Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2023-10-20 · Byla Nr. M1-1155-1065/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-20
Bylos Nr.
M1-1155-1065/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00393-2023-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Jurevičienė
Kaltinamasis
A. J.
Nukentėjusysis
L. P.
Advokatai
Anatolij Šichovcov
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. M1-1155-1065/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00393-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.4; 1.2.4.6.1; 2.1.4.5.5; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.10.1; 2.10.8; 2.10.9; 2.10.11. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 20 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina Jurevičienė,sekretoriaujant Loretai Armalienei,dalyvaujant prokurorei Almai Mikalauskienei,kaltinamajam A. J., jo gynėjui advokatui Anatolij Šichovcov,nukentėjusiajai L. P.,ekspertui G. B.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenančiam ir gyvenamąją vietą deklaravusiam (duomenys neskelbtini), našliui, nedirbančiam, neįgaliam, neteistam,

kaltinamam, padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J., 2022 m. gruodžio 26 d., apie 8.30 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą iš delno sudavė nukentėjusiajai L. P. į kaklo nugarinę dalį, vieną kartą kumščiu sudavė į kaktą, taip nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, o jai po suduoto smūgio į kaklo nugarinę dalį, parkritus ant grindų, gulinčiai sugriebė už kairės plaštakos ir ją suko bei tampė po grindis, taip nukentėjusiajai padarė poodinę kraujosrūvą kairėje plaštakoje.

A. J. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.

Kaltinamasis A. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Parodė, kad šventė (duomenys neskelbtini), buvo grįžęs sūnus, išgėrė. Buvo jis, sūnus ir L. P.. L. P. yra jo dukros uošvienė. L. P., atsivežė butelį ir sūnus butelį. Antrą (duomenys neskelbtini) dieną, L. P. miegojo kitame kambaryje. Nuėjo jos pažadinti, bet ji nesikėlė. L. P. atsikėlusi, pradėjo koliotis. Pradėjo žadinti sūnų, kad vežtų ją į namus. Sūnus nevežė. Telefonas buvo ant stalo, ji siekė pasiimti ir paslydo prie „lezenkos“. Nežino, ar ji užsigavo, ar ne, nematė. Iš vakaro nešė jam malkas, parėjusi sakė, kas vos neužsimušė. Atvykus policijos pareigūnams, L. kalbėjosi su jais. Prašė L. nemeluoti, liepė ją išvežti. L. parašė pareiškimą. L. kumščiu nesudavė, į kaklo nugarinę dalį nesudavė. Ant grindų nukritusi ji nebuvo. Už plaštakos gal ir buvo suspaudęs. Jai rankos nesuko ir netempė. Ji slystelėjo, bet nenugriuvo. Viską matė sūnus Ž.. Aplinkybes pamena apytiksliai. Buvo išgėręs, turi ligą. Anksčiau buvo apsipykęs su L. P., bet paskutiniu laiku bendravo, ji atvykdavo šiaip pas jį, jis pas ją nuvykdavo. Dabar jokių santykių nėra. L. P. visą naktį rašė žinutes, prašė pinigų. Liepė atvežti 200 eurų, jeigu neatveš įkiš į „cypę“. Jis ryte buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Vaistų, kai vartoja alkoholį, negėrė. Juos buvo gėręs prieš parą, trečią dieną po (duomenys neskelbtini) pradėjo vartoti vaistus. Jo parodymai buvo surašyti atsakant į tyrėjos klausimus. Parodymus perrašė. Tyrėja klausė, ar taip buvo. Sakė, taip, kad nebūtų teismo.

Ekspertas G. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad A. J. ekspertizę atliko kartu su kolege J. P.. Iš turimų duomenų konstatavo, kad A. J. nuo (duomenys neskelbtini) m. diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Šiuo sutrikimu jis sirgo ir nusikalstamos veikos padarymo metu. Tuo momentu buvo nustojęs vartoti medikamentus, nes vartojo alkoholį, tačiau jo būklė nebuvo įtakota pačios ligos tiesiogiai. Konstatavo, kad dėl savo ligos negalėjo visiškai suprasti savo veiksmų ir juos valdyti. Ribotai galėjo suprasti ir juos valdyti. Atsižvelgiant, kad jis serga šia liga, stengiasi valdytis, tačiau yra išliekantis psichikos sutrikimas, todėl jie rekomendavo skirti priverčiamąsias medicinos priemones. Jis vartoja vaistus, nevartojant vaistų sumažėja mąstymas, adekvačiai negali mąstyti. Nekritiškai vertina elgesį, pateikia prieštaringą informaciją, bet esmę supranta. Jo atmintis nėra gera, kad viską prisimintų.

