858-1810/2010), tiek Europos Žmogaus Teisingumo Teismo (žr. 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus) praktikoje. UTPĮ 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta užsieniečių, esančių Lietuvos Respublikoje, pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų. Užsieniečiui įteisinus buvimą, gyvenimą Lietuvos Respublikoje, jis privalo laikytis visų jam buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje Įstatymo nustatytų sąlygų. Institucijoms, vykdančioms užsieniečių buvimo, gyvenimo Lietuvos Respublikoje ir vykimo per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolę, nėra numatyta diskrecijos teisė veikti kitaip, nei šias institucijas įpareigoja UTPĮ nuostatos. Kadangi UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs ir jame nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, Migracijos departamentas privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes, kaip jau minėta, leidimas laikinai gyventi galėjo būti išduodamas tik esant teisės aktuose nustatytiems pagrindams. Teismo vertinimu, ginčijamam Sprendimui priimti užteko turimų iš oficialių institucijų informacinių sistemų gautų duomenų, o galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (LVAT 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016, LVAT 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018).
Be to, teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014). Šiuo atveju nustatyta, kad su pareiškėju darbo sutartis buvo nutraukta, t. y. jis neatitiko sąlygų, kurios taikomos leidimui laikinai gyventi gauti, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi.
Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Šiame kontekste paminėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse nurodė, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, teismų praktiką, daro išvadą, kad Migracijos departamentas įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėju ir jo siekiu laikinai gyventi Lietuvoje. Skundžiamas Sprendimas pagrįstas Migracijos departamento surinktais duomenimis iš Sodros informacinės sistemos, taip pat teisės aktų normomis, o taikomos priemonės motyvuotos. Sprendimas yra aiškus ir motyvuotas. Todėl Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio keliamus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo netenkinamas.
Pažymėtina, jog atitinkant Įstatymo leidimo laikinai gyventi išdavimo reikalavimus, pareiškėjas gali teikti naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir leidimo laikinai gyventi panaikinimas nedraudžia pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir/ar teikti naują prašymą leidimui laikinai gyventi.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. S. (M. S.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.