Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. V. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1973-272/2017 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui D. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų U. V., gim. (duomenys neskelbtini), N. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir F. V., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – nepilnamečiai vaikai) laikinąją gyvenamąją vietą su jų motina - ieškove; bei 2) priteisti iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sprendimo šioje byloje priėmimo. Nurodė, kad nuo 2017 m. kovo 1 d. ieškovė su vaikais gyvena atskirai nuo atsakovo, atsakovas nuo 2017 m. vasario mėnesio prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo prisideda nepakankamai - balandžio mėnesį davė apie 220 Eur būtiniems poreikiams. Teigė, jog vaikai yra nepilnamečiai, nuolat gyvena su ieškove, kuri viena rūpinasi jų priežiūra ir išlaikymu, kasdieniniais poreikiais, jos gaunamas pajamas sudaro tik apie 236 Eur vaiko priežiūros išmoka, kurios nepakanka šeimai išlaikyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 3 d. priėmė nutartį, kuria nusprendė ieškovės prašymą tenkinti ir iki civilinės bylos Nr. e2-1973-272/2017 išsprendimo iš esmės: 1) nustatė nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su jų motina - ieškove; 2) priteisė iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2017 m. balandžio 25 d., iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo; 3) pavedė ieškovei nepilnamečiams vaikams skirtą materialinį išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės – ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena nuolat, nuo vaikų gimimo iki šiol, atsakovas vaikais rūpinasi nepakankamai, - rodo, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su jų motina - ieškove. Tuo tarpu įvertinęs, kad laikino materialinio išlaikymo tikslas yra patenkinti kasdienius vaikų poreikius, kol bus nagrinėjama byla ir išlaikymo dydžio bei formos klausimas bus išspręstas iš esmės, teismas padarė išvadą, kad laikinas materialinis išlaikymas priteistinas kiekvienam vaikui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2017 m. balandžio 25 d., iki sprendimo priėmimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties dalies, kuria buvo priteistas nepilnamečiams vaikams laikinas materialinis išlaikymas, prašydamas teismo Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį pakeisti.Nurodo, kad mokėtina 150 Eur suma kiekvienam vaikui per mėnesį atsakovui yra per didelė. Teigia, jog atsakovo gaunamas darbo užmokestis - 425 Eur per mėnesį, todėl 450 Eur vaikams išlaikyti atsakovas teikti negalėtų. Pažymi, kad tokiu atveju lėšų paties atsakovo pragyvenimui nelieka. Atsakovo teigimu, nepilnamečių vaikų būtiniausiems poreikiams patenkinti užtektų po 100 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Ieškovė pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo teismo atsakovo atskirojo skundo netenkinti. Paaiškina, jog ieškovė viena augina 3 nepilnamečius vaikus, pati yra vaiko priežiūros atostogose, o dėl to, jog atsakovas neprisidėjo arba menkai prisidėjo prie šeimos išlaikymo, susidarė skolos, kurių dengimui buvo imamos nedidelės paskolos, daiktai perkami išsimokėtinai. Nurodo, kad įvertinus aplinkybes, kad ieškovė gyvena viena atskirai su trimis nepilnamečiais vaikais, kurių vienas netrukus pradės lankyti mokyklą, antras lanko darželį, būstas nuomojamas, ieškovės išlaidos vaikų poreikiams tenkinti labai išaugo ir pačios ieškovės pajamų nepakanka tenkinti bent minimalius vaikų poreikius.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi priteisto laikino 150 Eur išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis kas mėnesį, dydžio pagrįstumo, atsakovui teigiant, kad teismo priteistas laikinas išlaikymas neatitinka jo turtinės padėties galimybių. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi.Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vienintelis argumentas, kuriuo remiantis atsakovas teigia, jog teikti 150 Eur dydžio kas mėnesį mokamą laikiną materialinį išlaikymą kiekvienam nepilnamečiui vaikui negalėtų – tai darbo užmokesčio dydis (425 Eur), kuris yra mažesnis negu visa nepilnamečiams vaikams teiktina kiekvieną mėnesį laikino materialinio išlaikymo suma (450 Eur). Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovas pateikia teismui pažymą apie darbo užmokestį. Teismo vertinimu, ši atsakovo nurodyta aplinkybė dėl atsakovo turtinės padėties nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį ir sumažinti nepilnamečiams vaikams priteistą laikiną materialinį išlaikymą. Pagal bylos medžiagą, nepilnamečiai vaikai šiuo metu yra 7, 3 bei 1 metų amžiaus. Taigi akivaizdu, jog tokio amžiaus vaikams tenkančios išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti yra gan didelės. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, įvertinus nepilnamečių vaikų amžių bei preliminarius tokio amžiaus vaikų poreikius, kiekvienam nepilnamečiui vaikui priteista 150 Eur dydžio suma yra protingo dydžio ir yra pakankama tam, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų nepilnamečių vaikų minimalius poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečių vaikų turtiniai interesai.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovas yra darbingas žmogus (nėra duomenų, kad turi sveikatos problemų, nenustatytas nedarbingumo lygis), todėl, siekiant tinkamai įgyvendinti savo, kaip tėvo, pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, atsakovas turi būti aktyvus siekdamas susirasti geriau mokamą darbą, tikslu išlaikyti visus tris savo nepilnamečius vaikus bei save. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas, būdamas tėvu, turi savo vaikų atžvilgiu ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas, kurios negali būti perkeliamos kitiems asmenims ar panaikinamos vien tik tėvo subjektyvaus nenoro ar negalėjimo pagrindu. Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai ir ar bent dalį tokių poreikių atsakovas tenkina savanoriškai. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) pakanka konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, priešingu atveju, tokių priemonių netaikius, būtų pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai. Šiuo atveju, šalių nepilnamečių vaikų interesas yra gauti, nors ir laikiną, tačiau pastovų, jų būtiniausius poreikius atitinkantį išlaikymą yra aukštesnė vertybė nei atsakovo siekis, kad jam nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pasielgė teisingai ir teisėtai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutarė:

atsakovo D. V. atskirąjį skundą atmesti.

Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.