Nukentėjusioji L. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad jos sūnus yra vedęs A. J. dukrą. Ji praeitų metų gruodžio 25 d., šventė pas A. J. namuose, kartu buvo jo sūnus. Ji nuėjo miegoti, tada A. pradėjo kabinėtis, liepė išeiti. Mano, kad toks jo elgesys buvo dėl alkoholio. Žodinis konfliktas prasidėjo virtuvėje. Jai trenkė į veidą, griebė už rankos, prieš ją buvo panaudotas smurtas. Nuo smūgio į kaktą nukrito prie pečiaus. Viskas buvo taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Ryte jai iš rankų išplėšė telefoną. Ji ėjo atsiimti telefono, jai sugriebė už rankos, sudavė dar kartą į galvos sritį ir vėl ji nukrito. Ant rankos liko mėlynė, mėlynė liko nuo sugriebimo. Atgavusi telefoną ėjo paskambinti dukrai, jai pasakė kviesti policiją, ji iškvietė policiją, pranešdama, kad prieš ją smurtavo. Prieš tai su A. apsižodžiuodavo, bet tuo ir pasibaigdavo. Šiuo metu su A. J. nebebendrauja. Nežinojo, kad jis vartojo vaistus, matydavo, kad gerdavo, bet nuo ko, nežinojo. Yra pastebėjusi, kad jo elgesys neadekvatus.

Liudytoja J. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji yra Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja. Jai buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą, kuriame įtariamasis buvo A. J., nukentėjusioji L. P.. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini) antrą dieną. Įvykio vietoje ji nebuvo, o atlikinėjo procesinius veiksmus ikiteisminiame tyrime. Apklausiant A. J. iš pradžių jis sakė, kad nieko nedarė. A. J. buvo pasakyta, jeigu pripažins veiksmus, kurie nurodyti įtarime, jam yra galimybė susitaikyti, nes ir nukentėjusioji buvo linkusi taikytis, t. y. jam buvo paaiškintos procesinės galimybės. Spaudimo duoti vienus ar kitus parodymus, nebuvo. Parodymai buvo surašyti iš A. J. žodžių, tai ką jis sakė. Papildomai apklausus ir pagarsinus pirminius parodymus, nieko papildomai papildyti nenorėjo, savo kaltę pripažino.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. J. parodė, kad įtarimas yra aiškus ir suprantamas, veiką, kurios padarymu yra įtariamas, pripažįsta visiškai. Galvos traumą yra turėjęs labai senai, tačiau mano, kad jo psichinei būklei tai jokios įtakos neturi. Turėtų būti įrašytas į psichiatro įskaitą, nes jau eilę metų reguliariai, kartą per mėnesį, lankosi (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre, pas psichiatrę Ž. J., nes jam yra diagnozuota liga - (duomenys neskelbtini), todėl vartojo jos pagal receptą paskirtus vaistus, dėl šios ligos yra iš dalies darbingas (nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis). L. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. pažįsta apie 3 metus laiko, kad jie visą tą laiką iki šių dienų palaikė gana artimus draugiškus ryšius, vienas pas kitą gana dažnai, bent jau kartą per savaitę atvažiuodavo pasisvečiuoti, padėdavo vienas kitam prie ūkio ir buities darbų, tačiau bendro ūkio nevedė, kartu negyveno, sugyventiniais nebuvo. 2022 m. gruodžio 25 d., apie 12 val. jis kartu su savo sūnumi Ž. J., kuris buvo šventėms grįžęs iš (duomenys neskelbtini), nuvažiavo pas L. P. į namus. Apie 15-16 val., visi kartu, t. y. jis, aš, L. P. ir Ž. J. grįžo į jo namus, adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. gruodžio 25 d., apie 18 val. sūnus Ž. J. iš namų išėjo pas draugą, grįžo į namus naktį – 2022 m. gruodžio 26 d., apie 02-03 val. nakties. Jis su L. P. tuo metu tebešventė (duomenys neskelbtini), vartojo įvairius alkoholinius gėrimus, L. P. alkoholio vartojo labai minimaliai. Grįžęs į namus sūnus Ž. J. prisijungė prie jų ir apie gerą pusvalandį laiko pasėdėjo visi kartu prie stalo virtuvėje. Tuo metu jokių žodinių tarpusavio konfliktų nebuvo. Tada L. P. nuėjo miegoti į kitą kambarį, jis su savo sūnumi dar apie pusvalandį laiko pasėdėjo prie stalo kartu. Tuo metu jis jau buvau stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Tada į skirtingus kambarius nuėjo miegoti ir jis su sūnumi. 2022 m. gruodžio 26 d., paryčiais, apie 7 val., atsibudęs padarė vienas „pachmielą“, buvo nuėjęs į kambarį, kuriame miegojo L. P., kad ji greičiau išliptų iš lovos ir ateitų į virtuvę. L. P. buvo nepatenkinta, vadino jį negražiais žodžiais „(duomenys neskelbtini)“. Jis tada nuėjęs į virtuvę vienas gėrė degtinę. Netrukus, po kokių 10 min. į virtuvę atėjo L. P.. Ji stovėdama tarpduryje, savo mobilaus ryšio telefonu kažkam skambino, suprato L. P. norėjo važiuoti į namus. Pamena, kad jai sakė, jog tegul išsikviečia taksi, lauk iš savo namų nevarė. Ji po pokalbio pasidėjo savo telefoną ant stalo, stalas buvo šlapias, nes buvo prilaistyta kažkokio skysčio, jis paėmė nuo stalo jos telefoną, kad nesušlaptų. Tada L. P. puolė link jo ir kaip suprato - suklupo, nes galimai paslydo, nes ant medinių grindų buvo vietomis prilaistyta kažkokio skysčio. Tada jie toliau tarpusavyje žodžiu konfliktavo, tada kiek pamena jie tarpusavyje ir susistumdė. Galėjo būti, kad jis ją kažkuriuo tai momentu sugriebė už rankos ties žąstu, nepamena kurios ir pastūmė, vieną kartą rankos delnu sudavė jai per sprandą, ką tuo metu sakė, nepamena bet galimai ji tada pargriuvo ant grindų. Negali pasakyti, ar dėl jo veiksmų, ar dėl šlapios grindų dangos ji galėjo slystelėti, dėl ko ir galėjo pargriūti. Jis tada kiek pamena, ją bandė pakelti nuo grindų suimdamas jai už kažkurios tai rankos delno ir tempdamas į viršų, taip norėdamas, kad ji atsistotų. Neneigia, kad tai darė iš jėgos, todėl galėjo tuo metu jai ir skaudėti. Nepamena, kad būtų ją tampęs po grindis. Tada ji atsistojo ir pasiėmė savo mobilaus ryšio telefoną, nepamena ar iš jo rankų ar nuo stalo. Žodžiu kvietė jo sūnų Ž., kad ateitų. Tada jis vieną kartą rankos kumščiu trenkė į kaktą, kad nustotų šaukti. Nepamena, ar po jo suduoto smūgio į kaktą ji nukrito ant grindų, ar ne. Kadangi jis buvo neblaivus, neįsidėmėjo, ar ant L. P. matomų kūno vietų po jo veiksmų buvo atsiradusių paraudimų, sužalojimų. Ji nesiskundė, kad jis būtų sukėlęs jai fizinį skausmą. Tada kiek pamena į virtuvę atėjo jo sūnus. Ar jis girdėjo, matė konfliktą - nežino. Tada L. P. nuėjo į miegamąjį ir po kurio laiko, atvyko policija. Jam buvo nustatytas 2.10 prom. girtumas. Tai buvo vienkartinis netinkamas elgesys L. P. atžvilgiu. Daugiau tai nepasikartos (b. l. 157-161).

