Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2024-07-10 · Civilinė byla Nr. e2-2956-987/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-07-10
Bylos Nr.
e2-2956-987/2024
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-17609-2023-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Poniškaitytė-Liatukė
Ieškovas
P. R. T. M. A.
Atsakovas
J. E. K.
Advokatai
Linas Kontrimas, Linas Blažulionis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2956-987/2024Teisminio proceso Nr. 2-28-3-17609-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3; 2.4.2.12.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.1.14.1; 3.1.18.6; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Astai Šėžienei,vertėjaujant (nuotoliniu būdu) vertėjoms Snieguolei Bakūnienei, Sigitai Nasvytei,

dalyvaujant (nuotoliniu būdu) ieškovui P. R. T. M. A. ir jo atstovui advokatui Linui Kontrimui,

atsakovui (kuris kartu yra ir trečiojo asmens vadovas) J. E. K. ir jo atstovui advokatui Linui Blažulioniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. R. T. M. A. vindikacinį ieškinį atsakovui J. E. K. dėl automobilio išreikalavimo iš atsakovo neteisėto valdymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas P. R. T. M. A. kreipėsi su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą J. E. K. per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžinti ieškovui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. dok. Nr. CBP-17583/2023).

2. Ieškinio faktiniame pagrinde nurodoma, kad ieškovas 2001 m. spalio 9 d. įsigijo 1984 m. gamybos (duomenys neskelbtini) automobilį, kuris buvo registruotas Švedijos Karalystėje. Ieškovas atsakovą pažinojo nuo 1988 m.; atsakovas užsiėmė senovinių automobilių prekyba bei restauracija; ieškovas iš atsakovo 1998 m. buvo pirkęs senovinį automobilį; atsakovas pasiūlė atlikti ginčo automobilio restauraciją Lietuvoje, kurioje jis yra pradėjęs veiklą. Atsakovas nenurodė tikslios automobilio restauracijos kainos, tačiau šalys sutarė, kad atsakovo honoraras bus 10,00 Eur už 1 val.; darbus atsakovas atliks tik gavęs išankstinį apmokėjimą; ieškovas, pasitikėdamas atsakovu, susitarė, kad ginčo automobilis bus išgabentas į Lietuvos Respubliką, o restauravimo darbai truks trejus metus; buvo sutarta kokie darbai turės būti padaryti, o ieškovas atliks avansinius mokėjimus ir tieks restauracijai reikalingas automobilio dalis. Atsakovas 2003 m. lapkričio 3 d. pasiėmė automobilį iš Karslkronos miesto Švedijoje ir juo išvyko į Lietuvą; perduodant automobilį buvo perduotas ir darbų sąrašas, 2 000,00 Eur avansas bei ieškovo nupirktos automobiliui skirtos detalės. Ieškovas nurodo, atsakovo prašymu, pirkęs atsakovui skirtas įvairias automobilių detales, pervežęs kelis automobilius bei mokėjęs grynaisiais įvairias sumas. Ieškovo nuomone, iš atsakovo atsiųstų automobilio nuotraukų, automobilį buvo galima grąžinti ieškovui jau 2006 m. Ieškovui pastebėjus, kad restauravimo darbai nutrūko, buvo paprašyta atsakovo grąžinti automobilį, tačiau atsakovas nurodė, kad automobilis yra be variklio bei yra automobilio pirkėjas; ieškovui pabandžius susisiekti su atsakovo nurodytu pirkėju, paaiškėjo, kad asmens tokiu vardu ir pavarde nėra. Ieškovas teigia atsakovui už automobilio restauravimo darbus iš viso sumokėjęs 23 620,70 Eur ir perdavęs automobilių dalių, kurių vertė 16 569,34 Eur; taip pat ieškovas uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), kurios savininku buvo atsakovas, 2014 m. birželio 5 d. sumokėjo 1 480,00 Eur sumą už suvirinimo ir gamybos darbus. Ieškovas 2014 m. lapkričio 28 d. paprašė atsakovo grąžinti ieškovui automobilį ant ieškovo parduotos priekabos atsakovui, tačiau atsakovas grąžino tuščią sugadintą priekabą. Iš 2014 m. gruodžio 8 d. automobilio nuotraukų matyti, kad jame esantis variklis nėra prijungtas; iš 2015 m. sausio mėn. nuotraukų matyti, kad atsakovas iš naujo perdažė automobilį, nors ieškovas to neprašė. 2017 m. balandžio mėnesį atsakovas ieškovo kieme paliko du Porsche markės automobilių kėbulus; 2017 m. rudenį atsakovui atvykus pasiimti vieno iš kėbulų, ieškovas pareikalavo grąžinti ginčo automobilį, tačiau atsakovas nurodė atliksiantis restauravimo darbus. 2019 m. pabaigoje ieškovas buvo radęs transporto priemonę, kuria buvo galima pargabenti ginčo automobilį, tačiau prasidėjo pandemija. 2022 m. gegužę ieškovas nurodė atsakovui atvyksiantis pasiimti automobilio, tačiau atsakovas nurodė, kad automobilis saugomas privačioje teritorijoje ir nebus atiduotas, kol nebus apmokėti restauravimo darbai ir saugojimo išlaidos. Ieškovui pareiškus rašytinę pretenziją dėl automobilio grąžinimo, atsakovas registruotos pašto siuntos neatsiėmė ir automobilio negrąžino.

