- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-20
- Bylos Nr.
- 1-2824-1108/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37565-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Nevardauskienė
- Kaltinamasis
- V. L.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, pensininkas, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. L. 2019 m. rugsėjo 1 d. apie 16.55 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Nissan X-trail“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu jam nustatyta 2,58 promilės etilo alkoholio neblaivumas, kol atsitrenkė į priešais ta pačia kryptimi važiavusio ir sustojusio automobilio „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kurį apgadino, galinę dalį.
Kaltinamasis V. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad viskas vyko rugsėjo pirmą dieną, sekmadienį. Jis iš ryto apsilankė pirties namuose, išsimaudė, o paskui nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) turgavietę, į žvejų parduotuvę. Išėjęs iš parduotuvės sugalvojo užeiti į barą atsigerti giros. Bare sutiko seną pažįstamą, su juo išsikalbėjo apie gyvenimą, pažįstamas pasakė, kad jam prostatos adenoma, o paties kaltinamojo operacija laukė rugsėjo mėnesį. Kaltinamasis parodė, kad nevartoja alkoholio, jo organizmas netoleruoja alkoholio. Susinervinęs dėl sveikatos, pagalvojo, kas jo laukia, tai išgėrė vieną, paskui du, tris bokalus, t. y. viso gal tris bokalus. Išgėręs apsvaigo, o paskui sėdo į automobilį, galvojo parvažiuoti namo. Važiuodamas staigiai sustabdė ir atsitrenkė į kitą automobilį. Kaltinamajam 66 metai, niekada tokių problemų nebuvo, vairavimo stažas – 44 metai, niekada nebuvo nieko panašaus padaręs, labai gailisi, tai niekada nepasikartos. Tai atsitiko streso būsenoje. Automobilį nusipirko su sutuoktine neseniai už santaupas, nes 20 metų turėjo labai seną automobilį. Automobiliu ir dukra būna važiuoja, ir anūkas studentas, žmona nevairuoja.
Kaltinamasis taip pat parodė, kad į barą nuėjo apie pusę trijų, ten ilgai neužsibuvo, tik pakalbėjo su pažįstamu apie bendras problemas ir jos kaltinamąjį sukrėtė. Nepagalvojo paskambinti kam nors, kas blaivus galėtų parvairuoti automobilį. Gyvena netoli Šilainių turgavietės. Dėl sveikatos būklės alkoholio nevartoja, jo niekas nėra matęs išgėrusio. Žmonai pranešė apie įvykį, tai ji blogai reagavo, susinervino, susijaudino, čia šeimos tragedija, nors ir ne galutinė. Jam turėtų būti duotas paskutinis šansas pasitaisyti, sumokėti dalį automobilio vertės, nekonfiskuoti automobilio. Jo pajamos 300 eurų pensija ir ant popieriaus 300 eurų alga, tai kai atskaičiuoja lieka 100 eurų su trupučiu. Jei taikytų automobilio vertės konfiskaciją, tai visos sumos nebūtų pajėgus sumokėti, tačiau teisingą dalį, tai tikrai sumokėtų. „Toyota“ automobilio savininkas iškvietė policiją, nes matė, kad kaltinamasis yra išgėręs. Autoįvykio metu „Toyota“ automobiliui padarytą žalą atlygins draudimas.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo V. L. parodymų ir prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais.
Iš tarnybinio pranešimo Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 3) matyti, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
2019 m. rugsėjo 1 d. Kelių eismo įvykio apžiūros protokole (b. l. 6-8, 15) užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) pastatu. Kelių eismo įvykio rūšis – susidūrimas. Apžiūros metu buvo fotografuota ir nubraižyta eismo įvykio vietos schema.
2019 m. rugsėjo 1 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose (b. l. 9-18) užfiksuota eismo įvykyje dalyvavusių automobilių „Nissan X-trail“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir automobilio „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) apžiūra, jų sugadinimai. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė.
Iš registracijos liudijimo (b. l. 23) matyti, kad automobilis „Nissan X-trail“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) priklauso V. L., gimusiam (duomenys neskelbtini).
Iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos informacijos (b. l. 26) matyti, kad automobilio „Nissan X-trail“, 2012 metų laidos vidutinė kaina Lietuvoje yra 7943 eurų be PVM (9610 eurų su PVM).
Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio Nr. ARFM-0380 kvitų (b. l. 37-38) matyti, kad V. L., gim. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 1 d. 17.10 val. nustatytas 2,58 promilių girtumas, pakartotinio tikrinimo metu 17.26 val. nustatytas 3,03 promilių girtumas.
