- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- eI2-570-789/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01624-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Beata Martišienė, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- K. V.
- Atsakovas
- Audito, "Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB "Vertinimo partneriai"
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Violetos Petkevičienės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjai K. V., jos atstovei A. P., atsakovės atstovei M. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. V. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vertinimo partneriai“, dėl drausminės nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Teisme 2019 m. balandžio 29 d. gautas pareiškėjos skundas, kuriame pareiškėja teismo prašo panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2019 m. balandžio 27 d. posėdžio protokolu Nr. GT1-5(19)-P (toliau – ir Protokolas, Sprendimas) pareiškėjai paskirtą drausminę nuobaudą – kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymą ir kvalifikacijos patikrinimą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde paaiškino, kad visi 4 posėdyje dalyvavę Garbės teismo nariai balsavo „už“ Garbės teismo pirmininkės pasiūlytą drausminės nuobaudos skyrimą. Pažymėjo, kad išnagrinėtoje drausmės byloje susiklostė teisinė situacija, kai vertintojo drausmės bylą nagrinėjanti kvaziteisminė institucija dėl drausminio teisės pažeidimo nustatymo fakto ir vienos iš griežčiausių drausminės nuobaudos paskyrimo nepriėmė individualaus administracinio akto. Paaiškino, kad sprendimas vertintojo drausmės byloje yra pateikiamas protokolo išraše. Pažymėjo, kad vertintojas privalo gauti ir su jo nagrinėtu klausimu susijusio posėdžio protokolo išrašą. Teigia, kad teisės aktuose nėra nustatyta, jog sprendimas gali būti priimtas Garbės teismo posėdžio metu fiksuojant jį protokole.
Pareiškėja skunde nurodė, kad pareiškėjai 2019 m. kovo 29 d. išsiųstas posėdžio protokolo išrašas nepasirašytas posėdyje dalyvavusių komisijos narių, protokole nurodyta, kad posėdis įvyko 2019 m. kovo 14 d., o protokolas surašytas 2019 m. kovo 27 d. Pažymėjo, kad protokolo išraše nėra fiksuota, kad pareiškėjai būtų žodžiu išaiškinta, kada bus priimtas Garbės teismo sprendimas vertintojo drausmės byloje. Teigia, kad pareiškėjos drausmės bylos vertinimo procedūra prieštarauja teisės aktų reikalavimams.
Pareiškėja skunde nurodė, kad Garbės teismo drausmės bylos nagrinėjimas iš esmės susideda iš dviejų sudedamųjų dalių (etapų): 1) vertintojo drausmės bylos nagrinėjimo, kai Garbės teismas posėdžio metu išklauso byloje dalyvaujančių šalių motyvus, įvertina byloje esančius įrodymus, argumentus, apsvarsto drausminės nuobaudos skyrimo ir jos rūšies klausimą; ir 2) Garbės teismo sprendimų priėmimo dėl drausminės atsakomybės taikymo, kurio metu ne vėliau kaip per 10 darbo dienų turi būti surašytas sprendimas, kuriuo išsprendžiama drausminė byla, sprendimas turi būti pasirašytas komisijos narių, paskelbtas ir / ar ne vėliau kaip per 13 dienų išsiųstas suinteresuotiems asmenims. Pažymėjo, kad Garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, visais atvejais turi priimti sprendimą, kuriame išdėstomi motyvuoti argumentai dėl drausmės bylos išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo. Teigia, kad kiekviena teisinės valstybės institucija, kuri priima sprendimus dėl asmens atliktų veiksmų vertinimo ir pažeidimo konstatavimo, turi pateikti aiškius, detalius motyvus ir pagrindą, kurio remiantis nustatyta, jog asmuo savo veiksmais (neveikimu) padarė teisės pažeidimą, už kurį taikytina drausminė atsakomybė. Nurodė, kad pareiškėja neturi galimybės įvertinti savo veiksmų atitikties teisės aktų keliamiems reikalavimams, nes Garbės teismas jokių kitų teisės normų nenurodė.
Pareiškėja skunde teigia, kad Garbės teismo narių žodžiu išsakyti argumentai yra abstraktūs, nepagrįsti, išdėstyta pozicija yra šališka. Pažymėjo, kad užprotokoluotos atskiros pasisakiusių Garbės teismo narių frazės nesuponuoja priimto nutarimo aiškumo ir logikos. Pareiškėja skunde paaiškino aplinkybes, susijusias su jos atliktais turto vertinimais, bei teigia, kad nėra atliktas pažeidimo mažareikšmiškumo bei drausminės nuobaudos proporcingumo vertinimas. Teigia, kad Garbės teismas paskyrė drausminę nuobaudą dėl mažareikšmių turto ataskaitos vertinimo trūkumų, užsakovui nesukėlusių jokių pasekmių
Pareiškėja 2019 m. spalio 14 d. pateikė teismui prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo (t. 4, b. l. 21–26).