Šalies argumentai

3. Ieškovas nurodo reiškiantis vindikacinį ieškinį dėl ginčo automobilio grąžinimo iš neteisėto atsakovo valdymo ieškovui kaip teisėtam automobilio savininkui, kuris prarado automobilio valdymą be savo valios. Ieškovas pažymi, kad bylos šalių nesieja prievoliniai santykiai, nes atsakovas niekada ieškovui neįvardino ir nepareikalavo grąžinti konkrečios skolos; jokių sutarčių dėl automobilio restauravimo darbų tarp šalių nebuvo sudaryta; restauravimo darbai buvo atliekami tik prieš tai juos apmokėjus; paskutiniai restauravimo darbai buvo baigti 2006 m.

Atsiliepimas

4. Atsakovas J. E. K. pateikė atsiliepimą, prašydamas ieškinį atmesti (el. dok. Nr. DOK-11343/2024).

5. Atsiliepime teigiama, kad ieškovas iškraipo faktines aplinkybes, nes atsakovas 2006 m. gyveno Norvegijoje; atsakovas pripažįsta, kad ieškovo užsakymu atliko ginčo automobilio restauravimo darbus, tačiau ieškovas nebeturėjo lėšų apmokėti už likusius darbus, todėl komunikacija tarp bylos šalių nuo 2016 m. iki 2022 m. nevyko; ieškovas nereikalavo automobilio grąžinti ir neprašė organizuoti jo transportavimo į Švediją; ieškovas su atsakovu susisiekė 2022 m. kovo 5 d. elektroniniu paštu, kai prasidėjo karas Ukrainoje, išsigandęs, kad dėl to gali prarasti automobilį; atsakovas 2022 m. kovo 8 d. atsiuntė automobilio nuotraukas, nurodė dirbtuvių adresą ir telefoną; 2022 m. gegužės 14 d. ieškovas elektroniniu laišku informavo, kad atvyks birželio 7 d. į Vilnių pasiimti automobilio; atsakovas paprašė sumokėti už atlikus darbus ir pakeistas detales; po to komunikacija nutrūko. Atsakovas nurodo neprieštaraujantis automobilio grąžinimui, jei ieškovas apmokėtų atliktų darbų, panaudotų medžiagų ir detalių kainą. Atsakovo teigimu, vien detalių ir medžiagų kaina siekia 27 010,22 Eur.

6. Atsakovas nurodo ieškovą neįrodžius vindikacijos sąlygų, nes bylos šalis siejo prievoliniai santykiai, ką patvirtino pats ieškovas įvardindamas susitarimą dėl automobilio restauravimo darbų pagal perduotą darbų sąrašą ir sutartą preliminarią trejų metų trukmę; taip pat pridėjo prie ieškinio nuotraukas, iš kurių matyti, kad atsakovas automobilį išardė ir restauravo. Atsakovas teigia, kad už medžiagas ir detales ieškovas skolingas atsakovui 27 010,22 Eur. Atsakovas taip pat teigia, kad šalys susitarė, jog atsakovui bus mokama po 30,00 Eur už 1 val. darbo; atsakovas nurodo atlikęs iš viso 2 000 val. trukmės darbus; atsakovas sutinka, kad ieškovas padengtų bent dalį skolos už atliktus darbus, siekiančios 80 000,00 Eur. Atsakovas, įvertinęs ieškovo skolos dydį, laikosi pozicijos, kad jis pasinaudojo daikto sulaikymo teise, kuri yra proporcinga atsakovo gynybos priemonė, įvertinus ieškovo skolos dydį atsakovui.