Liudytojas M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 34-35), kad 2019 m. rugsėjo 1 d. apie 16.55 val. (duomenys neskelbtini), ant viaduko, netoli Kauno prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, važiuojant pirma eismo juosta savo automobiliu „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) į automobilio galą atsitrenkė automobilis „Nissan X-trail“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Po eismo įvykio jis sustojo, išlipo iš automobilio, nuėjo prie automobilio, kuris atsitrenkė, vairuotojo. Tame automobilyje sėdėjo vienas vairuotojas, kitų keleivių nebuvo. M. M. atidarė dureles, jo vairuotojas atrodė aiškiai neblaivus ar apsvaigęs, nes jis nesiorientavo aplinkoje, kalba buvo nerišli. Ištraukė automobilio raktelius, kuriuos laikė pas save, įjungė avarinį signalą, iškvietė policiją ir jos laukė. Tas vyras, kuris vairavo „Nissan“ automobilį, sėdėjo savo automobilyje, po to buvo išlipęs iš jo, vaikščiojo aplink savo automobilį. Tas vyras prie M. M. jokių gėrimų nevartojo. Policija atvyko maždaug 20 min. po įvykio. Atvykus policijai, pareigūnams atidavė automobilio „Nissan“ raktelius, pareigūnai tą vyrą nusivedė į tarnybinį automobilį, prieš tai davė pūsti jam į alkotesterį jo automobilyje. Po to atvyko kitas policijos ekipažas, kuris matavo įvykio vietą, braižė schemą. Eismo įvykio metu jis nenukentėjo, nes buvo nedidelis greitis, apie 30 km/val. Dėl patirtos turtinės žalos kreipėsi į pažeidėjo draudimą „BTA“.
Iš V. L. asmens duomenų (b. l. 41) matyti, kad jis susituokęs su H. L., gim. (duomenys neskelbtini), santuoka sudaryta 1974 m. lapkričio 30 dieną.
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus bei teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas, pareikštas V. L. vairavus motorinę transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis negu 1,51 promilės neblaivumas, pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų pagrindu nustatyta, kad V. L. 2019 m. rugsėjo 1 d. apie 16.55 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Nissan X-trail“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu jam nustatyta 2,58 promilės etilo alkoholio neblaivumas), kol atsitrenkė į priešais ta pačia kryptimi važiavusio ir sustojusio automobilio „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) galą. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis V. L. savo kaltę visiškai pripažino, girtumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu, vairavimo faktą patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duoti parodymai. V. L. veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą, tačiau net ir jausdamasis apsvaigęs bei žinodamas, kad jo organizmas netoleruoja alkoholio, išgėręs ne mažiau nei tris bokalus alaus iš karto sėdo už visureigio vairo ir norėjo taip elgtis. Darytina išvada, kad jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
V. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Kaltinamojo V. L. sutuoktinė H. L. pateikė prašymą teismui perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti jos vyrą V. L. nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 75). Pats kaltinamasis taip pat pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (b. l. 76).
Pagal BK 40 straipsnį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Įvertinant H. L. prašymą perduoti V. L. jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kadangi V. L. teisiamas pirmą kartą, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, kaltinamasis yra pensinio amžiaus, dirba, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, nesigydė (b. l. 51), darytina išvada, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotoja H. L. yra kaltinamojo sutuoktinė, santuokoje gyvena 45 metus. Ji neteista, administracine tvarka nebausta (b. l. 77-78). Laiduotoja paaiškino, kad apie įvykį pasakė pats sutuoktinis, jos tuo metu namuose nebuvo. Jei būtų buvusi šalia, tikrai nebūtų leidusi sutuoktiniui išgėrusiam sėstis už vairo. Ji negalėjo patikėti, kad sutuoktinis taip pasielgė, jis pirmą kartą su stresu kovojo vartodamas alkoholį, niekada nėra mačiusi sutuoktinio neblaivaus už vairo. Jie daug metų gyvena kartu, gerai žino jo charakterio savybes ir gali daryti jam teigiamą įtaką. Ji sutuoktinio poelgį vertina neigiamai.
Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo bei gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Laiduotoja paaiškino, kad šiuo metu jų šeimos pajamos nedidelės, abu yra pensininkai.
Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad V. L. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į tai, kad laiduotoja H. L. yra pensininkė, skirtinas laidavimas be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo (BK 67 straipsnio 2 dalis).
V. L. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, todėl skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatant specialios teisės atėmimo terminą V. L., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,58 promilės), dėl girtumo buvo tokios būklės, kad sunkiai orientavosi aplinkoje (būtent dėl to liudytojas M. M. nusprendė kviesti policiją), vairuodamas sukėlė eismo įvykį, automobilį vairavo dieną, didelio intensyvumo didmiesčio gatvėje. Tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau nėra padaręs nusikalstamų veikų bei administracinių nusižengimų, kurie būtų susiję su alkoholio vartojimu. Kaltinamasis galiojančių administracinių nuobaudų neturi, o ankstesni administraciniai nusižengimai, padaryti pažeidžiant Kelių eismo taisykles, nesusiję su neblaivumu, vertintini kaip smulkūs (b. l. 46-48). Esant nurodytoms aplinkybėms, V. L. uždraustina naudotis specialia teise vairuoti kelių eismo transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, t. y. uždraudimo naudotis specialia teise terminas nustatomas trumpesnis, nei įstatyme nustatytas termino vidurkis.