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime teismo prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 3, b. l. 1–9). Atsiliepime nurodė, kad Tarnybos 2019 m. kovo 29 d. raštu Nr. (9.17.)D2-890 pareiškėjai buvo pateikta Tarnybos patvirtinta Garbės teismo Sprendimo kopija. Pažymėjo, kad atsižvelgus į 2019 m. balandžio 2 d. gautą pareiškėjos prašymą, pareiškėjai 2019 m. balandžio 2 d. papildomai buvo pateikta Garbės teismo narių pasirašyto sprendimo kopija, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai nebuvo pateiktas Garbės teismo narių pasirašytas, rašytinis, motyvuotas sprendimas. Pažymėjo, kad pareiškėja 2019 m. balandžio 1 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Tarnybą, prašydama atsiųsti Garbės teismo Sprendimą, kadangi nuo sprendimo išsiuntimo dienos yra skaičiuojamas apskundimo terminas ir pareiškėjai yra aktualus apskundimo laikas. Nurodė, kad atsižvelgus į tai, pareiškėjai elektroniniu paštu buvo pateiktas informacinio pobūdžio atsakymas, kuris, Tarnybos įsitikinimu, savaime neturi būti laikomas poįstatyminių teisės normų išaiškinimu.
Tarnyba atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos pastebėjimai, jog Garbės teismo protokolo išraše nėra fiksuota, kad pareiškėjai būtų žodžiu išaiškinta, kada bus priimtas Garbės teismo Sprendimas vertintojo drausmės byloje, be to, protokole nėra fiksuota, jog yra pasinaudojama galimybe atidėti sprendimo priėmimą 10 darbo dienų, yra nepagrįsti. Pažymėjo, jog teisės aktuose nėra reikalavimo protokole fiksuoti faktą dėl numatytos galimybės atidėti sprendimo priėmimą 10 darbo dienų nei fiksuoti faktą dėl žodinės informacijos suteikimo dėl Garbės teismo sprendimo priėmimo tvarkos. Teigia, kad pareiškėjos argumentas, jog protokolas nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių, nes tai yra procedūrinis drausminės bylos dokumentas, kuris tik fiksuoja drausminės bylos nagrinėjimo eigą, yra teisiškai nepagrįstas.
Tarnyba atsiliepime nurodė, kad iš pareiškėjos pateikto skundo matyti, jog pareiškėjai yra žinoma, dėl kokių priežasčių ji pripažinta kalta padariusi drausminį pažeidimą. Dėl apskundimo tvarkos nurodymo ne protokole, o Tarnybos rašte pažymėjo, kad Sprendimo apskundimo tvarka pareiškėjai buvo nurodyta. Dėl pareiškėjos padaryto pažeidimo pažymėjo, kad nepakankamas pareiškėjos atidumas lėmė tai, jog skaičiavimo sekos klaida turėjo įtakos galutinei vertinamo turto rinkos vertei. Pažymėjo, kad pareiškėjos teiginys, kad padaryta skaičiavimo sekos klaida nesukėlė jokių pasekmių, nes biudžetinę įstaigą pertvarkant į viešąją įstaigą arba prijungiant prie kitos viešosios įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, iš esmės vertinamas turtas yra perkeliamas į viešosios įstaigos balansą (nėra parduodamas rinkoje), ir toliau yra naudojamas viešosios įstaigos veikloje, nėra pagrįstas.
Tarnyba atsiliepime atkreipė dėmesį, jog Garbės teismo pirmininkė apie pareiškėjos sudarytoje ataskaitoje pateiktose turto vertinimo lentelėse trūkstamas sumines eilutes pareiškėjos paklausė tik vieną kartą, ir pareiškėja į šį klausimą atsakė tik tiek, kad atsakymą šiuo klausimu buvo pateikusi Tarnybai. Pažymėjo, kad buvo vertinta aplinkybė, jog pareiškėja į užduotą klausimą dėl biologinio turto vertės sumavimo prie galutinės vertinamo objekto vertės ir skaičiavimo sekos neatsakė Tarnybai, ir tik po papildomo Tarnybos specialisto klausimo pareiškėja 2019 m. vasario 7 d. el. laišku atsakė į pateiktą klausimą, nurodydama, kad ataskaitoje padaryta techninė klaida, todėl bus atliktas ataskaitos tikslinimas.