2023 m. sausio 18 d. apklausos metu A. J. parodė, kad jam pareikštas įtarimas yra aiškus ir suprantamas, veiką kurios padarymu yra įtariamas, pripažįsta visiškai. Su anksčiau duotais parodymais sutinka, pasilieka prie jų. Patvirtina, kad konflikto metu su L. P., tarpusavyje susistumdė, kad kažkuriuo tai momentu buvo jai sugriebęs už rankos ties žastu ir pastūmė, kad vieną kartą rankos delnu jai sudavė smūgį į sprandą, kad po jo suduoto smūgio ji pargriuvo ant grindų, kad tada bandė ją pakelti nuo grindų suėmęs jai už kažkurios tai rankos delno ir iš jėgos tempdamas į viršų, galėjo ranką sužaloti, sukelti skausmą, ir kad konflikto metu vieną kartą sudavė smūgį kumščiu jai į kaktą, taip sukeldamas jai skausmą. Būdamas blaivas taip pasielgęs nebūtų. Nuoširdžiai gailisi, dėl savo veiksmų ir pažada ateityje taip nebesielgti (b. l. 175-178). A. J. 2023 m. liepos 7 d. papildomai parodė, kad jis susipažino su teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės akto išvada. Nurodė, kad prisimena ir žino, pilnai supranta, dėl kokios nusikalstamos veikos padarymo yra įtariamas, savo kaltę pripažįsta visiškai. Prisimena viską, ką pasakojo pirminės apklausos metu, jo anksčiau duoti parodymai yra teisingi, su jais sutinka, daugiau nieko naujo neturi ką pasakyti, todėl prašo vadovautis anksčiau duotais parodymais (b. l. 186-188).

2022 m. gruodžio 26 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, iš kurio matyti, kad pareiškėja L. P. prašo LR galiojančių įstatymų nustatyta tvarka nubausti A. J. už jai sukeltą fizinį skausmą, nes 2022 m. gruodžio 26 d., apie 08.30 val, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, žodinio konflikto metu ją sumušė sūnaus uošvis A. J.. Jis vieną kartą iš rankos delno trenkė jai į kaklo nugarinę dalį po ko jai parkritus ant grindų, jis sugriebęs už kairės rankos plaštakos ją pradėjo sukti, bei tampyti po grindis. Jai atsikėlus nuo grindų, ir bandant iš A. J. rankų pasiimti savo telefoną, jis jai dešinės rankos kumščiu trenkė į kaktos sritį. Tokiais savo veiksmais A. J. sukėlė jai fizinį skausmą.

Nukentėjusiosios L. P. parodymais, iš kurių matyti, kad 2022 m. gruodžio 26 d., apie 06.30 val, adresu: (duomenys neskelbtini), miegamajame, prie jos miegančios pradėjo kabinėtis nurodytu adresu gyvenantis jos draugas A. J.. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, nes naktį vartojo alkoholį. Jis nuolat ateidavo pas ją į miegamąjį, keikėsi, nuklojo nuo jos antklodę sakydamas, kad eitų iš jo namų. Jam išėjus iš kambario paskambino savo vaikams, paklausti ką daryti. Tada užsivilkusi chalatą, išėjo iš kambario į virtuvę, ten pamatė prie stalo sėdintį A. J.. Jis buvo vienas, ant stalo buvo pastatytas alkoholio butelis, ant žemės kažko buvo prilaistyta. A. J. greitai atsistojo nuo kedės ir priėjo prie jos. Priėjęs pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais „(duomenys neskelbtini)“. Pastebėjo, kad jis ganėtinai agresyvus. Įžeidinėdamas, liepė dingti iš jo namų. Tada jis sugriebė jai už dešinės rankos žasto ir pastūmė link lauko durų, sakydamas jai dingti iš namų. Kai sugriebė už žasto, skausmo nepajuto. Pastūmęs, tada jai vieną kartą iš rankos delno trenkė į kaklo nugarinę dalį po ko ji parkrito ant grindų. Iš kurios rankos trenkė, nematė. Kaklo sritį dar dabar tebeskauda, skausmą nuo 1 (mažiausiai) balo iki 10 (daugiausiai) balų, įvertino 6 balais. Jai gulint ant grindų, jis sugriebęs už kairės rankos plaštakos ją suko bei tampė po grindis, taip sužalodamas viršutinę dalį. Su kuria ranka jis sugriebė jai už plaštakos, neprisimena. Rankos plaštaką skaudėjo apie 30 min. laiko, bet skausmą dar nedidelį jaučia ir dabar. Skausmą vertina 4 balai. Tada bandė įsikibti į šalia buvusį stalą ir atsistoti nuo grindų. Atsistojusi pamatė, kad A. J. rankose buvo jos mobilusis telefonas. Priėjusi bandė iš jo rankų pasiimti savo mobilųjį telefoną. Sušuko garsiai namuose buvusiam A. J. sūnui Ž. J., kad padėtų jai. Tada A. J. jai dešinės rankos kumščiu trenkė į kaktos sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Sutrenktą kaktos skausmą vertina 7 balais. Po sutrenkimo ji parkrito ant grindų ir sekundei prarado sąmonę. Prieš nukrisdama, pamatė, kad į virtuvę jau buvo atėjęs Ž. J.. Viso konflikto metu A. J. nuolat keikėsi ir reikalavo jos dingti iš namų. Tada ji atsimerkusi savo rankose pamatė, kad ji turi savo telefoną, ir atsistojusi nuo grindų, susiėmė už galvos ir nuėjo į miegamąjį. Jai išėjus iš virtuvės girdėjo kaip Ž. J. šaukė ant A. J. sakydamas, ką jis čia padarė. Nuėjusi į miegamąjį persirengė ir paskambino bendrajam pagalbos centrui. Virtuvėje liko A. J. ir Ž. J.. Ž. J. galėjo matyti tik kai jai buvo suduotas smūgis į kaktos sritį, nes prieš tai buvo kitame kambaryje. Su A. J. yra tik pažįstami. Kartais pas jį atvažiuoja pabūti, nes abu yra vieniši. Su juo kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Jis prieš ją smurtauja jau antrą kartą, bet tuo metu apie įvykį nepranešė policijai, tikėjosi, kad tai nebe pasikartos. Šiandienos įvykio metu buvo blaivi. Ar reikš civilinį ieškinį dar nežino, nurodys tyrimo eigoje. Daugiau papasakoti nieko negali. Prašo LR galiojančių įstatymų nustatyta tvarka nubausti A. J. už jai sukeltą fizinį skausmą (b. l. 14-21).