Byloje nustatyta, kad V. L. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas jo vardu registruotą automobilį „Nissan X-trail“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (b. l. 22) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Nors turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai) (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-130-699/2015).
Kaip nurodoma teismų praktikoje, nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Pagal BK VI skyriuje nustatytą teisinį reguliavimą, nors teismo sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką, apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jo byla nutraukiama (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 4 dalis). Taigi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo už nusikalstamą veiką nėra nuteisiamas. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas (tiek, kiek tai neprieštarauja proporcingumo principui). Tačiau, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018 ir kt.).
Spręsdamas klausimą dėl automobilio, kaip nusikalstamos veikos priemonės, konfiskavimo, teismas atsižvelgia į tai, kad „Nissan X-trail“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) nors ir registruotas V. L. vardu, įgytas santuokoje, todėl yra bendroji jungtinė kaltinamojo ir jo sutuoktinės nuosavybė. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, garbaus amžiaus, pensininkas, nuoširdžiai išgyvena dėl savo poelgio, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika vertintina labiau kaip atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Kaltinamojo sutuoktinė taip pat yra pensininkė. Kaip parodė teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis (o taip pat ir kaip potenciali laiduotoja apklausta jo sutuoktinė), automobilį jie įsigijo iš jų abiejų ilgą laiką kauptų santaupų, suprasdami, kad daugiau nebeturės finansinių galimybių jo pasikeisti ir kad jis įsigyjamas visam jų buvimo pensijoje laikotarpiui.
Kaltinamojo sutuoktinė veikos padarymo metu buvo išvykusi. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad H. L. žinojo arba turėjo ir galėjo numanyti, jog šeimos automobilis bus panaudotas nusikaltimui padaryti, t. y., kad alkoholį itin retai vartojantis jos vyras vairuos automobilį būdamas neblaivus. Automobilio, kuris yra taip pat yra ir kaltinamojo sutuoktinės nuosavybė bei kuriam įsigyti buvo panaudotos ir jos santaupos, konfiskavimas, nagrinėjamu atveju, galėtų būti prilyginamas sąžiningos dalies turto savininkės H. L. nubaudimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punkto taikymas, t. y. automobilio „Nissan X-trail“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, prieštarautų proporcingumo bei teisingumo principams.
BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jei turto dėl kokių nors priežasčių negalima konfiskuoti natūra, tai iš kaltininko išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Iš byloje esančios VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos informacijos (b. l. 26) matyti, kad automobilio „Nissan X-trail“, 2012 metų laidos vidutinė kaina Lietuvoje yra 7943 eurų be PVM. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K- 79-511/2018; 2K-17-788/2019).
Nagrinėjamoje byloje spręsdamas kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą teismas priėjo išvados, kad yra pagrindas manyti, jog V. L. laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų bei kitų teisės pažeidimų. Taip pat, vertinant V. L. asmenines savybes, pats baudžiamasis procesas jam neabejotinai turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį. Kaip nurodyta aukščiau, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 1 metams ir 6 mėnesiams. Taigi įvertinus visas paminėtas aplinkybes, baudžiamojo poveikio priemonės – visos transporto priemonės vertę atitinkančios sumos – 7943 eurų konfiskavimo paskyrimas, nagrinėjamu atveju, būtų neproporcingas, todėl skirtinas turto vertės dalies, t. y. 3000 eurų, konfiskavimas, kurio, teismo vertinimu, pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti.
Kaltinamajam V. L. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (b. l. 57-58) ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 59-60), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. V. L. vairuotojo pažymėjimas Nr. 01008546, išduotas 2017 m. kovo 24 d., nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į V. L. vardu registruotą turtą – automobilį „Nissan X-trail“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kuris buvo paskirtas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės nutarimu (b. l. 27-28) nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2019 m. lapkričio 10 d., paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinas, grąžinant automobilį V. L..
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, išieškotinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. L. padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos H. L. atsakomybei be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, BK 68 straipsniu ir BK 72 straipsniu, skirti V. L. dvi baudžiamojo poveikio priemones:
- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) ir 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo, taikymo dienos, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 10 dienos;
- konfiskuoti automobilio „Nissan X-trail“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 3000 (tris tūkstančius) eurų, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti V. L., kad suma, atitinkanti automobilio „Nissan X-trail“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vertės dalį, t. y. 3000 eurų, turi būti pervedama į bet kurią žemiau nurodytą jo pasirinktą biudžeto surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 6610, t. y.:
Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000;
Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke L. B. AB (buvęs Nordea B. F. Plc Lietuvos skyrius) banko kodas 21400;
Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią D. B. A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000;
Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800;
Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300;
Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke L. B. (buvęs AB DNB bankas) banko kodas 40100;
Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440;
Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900.
Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus konfiskuotiną pinigų sumą ar jos dalį, reikalinga pateikti banko kvitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui.
Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarimu nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2019 m. lapkričio 10 d. skirtą laikiną V. L. nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Nissan X-trail“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus automobilį grąžinti V. L..
Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsitesėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. V. L. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.
Išaiškinti V. L., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai H. L., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.