Tarnyba atsiliepime nurodė, kad pareiškėja Garbės teismo posėdžio metu nušalinimų Garbės teismo nariams nereiškė, ir skunde nepateikia jokių argumentų ar įrodymų, kurie leistų abejoti Garbės teismo nario K. K. nešališkumu. Pažymėjo, kad kartu su atsiliepimu pateikta medžiaga nepatvirtina, kad Garbės teismo narys K. K. reiškia savo išankstinę nuomonę apie pareiškėją. Nurodė, kad Garbės teismo narys K. K., atsižvelgdamas į tai, jog Tarnyba buvo pastebėjusi, kad panašiai yra atliktos ir kitos pareiškėjos ataskaitos, išreiškė nuomonę dėl kitų pareiškėjos ataskaitų, nes jų trūkumai yra galimai tie patys, kaip ir drausmės byloje nagrinėjamos ataskaitos trūkumai.
Tarnyba atsiliepime teigia, kad, priešingai nei teigia pareiškėja, iš Sprendimo matyti, jog Garbės teismas Sprendime pateikia argumentus dėl pareiškėjos atliktoje vertinimo ataskaitoje nustatytų trūkumų. Pažymėjo, kad Garbės teismo narys K. K. posėdžio metu pažymėjo, jog tai ne tik techninės klaidos klausimas, kad yra ir daugiau pažeidimų, dėl ko reikėtų parengti naują ataskaitą. Tarnyba atsiliepime taip pat pažymi, kad Garbės teismas, kaip kvaziteisminė institucija, pagrįsdamas savo sprendimą, neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno argumento.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vertinimo partneriai“ atsiliepime nurodė, kad pareiškėja UAB „Vertinimo partneriai“ dirba nuo 2018 m. vasario 21 d. Nurodė, kad pareiškėja turi didelę patirtį turto vertinimo srityje, yra kompetentinga, atsakingai atlieka paskirtus darbus (t. 2, b. l. 6).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja UAB „Vertinimo partneriai“ (toliau – ir Vertinimo įmonė) vardu 2018 m. spalio 19 d. parengė turto vertinimo ataskaitą Nr. VP2018-03M (toliau – ir Ataskaita) (t. 3, b. l. 11–321). Tarnyba 2018 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. (9.17)D2-3638 kreipėsi į pareiškėją ir Vertinimo įmonę dėl paaiškinimų pateikimo (t. 3, b. l. 322–323). Pareiškėja ir Vertinimo įmonė pateikė Tarnybai paaiškinimus dėl Ataskaitos (t. 3, b. l. 324–327). Tarnyba el. paštu papildomai kreipėsi į pareiškėją ir Vertinimo įmonę dėl papildomų paaiškinimų pateikimo. Pareiškėja 2019 m. vasario 7 d. pateikė atsakymą į Tarnybos kreipimąsi dėl papildomų klausimų, susijusių su Ataskaitoje pateiktomis skaičiavimų sekomis (t. 3, b. l. 328).
Pareiškėjai, Vertinimo įmonei ir Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centrui 2019 m. vasario 22 d. išsiųstas raštas Nr. (9.17)D2-490 „Dėl išvados pateikimo“, kuriuo pateikta Tarnybos 2019 m. vasario 21 d. patikrinimo akto Nr. GT7-22 kopija (toliau – ir Išvada) (t. 3, b. l. 329–333). Tarnyba 2019 m. vasario 25 d. pateikė Garbės teismui teikimą Nr. GT1-4 dėl drausmės bylos pareiškėjai iškėlimo (t. 3, b. l. 334–337). Tarnyba 2019 m. kovo 1 d. raštu Nr. (9.17)D2-545 informavo pareiškėją apie iškeltą drausmės bylą ir informavo apie drausmės bylos nagrinėjimą (t. 3, b. l. 338).
Byloje pateiktas Garbės teismo 2019 m. kovo 27 d. posėdžio protokolas Nr. GT1-5(19)-P (t. 3, b. l. 339–343). Garbės teismo 2019 m. kovo 27 d. posėdžio protokolu Nr. GT1-5(19)-P nutarta, kad pareiškėjos atlikto turto vertinimo trūkumai yra reikšmingi, pareiškėjai paskirta nuobauda – kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas ir kvalifikacijos patikrinimas.