7. Teismo posėdyje, vykusiame 2024 m. birželio 13 d., žodinius paaiškinimus teikė ieškovas, kuris palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją; į klausimą atsakė, kad nėra skolingas atsakovui už automobilio restauravimo darbus. Atsakovas, teikdamas žodinius paaiškinimus, nurodė palaikantis atsiliepime išdėstytą poziciją, papildomai paaiškino bylos šalis sutarus, kad atsakovas atliks restauravimo darbus ir kai bus parduotas automobilis, šalys pasidalins pelną; atsakovas nurodė turintis teisę neatiduoti ieškovui ginčo automobilio iki pastarasis atsiskaitys su atsakovu, įskaitant ir už automobilio saugojimą daugiau nei 17 metų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

8. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl ieškovo teisės vindikaciniu ieškiniu išsireikalauti iš atsakovo valdymo ieškovui nuosavybės teise priklausantį automobilį.

Dėl ieškovo teisės į vindikacinį ieškinį pagrįstumo

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktu kiekviename ieškinyje turi būti įvardintas ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas. Būtent pastarieji ieškinio turinio elementai apibrėžia byloje vykstančio ginčo ribas, kurių teismas neturi teisės peržengti, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

10. Vadinasi, tuo atveju, jei ieškovas pasirenka konkretų savo pažeistų teisių gynybos būdą, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95 straipsnyje vindikacinio ieškinio pareiškimą, siekiant išreikalauti ieškovui priklausantį daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, teismas, neperžengdamas byloje vykstančio ginčo ribų (bei užtikrindamas šalių lygiateisiškumo principą procese), vertina tik ar egzistuoja visos įstatyminės sąlygos tenkinti vindikacinį ieškinį (ir nenagrinėja kitų alternatyvių ieškovo nepasirinktų gynybos būdų pagrįstumo) (CPK 17 straipsnis, 265 straipsnio 2 dalis).

11. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.95 straipsnyje įtvirtinto vindikacinio ieškinio kaip daiktinio savininko teisių gynimo būdo sampratą, konstatavo, kad toks ieškinys reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017 19 punktą, 2019 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-266-378/2019 27 punktą).

12. Nagrinėjamu atveju ieškovas pasirinko vindikacinio ieškinio pareiškimą kaip savo pažeistų teisių gynybos būdą ir reikalauja grąžinti ieškovui jam nuosavybės teise priklausantį automobilį iš atsakovo. Tačiau ieškovas ieškinio faktiniame pagrinde pats nurodo, kad jį ir ieškovą siejo sutartiniai prievoliniai santykiai, tai yra šalys žodžiu susitarė dėl automobilio restauravimo darbų atlikimo ir būtent šio prievolinio susitarimo pagrindu ieškovas savo laisva valia perdavė atsakovui ginčo automobilį. Teismas pažymi, kad nepaisant to, jog ieškovas nurodė prievolinius santykius dėl automobilio restauravimo darbų trukusius tik trejus metus ar/ir trukusius tik tam tikrais etapais pagal ieškovo išankstinius apmokėjimus, pastarosios faktinės aplinkybės tik dar kartą patvirtino, kad bylos šalis siejo prievoliniai santykiai. Tuo tarpu atsakovas atsiliepime (nors ir kėlė prielaidas dėl kitokių susitarimo sąlygų, termino, apmokėjimo tvarkos) neneigė ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių, kad prievolinis susitarimas, kurio pagrindu ieškovas laisva valia perdavė atsakovui valdyti ginčo automobilį taip pat buvo. Teismas iš bylos šalių pozicijų mato, kad šalys nesutaria dėl paties prievolinio santykio pobūdžio, trukmės, atsiskaitymo tvarkos, taip pat dėl to, ar prievolinis santykis jau yra pasibaigęs, tačiau tai nepaneigia teismo prieitos išvados, kad ieškovas ginčo automobilį atsakovui atidavė laisva valia žodinio prievolinio susitarimo pagrindu.

13. Taigi, teismas, įvertinęs ieškinio faktinį pagrindą, daro išvadą, kad ieškovas, pasirinkdamas vindikacinį ieškinį kaip savo pažeistų teisių gynybos būdą, neįrodė dviejų teismo sprendimo 11 punkte įvardintų privalomų vindikacinio ieškinio tenkinimo sąlygų – prievolinių santykių tarp bylos šalių nebuvimo ir reikalaujamo grąžinti daikto praradimo be savo valios.

14. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 9-13 punktus), ieškovo vindikacinis ieškinys dėl ginčo automobilio išreikalavimo iš atsakovo valdymo atmetamas, ieškovui neįrodžius visų privalomų jo teisę reikšti vindikacinį ieškinį sukuriančių sąlygų (CK 4.95 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).