Nukentėjusiosios L. P. papildomais parodymais, iš kurių matyti, kad dėl 2022 m. gruodžio 26 d. įvykio, (duomenys neskelbtini), ji jau davė parodymus, prie jų ir pasilieka. Patikslina tik tai, kad įvykio metu A. J. namuose, virtuvėje, grindys buvo vietomis šlapios, dėl prilaistyto kažkokio skysčio, tačiau, konflikto metu, ji tikrai pati nepaslydo, nesuklupo, dėl šlapios grindų dangos, kad jos du griuvimai ant grindų buvo tik dėl A. J. suduotų smūgių: į kaklo nugarinę dalį ir į kaktą. Pažymi, kad tuo metu, kai A. J. sugriebė jai už dešinės rankos žasto ir pastūmė, jai fizinis skausmas sukeltas nebuvo, kad tuo metu, kai jai gulinčiai ant grindų jis sugriebė už kairės rankos plaštakos ir ją suko bei tempė, sužalojo būtent kairės rankos plaštakos išorinę dalį. Po šio įvykio ji su A. J. susitikusi nebuvo, bendravo tik telefonu. Dėl smurtinio elgesio jos atžvilgiu jie tarpusavyje išsiaiškino, jam atleido ir norėtų, kad ikiteisminis tyrimas būtų kuo greičiau užbaigtas - nutrauktas, jiems susitaikius. Dėl šio įvykio padaryta fizinė žala, dėl sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo, tačiau ji A. J. atžvilgiu jokių nusiskundimų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 69-72).

Apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad 2022 m. gruodžio 26 d. apžiūrėta įvykio vieta - gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Matomas baltų plytų, mūrinis, dviejų aukštų su rudos spalvos, šarvinėmis durimis, kurias atidarius patenkama į koridorių. Koridoriuje iškart po dešine puse rudos spalvos, medinės duris, kuras atidarius patenkama į virtuvę. Virtuvėje po kaire matomas virtuvinis komplektas, dešinėje prie durų spintelė, toliau dešinėje matomas įėjimas į kitą kambarį. Priekyje prie dešinės pusės sienos kampe matoma dujinė viryklė, prie jos, kairėje -pečius. Šalia pečiaus matoma bendra įvykio vietą, kurioje buvo kilęs konfliktas. Apžiūros metu bylai reikšmingų duomenų neužfiksuota (b. l. 22-28).

2023 m. sausio 24 d. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (BPC) skambučio įrašas - garso failas, pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia 2022-12-26 08 54 05).mp3“, kuris yra 02:46 min. trukmės. Įraše girdisi, kaip skambinančioji moteris, kaip vėliau pokalbio metu prisistato – L. P., sako „aš skambinu policijai, nes aš esu sudaužyta“ (fone neaiškiai girdisi dar berods du skirtingi vyriški balsai, tačiau ką jie sako nesigirdi). Ji operatorei pasako, kad į (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini) gatvę nori policiją išsikviesti, nes ją prieš pusvalandį primušė draugas A. J., buvo atėmęs telefoną. Operatorė pasitikslina „o tai sugyventinis ar draugas?. Moteris sako ne, mes...jis atsivežė mane...mes draugaujam kaip trys metai…ir atsivežė...nebe pirmą kartą, jau antrą kartą primušė...pirmą kartą nesiskundžiau, o dabar davė tiesiai į kaktą į atjungė…“, teigė kad buvo nukritusi ant žemės, kad greitoji nereikalinga (b. l. 53-55).

2022 m. gruodžio 26 d. asmens apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrint nukentėjusią L. P., veido srityje ant kaktos tarp antakių matomas paraudimas su iškilusiu gumbu, ant kairės rankos - hematoma. Daugiau apžiūros metu, ant nukentėjusiosios matomų kūno vietų sužalojimų nefiksuota (b. l. 31-37).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad iškvietimas gautas 2022 m. gruodžio 26 d. 9.28 val. Iškvietimo priežastis: sumušta, sužalota galva. Nukentėjusioji L. P. apžiūrėta 9.42 val. Pacientė buvo sumušta, stebimas kaktos viduryje guzas su paraudimu. Kaklo srityje nugarinėje dalyje paraudimas. Ant kairės plaštakos hematoma. Dešiniojo žasto sumušimas su paviršiniu paraudimu. Teigia buvusi trumpam praradusi sąmonę. Vykti į gydymo įstaigą atsisako. Preliminari diagnozė: nepatikslinti daugybiniai sužalojimai, galvos trauma (b. l. 38-39).

2023 m. sausio 6 d. užduotimi atlikti objektų tyrimą, iš kurios matyti, kad Valstybės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriui pakartotinai skirta užduotis atlikti nukentėjusios L. P. kūno tyrimą, sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti, iš procesinių ir medicininių dokumentų, kadangi 2023 m. sausio 3 d. L. P. gavusi užduotį, atsisakė vykti pas ekspertus (b. l. 40-42, 43-47).

2023 m. sausio 9 d. specialisto išvada, iš kurios matyti, kad L. P. nustatytas sužalojimas: kairės plaštakos poodinė kraujosruva. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu ar paviršiumi tiek tiesioginių trauminiu poveikiu, tiek krentant be pašalinės jėgos poveikio arba krentant po gauto smūgio. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. L. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 48).

Tarnybiniu pranešimu „Dėl aplinkybių nustatymo“ surašyto Šiaulių apskr. VPK (duomenys neskelbtini) r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjos G. N., iš kurio matyti, kad 2022 m. gruodžio 26 d. dirbant ekipaže „(duomenys neskelbtini)“ nuo 08:30 val. iki 20:30 val. kartu su Šiaulių apskr. VPK (duomenys neskelbtini) r. PK Reagavimo skyriaus vyr. patruliu J. Š., apie 08:57 val. buvo gautas Šiaulių apskr. VPK budėtojo pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prieš pusę valandos namuose primušė draugas, GMP atsisakė, trenkė į galvą su ranka. Šiuo metu jis namuose, šūkauja. Abu laukia policijos pareigūnų namuose. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko blaivi pranešėja L. P.. Ši nurodė, kad apie 8.30 val., ją virtuvėje sumušė neblaivus sūnaus uošvis A. J., pas kurį yra atvažiavusi pasisvečiuoti. Paaiškino, kad jai tik išėjus iš miegamojo, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, nes A. J. reikalavo jos išeiti iš namų. Žodinio konflikto metu A. J., L. P. sudavė ranka į kaklo nugarinę pusę, o jai pargriuvus ant grindų, suėmė už rankos plaštakos ir tampė po grindis, jai atsikėlus nuo žemės, vieną kartą trenkė kumščiu jai į kaktos sritį, jai sukėlė fizinį skausmą. Pabendravus su A. J., šis nurodė, kad jokio konflikto nebuvo ir nežinantis ko L. P. iš jo norinti. Pabendravus su Ž. J., šis taip pat nurodė, kad nieko čia nebuvo. Aiškino, kad jam atėjus į virtuvę, pamatė kaip L. P. su A. J. buvo susikabinę, o vėliau L. P. pargriuvo ant grindų. Jokio fizinio smurto nematė ir nesuprantantis kodėl L. P. kvietė policiją. Alkoholio kiekio matuokliu „Drager alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), galioja nuo 2022 m. lapkričio 22 d. iki 2023 m. gegužės 22 d., apie 9.21 val., A. J. nustatytas 2,10 prom. girtumas, apie 9.23 val. Ž. J. nustatytas 1,79 prom. girtumas. Dėl įvykio surinkta pirminė medžiaga, iš L. P. priimtas pareiškimas. Filmuota BODYCAM kamera Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 29-30).

2023 m. sausio 24 d. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėti Body kameros Nr. (duomenys neskelbtini), keturi vaizdo įrašai iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje policijos pareigūnai J. Š. ir G. N. bendrauja su pranešėja L. P., A. J. ir jo sūnumi Ž. J.. L. P. ir A. J. nurodo, kad jie yra draugai, kartu negyvena, kad L. P. atvažiavusi į svečius. Ž. J. nurodo, kad tėvas visą naktį gėrė, kad jis čia ne prie ko, kad niekas čia nesipyko, nieko čia nebuvo... jam atėjus į virtuvę, matė abu juos girtus susikabinusius, lyg šokančius, kad tada jie griuvo. Virtuvėje prie stalo sėdintis A. J., sako kad „atvažiava iš (duomenys neskelbtini) I pakėla škandalo“ (ant stalo, prie kurio sėdi A. J., matosi girtavimo požymiai: stovinti tuščia stiklinė talpa (galimai nuo degtinės), gulinčios dvi skardinės (galimai nuo alaus)). Nukentėjusioji L. P. atrodo susijaudinusi, lyg apsiverkusi, ašarojanti, matomas paraudimas kaktoje. Ji paaiškina, kad: jai gulint lovoje (rodo ranka į kambarį iš kurio atėjo) atėjo A. J. ir pradėjo tampytis, draskytis, liepė jai namo važiuoti, „visaip išvadina, (duomenys neskelbtini)... išdirba“, kad jai atėjus į virtuvę, jis davė kumštį (rodo kumščiu į kaktą) ir atjungė, kad krito, gal kelias, kokias dešimt sekundžių atjungė, daugiau atsipaipaliojo. Į pareigūnų klausimą, ar reikia medikų, L. P. atsako, kad nereikia. Į pareigūnės klausimą, dėl ko mušėsi, L. P. atsako „Prisigėręs ir nežina ką daryt, čia jau antrą kartą“. A. J. atsako „ji atvažiava, pradėjo pati pult, kolioti, zakabių ieškot…pati užpuola, biški pasipyko, prie jos nelindo, kad jis niekam nieko nepadarė, kad kita čia sistema“. Moteris sako, kad jie gėrė, kad ji gėrė mažai, kelias čerkikes, kad nuėjo ji miegot..., o jis su sūnum baliavojo“, kad „jokia šokia čia nebuva, jis norėja iš manęs telefoną atimt“. L. P. nurodo, kad tada ji pakėlė Ž. J., kuomet jo tėvas pradėjo čia „šumyt, daužytis“. Ž. J. tvirtina, kad jis po (duomenys neskelbtini) grįžo iš draugų, čia atvažiavo, kad jie čia pergėrę buvo, kad jis miegojo kambary, kad L. gal miegojus būtų.. kad jį pakėlė L., girdėjo, kad rėkavosi vienas su kitu, atėjęs suprato, kad abudu susipykę…viskas“. Girdisi kaip A. J. klausia „L., kam meluoji, kam tu meluoji?“, lyg verkdamas sako „da taip gyvenime nebuva (duomenys neskelbtini), atvažiava I da kvieč policijo...ka būčio kam gyvenime bloga padaręs...“. Pareigūnai patikrina asmenų blaivumą: L. P. blaivi, A. J. ir Ž. J. nustatyti girtumai. Tada pareigūnai bendrauja su nukentėjusiąja L. P. gyvenamojo namo kieme. Pareigūnė paprašo papasakoti, kaip čia viskas įvyko nuo pradžių. L. P. sako „aš gulėjau lovoj, jis ateidavo pastoviai ir tampydavo tą kaldrą... (duomenys neskelbtini), visaip išvadino...eik tu sako namo važiuok“ ir tęsia toliau „Ž., tas vaiks, saka parvešiu… rytą kai išsipagyriosiu., a dieną...bet matau kad jie naktį labai daug gėre.. aš buvau užsidarius kambary, aš nemačiau kiek jie ten gėre... (moteris kalba ašarodama, kelis kartus nusivalo ranka ašaras, kaktoje, virš dešinio antakio matosi paraudimas)...jis pagava mana telefoną, žinai, aš prilėkiau, capt tą telefoną, žinai...jis atsisukęs kai liuobe man į tą...(sakydama prideda ranką ant kaktos)...i vaiks, aš surikau, ir vaiks staiga atėje...i aš prie vaiką kojų nukritau“ (moteris kalba ašarodama, kelis kartus nusivalo ranka ašaras). Pareigūnas paklausia „ar telefoną pasiėmėt“, moteris atsako, kad pasiėmė, kad jis stipriai nelaikė, tik išsigando, kad girtas nesudaužytų, nes telefonas brangus. Į pareigūnės užduoda klausimą „ar sukėlė Jums fizinį skausmą?, L. P. atsako „va čia kai dave (liečia ranka savo kaktą) labai skaud... gal kokį dešimt sekundžių buvau nukritus prie to vaiko, .va ir ranka mėlynė, suko pagavęs“ (tuo metu moteris rodo savo kairės plaštkos viršutinę dalį, kalbėdama verkia)...bet tas vaiks ni kėla mani, ni nieka...atsiprašant, jokios pagalbos nesuteikė...kad ranko paduot, nieka...reik parašyt pareiškimą… jau antrą kartą“. Pareigūnė paklausia „jūs esat draugai, ar sugyventiniai?“. Moteris atsako „ne, jis yra mano sūnaus uošvis...mes kokie trys metai jau šitaip, jis atvažiuoja pas mani, aš atvažiuodavau…kai neger, normalus žmogus“. Pareigūnė pasitikslina „bet ne sugyventiniai, bendro ūkio nevedat?“. L. P. sako „ne“ (b. l. 56-61).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. birželio 20 d. - birželio 26 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodoma, kad įtariamasis A. J. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini). Gretutinė diagnozė: (duomenys neskelbtini) sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas. Nusikalstamos veikos padarymo metu A. J. negalėjo visiškai (ribotai) suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu A. J. serga (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini), ir kad šiuo metu A. J. gali suprasti savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti, jis gali duoti parodymus teisme. Šiuo metu A. J. smurtinio elgesio rizika maža. A. J. reikia taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (b. l. 130-135).