Pareiškėja nesutinka su Garbės teismo Sprendimu paskirti pareiškėjai nuobaudą – kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymą ir kvalifikacijos patikrinimą.
Pareiškėja skunde teigia, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi Garbės teismo sprendimas nėra aiškus, jo motyvai nėra pagrįsti faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis.
Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192 patvirtinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatai (redakcija nuo 2018 m. lapkričio 30 d.) (toliau – ir Nuostatai) reglamentuoja Garbės teismo veiklos principus, darbo organizavimą, turto arba verslo vertintojo asistento, vertintojo ir vertintojo eksperto drausmės bylos nagrinėjimą ir Garbės teismo sprendimo priėmimą (Nuostatų 1 punktas).
Bylos medžiaga patvirtina aplinkybę, kad Garbės teismo posėdžio metu Garbės teismas paskelbė Sprendimą dėl nuobaudos skyrimo pareiškėjai, posėdžio protokole fiksuotos aplinkybės dėl nuobaudos pareiškėjai skyrimo.
Byloje pateiktas Garbės teismo 2019 m. kovo 27 d. posėdžio protokolas Nr. GT1-5(19)-P (t. 3, b. l. 339–343). Protokole nurodyta, kad pareiškėja nepateikė Garbės teismui paaiškinimų dėl sąlyginės rinkos vertės apskaičiavimo. Protokole taip pat nurodyta, kad Garbės teismo nariai pareiškėjai uždavė daugiau klausimų dėl atlikto vertinimo nustatant turto vertes (kuo skiriasi turto sąlyginė vertė nuo rinko vertės, kuo tikroji turto vertė skiriasi nuo sąlyginės vertės, kaip apskaičiuota sąlyginė rinkos vertė). Protokole nurodyta, kad pareiškėja į šiuos klausimus neatsakė. Protokole užfiksuota Garbės teismo narių diskusija dėl pareiškėjos parengtos Ataskaitos, Garbės teismo pirmininkė pasiūlė Garbės teismo nariams spręsti dėl Ataskaitos trūkumų reikšmingumo. Garbės teismo nariai posėdžio metu nurodė, kad visose Garbės teismui pateiktose turto vertinimo ataskaitose yra trūkumų. Protokole nurodyta, kad visi 4 posėdyje dalyvavę Garbės teismo nariai balsavo už nuobaudos pareiškėjai skyrimą bei rekomendavo Tarnybai peržiūrėti kitas pareiškėjos parengtas turto vertinimo ataskaitas.
Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už šio įstatymo, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Turto ir verslo vertinimo metodikos, Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso pažeidimus Turto arba verslo vertintojų garbės teismas turto arba verslo vertintojui skiria vieną šio straipsnio 4 dalyje nurodytų drausminių nuobaudų, jeigu nuo pažeidimo padarymo nepraėjo treji metai. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuobauda gali būti skiriama turto arba verslo vertintojui, t. y. tik pažeidimą padariusiam asmeniui. Taigi nuobauda gali būti taikoma nustačius, kad asmens veikoje yra teisės pažeidimo sudėtis. Todėl šioje byloje svarbu nustatyti, ar surinkti įrodymai patvirtina pareiškėjai skirtos nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Vertindamas įrodymų visumą, teismas įsitikina, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).
Teismas pažymi, kad Protokole buvo fiksuota Garbės teismo narių diskusija sprendžiant dėl pareiškėjos Ataskaitos turinio, tačiau iš esmės pareiškėjos galimai atlikti pažeidimai nėra individualizuoti, galimai padaryti pažeidimai nebuvo kvalifikuoti pagal teisės aktų nuostatas. Nagrinėjamu atveju Garbės teismo Sprendimas buvo paskelbtas iš esmės jame nenurodžius Garbės teismo ištirtų ir nustatytų pareiškėjos padarytų pažeidimų, aplinkybių, patvirtinančių (paneigiančių) pareiškėjos padarytus pažeidimus, motyvų, kodėl pareiškėjos veiksmai ar neveikimas laikomi (nelaikomi) pažeidimu, kaip nurodyta Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme, teisės aktų ir jų nuostatų, kurie pažeisti (nepažeisti).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos individualaus administracinio akto turiniui. LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (LVAT 2013 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-658/2013).
Teismas, įvertinęs Garbės teismo Sprendimo turinį, pažymi, kad Garbės teismo Sprendime nėra pateikti individualūs jo priėmimo motyvai, įvertinus ginče kilusias aplinkybes. Teismo vertinimu, atsižvelgus į Sprendimo turinį, galima daryti išvadą, kad Garbės teismas Sprendime nepateikė savarankiško aplinkybių, susijusių su pareiškėjos galimai padarytais pažeidimais, vertinimo. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad šiuo atveju pakanka duomenų konstatuoti, jog Garbės teismo Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamų individualaus administracinio akto turinio reikalavimų.
LVAT 2018 m. liepos 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-8-662/2018 konstatavo, kad, priimant ir skelbiant Garbės teismo sprendimą, jame turi būti išdėstytos visos aplinkybės ir visi argumentai, kuriais jis grindžiamas. Garbės teismo nustatytos aplinkybės bei sprendimo motyvai (ar jų dalis) negali būti išdėstomi po Garbės teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo. Priėmęs ir paskelbęs sprendimą, Garbės teismas negali keisti ar kitaip koreguoti išdėstytų aplinkybių ir sprendimo teisinių argumentų. Priimant ir skelbiant Garbės teismo sprendimą, jis visuomet privalo būti pasirašytas visų turto arba verslo vertintojo drausmės bylą nagrinėjusių Garbės teismo narių. LVAT 2018 m. liepos 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-8-662/2018 taip pat pažymėjo, kad viso Garbės teismo sprendimo, inter alia, jo aprašomosios ir motyvuojamosios dalių surašymas dar prieš jį priimant ir paskelbiant yra viena iš priemonių, užtikrinančių, kad visi Garbės teismo nariai, dalyvaujantys sprendžiant konkrečią turto arba verslo vertintojo drausmės bylą, vienodai supras visus teisinius argumentus, pagrindžiančius tą sprendimą. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tik surašius Garbės teismo sprendimą pagrindžiančius argumentus – jo priėmimo motyvus galima patikrinti ir įsitikinti, kad jie nėra nenuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems, neturi kitų trūkumų, o jeigu taip yra – tuos argumentus pakoreguoti.
Teismas pažymi, kad Tarnyba atsiliepime iš esmės pateikė kitokio pobūdžio argumentus, nei nurodyta Garbės teismo Protokole. Tarnybos atsiliepime žymiai plačiau aptarti pareiškėjos galimai padaryti pažeidimai surašant Ataskaitą bei aptartos galimai pažeistų teisės aktų nuostatos. Teismas pažymi, kad minėti Tarnybos atsiliepimo argumentai negali sudaryti pagrindo plečiamai aiškinti Garbės teismo narių Protokole fiksuotus argumentus dėl nuobaudos skyrimo.
Nagrinėjamoje byloje ginčo faktinės aplinkybės dėl Garbės teismo priimto Sprendimo procedūros yra iš esmės panašios, kaip ir LVAT nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-8-662/2018, todėl šioje byloje aktualūs LVAT 2018 m. liepos 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-8-662/2018 pateikti išaiškinimai.
Teismas pažymi, kad vien ta aplinkybės, jog sprendimas dėl nuobaudos skyrimo pareiškėjai buvo fiksuotas Garbės teismo Protokole, per se, nesudaro pagrindo teigti, kad toks sprendimas yra neišsamus ir / ar nemotyvuotas.
Nuostatų 24 punkte nustatyta, kaip fiksuojama Garbės teismo posėdžio eiga, t. y. nustatyta, kad posėdžio eiga yra fiksuojama darant garso įrašą ir surašant protokolą, kuriame, be kita ko, nurodomas Garbės teismo priimtas (-i) sprendimas (-ai) ir sprendimo vertintojo drausmės byloje argumentai (24.6 punktas).
Teismas pažymi, kad LVAT 2018 m. liepos 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-8-662/2018 išsamiai išdėstyta, kokia turi būti Garbės teismo sprendimo forma (įžanginė dalis, aprašomoji dalis, motyvuojamoji dalis ir rezoliucinė dalis), kas turi būti nurodoma atskirose Garbės teismo sprendimo dalyse. Taigi Garbės teismo sprendimas turi atitikti šiam dokumentui taikomus reikalavimus.