15. Teismas pažymi, kad kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs Lietuvos civilinėje teisėje nesant numatytos daiktinių ir prievolinių gynimo būdų konkurencijos: jeigu asmuo įgijo teisę į svetimą daiktą prievolinių santykių pagrindu, o šiems santykiams pasibaigus, daikto savininkui negrąžina, tai pastarasis ginasi prievolių teisės pagrindu reikšdamas ieškinį dėl restitucijos, dėl nepagrįsto praturtėjimo ar dėl nuostolių atlyginimo; jeigu daikto savininko prievoliniai santykiai su asmeniu, pas kurį yra daiktas, nesieja, tai reiškiamas vindikacinis ieškinys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009, 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006, 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2001).

16. Vadinasi, nagrinėjamu atveju tarp bylos šalių susiklosčius prievoliniams santykiams, kurių pagrindu ieškovas perdavė atsakovui valdyti ginčo automobilį, ieškovas savo pažeistas prievolines teises turi teisę ginti reikšdamas reikalavimą dėl sutarties nutraukimo/pripažinimo negaliojančia ir/ar restitucijos taikymo, įpareigojant atsakovą grąžinti ginčo automobilį, o ne reiškiant vindikacinį ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo (CK 1.138 straipsnio 2 punktas, 5 punktas).

17. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 15-16 punktus), teismas nenagrinėja atsakovo atsiliepimo argumentų, kuriais jis ginasi nuo ieškovo ieškinio, įrodinėdamas ieškovo skolą už ginčo automobilio restauravimo darbus ir atsakovo teisę atlikti sulaikymą dėl ieškovo priešpriešinės pareigos netinkamo vykdymo. Pastarieji atsakovo argumentai bus aktualūs tuo atveju, jei bus nagrinėjamas ginčas pagal ieškovo ieškinį dėl restitucijos taikymo, kuomet bus vertinamos faktinės aplinkybės, susijusios su bylos šalių tarpusavio priešpriešinių prievolių tinkamu vykdymu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

18. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir konsultacijas.

19. Nagrinėjamu atveju teismui atmetus ieškovo vindikacinį ieškinį, laikoma, kad sprendimas yra priimtas atsakovo naudai. Tokiu atveju atsakovui iš ieškovo priteisiamos atsakovo patirtos protingo dydžio 1 694,00 Eur bylinėjimosi išlaidos dėl advokato pagalbos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

20. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo.

21. Nagrinėjamu atveju teismui atmetus ieškovo vindikacinį ieškinį, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteisiamos 76,85 Eur teismo patirtos pašto išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

22. Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 2 dalimi teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

23. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. ir 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimis patikslino su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis susijusias aplinkybes - nutarė areštuoti ginčo automobilį, leidžiant ieškovo pasirinktam antstoliui ar kitam antstolio paskirtam asmeniui (ne bylos šaliai) automobilį paimti iš atsakovo ir išgabenti iš pastato – gamybos cecho, arba iš prie pastato esančios aptvertos teritorijos (arba iš bet kurios kitos vietos, kur šiuo metu automobilis randasi) ir perduoti automobilį saugoti ieškovo pasirinktam antstoliui ar kitam antstolio paskirtam asmeniui (ne bylos šaliai).

24. Teismui atmetus ieškinį, byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikinamos – tai yra naikinamas ginčo automobilio areštas ir ieškovas įpareigojamas grąžinti ginčo automobilį atsakovui (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo P. R. T. M. A. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui J. E. K. (gim. (duomenys neskelbtini); valstybė, išdavusi asmens dokumentą – (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo P. R. T. M. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini); gim. (duomenys neskelbtini); valstybė, išdavusi asmens dokumentą – (duomenys neskelbtini)) 1 694,00 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo P. R. T. M. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini); gim. (duomenys neskelbtini); valstybė, išdavusi asmens dokumentą – (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 76,85 Eur (septyniasdešimt šešis eurus ir 85 ct) teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi pritaikytas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. ir 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimis patikslintas laikinąsias apsaugos priemones - automobilio (duomenys neskelbtini), Švedijos Karalystės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso ieškovui P. R. T.M. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini); gim. (duomenys neskelbtini); valstybė, išdavusi asmens dokumentą – (duomenys neskelbtini)), areštą, bei leidimą ieškovo pasirinktam antstoliui ar kitam antstolio paskirtam asmeniui (ne bylos šaliai) automobilį paimti iš bet kurios vietos, kur šiuo metu automobilis randasi, ir perduoti automobilį saugoti ieškovo pasirinktam antstoliui ar kitam antstolio paskirtam asmeniui (ne bylos šaliai).

Teismo sprendimui įsiteisėjus, pranešti turto arešto aktų registrui apie pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė