Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. F., S. S. (S. S.), išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. V. F. ir S. S. pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad pripažįsta, jog V. S., miręs 2007 m. spalio 4 d., yra N. K. biologinis tėvas, o N. K. yra V. S. biologinis sūnus.

4. Gavus V. F. ir S. S. atsiliepimus ir nesant duomenų, kad byloje yra reikalinga nuginčyti tėvystę, 2021 m. sausio 11 d. teismo nutartimi nutarta taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 391 straipsnio 1 dalį ir bylą nagrinėti ypatingąja teisena, O. K. laikyti pareiškėja, o atsakovus V. F. ir S. S. suinteresuotais asmenimis.

5. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka apie teismo posėdį pranešus pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Pareiškėja įrodinėja, kad jos sūnaus N. K. tėvas yra V. S..

7. Kadangi spėjamas vaiko tėvas miręs, bylą išnagrinėta vadovaujantis CPK 391 straipsniu.

8. CPK 442 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009, 2011 m. kovo 7 d. nutartis Nr. 3K-3-98/2011).

9. Teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tarp jų tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui. Šis faktas gali būti nustatytas, jeigu vaiko gimimo liudijime kaip jo tėvas nėra įrašytas konkretus asmuo, o spėjamas vaiko tėvas miręs (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

10. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių nustatyta, jog nepilnamečio N. K., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra O. K., rašytinių įrodymų apie vaiko tėvą nėra. Pareiškėja įrodinėja, kad jos sūnaus N. K. tėvas yra V. S.. V. S. (duomenys neskelbtini) mirė (įrašas apie tai mirties metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini) mirties įrašo Nr. 1698).

11. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

12. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad vaikas turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus giminystės ryšius bei jų išsaugojimą, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas ir teisę į religijos laisvę. Kai ši vaiko teisė pažeidžiama, valstybė suteikia vaiko interesus atitinkančią apsaugą ir paramą, kuri reikalinga, kad vaikas galėtų atkurti prarastus identiškumo elementus.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.148 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

14. Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių nustatyta, kad N. K. gimimo metu pareiškėja gyveno ir vedė bendrą ūkį kartu su V. S.. Šioms aplinkybėms pagrįsti pareiškėja pateikė fotonuotraukas, kuriose užfiksuota pareiškėja ir V. S., taip pat N. K. ir V. S.. Pareiškėja tvirtina, jog gyvenant su V. S. šeima artimai bendravo su vyresniais V. S. vaikais V. F. ir S. S.. Suinteresuoti asmenys V. F., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. S., gim. (duomenys neskelbtini), pripažįsta, kad V. S., miręs (duomenys neskelbtini), yra N. K. biologinis tėvas, o N. K. yra V. S. biologinis sūnus.

15. Byloje nesant kitų įrodymų, kurie paneigtų teismo nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į institucijos teikiančios išvadą byloje pateiktą išvadą, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, tikslu įregistruoti tėvystę, nustatytinas faktas, kad V. S. yra N. K. tėvas, o N. K. yra V. S. vaikas.

16. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas N. K. teisių įgyvendinimui ir tam, kad vaikas žinotų savo kilmę.

17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. (8.3)TP-20-T-1512-12849 nuspręsta O. K. teikti antrinę teisinę pagalbą atleidžiant ją 50 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Teikti antrinę teisinę pagalbą paskirta advokato padėjėja Dženeta Terespolskienė. 2021 m. sausio 21 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.34Mr) PT-444 nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą sudaro 176,50 Eur. Vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles, teismui gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. O. K. nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista 50 procentų, todėl ji privalo apmokėti 50 procentų valstybės patirtų išlaidų, tai yra 88,25 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra N. K. (N. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o N. K. (N. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), yra V. S. (V. S.) asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), vaikas.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas N. K. (N. K.) teisių įgyvendinimui, kad vaikas žinotų savo kilmę.

Priteisti iš pareiškėjos O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 88,25 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus dvidešimt penkis centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai. Pinigai turi būti pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos įstaigai duomenų įregistravimui.