Teismo vertinimu, tai, kad Nuostatų 24.6 punkte yra nustatyta, kad posėdžio protokole nurodomas Garbės teismo priimtas sprendimas ir sprendimo argumentai, nereiškia, kad Garbės teismo sprendimas gali neatitikti šiam dokumentui taikomų reikalavimų. Nuostatuose nėra expressis verbis įtvirtinta, kad Garbės teismo sprendimas turi būti surašomas kaip atskiras dokumentas. Tačiau, jeigu Garbės teismo sprendimas yra surašomas protokole, jis privalo atitikti visus jam nustatytus reikalavimus. Taigi, jeigu Garbės teismas sprendimą dėl nuobaudos skyrimo priima posėdžio metu ir įformindamas jį protokole, toks protokolas turi atitikti VAĮ 8 straipsnį, jame turi būti išsamiai nurodyti priimto sprendimo motyvai, įvertintos faktinės pažeidimo aplinkybės bei tinkamai kvalifikuoti atlikti pažeidimai. Nagrinėjamoje byloje Garbės teismo Sprendimas neatitinka jam nustatytų reikalavimų. Nesant aiškaus ir motyvuoto faktinio nuobaudos paskyrimo pagrindimo, šie Sprendimo trūkumai laikytini esminiais. Teismas daro išvadą, kad skundžiamas Garbės teismo Sprendimas yra nepagrįstas, todėl naikinamas.
Byloje nustatyta, kad drausmės byla pareiškėjai buvo iškelta pagal Tarnybos 2019 m. vasario 25 d. teikimą Nr. GT1-4 dėl drausmės bylos pareiškėjai iškėlimo. Panaikinus Sprendimą, Garbės teismas turi iš naujo nagrinėti klausimą dėl drausmės bylos pareiškėjai iškėlimo pagal Tarnybos 2019 m. vasario 25 d. teikimą Nr. GT1-4.
Teismas, nustatęs, kad Garbės teismas priėmė iš esmės nepagrįstą Sprendimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo pareiškėjai, sprendžia pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies ir įpareigoja Garbės teismą iš naujo spręsti klausimą dėl drausmės bylos pareiškėjai K. V. iškėlimo.
Pareiškėja 2019 m. spalio 14 d. prašyme prašo teismo kreiptis į LVAT dėl Nuostatų 24.6 punkto teisėtumo ištyrimo. Teismo nuomone, Nuostatų 24.6 punktas turi būti aiškinamas sistemiškai, remiantis kitomis Nuostatuose įtvirtintomis teisės normomis, ir atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką. Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių dėl Nuostatų 24.6 punkto teisėtumo. Teismas šiame sprendime konstatavo, kad Nuostatų 24.6 punkto nuostatos nesudaro pagrindo priimant Garbės teismo sprendimus nesilaikyti tokių sprendimų surašymui taikomų reikalavimų. Teismas netenkina pareiškėjos prašymo kreiptis į LVAT dėl norminio administracinio akto ištyrimo.
Pareiškėjos atstovė 2019 m. spalio 14 d. pateikė teismui prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 4, b. l. 15–16). Pareiškėjos atstovė prašyme nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vertinimo partneriai“ už pareiškėją K. V. sumokėjo 1 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos skundas tenkintas iš dalies, todėl pareiškėja turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dalies atlyginimą. Teismas pažymi, kad laimėjusi bylą proceso šalis turi teisę reikalauti iš kitos šalies tik tų savo patirtų išlaidų atlyginimo, kurios akivaizdžiai turi materialinę piniginę išraišką (LVAT 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012). Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos atstovės pateiktų duomenų matyti, kad bylinėjimosi išlaidas patyrė ne pareiškėja, o trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vertinimo partneriai“ (t. 4, b. l. 18–20).
Teismas pažymi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vertinimo partneriai“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėja UAB „Vertinimo partneriai“ dirba nuo 2018 m. vasario 21 d. (t. 2, b. l. 6). Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vertinimo partneriai“ neprašo teismo priteisti pareiškėjos patirtų išlaidų. Taigi, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja faktiškai patyrė bylinėjimosi išlaidas, nurodytas 2019 m. spalio 14 d. prašyme.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja, paduodama teismui skundą, sumokėjo žyminį mokestį (t. 1, b. l. 14). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjai priteisiamas jos sumokėtas žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos K. V. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2019 m. kovo 27 d. posėdžio protokole Nr. GT1-5(19)-P priimtą sprendimą paskirti pareiškėjai drausminę nuobaudą – kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymą ir kvalifikacijos patikrinimą.
Įpareigoti Turto arba verslo vertintojų garbės teismą iš naujo spręsti klausimą dėl drausmės bylos pareiškėjai K. V. iškėlimo pagal Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. vasario 25 d. teikimą Nr. GT1-4 dėl drausmės bylos iškėlimo.
Pareiškėjos K. V. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai jos sumokėtą 22,50 Eur dydžio žyminį mokestį.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.