A. J. teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tvirtindamas, kad nesmurtavo prieš L. P., o ji nugriūti galėjo paslydusi ant grindų, tačiau tokia A. J. versija nepatvirtinta kitais byloje esančiais patikimais įrodymais ir paneigta jų visuma. Nukentėjusioji L. P. nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad būdamas neblaivus A. J. jai vieną kartą iš delno sudavė į kaklo nugarinę dalį, vieną kartą kumščiu sudavė į kaktą, dėl ko parkrito ant grindų, sugriebęs už rankos ją tampė. 2023 m. sausio 9 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad L. P. nustatytas sužalojimas - kairės plaštakos poodinė kraujosruva, galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, kietu buku daiktu ar paviršiumi tiek tiesioginių trauminiu poveikiu, tiek krentant be pašalinės jėgos poveikio arba krentant po gauto smūgio, dėl to jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Be nukentėjusiosios duotų parodymų, specialisto išvados, tačiau ir liudytojos J. B. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybiniai pranešimai, asmens apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolai ir kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog A, J. 2022 m. gruodžio 26 d., apie 8.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą iš delno sudavė nukentėjusiajai L. P. į kaklo nugarinę dalį, vieną kartą kumščiu sudavė į kaktą, taip nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, o jai po suduoto smūgio į kaklo nugarinę dalį, parkritus ant grindų, gulinčiai sugriebė už kairės plaštakos ir ją suko bei tampė po grindis, taip nukentėjusiajai padarė poodinę kraujosrūvą kairėje plaštakoje. A. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 18 straipsnio 1 dalį teismas asmenį pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. BK 18 straipsnyje išskirti du riboto pakaltinamumo kriterijai – medicininis ir juridinis. Asmuo pripažįstamas ribotai pakaltinamu tik tada, kai nustatomi abu būtini minėti kriterijai. Medicininio kriterijaus išraiška baudžiamajame įstatyme yra psichikos sutrikimas, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį nepakaltinamu. Juridinis kriterijus apibūdinamas dviem požymiais – intelektiniu ir valiniu. Pirmas iš jų reiškia asmens gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę, antras – asmens gebėjimą valdyti savo veiksmus. Taigi pažymėtina, kad medicininį riboto pakaltinamumo (kaip ir nepakaltinamumo) kriterijų sudaro psichikos sutrikimai, tačiau vien toks sutrikimas nelemia riboto pakaltinamumo, nes ne kiekvienu atveju psichikos sutrikimas lemia tokią būseną, dėl kurios asmuo negali visiškai suvokti savo veiksmų ar jų valdyti. Ribotas pakaltinamumas nustatomas dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos ir gali būti tik tos veikos darymo metu. Jeigu kyla abejonių dėl asmens pakaltinamumo, šioms abejonėms pašalinti skiriama teismo psichiatrinė ekspertizė, nes asmens psichinės būklės tyrimas reikalauja specialių žinių. Teismas gali pripažinti asmenį ribotai pakaltinamu tik teismo psichiatrijos ekspertizės pagrindu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-976/2015).

2023 m. birželio 20 d. - birželio 26 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad A. J. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini). Gretutinė diagnozė: (duomenys neskelbtini), vartojant alkoholį, žalingas vartojimas. Nusikalstamos veikos padarymo metu A. J. negalėjo visiškai (ribotai) suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu A. J. serga (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini), ir šiuo metu A. J. gali suprasti savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti, jis gali duoti parodymus teisme. A. J. reikia taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Teisiamojo posėdžio metu ekspertas G. B. patvirtino ekspertizės akte duotas išvadas. Nurodė, kad A. J. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), įvykio metu dėl savo ligos negalėjo visiškai (ribotai) suprasti savo veiksmų ir juos valdyti. Ekspertas atsižvelgdamas, į tai kad jis serga šia liga, stengiasi valdytis, tačiau yra išliekantis (duomenys neskelbtini), rekomendavo skirti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Teismas, įvertinęs teismo psichiatrijos ekspertizės akto duomenis, pateiktą išvadą ir teismo psichiatro eksperto teismui duotus paaiškinimus, pripažįsta, kad A. J., darydamas aukščiau nurodytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, sirgo (duomenys neskelbtini), dėl kurios negalėjo suvokti šios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, t. y. buvo ribotai pakaltinamas (BK 18 straipsnis), tačiau nebuvo ligos paūmėjimo būklėje (medikamentinė remisija).

BPK 403 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas priima nutartį atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas ribotai pakaltinamas BK 18 straipsnyje nurodytu atveju.

BK 98 straipsnyje, reglamentuojančiame priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą, nurodyta, kad sprendžiant, kokią medicinos priemonės rūšį taikyti, atsižvelgiama į psichikos sutrikimo sunkumą, padarytos pavojingos veikos pobūdį bei pavojų, kurį asmuo gali kelti sau ir aplinkiniams. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones bei parinkti tokių priemonių rūšį. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja, o BK 98 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti stacionare. Pagrindinis kriterijus parenkant šią medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų, išvados ir rekomendacijos (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-84-319/2019).

Atsižvelgiant į ekspertų išvadas, siekiant užtikrinti, kad A. J. būtų stebimas, jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas, kuris gali būti kontroliuojamas medikamentais, jam taikytinas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Teismas pažymi, kad jei asmuo nesilanko pas psichiatrą, nevartoja reguliariai vaistų, psichiatras rašo teikimą ir stebėjimas yra keičiamas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Nutarčiai įsiteisėjus panaikintina A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 189–190).

Kompaktiniai diskai (2 vnt.), esantys vokuose prie bylos 1 tomo viršelio, paliktini saugoti prie bylos per visą jos saugojimo laiką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400–401, 403–404 straipsniais, teismas

nutaria:

A. J., padariusį baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes veiką padarė būdamas ribotai pakaltinamas bei taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 (šešis) mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Kompaktinius diskus (2 vnt.), esančius vokuose prie bylos 1 tomo viršelio, palikti saugoti prie bylos per visą jos saugojimo laiką.

Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę apeliacine tvarka turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos, o asmeniui, kurio byla buvo nagrinėjama - A. J., nuo jos nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Kristina Jurevičienė